Byla 2-683-752/2014
Dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą, dėl naudojimosi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos ir sąlygų nustatymo, įpareigojant sudaryti panaudos sutartį, suniokotos nuotekų siurblinės atstatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams direktoriui Gičiui Urbeliui ir advokatui Dariui Matulevičiui, atsakovui P. G., jo atstovui advokatui Viktor Ivanov, trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės atstovei Virginijai Guogienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Giraitės vandenys‘‘ ieškinį atsakovui P. G., trečiajam asmeniui Kauno rajono savivaldybei dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą, dėl naudojimosi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra tvarkos ir sąlygų nustatymo, įpareigojant sudaryti panaudos sutartį, suniokotos nuotekų siurblinės atstatymo.

2Teismas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

32012 m. gruodžio 17 d. ieškovas UAB ,,Giraitės vandenys‘‘pareiškė ieškinį, prašydamas įpareigoti atsakovą P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą; nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, įpareigojant atsakovą P. G. sudaryti panaudos sutartį su UAB „Giraitės vandenys” pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą; įpareigoti atsakovą P. G. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią Ginėnų k. Kauno raj., reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (1t. b.l. 3-10).

4Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad tarp UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovo P. G. 2005 m. spalio 26 d. buvo pasirašyta 67 gyvenamųjų namų kvartalo Ginėnų kaime nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo sutartis, kurioje šalys susitarė, kad sprendžiant tarpusavio santykius, vadovausis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis LR statybos ir Urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172. Ieškovas iki šiol tiekia vandenį Kauno rajono savivaldybėje esančio Ginėnų kaimo gyventojams, o šiame kaime esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai iki šiol nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovas minėtųjų tinklų ir įrenginių eksploataciją dar 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 perdavė ieškovui - UAB „Giraitės vandenys“. Minėtosios sutarties pagrindu Ginėnų kaimo gyventojams buvo pradėta tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu vandentiekio ir nuotekų tinklu, prie kurio yra prisijungę Ginėnų kaimo gyventojai (46 abonentai). Šie vartotojai iš atsakovo įsigijo žemės sklypus ir vėliau su naujuoju nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo prižiūrėtoju - UAB „Giraitės vandenys“ sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias UAB „Giraitės vandenys“ įsipareigojo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas.

5Ieškovo teigimu, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tiesiogiai su vartotojais ieškovas sudarė atsakovo prašymų pagrindu - atsakovas 2006-07-26 rašte Nr. 122 UAB „Giraitės vandenys“ direktoriui rašė: „Perduodu 67 gyvenamųjų namų kvartalo nuotekų, lietaus nuotekų, vandentiekio tinklų siurblinės ir spaudiminių nuotekų tinklų Ginėnų k., Lapių sen., Kauno raj. pripažinimo tinkamais naudoti akto kopiją, prašau sudaryti sutartis su vartotojais tiekti vandenį ir šalinti nuotekas“.

6Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. su atsakovu buvo pasirašyta vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo sutartis Nr. 05/10/26, kurios 1 punkte įrašyta, kad pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius tinkamais naudotis, pradedamas tiekti geriamas vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal vandentvarkos ūkio naudojimosi taisykles“, o 2 punkte įrašyta: „Statytojo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) parduodamas „Tiekėjui“ pagal sutartį eksploatuoti“.

7Kadangi atsakovas raštu išreiškė valią, jog vandens tiekėjas tiesiogiai pasirašytų abonentines (vartotojų) sutartis su namų valdytojais, t.y. neišreiškė noro, kad vanduo jiems būtų tiekiamas kitu būdu, pavyzdžiui, kaip subabonentams, ieškovas teigė, kad atsakovas pats pasirinko būdą, kuriuo būtų naudojama jam nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra.

8Pagal aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles (6 p.), UAB „Giraitės vandenys“, kaip vandens tiekėjas, turi pareigą eksploatuoti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nepriklausomai nuo to, ar šie objektai nuosavybės teise priklauso vandens tiekėjui ar kitiems asmenims.

9Ieškovas taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo kilęs ne vienas teisminis ginčas dėl atsakovo sukurtos infrastruktūros – atsakovas iniciavo civilinę bylą dėl jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei juose esančių inžinerinių įrenginių paėmimo ir išpirkimo visuomenės poreikiams bei žemės nuomos sutarties sudarymo. Byla nagrinėta visų instancijų teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi civilinėje byloje 3K-3-396/2010 atmetė atsakovo/kasatoriaus kasacinį skundą ir priimtoje nutartyje pasisakė, kad savivaldybei perduodant detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas žemės sklypo savininkui, jų tarpusavyje nebuvo susitarta, kad žemės sklypus su juose įrengta infrastruktūra atitinkamų sutarčių pagrindu perims savivaldybė nuosavybėn. Nesusitarus ir nekonstatavus savivaldybės savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartis dėl infrastruktūros ir žemės sklypų perėmimo savivaldybės nuosavybėn, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas žemės sklypų savininkui nelemia tokios savivaldybės pareigos. Dėl byloje ginčijamo žemės sklypų ir inžinerinės infrastruktūros visuomenės poreikiams išpirkimo tiek Žemės įstatyme, tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nenustatyta imperatyvių reikalavimų išpirkti turtą visuomenės poreikiams. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad dėl privatiems asmenims priklausančios viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros gali būti sudaromos sutartys dėl šios infrastruktūros išpirkimo arba dėl jos naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ naudojasi ieškovui priklausančia infrastruktūra 2005 m. spalio 26 d. su ieškovu sudarytos sutarties pagrindu.

10Kitoje civ. byloje Nr. 3K-3-253/2012 Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs tarp tų pačių šalių kitokio pobūdžio ginčą pagal kasatoriaus/atsakovo P. G. kasacinį skundą dėl nuostolių atlyginimo, kaip vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų savininkui už šių tinklų naudojimą, atmetė jo kasacinį skundą ir nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo šalių 2005 m. spalio 26 d. sudarytos sutarties dėl ieškovo P. G. paklotų vandentiekio ir nuotekų tinklų ir įrengimų eksploatavimo, priklausomybės ribų nustatymo aiškinimo klausimas. Teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad ši šalių sutartis aiškintina, atsižvelgiant į specialiojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių reglamentavimo nuostatas. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas - užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 str. 2 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka, arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan. Nagrinėjamu atveju kasatoriui P. G. priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra buvo pradėta statyti iki Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo, todėl šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytos trišalės kasatoriaus, savivaldybės ir atsakovo sutarties sudaryta nebuvo; dėl ginčo infrastruktūros naudojimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kasatoriui statant ginčo infrastruktūrą, vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentavo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, kurtų 4.1 punkte nustatyta, jog abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, turėjo būti perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti. Kokio turinio sutartis turėtų būti sudaryta, taisyklėse nebuvo nustatyta. Kadangi kasatorius, įgyvendindamas savo nuosavybės teisės turinį sudarančią disponavimo ginčo infrastruktūros objektais teisę, sudarydamas 2005 m. spalio 26 d. sutartį su atsakovu dėl šių objektų eksploatavimo (naudojimo, geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms šalinti), joje nenustatė atsakovui pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, tai tokia sutartis kvalifikuotina kaip panaudos (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), taigi atsakovas pagal šią sutartį turi teisę naudotis kasatoriaus infrastuktūra neatlygintinai.

11Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2154-528/2012 pagal Kauno rajono savivaldybės pateiktą prevencinį ieškinį ir 2012-05-23 įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad Ginėnų kaimo gyventojams atsakovo tinklais yra tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos ir tai patvirtina byloje pateiktos sutartys, to taip pat neginčija ir bylos dalyviai, todėl atsakovui P. G. ketinant imtis veiksmų - techninėmis priemonėmis nutraukti geriamo vandens bei nuotekų tvarkymo tiekimą,- neabejotinai iškilo realus pavojus Ginėnų kaimo gyventojų gyvybiškai svarbiems interesams ir reali žalos tikimybė ne tik jiems, bet ir gamtinei aplinkai, nes net trumpą laiką neteikiant minėtų paslaugų, o ypač netvarkant fekalijų, toks pavojus tampa objektyviai realus (CPK 185 str.). Atsakovo paaiškinimai byloje rodo, jog atsakovas ginčo sutartį laiko nutraukta nuo 2010-06-01 ir neketina leisti UAB „Giraitės vandenys“ toliau naudoti jam priklausančius tinklus. Iš atsakovo ir UAB „Giraitės vandenys“ sudarytos ginčo sutarties matyti, kad ji yra neterminuota, o neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį atsakovas turi teisę nutraukti, apie tai per protingą terminą įspėjęs kitą šalį, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.199 str). Tačiau apie sutarties nutraukimą CK 6.199 str. pagrindu kita šalis turi būti įspėjama iš anksto ir per protingą terminą. Atsakovas P. G. nėra pateikęs jokių argumentų ar įrodymų, kad jo nustatytas nepilnai 1,5 mėnesio įspėjimo laikotarpis buvo protingas, todėl negalima pripažinti, jog ginčo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir įpareigoti atsakovą P. G., vykdyti 2005-10-26 sutartį Nr.05/10/26.

12Ieškovas teigė, kad siekiant išspręsti iškilusius nesutarimus ir kad nebūtų pažeisti Ginėnų kaimo gyventojų, kaip vartotojų, interesai, pasiūlė atsakovui P. G. sudaryti su atsakovu jam nuosavybės teise priklausančių vandentvarkos ir nuotekų tinklų, esančių Ginėnų kaime, panaudos sutartį. Tokiu būdu iš atsakovo nebūtų prašoma atlyginti išlaidų už panaudos teise naudojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploataciją. Atsakovas minėtame rašte buvo informuotas, kad yra laukiama atsakymo arba pasiūlymų/pastabų dėl jam nuosavybės teise priklausančių vandentvarkos ir nuotekų tinklų, esančių Ginėnų kaime, perdavimo, sudarius panaudos sutartį pagal pateiktą panaudos sutarties projektą. Tačiau vietoj konstruktyvaus pasiūlymo dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos, ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ 2012-05-24 gavo iš atsakovo raštą/įspėjimą dėl sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo ir vėlesnį 2012-06-25 raštą/įspėjimą dėl tos pačios sutarties nutraukimo. 2012-05-24 rašte atsakovas ieškovui nurodė, jog jam priklausančius tinklus - vandentiekio tinklus, unikalus Nr. 4400-0722-2152; nuotekų tinklus, unikalus Nr. 4400-0727-8504; spaudiminius nuotekų tinklus, unikalus Nr. 4400-0732-5870; lietaus nuotekų inžinierinius tinklus, unikalus Nr. 4400-0741-0339 Ginėnų kvartale pastatė per 4 (keturis) mėnesius, todėl minėtu įspėjimu suteikė ieškovui 9 (devynių) mėnesių terminą, kad būtų sudaryta pakankama galimybė pasirūpinti paslaugų Ginėnų kaimo gyventojams tiekimu nenaudojant jo tinklų. Taigi, vadovaujantis LR Civilinio Kodekso 6.199 str. nuostata, kurioje numatyta, kad „neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį“, atsakovas įspėjo ieškovą, kad nuo 2013 m, kovo 24 d. nutrauks 2005-10-26 sutartį Nr. 05/10/26 ir aiškiai nurodė, kad suėjus šiam terminui, uždraudžia naudoti jam priklausančius tinklus: vandentiekio tinklus, nuotekų tinklus, spaudiminius nuotekų tinklus, lietaus nuotekų inžinierinius tinklus, esančius Ginėnų kvartale.

13Vėlesniame, 2012-06-25 rašte dėl tos pačios sutarties nutraukimo atsakovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-253/2012, buvo konstatuota, kad „sudarydamas 2005 m. spalio 26 d. sutartį su atsakovu dėl šių objektų eksploatavimo, joje nenustatė atsakovui (P. G.) pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, tai tokia sutartis kvalifikuotina kaip panaudos (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), taigi atsakovas pagal šią sutartį turi teisę naudotis kasatoriaus infrastruktūra neatlygintinai“, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo netenkina neatlygintinas aukščiau nurodytų vandentvarkos tinklų naudojimas ir į tai, kad 2005-10-26 Sutartis Nr. 05/10/26 yra neterminuota, vadovaujantis LR Civilinio Kodekso 6.642 str. 1 punkto nuostata, kurioje numatyta, kad „Kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino“, atsakovas įspėjo, kad 2005 m. spalio 26 d. Sutartis Nr. 05/10/26 yra nutraukiama nuo 2012 m. rugsėjo 25 d.

14Atsakydamas į šiuos du raštus ieškovas priminė, kad LR CK 6.200 str. numatyta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Mano, jog šis principas galioja tol, kol galioja pati sutartis. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo 2012-05-24 rašte - įspėjime dėl sutarties nutraukimo nurodytas 2013-03-24 terminas, o vėlesniame 2012-06-25 rašte jis nurodomas žymiai ankstesnis – t.y. 2012-09-25 d. Taip pat nurodė, kad reiktų vadovautis Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusi sprendimo civ. byloje Nr. 2-2154-528/2012 nuostatomis - t.y. kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį atsakovas turi teisę nutraukti, apie tai per protingą terminą įspėjęs kitą šalį, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.199 str.), tačiau apie sutarties nutraukimą CK 6.199 str. pagrindu kita šalis turi būti įspėjama iš anksto ir per protinga terminą.

15Dėl 2012-06-25 atsakovo rašte nurodyto kito įspėjimo termino (trijų mėnesių) ir nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo - LR CK 6.642 str. 1 d., nurodė, kad nutraukiant sutartį negalima pažodžiui taikyti LR CK 6.642 str. 1 d. nurodyto 3 mėnesių termino, reiktų traktuoti, kad yra leidžiamas ne trumpesnis kaip 3 mėnesių terminas dėl kitos sutarties šalies įspėjimo, bet įstatymų leidėjas nedraudžia šalims susitarti ir dėl ilgesnio įspėjimo termino dėl sutarties nutraukimo. Todėl informavo atsakovą, jog ieškovui nėra priimtinas atsakovo pasiūlytas 2005 m. spalio 26 d. Sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo terminas nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., kadangi šiuo metu vandens tiekimo, nuotekų šalinimo alternatyvų Ginėnų kaime nėra ir nėra techninių galimybių, tokie tinklai negalėtų būti pastatyti/nutiesti iki 2012-09-25 dienos, o greta jau esamų minėtų tinklų nėra laisvos valstybinės žemės, nes jei ir svarstytų galimybę dėl alternatyvių analogiškų tinklų tiesimo, tai vėl reikėtų vesti derybas su atsakovu, nes tektų pakloti tinklus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be to, tokie statiniai nėra statomi kiekvienam vartotojui atskirai, o 2005 m. spalio 26 d. Sutarties Nr. 05/10/26 galiojimas yra gyvybiškai svarbus Ginėnų kaimo 57 gyvenamųjų valdų gyventojams. Todėl iki tol, kol derybų būdu šalys nesuras abiems priimtino varianto, negalima nutraukti minėtos sutarties, nes būtų pažeisti 57 gyvenamųjų valdų Ginėnų kaimo gyventojų teisėti interesai, jei nebūtų užtikrinta vieša paslauga-nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas.

16Ieškovas nurodė, kad vėliau atsakovas P. G. pranešė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 25 dienos vienašališkai nutraukė UAB „Giraitės vandenys“ ir atsakovo 2005-10-26 sudarytą neterminuotą sutartį Nr.05/10/26 dėl Lapių sen. Ginėnų k. 57 gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo, o jau 2012 m. spalio 1 dieną P. G. raštu pranešė, kad tinklų naudojimas bus nutrauktas techninėmis priemonėmis nuo 2012 m. spalio 2 dienos (raštas gautas 2012-10-02), todėl 2012-10-02 kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą ir Kauno apygardos prokuratūrą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

17Atsakovo teigimu, vienašališkai nutraukdamas 2005-10-26 dienos eksploatavimo (panaudos) sutartį, atsakovas P. G. turi pareigą pats organizuoti jam priklausančių tinklų priežiūrą, o tuo tarpu jis grasino techninėmis priemonėmis juos sugadinti ir sukelti sunkiai prognozuojamas pasekmes, bei nesiūlė jokių situacijos išsprendimo būdų dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygų ir tvarkos.

18Nežiūrint ieškovo UAB „Giraitės vandenys“ siekimo rasti išeitį iš susidariusios situacijos, siūlant įvairius variantus P. G., kaip toliau pagal 2005-10-26 sutartį Nr.05/10/26 vykdyti susiklosčiusius sutartinius santykius, P. G. vėlesniu, 2012-10-29 raštu kreipėsi į UAB „Giraitės vandenys“ ir informavo apie drastiškai atliktus veiksmus - t.y., jog siurblinės darbas nutrauktas, siurblinė panaikinta ir nuotekos teka į Neries upę, dar paminėjo, jog toliau nesprendžiant atlygintinos tinklų naudojimo sutarties sudarymo, atsakomybės nustatymo klausimų, artimiausiu metu bus nutrauktas savavališkas vandens tiekimas jam priklausančiais vandentiekio tinklais.

19UAB „Giraitės vandenys“ 2012-10-31 surašė suniokotos nuotekų siurblinės, esančios Ginėnų kaime, Lapių seniūnijoje, Kauno raj. faktinių aplinkybių aktą ir vėliau, 2012-11-07 antstolis Marekas Petrovskis surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-12-85, kuriuo konstatavo, jog suniokota nuotekų siurblinė, esanti Ginėnų kaime, Kauno rajone. Kadangi prieš tai 2012-10-29 d. raštu atsakovas P. G. ieškovui akivaizdžiai nurodė, jog nuotekų siurblinė panaikinta ir nuotekos teka į Nerį, todėl reikalinga, kad atsakovas skubiai savo lėšomis atstatytų suniokotą nuotekų siurblinę, esančią Ginėnų k. Kauno raj., reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui. Šiuo metu preliminarūs nuostoliai dėl veikiančios nuotekų siurblinės sunaikinimo siekia 35 tūkst. litų, nes neveikiant siurblinei, ieškovas kiekvienu atveju yra priverstas nuotekas išvežti naudodamas savo spec. transporto priemones.

20Ieškovas nurodė, kad 2012-11-12 pakartotinai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, prašant skubiai imtis neatidėliotinų priemonių, kad atsakovas P. G. teisės aktų nustatyta tvarka būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą, jog sunaikino nuotekų siurblinę, esančią Ginėnų kaime, Kauno rajone.

21Ieškovo teigimu, iš paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog su atsakovu P. G. nepavyko taikiai susitarti dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo Ginėnų kaimo gyventojams. Todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų ir tvarkos nustatymo vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006-07-13. Nr.X-76 I) 18 straipsnio 2 dalimi, – t.y., kad atsakovas P. G. būtų įpareigotas sudaryti panaudos sutartį su ieškovu UAB „Giraitės vandenys" dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo Ginėnų kaimo gyventojams pagal prie šio ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą (b.l. 3-10).

22Atsakovas P. G. su ieškiniu nesutiko ir prašėjį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai ir su jais susiję ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Dėl reikalavimo įpareigoti vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą – atsakovas nurodė, kad klausimus susijusius su 2005 m. spalio 26 d. sutarties Nr. 05/10/26 vykdymu bei jos teisiniu kvalifikavimu ne kartą nagrinėjo teismai, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Paskutinėje 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija konstatavo, kad „Kadangi kasatorius, įgyvendindamas savo nuosavybės teisės turinį sudarančią disponavimo ginčo infrastruktūros objektais teisę, sudarydamas 2005 m. spalio 26 d. sutartį su atsakovu dėl šių objektų eksploatavimo (naudojimo, geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms šalinti), joje nenustatė atsakovui pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, tai tokia sutartis kvalifikuotina kaip panaudos (CK 6.629 str. 1 d), taigi atsakovas pagal šią turi teisę naudotis kasatoriaus infrastruktūra neatlygintinai“. Šis kasacinio teismo išaiškinimas dėl ginčo sutarties teisinės prigimties yra privalomas ne tik atsakovui P. G., bet ir ieškovui, trečiajam asmeniui, taip pat ir kitiems teismams, sprendžiantiems klausimus susijusius su šios sutarties vykdymu, galiojimu ir t.t. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 laikoma panaudos sutartimi, į tai, kad ši sutartis yra neterminuota, vadovaujantis LR CK 6.642 str. 1 d. nuostata, kurioje numatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutarti įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino“, 2012 m. birželio 25 d. raštu jis įspėjo ieškovą, kad ši sutartis nutraukiama nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. Taigi 2005 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 05/10/26 yra negaliojanti, todėl neįmanoma įpareigoti šią sutartį vykdyti, nes tik „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią“ (LR CK 6. 189 str. 1 d.). Pažymėjo, kad teisė nutraukti panaudos sutartį LR CK 6.642 str. 1 d. pagrindu nesiejama su priešingos sutarties šalies sutikimu ar nesutikimu, todėl jokios teisinės reikšmės atsakovo teisei vienašališkai nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 panaudos sutartį ar šios sutarties nutraukimo teisėtumui ieškovo UAB „Giraitės vandenys“ ar trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės sutikimas ar nesutikimas neturi.

23Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu „Dėl sutarties Nr. 05/10/26 nutraukimo“ pakartotinai kreipėsi į ieškovą bei trečiąjį asmenį su pasiūlymu įteisinti atsakovui nuosavybės teise priklausančių tinklų naudojimą, nustojus galioti 2005 m. spalio 26 d. panaudos sutarčiai Nr. 05/10/26, tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo į šį pasiūlymą neatsakė. Todėl teigė, kad būtent ieškovas ir trečiasis asmuo yra atsakingi dėl nepakankamo bendradarbiavimo tinklų naudojimo įteisinimo srityje, o ne atsakovas.

24Kas liečia reikalavimą uždrausti vienašališkai nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, tai šis reikalavimas jau yra išspręstas (atmestas) įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-2154-528/2012, be to, jis yra akivaizdžiai neteisėtas, antikonstitucinis, kadangi pažeidžia atsakovo teisę savo nuožiūra naudotis LR Konstitucijos bei kitų įstatymų suteiktomis teisėmis, tame tarpe suteikiančiomis teisę nustatyta tvarka vienašališkai nutraukti sutartį.

25Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei tvarkos nustatymo, įpareigojant atsakovą sudaryti su ieškovu panaudos sutartį dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo Ginėnų kaimo gyventojams, pagal prie ieškinio pridedamą panaudos sutarties projektą, nurodė, kad pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tai, kad vandentvarkos tinklai - Vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-0722-2152; Nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-0727-8504; Spaudiminių nuotekų tinklai, unikalus Nr. 4400-0732-5870, esantys Ginėnų k. Lapių sen., Kauno rajono sav., kuriais naudojantis ieškovas teikia savo paslaugas Ginėnų kaimo gyventojams, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Todėl, vadovaujantis LR CK 4.37 str. 1 d. nuostatomis, jis turi teisę šiuos inžinierinius tinklus valdyti, naudoti ir jais disponuoti savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl tik jis, kaip šių tinklų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisės turinį sudarančią disponavimo vandentvarkos tinklais teisę, gali nustatyti kitiems asmenims (ieškovui, trečiajam asmeniui) šių tinklų naudojimosi sąlygas. Jis nesutinka su neatlygintiniu šių tinklų naudojimu, todėl šis ieškovo reikalavimas, kuriuo siekiama neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiais tinklais, atmestinas.

26Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog „Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybė nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų“.

27LR CK 4.100 str. numato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jeigu iš tikrųjų jam nuosavybės teise priklausantys vandentvarkos tinklai yra reikalingi geriamojo vandens tiekimui bei nuotekų tvarkymui Ginėnų kaimo gyventojams, tai yra visuomenės poreikiams tenkinti, tai šiuos tinklus paimti ar teisę jais naudotis įgyti prieš atsakovo valią ieškovas gali tik įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nepaisant to, ar šie tinklai yra reikalingi visuomenės poreikiams ar ne, įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymas daikto paėmimą ar teisės naudotis juo įgijimą daro neteisėtu. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros paėmimą visuomenės poreikiams arba teisės naudotis šia infrastruktūra įgijimą reglamentuoja LR geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkamos savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui“. Taigi vadovaujantis šia nuostata, ieškovas - vandens tiekėjas, teisei reikšti reikalavimą dėl vandentvarkos tinklų naudojimo tvarkos bei sąlygų nustatymo įgyti, privalėjo įvykdyti sekančias sąlygas: šio įstatymo bei jo vykdymą nusakančių poįstatyminių aktų nustatyta tvarka inicijuoti atsakovui priklausančių vandentvarkos tinklų pripažinimą tinkamais ir reikalingais viešajam vandens tiekimui (pažymėtina, kad vadovaujantis šio įstatymo 11 str. 3, 5 bei 7 dalimis šiuos tinklus pripažinti tinkamais ir reikalingais viešajam vandens tiekimui gali tik Kauno rajono savivaldybės taryba); kreiptis į atsakovą dėl jam priklausančių tinklų išpirkimo arba naudojimo šiais tinklais sutarties sudarymo. Tačiau byloje jokių duomenų apie sprendimo atsakovui priklausančius vandentvarkos tinklus pripažinti tinkamais ir reikalingais viešajam vandens tiekimui priėmimą nėra, kaip nėra ir duomenų apie ieškovo kreipimąsi į Kauno rajono savivaldybę šiuo klausimu, todėl pripažintina, kad šie tinklai nėra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui. Be to, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nesikreipė į atsakovą dėl šių tinklų išpirkimo. Todėl ieškovas, neįvykdęs LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatytos tvarkos tam, kad būtu įgyta teisė reikalauti teismo nustatyti tinklų naudojimo sąlygas bei tvarką, šios teisės neįgijo ir tokio reikalavimo teismui reikšti negali. Be to, įstatymų nustatytos tvarkos nevykdymas parodo, kad šis ieškovo reikalavimas siejamas ne su įstatymų ar kitų asmenų teisių ir interesų ginimu (Ginėnų kaimo gyventojų), o siekiama kuo ilgiau pratęsti neatlygintinį atsakovui priklausančių tinklų naudojimą komercinėje veikloje ir iš to kuo daugiau nesąžiningai pasipelnyti.

28LR Konstitucijos 21 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Iš šių konstitucinių nuostatų seka, kad nuosavybę paimti visuomenės poreikiams neatlygintinai, tai yra konfiskuoti, draudžiama. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą, kuriuo esmė yra teisės neatlygintinai (panaudos sutarties pagrindu) naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais vandentvarkos tinklais įgijimas, tai yra ieškovas siekia teismine tvarka paimti iš jo neatlygintinai vieną iš atsakovo nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių - naudojimo vandentvarkos tinklais teisę. Kadangi atsakovas, kaip savininkas, nesutinka su tuo, jog šie tinklai būtų naudojami neatlygintinai, toks ieškovo siekis neatlygintinai įgyti teisę naudotis atsakovo vandentvarkos tinklais, yra neteisėtas, pažeidžiantis ne tik jo nuosavybės teises, bet ir LR Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, todėl negali būti teismo pripažintas.

29Dėl įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią Ginėnų k, Kauno rajone, reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui, nurodė, kade sutinkamai su LR CK 4.98 str. nuostatomis, tik savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas nėra nuotekų siurblinės, esančios Ginėnų kaime Kauno rajone savininkas, todėl jis ir neturi teisės reikalauti, juo labiau savininko, atstatyti šią siurblinę. Kadangi tik atsakovas kaip savininkas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti savo nuožiūra šiuos vandentvarkos tinklus, tame tarpe ir nuotekų siurblinę, šios siurblinės šulinio užbetonavimas, pasibaigus jos eksploatacijos terminui, kaip buvo nurodyta 2012 m. spalio 29 d. rašte Kauno apygardos prokuratūros Vyr. Prokurorui, ieškovui bei trečiajam asmeniui, tikslu užkirsti kelią galimoms nelaimėms, tai yra žmonių ar gyvūnų įkritimui į nuotekų siurblinės šulinį, negali būti laikomas suniokojimu. Tokiu būdu, atsakovas, kaip šio potencialiai pavojingo daikto savininkas, apsisaugojo nuo galimos atsakomybės, įvykus nelaimingam atsitikimui. Todėl ir šis ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

30Taigi atsakovas P. G. negali būti įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, nes ši sutartis jau yra nutraukta ir negaliojanti, negali būti įpareigotas prieš savo valia sudaryti su ieškovu neatlygintiną vandentvarkos tinklų panaudos sutartį, nes toks reikalavimas yra akivaizdžiai antikonstitucinis, negali būti įpareigotas atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, nes tik savininkas gali nuspręsti ar jo turtas suniokotas ir pareikšti tokį reikalavimą (1 t. b.l. 94-97).

31Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad Geriamojo vandens įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad savivaldybių institucijos užtikrina, kad savivaldybių teritorijų gyventojai būtų viešai aprūpinami arba jiems būtų sudarytos sąlygos individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu. Ieškovas, kurio vienintelis akcininkas yra Kauno rajono savivaldybė, tiekia vandenį Kauno rajono savivaldybės gyventojams, įmonėms ir kt. Tarp ieškovo ir atsakovo yra pasirašyta 67 gyvenamųjų namų kvartalo Ginėnų kaime, Lapių seniūnijoje nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatavimo 2005-10-26 sutartis Nr. 05/10/26. Minėtos sutarties pagrindu buvo pradėtas Ginėnų kaimo gyventojams tiekti geriamasis vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu vandentiekio ir nuotekų tinklu, prie kurio yra prisijungę Ginėnų kaimo gyventojai (46 abonentai). Šie vartotojai iš atsakovo įsigijo žemės sklypus ir vėliau su ieškovu sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas.

32Ieškovas pagrįstai nurodė, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys tiesiogiai su vartotojais buvo sudarytos paties atsakovo prašymų pagrindu. Atsakovas pats pasirinko būdą, kuriuo būtų naudojama jam nuosavybės teise priklausanti infrastruktūra. Atsakovas 2005-10-26 pasirašė vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį Nr. 05/10/26, kurios 1 punkte įrašyta, kad „pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius tinkamais naudotis, pradedamas tiekti geriamasis vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal vandentvarkos ūkio naudojimosi taisykles, o 2 punkte - „Statytojo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) perduodamas „Tiekėjui“ (Ieškovui) pagal sutartį eksploatuoti“. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad visi iškilę ginčai bus sprendžiami geranoriškai, o jų neišsprendus - LR įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas raštu išreiškė valią, jog vandens tiekėjas tiesiogiai pasirašytų abonentines (vartotojų) sutartis su namų valdytojais, t. y. neišreiškė noro, kad jiems vanduo būtų tiekiamas kitu būdu. Pagal aplinkos ministro 2006-10-29 įsakymu Nr. D1-629 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles, vandens tiekėjas turi pareigą eksploatuoti geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, nepriklausomai nuo to, priklauso šie objektai nuosavybės teise vandens tiekėjui ar kitiems asmenims.

33Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taisyklė nustato, kad dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.) gali būti sudaromos sutartys, o jei dėl šios infrastruktūros naudojimo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas. Ieškovas šiuo ieškiniu ir siekia išspręsti iškilusius sutarties šalių nesutarimus. Šioje byloje tarp atsakovo ir vandens tiekėjo (ieškovo) sutartis dėl infrastruktūros objektų eksploatacijos yra sudaryta, o šios sutarties pagrindu buvo sukurti tarp vartotojų ir vandens tiekėjo teisiniai santykiai, kuriuos teisinis reguliavimas priskiria viešosioms vandens tiekimo sutartims. Taigi, nenutraukus (nepakeitus) šių teisinių santykių, nėra teisinio pagrindo nutraukti 2005-10-26 sudarytą sutartį Nr. 05/10/26, nes priešingu atveju būtų pažeisti įstatymais ginami gyventojų (vartotojų) interesai ir lūkesčiai.

34Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 14.1 papunktyje nustatyta, kad viešasis vandens tiekėjas privalo nenutrūkstamai tiekti abonentui (vartotojui) geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Šių sąlygų 14.6 punkte imperatyviai nustatyta, kad vandens ir nuotekų valymo tvarkymo paslaugų pertrūkiui ilgiau kaip 12 valandų, privaloma sudaryti alternatyvią galimybę gauti šias paslaugas. Atsakovas, išreikšdamas norą (ketinimus) vienašališkai nutraukti 2005 m. sutartį, nenurodo, kaip bus užtikrinti gyventojų (vartotojų) įstatymu ginami interesai.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2012-06-15 nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-253/2012) konstatavo, kad P. G. raštu perdavė UAB „Giraitės vandenys“ ginčo infrastruktūros pripažinimo tinkama naudoti akto kopiją ir prašė sudaryti sutartis su vartotojais tiekti vandenį ir šalinti nuotekas, tokiu būdu išreikšdamas valią perduoti tinklus UAB „Giraitės vandenys“ eksploatuoti. Vėliau šalių sudarytoje sutartyje P. G. nenustatė UAB „Giraitės vandenys“ pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, todėl tokia sutartis kvalifikuotina kaip panaudos, taigi UAB „Giraitės vandenys“ turi teisę naudotis ieškovo infrastruktūra neatlygintinai. LAT nerado pagrindo pripažinti, kad UAB „Giraitės vandenys“ ginčo infrastruktūrą naudoja savavališkai, nes buvo sudaryta sutartis, tai nebuvo ir pagrindo konstatuoti UAB „Giraitės vandenys“ neteisėtų veiksmų ir taikyti civilinę atsakomybę. LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, t. y. P. G. reikalavimus atmetė. Todėl teigia, kad ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams įteisinti galimas panaudos sutarties sudarymas (1 t. b.l.89-91).

36Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį ir jame išdėstytus argumentus palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovo direktorius Gitis Urbelis papildomai paaiškino, kad 2005 m. sudarant sutartį su atsakovu, pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo įrašyta, kad paklotas tinklas perimamas eksploatuoti. Tinklų perdavimo - priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, jis ir nėra būtinas, kai tinklai perduodami eksploatuoti. Visa infrastruktūra liko tinklų savininko G. žinioje. Nepriklausomai nuo to, G. ten nieko negalėjo padaryti, pakeisti, nes vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklėse apibrėžtos pareigos. G. pareiga buvo užtikrinti, kad turtas tarnautų pagal paskirtį. Pasikeitus norminiams aktams, LAT konstatavo ir nagrinėjo sutartį kaip panaudos. Jeigu būtų pasirašyta panaudos sutartis, perdavimo – piėmimo aktas būtų reikalingas, nes tai yra privalomas dokumentas.

37Eksploatavimo išlaidos yra sudedamoji kainos dalis. Eksploatacines išlaidas sumoka vartotojai, bet G. tinklų amortizaciniai atskaitymai nėra įtraukti į kainas. Tinklai liko G. nuosavybė ir jis pats ja rūpinasi. Bendrovei nepriklauso turtas ir skaičiuoti amortizacijos nėra pagrindo. Eksploatavimas yra įtrauktas. Eksploatavimas yra turto naudojimas, į kurį įeina ir darbo užmokestis, avarijų šalinimas, ir pats vandens išgavimas ir perdavimas. Iš šios veiklos ieškovas negauna pelno. 5 proc. pelno tai tik planinis skaičius, ne faktinis. Bendras nuostolis 470 tūkstančių litų. Kokį nuostolį patiria iš atsakovo tinklų nežino.

38G. turtas nėra apskaitytas ieškovo įmonės balanse. Su G. buvo sudaryta eksploatavimo sutartis. Eksploatavimo sutarčių neregistruoja ir skaito, kad pats žmogus perduoda naudoti pagal paskirtį. Sutartyje įrašytas punktas, kad visais atvejais, kai iškyla nesutarimai reikia vadovautis vandentvarkos ūkio taisyklėmis ir ten aprašyti visi punktai kiekvienu gyvenimišku atveju. Tai, kad ta sutartis buvo sėkmingai vykdoma rodo 5 metai, rodo, kad nebuvo jokio nesusipratimo.

39UAB ,,Giraitės vandenys‘‘ siūlo santykius įteisinti panaudos sutartimi, kadangi vandens tiekimas yra nuostolinga veikla. Kadangi veikla nuostolinga, todėl vartotojai apmoka tik dalį eksploatacinių išlaidų, todėl jeigu būtų sudaroma kitokio pobūdžio sutartis, pvz. nuomos, tai nuomos sutarties sudarymas būtų ant vartotojų pečių, gyventojai turėtų daugiau mokėti už vandenį, nuotekų tvarkymą. Tai pagrindinė nuostata kodėl turi būti sudaroma panaudos sutartis.

40Nusidėvėjimą pagal patvirtintus verslo standartus skaičiuoja pats turto davėjas. G.yra panaudos davėjas. G. standartas turi būti taikomas, tą turtą jis turi apskaityti, nes jis yra verslininkas. Fiziniam asmeniui netrukdoma užsiimti individualia veikla ir turėti verslo liudijimą. Jis turtą turi apskaityti savo balanse. Jis teikia ataskaitas ir mokesčių inspekcijai ir Sodrai. G.privalo turėti nustatytą dokumentaciją. G. užsiima verslu savo rizika, jei jis patiria išlaidas, tai turi deklaruoti, kad mokėjo turto mokestį, ar jam kainavo kokios priemonės, ar remontavo. Tačiau P. G. iki šiol nėra pateikęs jokio rašytinio dokumento, kad jis patiria nuostolių dėl tinklų eksploatavimo.

41G. įrengė tinklus ir pardavęs sklypus, gavo didelį pelną. Be infrastruktūrios, tie sklypai būtų kainavę 30-40 proc. pigiau. Sklypai gyventojams parduoti be vandens, kanalizacijos, bet su įrengta infrastruktūra.

42Vandens tiekimas yra vieša paslauga. Tinklų reikalingumą savivaldybėje nusako vandens tiekimo ir nuotekų plėtros specialusis planas, deja šiuo atveju Ginėnų kaimas nėra įtrauktas kaip teritorija, kurioje savivaldybė įsipareigotų išpirkti tuos tinklus, ir ji nėra priskirta viešojo vandens tiekimo teritorijai, bet tai nereiškia, kad tai nėra vieša paslauga. Kad būtų pradėta tinklų išpirkimo procedūra, tinklų savininkui reikėtų kreiptis į savivaldybę, kad savivaldybė parengtų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą ir, kad šią teritoriją pripažintų viešojo vandens tiekimo teritorija. Į tarybą taip pat turi kreiptis tinklų savininkas.

43Visoje Lietuvoje savivaldybė rūpinasi vandens tiekimu, daro tyrimus, informuoja visuomenę, įsijungia teršiant gamtą. Tačiau reikia skirti du dalykus - kur yra viešojo vandens tiekimo teritorija ir kur yra vieša paslauga. Savivaldybėje yra įvardinta viešojo vandens tiekimo teritorija, kur savivaldybė privalo rūpintis tinklų išpirkimu. Taip pat yra vieša paslauga – vandens tiekimas savivaldybės teritorijoje. Yra daug kvartalų, kur fiziniai asmenys įsirengia vietinius tinklus ir gręžinius ir tiekia paslaugas 15-20 gyventojų. Tai taip pat yra vieša paslauga. Atsitikus kažkokiai nelaimei ar užkrėtimui, savivaldybė įsijungia, pradeda aiškintis, bet tai nėra viešojo vandens tiekimo teritorija.

44Prasidėjus ginčams, G. buvo siūlyta sudaryti panaudos sutartį. Dar 2010 lapkričio 10 d. buvo išsiųsta panaudos sutartis, tačiau iš G. jokio atsakymo negavo.

45Ieškovas nepripažįsta, kad 2005 spalio 26 d. sutartis nutraukta. Iki kovo 25 d. buvo duotas įspėjimas. Ieškinys pateiktas gruodžio mėn., t.y. sutarties galiojimo laikotarpiu.

46Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės atstovė Virginija Guogienė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Mano, kad geriausia išeitis būtų naudojimąsi tinklais įteisinti panaudos sutartimi, kurią pateikė ieškovas prie ieškinio. LR geriamo vandens tiekimo įstatymas numato, kad savivaldybės teritorijoje viešą vandens tiekimą vykdo viešieji vandens tiekėjai, tačiau šiai dienai dar nėra nei vieno licencijuoto viešojo vandens tiekėjo. Pagal šio įstatymo 18 str. 4 d. viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui. Jeigu ieškovas būtų pripažintas viešojo vandens tiekėju, tai jis turėtų kreiptis į savivaldybę dėl išpirkimo. Bet šiai dienai nėra nei vieno viešojo vandens tiekėjo. Kauno rajono savivaldybė 2013 vasario 28 d. yra priėmusi tarybos sprendimą, kuriuo patvirtinta infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn tvarka. G. ne kartą išreiškė, kad norėtų atlygintinai. Ši tvarka būtų taikoma ir atsakovui, nes trečiasis asmuo neturi kitos tvarkos, ir nemato galimybės išpirkti. Savivaldybė tik neatlygintinai galėtų paimti. Savivaldybė nedisponuoja lėšomis, kuriomis būtų galima išpirkti infrastruktūrą, todėl priimtas toks sprendimas. Nežino, kaip būtų sprendžiama, jei atsakovas nesutiktų.

47Savivaldybės funkcija užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Jeigu teismas netenkintų ieškinio, vanduo gyventojams būtų tiekiamas kitais būdais, kadangi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007 sausio 21 d. nutarimu Nr.126 yra patvirtintos viešosios vandens tiekimo sutarties sutartinės sąlygos ir nustatyta, kad viešasis vandens tiekėjas privalo nenutrūkstamai tiekti abonentui (vartotojui) geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Jei taip atsitiktų, savivaldybė su akcininku spręstų šį klausimą.

48Vertina, kad šiuo metu sutartis nenutraukta. Gyventojai toliau naudojasi vandeniu, nėra nusiskundimų, kad gyventojai negauna vandens.

49Atsakovas P. G. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime, atsakovas paaiškino, kad vandens, nuotekų šalinimas yra viešoji komercinė paslauga. Įstatymai reguliuoja šių paslaugų tiekimą, nustato, kad paslaugos kainą privalo padengti vartotojai, o ne pusiau padengti vartotojai. Paslaugų kainodarą reguliuoja ir tvirtina kainų ir energetikos komisija. Pagal komisijos patvirtintas kainodaros metodikas į paslaugos kainą įtraukiama ne tik reikalingų tinklų statybos ir eksploatacijos kaštai, bet ir šioms paslaugoms yra garantuotas ne mažesnis nei 5 proc. pelnas. Taigi tvirtinimas, kad ieškovas teikė pusiau apmokamas ir nuostolingas paslaugas yra melas ir prieštarauja geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ir patvirtintai kainodarai.

50Šis ieškinys gali būti nagrinėjimas tik tada, kai pagal geriamo vandens įstatymą yra pripažinta, kad tinklai reikalingi viešajam vandens tiekimui. Šiai dienai visi kategoriškai neigia, kad tinklai reikalingi viešajam vandens tiekimui, taigi šis ieškinys teisine prasme negali būti nagrinėjamas teisme. ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme ir dėl to, kad ieškovas nesumokėjęs žyminio mokesčio. Ieškovas prašo nustatyti į turtą daiktines teises, o kada prašoma nustatyti daiktines teises, tai sumokamas žyminis mokestis nuo turto rinkos vertės.

51Įpareigojimas vykdyti sutartį ir uždrausti vienašališką sutarties nutraukimą negali būti nagrinėjimas, nes analogiškas ieškinys dalyvaujant toms pačioms pusėms yra išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

52Sąlygų ir tvarkos nustatymo reikalavimas negali būti nagrinėjimas dėl geriamojo vandens įstatymo 18 str. 2 d., nes nepripažinta, kad tinklai reikalingi viešajam vandens tiekimui. Antra, CK 6.156 str. nustato, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, šis reikalavimas yra vertimas sudaryti sutartį. Panaudos sutartį pagal CK gali teikti tik turto savininkas. Dėl įpareigojimo atstatyti nuotekų siurblinę, tai tiek UAB ,,Giraitės vandenys‘‘, tiek Kauno rajono savivaldybė pati pakliuvo į savo anksčiau rašytų atsiliepimų spąstus ir šiandien gavosi situacija, kad tinklai atsakovo, bet pagal teismų sprendimus žemė savivaldybei nereikalinga, UAB ,,Giraitės vandenys‘‘ nereikalinga, gatvė savivaldybei nereikalinga, naudotis jie neturi teisės, nes tinklai pakloti gatvių žemėje atsakovui priklausančioje nuosavybėje, jie neturi teisės net eiti, nes servitutas nustatytas tik namų savininkams, kiti neturi teisės vaikščioti ta gatve. Pinigus už tinklų amortizaciją gavo UAB ,,Giraitės vandenys‘‘, atsakovas pinigų negavo, jokios veiklos nevykdo ir neapskaito turto. Tokios siurblinės eksploatacinis laikas yra 5 metai, praėjo 7 metai, eksploatacinis laikas pasibaigė, atsakingo nėra, atstatymui lėšų nėra. Šiandien siurblinė neveikianti ir niekas negali atstatyti, nėra lėšų ir niekas neturi teisės, nei UAB ,,Giraitės vandenys‘‘, nei savivaldybė prieiti prie siurblinės, kad atstatyti. Yra teismų sprendimai kurie priimti remiantis Kauno rajono savivaldybės ir UAB ,,Giraitės vandenys‘‘ pozicija.

53Kaip jis panaudos infrastruktūrą, yra jo reikalas. Išnaudojo visas galimybes, teikė ieškinį, kad nustatytų sąlygas, atsisakė ir protestavo savivaldybė ir UAB ,,Giraitės vandenys‘‘, kad būtų nustatytos sąlygos pagal jo prašymą. Teismas netenkino visų atsakovo prašymų, todėl kad rėmė Kauno rajono savivaldybės ir UAB ,,Giraitės vandenys‘‘poziciją. Todėl ir atsidūrė situacijoje, kad gatvė, gatvės žemė priklauso atsakovui. Teismo sprendimu pripažinta, kad tinklai nereikalingi, kadangi nėra viešojo vandens tiekėjo, nors geriamojo vandens įstatymo įsigaliojimo įstatymas nustato, kad kol nepaskirtas viešojo vandens tiekėjas, tai vykdo vandens tiekėjas. Tai, kad jie nevykdo įstatymo ne atsakovo problema. Savivaldybės motyvas, kad neturi pinigų yra neveiklumo rodiklis, kadangi geriamojo vandens įstatymo 17 str. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai numato valstybės paramą ir ES paramą išpirkimui ir tinklų plėtrai. Kauno miesto savivaldybė yra išpirkusi tinklus pasinaudodama ES lėšomis iš savininko.

54Po 2005 spalio 26 d. sutarties nutraukimo nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., jis negavo jokių pasiūlymų. Net į įspėjimą, kad nutraukia sutartį po trijų mėnesių, UAB ,,Giraitės vandenys‘‘ neatsakė, savivaldybė visai neatsakė iki šio laiko. Po trijų mėnesių iš UAB ,,Giraitės vandenys‘‘ gavo atsakymą, kuris yra byloje, bet neįmanoma nieko suprasti kas ten parašyta.

55Neatlygintinas naudojimas neatitinka atsakovo valios, tai yra verslo pagrindas. Jis moka turto mokestį. Neprašo nuostolių atlyginti.

56Ieškinys atmestinas.

57Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2006 m. liepos 26 d. neatlygintinai naudojasi atsakovo P. G. lėšomis pastatytais ir jam nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio, nuotekų, spaudininių nuotekų šalinimo tinklais, esančiais Kauno r. sav., Lapių sen., Ginėnų kaime (1 t. b.l. 21 - 23). 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 atsakovas (sutartyje - Statytojas) ir UAB „Giraitės vandenys“ (sutartyje – tiekėjas) susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo. Pagal šią sutartį, statytojo nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas perduodamas tiekėjui pagal sutartį eksploatuoti, o aptarnavimo priklausomybės ribos nustatytos 2005-09-26 brėžiniuose 04-133-PLAN-l-TP-VN ir 04-133-PLAN-TP-VN-0, o vandentiekio įvadus, VAM, nuotekų išvadus eksploatuoja “Abonentas”. Šioje sutartyje taip pat numatyta, kad pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamas vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles (patvirtintos LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 d. įsakymu Nr. 172). (1 t. b.l. 14).

582006-07-26 komisija pripažinimo tinkamais naudoti aktu pripažino, kad atsakovo pastatyti 67 gyvenamųjų namų kvartalo nuotekų, lietaus nuotekų, vandentiekio tinklai, siurblinė ir spaudiminių nuotekų tinklai, esantys Ginėnų k., Lapių sen., Kauno r., tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (1 t. b.l. 15-18).

59Byloje nėra ginčo, kad pripažinus atsakovo pastatytus tinklus tinkamais naudoti, jie buvo prijungti prie ieškovui priklausančių tinklų.

60Tokia naujai pastatytų tinklų prijungimo tvarka atitiko tuometinį teisinį reglamentavimą - Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.1 p. nurodyta, kad „abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas" (išskyrus įvadus ir išvadus, kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti”.

61Pažymėtina, kad po minėtos sutarties sudarymo ir tinklų prijungimo prie ieškovui priklausančių tinklų, tarp šalių ir trečiojo asmens buvo kilęs ne vienas teisminis ginčas:

621) 2009-11-24 ieškovo P. G. ieškinio pagrindu buvo iškelta ir Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-8088-364/2009, kurioje ieškovas prašė įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę kreiptis į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu paimti visuomenės poreikiams ieškovui priklausančius 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypus, esančius Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime; įpareigoti atsakovą Kauno rajono savivaldybę vykdyti Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 12, 13 punktus ir inicijuoti ieškovui priklausančių Vandentiekio tinklų, unikalus Nr. 4400-0722-2152; Nuotekų tinklų, unikalusNr. 4400-0727-8504; Lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. 4400-0741-0339; Spaudiminių nuotekų tinklų, unikalus Nr. 4400-0732-5870 esančių Kauno rajono savivaldybę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį, t. y. sudaryti pagal 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 260 tipinę žemės nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomotų atsakovui Kauno rajono savivaldybei 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypus, esančius Kauno rajono savivaldybėje, Ginėnų kaime, bei šiuose žemės sklypuose esančius infrastruktūros statinius: Ginėnų, Slėnio, Neries, Smiltynų, Beržų gatves, lietaus nuotekų, vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų, gatvių apšvietimo tinklus, nustatant nuompinigių dydį pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 892 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ - 4 procentų metinį mokestį nuo žemės ir statinių vertės iki šie žemės sklypai ir infrastruktūros statiniai bus perimti visuomenės poreikiams arba išpirkti.

63Savo ieškinio reikalavimus šioje byloje P. G. grindė tuo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtinus 67 gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, Ginėnų kaime, detalųjį planą, kvartale buvo suformuotos gatvės ir teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Šiame kvartale ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0025 ha, 0,8643 ha, 1,4245 ha žemės sklypai, kurių naudojimo paskirtis yra kita - teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti. Šiuose žemės sklypuose yra ieškovo pastatyti ir jam nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros statiniai. Ieškovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją prašydamas priimti sprendimą dėl žemės perėmimo visuomenės reikmėms, taip pat išpirkti jam priklausančius infrastruktūros statinius, tačiau jokio sprendimo nepriimta. Savivaldybės įmonė UAB ,,Giraitės vandenys”, kurios viena funkcijų yra viešas vandens tiekimas, savavališkai naudojasi ieškovui priklausančiais tinklais ir tiekia gyventojams vandenį bei šalina nuotekas ir nesiima jokių priemonių dėl šių tinklų išpirkimo. Kadangi viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, atsakovas Kauno rajono savivaldybė privalo vykdyti jai įstatymo pavestas funkcijas ir organizuoti ginčo žemės sklypuose esančių infrastruktūros statinių, esančių Kauno r. sav., Ginėnų k. paėmimą visuomenės poreikiams, jam atlyginant už šiuose žemės sklypuose pastatytus infrastruktūros statinius, kurie reikalingi savivaldybės funkcijoms vykdyti.

64Išnagrinėjus šią civilinę bylą, Kauno apylinkės teismas 2009-11-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8088-364/2009 pilnai tenkino ieškovo ieškinį. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, civilinėje byloje Nr. 2A-552-259/2010, 2010-04-12 nutartimi panaikino minėtą teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010 Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

65Šioje nutartyje kasacinis teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. ĮS-1252 detaliojo teritorijos planavimo užsakovo teisės buvo perduotos kasatoriui (P. G.) – žemės sklypo savininkui. Kasatorius nuosavybės teisėmis valdė 102 704 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jo pageidavimu detaliuoju planavimu žemės sklypas buvo padalytas į 71 sklypą, 67 iš jų žemės paskirtį pakeičiant į kitą paskirtį (sodybinį užstatymą), trijuose – į kitą paskirtį (gatvių ir kelių tinklui, inžinerinės infrastruktūros tinklams įrengti ir eksploatuoti), taip pat viename - į miškų ūkio paskirtį. (pažymos prie Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. ĮS-1252 duomenys). Įsakyme ir pažymoje dėl detaliojo teritorijos planavimo užsakovo teisių perdavimo kasatoriui (ieškovui) nenustatyta, kad, suplanavus teritoriją ir detaliojo planavimo užsakovui įrengus jam nuosavybės teisėmis priklausančiuose žemės sklypuose infrastruktūrą, savivaldybė, sudarydama atitinkamas sutartis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 nustatyta tvarka, žemės sklypus kartu su jų teritorijoje esančia infrastruktūra priims savo nuosavybėn savivaldybės funkcijoms vykdyti (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30, 32 punktai). <...> Keisdamas žemės sklypų naudojimo paskirtį žemės planavimo dokumentuose kasatorius (ieškovas) nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva sukurti gyvenamąjį kvartalą ir šio kvartalo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Kadangi šis projektas siekiamų tikslų prasme buvo komercinis, t. y. suformuoti sklypai gyvenamųjų namų statybai, sukurta tinkama gyventi aplinka, įrengiant inžinerinę infrastruktūrą, ir šie objektai buvo parduoti kitiems asmenims, tai būdamas projekto plėtotojas ieškovas turėjo numatyti ir įrengtos bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą. Teisėjų kolegija pažymi, kad savivaldybei perduodant detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas žemės sklypo savininkui jų tarpusavyje nebuvo susitarta, kad žemės sklypus su juose įrengta infrastruktūra atitinkamų sutarčių pagrindu perims savivaldybė nuosavybėn. Nesusitarus ir nekonstatavus savivaldybės savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartis dėl infrastruktūros ir žemės sklypų perėmimo savivaldybės nuosavybėn, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas žemės sklypų savininkui nelemia tokios savivaldybės pareigos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad šiuo pagrindu įpareigoti savivaldybę sudaryti atitinkamą sutartį nėra teisinio pagrindo (CK 6.156 straipsnio 2 dalis)“ .

66Dėl minėtoje byloje ginčijamo žemės sklypų ir inžinerinės infrastruktūros išpirkimo visuomenės poreikiams, Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad „Tiek Žemės įstatyme, tiek Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nenustatyta imperatyvių reikalavimų išpirkti turtą visuomenės poreikiams. <...>. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad dėl privatiems asmenims priklausančios viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros gali būti sudaromos sutartys dėl šios infrastruktūros išpirkimo arba dėl jos naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ naudojasi ieškovui priklausančia infrastruktūra su ieškovu 2005 m. spalio 26 d. sutarties pagrindu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įstatymuose nenustatyta tokio teisinio reglamentavimo, kuris imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų savivaldybės pareigą sudaryti su ieškovu jo reikalaujamas sutartis, t. y. dėl žemės sklypų su juose įrengta infrastruktūra paėmimo visuomenės poreikiams (CK 6.156 straipsnio 2 dalis)“.

672) 2011-02-10 ieškovo P. G. ieškinio pagrindu Kauno miesto apylinkės teisme iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-738-454/2011, kurioje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys" 95 433 Lt nuostolių, motyvuodamas, kad atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2006 metų rugsėjo mėn. naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiais infrastruktūros tinklais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 818 000 Lt, tiekia gyventojams vandenį bei šalina nuotekas ir gauna iš to naudos. Dėl tokio savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo ieškovas patyrė 95 433 Lt nuostolių – negautų pajamų (už naudojimąsi vandentiekio ir nuotekų tinklais metinis nuostolis sudaro 4 proc. tinklų vertės). Atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ šioje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 74 246,34 Lt žalos, motyvuodamas, kad šalys 2005-10-26 savanoriškai yra pasirašę sutartį Nr. 05/10/26 ir šios sutarties pagrindu, atsakovas eksploatuoja ieškovui nuosavybės teise priklausančius Ginėnų kaime esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, nuotekų siurblinę ir moka mokesčius už elektros energiją, o ieškovas už tai turi apmokėti atsakovo patirtas ieškovui nuosavybės teise priklausančių nuotekų ir vandentiekio tinklų eksploatacijos sąnaudas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo iki 2009 m. gruodžio 31 d.

68Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 738-454/2011 atmetė ieškovo P. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo, o atsakovo UAB „Giraitės vandenys" priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo tenkino pilnai.

69Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1388-173/2011 P. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies - panaikino 2011 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovo priešieškinys, o likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.

70Kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 3K-3-253/2012 pažymėjo, kad 2005 m. spalio 26 d. šalių sudaryta sutartis aiškintina atsižvelgiant į specialiojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių reglamentavimo nuostatas. Kasacinis teismas nurodė, kad „Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos tvarka – tokia statyba galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai, kurios turinys apibrėžtas šioje teisės normoje. Nagrinėjamu atveju kasatoriui priklausanti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra buvo pradėta statyti iki Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo, todėl šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytos trišalės kasatoriaus, savivaldybės ir atsakovo sutarties sudaryta nebuvo; dėl ginčo infrastruktūros naudojimo tvarkos turi būti sprendžiama pagal Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kasatoriui statant ginčo infrastruktūrą, vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentavo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, kurių 4.1 punkte nustatyta, jog abonento nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, turėjo būti perduodamas tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti. Kokio turinio sutartis turėtų būti sudaryta, taisyklėse nebuvo nustatyta.

71Apibendrindama pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek galiojusių ginčo infrastruktūros statybos metu, tiek dabar galiojančių įstatymų nereglamentuotas infrastruktūros objektų naudojimo sutarčių turinys. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad kasatorius 2006 m. liepos 26 d. raštu perdavė atsakovui ginčo infrastruktūros pripažinimo tinkama naudoti akto kopiją ir prašė sudaryti sutartis su vartotojais tiekti vandenį ir šalinti nuotekas, darytina išvada, kad kasatorius išreiškė valią ir perdavė tinklus atsakovui eksploatuoti. 2005 m. spalio 26 d. sutartimi susitarta dėl tinklų perdavimo eksploatuoti, taisyklių, kuriomis turi būti vadovaujamasi juos eksploatuojant, eksploatacijos pradžios momento. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais kasacinio skundo teiginius, kad sutarties 2 punktu šalys susitarė ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį dėl tinklų eksploatavimo. Pažymėjo, kad „kadangi kasatorius, įgyvendindamas savo nuosavybės teisės turinį sudarančią disponavimo ginčo infrastruktūros objektais teisę, sudarydamas 2005 m. spalio 26 d. sutartį su atsakovu dėl šių objektų eksploatavimo (naudojimo, geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms šalinti), joje nenustatė atsakovui pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, tai tokia sutartis kvalifikuotina kaip panaudos (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), taigi atsakovas pagal šią turi teisę naudotis kasatoriaus infrastuktūra neatlygintinai“ (1 t. b.l. 40-45).

723). Dar iki minėtos Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties Nr. 3K-3-253/2012 priėmimo, 2012-05-23 Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2154-528/2012, iškelta ieškovo Kauno rajono savivaldybės prevencinio ieškinio pagrindu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą P. G. vykdyti 2005-10-26 sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą. Teismas ieškinį tenkino dalinai - įpareigojo atsakovą P. G. vykdyti 2005-10-26 sutartį Nr. 05/10/26, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

73Kaip matyti iš teismo sprendimo, ieškinio reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 analogiškas nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pirmam reikalavimui. Tačiau minėtoje byloje tokį reikalavimą reiškė Kauno rajono savivaldybė, o UAB „Giraitės vandenys“ buvo įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ir savarankiškų reikalavimų nereiškė. Be to, Kauno rajono savivaldybė reiškė prevencinį ieškinį – motyvuodama tuo, kad atsakovas ketina vienašališki nutraukti (nevykdyti) 2005- 10- 26 sutartį Nr. 05/10/26 su UAB „Giraitės vandenys“, o tai pažeistų trečiųjų asmenų - 46 vartotojų – gyvybiškai svarbius interesus, taip pat nurodydama, kad kreipiasi į teismą gindama viešąjį interesą – vietos gyventojų interesus, nes pagal įstatymus savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nes geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, o savivaldybių institucijos užtikrina, kad savivaldybių teritorijų gyventojai būtų viešai aprūpinami arba jiems būtų sudarytos sąlygos individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu. Šioje byloje Kauno rajono savivaldybė taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“, kurio vienintelis akcininkas yra ieškovas, tiekia vandenį Kauno rajono savivaldybės gyventojams ir įstaigoms, taigi, yra viešosios paslaugos teikėjas. UAB „Giraitės vandenys“ tiekia vandenį Kauno rajono savivaldybėje esančio Ginėnų kaimo gyventojams (46 abonentams), kurie žemės sklypus įsigijo iš atsakovo, o šiame kaime esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai nuosavybės teise priklauso atsakovui, kuris minėtųjų tinklų ir įrenginių eksploataciją 2005-10-26 sutartimi Nr.05/10/26 perdavė UAB „Giraitės vandenys“. Būtent 2005-10- 26 sutarties Nr.05/10/26 pagrindu trečiasis asmuo UAB „Giraitės vandenys“ su Ginėnų kaimo gyventojais sudarė viešojo vandens tiekimo sutartis, pagal kurias minėta bendrovė įsipareigojo nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir šalinti nuotekas.

74Minėtoje byloje buvo įvertinta 2005-10-26 atsakovo pasirašyta vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo sutartis Nr.05/10/26, taip pat jos nutraukimo galimybės. Teismas nustatė, kad atsakovas ir UAB „Giraitės vandenys“ 2005-09-26 susitarė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai UAB „Giraitės vandenys“ bus perduoti eksploatavimo sutartimi ir suderino nuosavybės ribas bei pajungimo iki eksploatacijos ribas, o po mėnesio – 2005-10-26 buvo pasirašyta sutartis Nr.05/10/26, kurią galima laikyti eksploatavimo sutartimi. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog minėta sutartis yra preliminari ir ateityje turėjo būti sudaryta kita sutartis, pažymėdamas, kad nors sutartis labai lakoniška, tačiau ja susitarta dėl tinklų perdavimo eksploatuoti, dėl taisyklių, kuriomis vadovaujamasi eksploatuojant tinklus, bei laiko nuo kada prasideda eksploatacija – pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius tinkamais naudoti; sutartyje nėra šalių susitarimo ar įsipareigojimo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.

75Vertindamas atsakovo ketinimus vienašališkai nutraukti 2005-10-26 sutartį su viešosios paslaugos teikėju UAB „Giraitės vandenys“, teismas, atsižvelgdamas į CK 6.161 str. reikalavimus, pagal kuriuos sutartis yra laikoma viešąja, sprendė, jog nėra pagrindo ginčo sutartį pripažinti viešąja sutartimi, nors ginčo sutarties pagrindu susiklostę šalių teisiniai santykiai turi viešosioms sutartims būdingų privalomumo požymių – tinklų eksploatacija tiesiogiai susijusi su trečiojo asmens teikiama viešąja vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslauga, be atsakovo tinklų negalimas viešosios paslaugos teikimas, nes kitų tinklų Ginėnų kaime nėra. Esant tokiai situacijai, kai sutarčiai negali būti taikomi įstatymuose įtvirtinti viešosioms sutartims taikytini sutarčių laisvės principo ribojimai, teismas sprendė, kad šalių teisinius santykius reglamentuoja jų sudaryta sutartis, nes konkrečiai tokių santykių teisės normos nereguliuoja. Atsižvelgdamas į tai, kad 2005-10-26 P. G. ir trečiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“ sudaryta sutartis yra neterminuota, o neapibrėžtam terminui sudarytą ginčo sutartį galima nutraukti CK 6.199 str. pagrindu, apie tai kitą šalį įspėjus iš anksto ir per protingą terminą, teismas vertino, kad šiuo atveju sutartimi ar įstatymu nėra draudžiama ar ribojama galimybė tokią sutartį vienašališkai nutraukti. Nustatęs, kad atsakovas trečiąjį asmenį UAB „Giraitės vandenys“ apie sutarties nutraukimą įspėjo nepilnai prieš 1,5 mėnesio ir atsižvelgdamas, kad šios sutarties objektas - vandentiekio ir nuotekų tinklai, į numanomą sutarties trukmę – ilgą eksploatavimo laikotarpį, nes vandens teikimas, nuotekų šalinimas numatytas naujam gyvenamųjų namų kvartalui, o ne laikino pobūdžio statiniui, taip pat į aplinkybę, kad tokių tinklų alternatyvos Ginėnų kaime nėra ir objektyviai tokie tinklai negalėtų būti pastatyti per 1,5 mėnesio, be to, tokie statiniai nėra statomi kiekvienam vartotojui atskirai, o sutarties galiojimas gyvybiškai svarbus 46 gyvenamųjų valdų gyventojams, kuriems atsakovas dėl minėtų tinklų yra įsipareigojęs kitų sutarčių pagrindu, teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas protingu, todėl nepripažino, jog ginčo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir įpareigojo atsakovą vykdyti 2005-10-26 sutartį Nr.05/10/26.

76Nustatęs, kad vienašališką sutarties nutraukimą atitinkamomis sąlygomis reglamentuoja įstatymai, teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, nurodydamas, kad teismas neturi teisinio pagrindo uždrausti ieškovui įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis naudotis atitinkamomis teisėmis.

77LITEKO duomenimis, šis 2012-05-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo 2012-06-26.

78Kaip nurodyta ieškinyje ir matyti iš byloje pateikto įspėjimo, jau kitą dieną po sprendimo priėmimo atsakovas 2012-05-24 raštu įspėjo ieškovą apie 2005-10-26 sutarties Nr.05/10/26 nutraukimą nuo 2013-03-24 d., t.y. po devynių mėnesių, motyvuodamas, kad jam priklausančius vandentiekio, nuotekų ir spaudininius nuotekų tinklus jis pastatė per 4 mėnesius, todėl suteikia ieškovui 9 mėnesių terminą pasirūpinti paslaugų Ginėnų kaimo gyventojams tiekimu nenaudojant jo tinklų ir šį terminą laiko protingu CK 6.199 str. prasme. Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad jei ir po 2013-03-24 ieškovas naudosis jam priklausančiais tinklais, techninėmis priemonėmis nutrauks paslaugų tiekimą (1 t. b.l. 31).

79Kitą įspėjimo raštą dėl sutarties nutraukimo po trijų mėnesių, t.y. nuo 2012-09-25 atsakovas pateikė ieškovui bei Kauno rajono savivaldybės merui 2012-06-25, motyvuodamas, kad 2012 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Nutartyje Nr. 3K-3-253/2012 2005-10-26 sutartį Nr.05/10/26 kvalifikavo kaip panaudos, todėl vadovaudamasis tuo, kad ši sutartis neterminuota ir kad jo netenkina neatlygintinis naudojimasis jam priklausančiais tinklais, turi teisę bet kada nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjęs kitą šalį prieš tris mėnesius (CK 6.642 str. 1 p.).

80Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad jeigu jo tinklai bus reikalingi Kauno rajono savivaldybės funkcijų vykdymui ir po 2012-09-25, siūlo sutartimi įteisinti atlygintiną tinklų naudojimą, o sutarties sąlygos turėtų būti adekvačios, kaip Kauno rajono savivaldybė išsprendė analogišką privataus nekilnojamojo turto vystytojo UAB „Baltic realty adviser“ tinklų statybos finansavimą (1 t. b.l. 33).

81Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ar trečiasis asmuo būtų atsakę į atsakovo raštus ir į pasiūlymą sudaryti atlygintiną naudojimosi tinklais sutartį.

82Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, 2012-09-11 atsakovas pateikė dar vieną raštą UAB “Giraitės vandenys” ir Kauno rajono savivaldybės Merui, dar kartą siūlydamas sudaryti naują (atlygintiną) sutartį, nustojus galioti 2005-10-26 panaudos sutarčiai ir taip įteisinti tolimesnį jam priklausančių tinklų naudojimą, bei įspėdamas, kad po panaudos sutarties pasibaigimo, ieškovas jo tinklais naudosis be teisinio pagrindo, o tai suteiks jam teisę ginti savo nuosavybę visomis teisinėmis priemonėmis, o taip pat imtis techninių priemonių, nutraukiant neteisėtą jam priklausančių tinklų naudojimą. (1 t. b.l. 46).

83Tik po šio rašto gavimo, likus dienai iki 2012-06-25 įspėjime nurodyto termino pabaigos, 2012-09-24 raštu ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytais įspėjimo terminais (tiek devynių mėnesių, tiek trijų mėnesių), laiko juos neprotingais ir nelogiškais, nurodydamas, kad atsakovas atsižvelgė tik į tai, kiek užtruko jo tinklų pastatymas, tačiau neatsižvelgė, kiek laiko užima techninio projekto ir kitų dokumentų ruošimas. Dėl atsakovo pasiūlymo sudaryti atlygintinę naudojimosi tinklais sutartį panašiomis sąlygomis, kokias Kauno rajono savivaldybė taikė sprendžiant analogišką privataus nekilnojamojo turto vystytojo UAB „Baltic realty adviser“ tinklų statybos finansavimą, nurodė, kad su šia sutartimi UAB „Giraitės vandenys“ neturi nieko bendro. Taip pat nurodė, kad vykdydamos sutartį, šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, kad šis principas galioja tol, kol galioja pati sutartis. Taip pat motyvavo, kad atsakovas prie jam nuosavybės teise priklausančių tinklų yra leidęs prisijungti Ginėnų kaimo žemės sklypų savininkams ir tokia sąlyga buvo sulygta jiems perkant žemės sklypus iš atsakovo. Dėl atsakovo 2012-06-25 rašte nurodyto sutarties nutraukimo pagrindo – CK 6.642 str. 1 d. ir nustatyto trijų mėnesių įspėjimo termino, nurodė, kad šį terminą reikėtų vertinti tik kaip įstatymų leidėjo nurodytą minimalų 3 mėnesių terminą nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, jeigu sutartis nenumato kitokio termino, kad CK 6.642 str. 1 d. nurodyto 3 mėnesių termino negalima taikyti pažodžiui, kad įstatymų leidėjas nedraudžia šalims susitarti ir dėl ilgesnio įspėjimo termino dėl sutarties nutraukimo, todėl mano, kad protingas terminas, įvertinus galimą finansavimo gavimą ir paraiškų ruošimą yra ne mažesnis kaip 6 metai. Taip pat pažymėjo, kad 2005-10-26 sutarties nutraukimas nuo 2012-06-25 nepriimtinas ir dėl to, kad šiuo metu vandens tiekimo, nuotekų šalinimo alternatyvų Ginėnų kaime nėra ir nėra techninių galimybių, kad tokie tinklai būtų nutiesti iki 2012-09-25 dienos, o greta jau esamų tinklų nėra laisvos valstybinės žemės, žemė priklauso atsakovui ir vėl tektų vesti derybas su juo, be to, tokie tinklai nėra statomi kiekvienam vartotojui atskirai, jie yra svarbūs Ginėnų kaimo 46 gyvenamųjų valdų gyventojams, todėl mano, kad iki derybų būdu nesuras priimtino varianto, minėtos sutarties atsakovas nutraukti negali, nes būtų pažeisti gyventojų teisėti interesai, jei nebūtų užtikrinta vieša paslauga – nepertraukiamas geriamo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. UAB „Giraitės vandenys“ taip pat nurodė, kad klausimas dėl atsakovo ketinimo nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 galėtų būti svarstomas Kauno rajono savivaldybės taryboje, išsprendžiant klausimą dėl tolimesnio naudojimosi atsakovo tinklais ar sprendžiami alternatyvūs variantai (1 t. b.l. 47-50).

84Byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kada minėtas atsakymas buvo įteiktas atsakovui, tačiau iš 2012-10-01 P. G. rašto Kauno rajono savivaldybės merui bei UAB „Giraitės vandenys“ direktoriui matyti, jog UAB „Giraitės vandenys“ atsakymą jis gavo 2012-10-01, t.y. jau po įspėjime nurodyto termino pasibaigimo. Atsakovas dar kartą informavo, kad 2005-10-26 sutartį nutraukė nuo 2012-09-25, CK 6.642 str. 1 d. pagrindu, ir kad jo, kaip panaudos sutarties šalies, teisė nutraukti panaudos sutartį nėra siejama su kitos šalies sutikimu ar nesutikimu. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Giraitės vandenys“ nesutinka sudaryti atlygintinę tinklų naudojimosi sutartį ir ketina dar 6 metus neatlygintinai naudotis šiais tinklais, jis draudžia toliau naudotis jam priklausančiais vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų, lietaus nuotekų tinklais, esančiais Ginėnų kaime ir kad nuo 2012 m. spalio 2 d. tinklų naudojimas bus nutrauktas techninėmis priemonėmis (1 t. b.l. 62).

85Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ėmėsi pažadėtų veiksmų: 2012-10-02 raštu jis informavo Kauno apygardos prokuratūros Vyr. Prokurorą, Kauno rajono savivaldybės merą, UAB „Giraitės vandenys“ direktorių bei Ginėnų kaimo gyventojų atstovą, kad jis techninėmis priemonėmis 2010-10-02 nutraukė UAB „Giraitės vandenys“ naudojimąsi jam priklausančiais tinklais, motyvuodamas tuo, kad Kauno rajono savivaldybė atsisakė perimti jo įrengtą pagal patvirtintą detalųjį planą Ginėnų kaimo 67 gyvenamųjų namų infrastruktūrą, reikalingą savivaldybės savarankiškų funkcijų vykdymui, teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, taip pat informuodamas apie vykusiais teisminius ginčus, kad vienašališkas sutarties nutraukimas nebuvo uždraustas, o 2005-10-26 sutartį Lietuvos aukščiausiasis Teismas pripažino panaudos sutartimi, todėl jis, vadovaudamasis CK 6.642 str. numatyta teise 2012-06-25 pranešė apie minėtos sutarties nutraukimą nuo 2012-09-25, pasiūlydamas sudaryti naują atlygintinę sutartį, tačiau į šį pasiūlymą atsakymo negavo. Atsakovas pažymėjo, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybės funkcija ir jam, kaip fiziniam asmeniui, neprivaloma teikti gyventojams vandens tiekimo funkcijas, be to, po sutarties nutraukimo nėra atsakingo asmens už jam priklausančių tinklų naudojimą ir priežiūrą (1 t. b.l 65-66).

86Gavus šį raštą, UAB „Giraitės vandenys“ tą pačią dieną, t.y. 2012-10-02 kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą ir Kauno apygardos prokuratūrą, raštu Nr. S301-0880 pranešdamas, kad vienašališkai nutraukdamas 2005-10-26 eksploatavimo (panaudos) sutartį, P. G. turi pareigą pats organizuoti jam priklausančių tinklų priežiūrą, o tuo tarpu jis grasina techninėmis priemonėmis juos sugadinti ir sukelti sunkiai prognozuojamas pasekmes, savo veiksmais sukelti pavojų Kauno rajono gyventojams užsikrėsti užkrečiamomis ligomis. Todėl prašė nedelsiant imtis reikiamų prevencijos priemonių, o jam techninėmis priemonėmis atlikus veiksmus, po kurių bus nutrauktas geriamo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas Ginėnų kvartalo 57 gyvenamųjų namų gyventojams, patraukti jį atsakomybėn už savavaldžiavimą (1 t. b.l. 63-64).

872012-10-04 ieškovo sudaryta komisija iš atsakingų už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą UAB „Giraitės vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakingų asmenų, nuvykusi į vietą nustatė, kad nupjautas (manoma – pavogtas) nuotekų siurblinės valdymo pultas kartu su įvadiniais kabeliais ir, kad siekiant atstatyti siurblinės darbą, bendrovei reikia nupirkti valdymo pultui reikalingas medžiagas bei iš naujo sumontuoti valdymo skydelį ir atstatyti valdymo pulto darbą. Preliminarūs nuostoliai – apie 800 Lt (1 t. b.l.53), o 2012-10-31 ši komisija rado nupjautą nuotekų siurblinės dangčio spyną, nuotekų siurblinės talpą užpiltą betono skiediniu, neveikiančius betonu užpiltus siurblius, išplėštą, atjungtą ir sugadintą nuotekų siurblinės valdymo skydelį (1 t. b.l. 54).

88Analogiškas faktines aplinkybes konstatavo antstolis Marekas Petrovskis 2012-11-07, tai užfiksuodamas fotonuotraukose (1 t. b. l. 55, 57-59).

89Pažymėtina, kad reaguodama į paminėtus ieškovo ir atsakovo skundus, Kauno apygardos prokuratūra juos perdavė nagrinėti Kauno rajono savivaldybei kompleksiniam nagrinėjimui, atsižvelgdama į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p., šilumos ir geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybės funkcija, juos perdavė nagrinėti Kauno rajono savivaldybei, kad būtų imtasi teisės aktuose numatytų priemonių kylantiems ginčams išspręsti bei tinkamam minėtos savivaldybės pareigos įgyvendinimui, o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų informuos papildomai. (1 t. b.l. 51-52).

90Kaip matyti iš 2010-10-10 Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK nutarimo, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo padaryta išvada, jog iš 2012-09-24 UAB "Giraitės vandenys“ atsakymo Nr. S301-0864 P. G. į 2012-06-25 įspėjimą dėl sutarties nutraukimo matyti, kad įmonės direktorius G. Urbelis tikisi tolimesnio konstruktyvaus bendradarbiavimo, sprendžiant klausimus dėl 2005-10-26 sutarties Nr.05/10/26 vykdymo ir nutraukimo, o P. G. taip pat yra pasirengęs bendradarbiauti ir laukia pasiūlymų dėl jo pastatytų inžinierinių vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo sutarties pasirašymo. Šalys turi galimybę taikiu būdu tarpusavyje bendradarbiaujant susitarti, kad ateityje nekiltų jokių nesusipratimų, o nepavykus susitarti taikiu būdu, pasiūlyta šalims vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006-07-13. Nr.X-76 1) 18 straipsnio 2 dalimi kreiptis į teismą dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų ir tvarkos nustatymo (1 t. b.l. 68-70).

91Byloje nėra įrodymų, kad po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo šalys būtų teikusios viena kitai pasiūlymus ir ieškojusios taikaus sprendimo dėl kilusio ginčo dėl naudojimosi atsakovo infrastruktūra. 2012-10-29 raštu atsakovas P. G. Kauno apygardos vyr. Prokurorui, Kauno rajono savivaldybės merui, UAB „Giraitės vandenys“ ir Giūnėnų kaimo gyventojų atstovui pranešė, kad siurblinės darbas nutrauktas, siurblinė panaikinta ir nuotekos teka į Neries upę, o toliau nesprendžiant dėl atlygintinos tinklų naudojimo sutarties sudarymo, atsakomybės nustatymo, artimiausiu metu bus nutrauktas savavališkas vandens tiekimas jam priklausančiais tinklais (1 t. b.l. 71).

92Šiuos jau atliktus veiksmus (nuotekų siurblinės sunaikinimą) bei ketinimus nutraukti vandens tiekimą, atsakovas grindė tuo, kad nuotekų siurblinė sumontuota 2005 metais, jos garantinis laikotarpis 2 metai, pagal pelno mokesčio įstatymą amortizacinis terminas 5 metai. Amortizacinių lėšų siurblinės ir visų tinklų atsatatymui jis nėra gavęs. Kadangi nėra sutarties su tinklų naudotoju dėl eksploatacijos, tame tarpe ir dėl atsakomybės, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų neprižiūrimoje nuotekų siurblinėje, kuriai pasibaigė eksploatacinis laikotarpis, jis nutraukė siurblinės darbą.

93Į šį raštą ieškovas atsakė 2012-10-31 raštu, jame išdėstydamas iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir 2012-09-24 rašte, dėl kurių, jo nuomone, atsakovo nurodytas sutarties nutraukimo terminas yra per trumpas ir pažymėdamas, kad protingas įspėjimo terminas turėtų būti ne mažesnis kaip 6 metai bei nurodydamas, kad jeigu nebus rastas abiems pusėms priimtinas iškilusių klausimų sprendimas ir iki 2012-11-05 negaus atsakymo, kreipsis į teismą dėl naudojimosi infrastruktūra sąlygų ir tvarkos pagal jo siūlomą tvarką (1 t. b.l. 72-74).

94Nors atsakovas 2012-11-05 pateikė atsakymą raštu, nurodydamas, kad sutinka su tinklų išpirkimu ir yra pasiruošęs nedelsiant pasirašyti jam priklausančios infrastruktūros pirkimo –pardavimo sutartį 2007-01-29 Vyriausybės Nutarimu Nr. 88 patvirtinto „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo“ sąlygomis (1 t. b.l. 75), iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas daugiau derybų nebevedė. Paaiškėjus, kad 2012-10-31 nuotekų siurblinė buvo užpilta betono skiediniu, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl savivaldžiavimo, o 2012-12-17 kreipėsi į teismą (b.l. 3-10).

95Iš paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog teisminiai ginčai dėl atsakovo lėšomis pastatytų ir jam nuosavybės teise priklausančių vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų tinklų tęsiasi nuo 2009 metų. Sukūręs infrastruktūros objektus Ginėnų kaime ir pardavęs žemės sklypus, atsakovas siekė, kad Kauno rajono savivaldybė išpirktų žemės sklypus su infrastruktūros objektais, o iki išpirkimo juos nuomuotų. Savo reikalavimus įpareigoti Kauno rajono savivaldybę išpirkti iš atsakovo žemės sklypus su infrastruktūra grindė tuo, kad jo pastatyti infrastruktūros statiniai yra reikalingi Kauno rajono savivaldybės funkcijoms vykdyti. Tačiau Kauno rajono savivaldybė ir UAB „Giraitės vandenys“ su tuo nesutiko. Taip pat kitoje byloje nesutiko su atsakovo reikalavimais atlyginti jo patiriamus nuostolius dėl neatlygintinio jo infrastruktūros objektų naudojimo. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo įrodinėjo, kad kadangi su atsakovu 2005-10-26 buvo sudaryta neatlygintinė sutartis, todėl turi teisę ir toliau naudotis jo nuosavybe neatlygintinai. Iš esmės tos pačios pozicijos ieškovas ir trečiasis asmuo laikėsi ir šioje byloje.

96Dėl sutarties nutraukimo

97Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26, uždraudžiant vienašališką sutarties nutraukimą.

98Atsakovo P. G. ir jo atstovo vertinimu, tokie reikalavimai iš viso negalėjo būti priimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

99Kaip nustatyta, kad civilinėje byloje Nr.2-2154-528/2012 buvo pareikšti ir išnagrinėti iš esmės analogiški reikalavimai. Tačiau minėtoje civilinėje byloje ieškovas buvo Kauno rajono savivaldybė, o reikalavimas įpareigoti P. G. vykdyti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 buvo prevencinis, t.y. Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į teismą nurodydama, kad atsakovas ketina vienašališki nutraukti (nevykdyti) 2005-10-26 sutartį Nr. 05/10/26 su UAB „Giraitės vandenys“. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas nenurodė, kad jo ieškinys yra prevencinis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis pareikštas praėjus atsakovo nurodytam sutarties nutraukimo terminui. Nors ieškovas nesutinka su atsakovo nurodytu įspėjimo terminu ir dėl to sutartį laiko nenutraukta, prašo įpareigoti atsakovą ir toliau ją vykdyti, šio reikalavimo esmė – dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

100Teismas sutinka, kad reikalavimas dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti 2005 m. spalio 26 d. sutartį Nr. 05/10/26 jau buvo nagrinėtas teisme. Tačiau pažymėtina, kad toks reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 buvo pareikštas ir išnagrinėtas iki 2012 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012, kurioje 2005-10-26 sutartis buvo kvalifikuota panaudos sutartimi, kai tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismas sprendė, kad buvo sudaryta neterminuota eksploatavimo sutartis.

101Kadangi nuo sutartinių santykių kvalifikavimo priklauso ir sutarties nutraukimo tvarka, teisėtumas, teismas sprendžia, kad ir šis ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas, o įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, tiek kiek jos neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012 nustatytoms aplinkybėms.

102Kaip nustatyta, civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 teismas sprendė, kad atsakovo ir UAB „Giraitės vandenys“ 2005-10-26 sutartis dėl tinklų eksploatavimo nėra viešoji, todėl negali būti taikomi įstatymuose įtvirtinti viešosioms sutartims taikytini sutarčių laisvės principo ribojimai, kad šalių teisinius santykius reglamentuoja jų sudaryta sutartis, nes konkrečiai tokių santykių teisės normos nereguliuoja. Todėl nustatęs, kad 2005-10-26 P. G. ir UAB „Giraitės vandenys“ sudaryta sutartis yra neterminuota, teismas vertino, kad ginčo sutartį galima nutraukti CK 6.199 str. pagrindu, apie tai kitą šalį įspėjus iš anksto per protingą terminą. Tačiau kasacinės instancijos teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 3K-3-253/2012 2005-10-26 sutartį įvertino kaip panaudos. Todėl teismas sprendžia, kad po šios LAT nutarties priėmimo tiek ieškovui, tiek atsakovui ir trečiajam asmeniui neturėjo likti jokių abejonių dėl sutarties kvalifikavimo, o taip pat ir dėl to, kokiomis teisės normomis vadovaujantis sutartiniai santykiai gali būti nutraukti.

103Nustatyta, kad atsakovas, iškarto po 2012-05-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo įspėjo ieškovą apie 2005-10-26 sutarties Nr.05/10/26 nutraukimą po devynių mėnesių, atsižvelgdamas į teismo išaiškinimus, jog įspėjimo terminas turi būti protingas. Tačiau ieškovas nerodė jokios iniciatyvos tartis su atsakovu dėl tolesnio naudojimosi atsakovo nuosavybe, pasibaigus atsakovo nurodytam įspėjimo terminui. Neieškojo kompromiso ir nesiekė susitarti netgi tuomet, kai po Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimo dėl sutarties kvalifikavimo panaudos sutartimi, 2012-06-25 atsakovas pateikė naują įspėjimą dėl minėtos sutarties nutraukimo po trijų mėnesių, t.y. nuo 2012-09-25, vadovaujantis CK 6.642 str. 1 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nereagavo ir į antrąjį įspėjimą. Tik pasibaigus įspėjimo terminui, ieškovas pateikė atsakovui atsakymą, išdėstydamas savo poziciją, jog įstatymų leidėjas nedraudžia šalims susitarti ir dėl ilgesnio įspėjimo termino dėl sutarties nutraukimo, todėl mano, kad šiuo ginčo atveju protingas įspėjimo terminas yra ne mažesnis kaip 6 metai.

104Tačiau protingu terminu CK 6.199 straipsnio prasme pripažintinas ne tik terminas, kurio pageidauja ieškovas ir kurio jam pakaktų naujų tinklų nutiesimui, bet ir toks, kuriuo nebūtų nepagrįstai ribojama atsakovo teisė nutraukti jam nenaudiną sutartį. Be to, iki įspėjime nurodyto termino pabaigos dėl ilgesnio įspėjimo termino šalys nesusitarė.

105Kadangi paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis neterminuota panaudos sutartimi, šiuo ginčo atveju sutarties nutraukimui taikytina CK 6.642 str. 1 d., įtvirtinanti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalies teisę atsisakyti neterminuotos panaudos sutarties, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius.

106Atsakovas šio termino laikėsi, įspėjime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad toliau leisti neatlygintinai naudotis tinklais nesutinka. Todėl teismas pripažįsta, kad 2005-10-26 panaudos sutartis Nr.05/10/26 buvo teisėtai nutraukta nuo įspėjime nurodytos datos, t.y. nuo 2012-09-25.

107Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atsakovo tinklais po panaudos sutarties nutraukimo

108Šioje byloje nustatyta, kad po įspėjimo nurodyto termino pabaigos atsakovas nesutiko ir prieštaravo, kad ieškovas toliau neatlygintinai naudotųsi jam nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio ir nuotekų tinklais, nuotekų siurbline, netgi ėmėsi veiksmų techninėmis priemonėmis neleisti naudotis jo nuosavybe. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad po sutarties nutraukimo tarp šalių susiklostė faktiniai neatlygintiniai panaudos santykiai.

109Tačiau nepaisant to, kad 2005 m. spalio 26 d. šalių sudaryta panaudos sutartis nutraukta nuo 2012-09-25, o faktiniai panaudos santykiai nesusiklostė, byloje nustatyta, kad ieškovas iki šiol tiekia vandenį ir šalina nuotekas Ginėnų kaimo gyventojams naudodamasis atsakovo lėšomis nutiestais ir jam nuosavybės teise priklausančiais tinklais.

110Geriamojo vandens įstatymu užtikrinama Lietuvos Respublikos gyventojų teisė vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę (Geriamojo vandens įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-764 redakcija) tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems tvarkymo paslaugas.

111Geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis, tarp jų nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-135/2012).

112Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybes kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešasis tiekėjas – savivaldybė ir savivaldybės kontroliuojama įmonė. Viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kurios yra Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos kompetencijos reguliavimo srityje (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Nepertraukiamas vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymas vykdomas laikantis vandens tiekimo sutarties sąlygų arba tik pagal teisės aktų reikalavimus, jei nesudaryta su abonentu (vartotoju) rašytinė sutartis, bet abonento (vartotojo) geriamojo vandens įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens teikimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas).

113Kauno rajono savivaldybės bei UAB „Giraitės vandenys“ rašytiniai paaiškinimai bei pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Giraitės vandenys“ yra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, jos vienintelė akcininkė yra Kauno rajono savivaldybė. Bendrovė vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklą, bei Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu įgyvendina vandentvarkos objektų plėtros ir renovacijos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje veiklos ir plėtros planus. Tai – ne vienintelė, tačiau pagrindinė geriamojo vandes tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojams teikianti Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, teikianti viešąsias vandens tiekimo paslaugas. UAB „Giraitės vandenys“ nėra licencijuotas viešasis vandens tiekėjas, tačiau ruošiasi gauti vandens tiekimo licenciją ir tapti viešuoju vandens tiekėju. Bendrovė, kaip vandens tiekėja, nuolat yra kontroliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dėl jos teikiamų paslaugų atitikimo galiojantiems teisės aktams, būtinųjų sąnaudų veiklai vykdyti pagrįstumo, sutarčių sudarymo ir atsiskaitymų su vartotojais tvarkos. Jos paslaugų kainas nustato Kauno rajono savivaldybė bei prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. (3 t. b. l. 3-73, 78-155; 4 t. 3-54).

114UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2006-07-26 tiekia vandenį ir šalina nuotekas ir Kauno rajono savivaldybėje Ginėnų kaime atsakovo pastatytam 67 gyvenamųjų namų kvartalui, atsakovui P. G. priklausančiais vandentiekio ir nuotekų tinklais (4 t. b.l. 54-59), yra tiesiogiai sudariusi sutartis su vartotojais. Pagal aprūpinamų vartotojų skaičių, ši teritorija atitinka Geriamojo vandens įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Todėl nepriklausiomai nuo to, kad ši teritorija nėra viešojo vandens tiekimo teritorija, joje geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą turi užtikrinti savivaldybė (jos vandens tiekėjai).

115UAB ,,Giraitės vandenys“ faktiškai vykdo viešąjį vandens tiekimą. Jos statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu iš esmės analogiškoje faktinėje situacijoje, ta aplinkybė, kad ieškovo, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama. Ieškovo pareigoms ir teisėms dėl ginčo infrastruktūros naudojimo įstatymo analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos Geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje 3K-3-135/2012).

116Tokios įstatymo nuostatos dėl infrastruktūros formavimo tvarkos ir sąlygų, jų imperatyvusis pobūdis – užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą reiškia, kad tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra ir abonento (vartotojo) geriamojo vandens įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens teikimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas, geriamojo vandens tiekimas turi būti vykdomas nepriklausomai nuo to, ar vandens tiekimo infrastruktūra perimta viešojo tiekėjo. Todėl ieškovas neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas prijungtiems vartotojams po panaudos sutarties nutraukimo, nes privalomas paslaugų teikimas jam numatytas įstatymo.

117Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygas bei tvarką

118Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančiais tinklais vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojams UAB „Giraitės vandenys“ tiekė pagal iki Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priėmimo (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764) sudarytą panaudos sutartį. Įsigaliojus šiam įstatymui, vandens tiekėjo sutartis su atsakovu nebuvo pakeista taip, kad būtų užtikrinta ilgalaikė ir teisėta infrastruktūros obektų naudojimosi tvarka ir ji buvo nutraukta. Todėl teismas vertina, kad nutrūkus panaudos santykiams, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi infrastruktūra sąlygų ir tvarkos nustatymo, nes tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą.

119Pagal Geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nustatymas – viena valstybinio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo priemonių.

120Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra“ 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai ji reikalinga viešajam vandens tiekimui.

121Taigi, įstatyme nustatytai viešojo vandens tiekėjo pareigai vykdyti (tiekti vartotojams geriamąjį vandenį) įstatyme nustatyta valstybės parama infrastruktūros plėtrai ir privalomos įstatymo priemonės tais atvejais, kai nepavyksta susitarti su infrastruktūros savininkais dėl infrastruktūros naudojimo.

122Sutinkamai su LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 4 d. nuostatomis, viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esanti, bet ne jo valdoma ar naudojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra reikalinga ir tinkama viešajam vandens tiekimui, ir, jeigu reikia, gali kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal šio straipsnio 2 dalį.

123Ta aplinkybė, kad ieškovas dar neturi viešojo vandens tiekėjo statuso, neatleidžia jį nuo aptariamo įstatymo 18 str. 4 d. nustatytos pareigos nuspręsti dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros reikalingumo ir tinkamumo viešajam vandens tiekimui ir po to kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal šio straipsnio 2 dalį.

124Teismo vertinimu, ieškovas šių klausimų nustatyta tvarka nesprendė ir ikiteismine tvarka nepasinaudojo. Po to, kai buvo nutraukta 2005 m. spalio 26 d. sutartis., prieš kreipiantis į teismą, ieškovas nesikreipė ir į atsakovą LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d. nustatyta tvarka dėl jam priklausančių tinklų išpirkimo arba naudojimo šiais tinklais sutarties sudarymo.

125Be to, UAB ,,Giraitės vandenys“ prašo įpareigoti atsakovą sudaryti naują panaudos sutartį, o ne nustatytų naudojimosi infrastruktūra tvarką ir sąlygas. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, motyvuodamas, kad šis reikalavimas yra vertimas sudaryti sutartį, o versti kitą asmenį sudaryti sutartį yra draudžiama.

126Teismas sutinka, kad įstatymuose nenustatyta tokio teisinio reglamentavimo, kuris imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų infrastruktūros obektų savininko pareigą sudaryti su ieškovu jo reikalaujamą sutartį. (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovo pareikštas reikalavimas savo esme yra būtent toks. Jis negali būti vertinamas kaip reikalavimas nustatyti naudojimosi infrastruktūra tvarką bei sąlygas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nei ieškinyje, nei šiame reikalavime nepasisakyta neišdėstytos ieškovo siūlomos naudojimosi infrastruktūra sąlygos. Pareiškus reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti ieškovo nurodytą sutartį, o ne nustatyti naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką, buvo apribotos atsakovo procesinės galimybės siūlyti apsvarstyti jam priimtinas naudojimosi infrastruktūra sąlygas, o teismui jas vertinti.

127Todėl teismas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti panaudos sutartį pagal ieškovo pateiktą projektą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.

128Dėl nuotekų siurblinės atstatymo

129UAB „Giraitės vandenys“ prašo įpareigoti atsakovą P. G. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti suniokotą nuotekų siurblinę, esančią Ginėnų k. Kauno raj., reikalingą nuotekų tinklų eksploatavimui. Šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas P. G., vienašališkai nutraukdamas 2005-10-26 dienos eksploatavimo (panaudos) sutartį, turi pareigą pats organizuoti jam priklausančių tinklų priežiūrą, o tuo tarpu jis atliko drastiškus veiksmus - t.y. nutraukė nuotekų siurblinės darbą ir siurblinę panaikino.

130Atsakovas P. G. su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovas neperėmė šio turto. Infrastruktūros pripažinimo tinkama naudoti akte siurblinės technologinė įranga nefiksuota, taigi siurblinės technologinė įranga ieškovui neperduota. Be to, siurblinės technologinės dalies eksploatacinis laikotarpis yra 5 metai, kuris pasibaigė 2011-06-26 dieną. Nuotekų siurblinė buvo panaikinta 2012 m. spalio mėn., praėjus pusantrų metų po eksploatacinio laiko pabaigos. Amortizacinių lėšų siurblinės ir visų tinklų atsatatymui jis nėra gavęs. Neesant sutarties su tinklų naudotoju dėl siurbkinės eksploatacijos, tame tarpe ir dėl atsakomybės, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų neprižiūrimoje nuotekų siurblinėje, kuriai pasibaigė eksploatacinis laikotarpis, jis nutraukė siurblinės darbą.

131Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-10-04 ieškovo sudaryta komisija iš atsakingų už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą UAB „Giraitės vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakingų asmenų, nuvykusi į vietą nustatė, kad nupjautas (manoma – pavogtas) nuotekų siurblinės valdymo pultas kartu su įvadiniais kabeliais ir, kad siekiant atstatyti siurblinės darbą, bendrovei reikia nupirkti valdymo pultui reikalingas medžiagas bei iš naujo sumontuoti valdymo skydelį ir atstatyti valdymo pulto darbą. Preliminarūs nuostoliai – apie 800 Lt (1 t. b.l.53), o 2012-10-31 ši komisija rado nupjautą nuotekų siurblinės dangčio spyną, nuotekų siurblinės talpą užpiltą betono skiediniu, neveikiančius betonu užpiltus siurblius, išplėštą, atjungtą ir sugadintą nuotekų siurblinės valdymo skydelį (1 t. b.l. 54).

132Analogiškas faktines aplinkybes konstatavo antstolis Marekas Petrovskis 2012-11-07, tai užfiksuodamas fotonuotraukose (1 t. b. l. 55, 57-59).

133Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas tyčia nupjovė nuotekų siurblinės dangčio spyną, siurblinės valdymo pultą kartu su įvadiniais kabeliais, taip sugadindamas nuotekų siurblinės valdymą, o nuotekų siurblinės talpą užpylė betono skiediniu.

134Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas. Teismas neturi teisės pakeisti ieškinio pagrindo ir peržengti pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus (( - ) straipsnio 2 dalis), todėl ginčą sprendžia pareikštų reikalavimų ribose.

135Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad naudojimosi atsakovui priklausančiais tinklais santykiai susiklostė pagal panaudos sutartį, sudarytą iki Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priėmimo (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764), o jam įsigaliojus, ši sutartis nebuvo pakeista taip, kad užtikrintų ilgalaikį naudojimąsi ir 2012-09-25 buvo nutraukta. Nepaisant to, ieškovas neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas prijungtiems vartotojams po panaudos sutarties nutraukimo, nes privalomas paslaugų teikimas jam numatytas įstatymo (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 3 p.).

136Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui įgyvendinti Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr.172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, kurių 4.2 punkte nustatyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio tinklo ir įrenginių priežiūrą, o už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos atsako abonentas. Šias nuostatas papildo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, kurių III skyriuje nustatytos tiekėjo ir abonento teisės ir pareigos vandens tiekimo infrastruktūros objektams eksploatuoti taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas. Viešasis vandens tiekėjas privalo užtikrinti vandens tiekimą, atlikti avarinius objektų remonto darbus (Taisyklių 6.2 punktas). Vandens teikėjas turi teisę reikalauti, kad savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, atlygintų vandens tiekėjui padarytus nuostolius (Taisyklių 7.2 punktas). Likviduoti avariją ne tik nuosavybes teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūroje, bet ir abonentui (vartotojui) priklausančiuose geriamojo vandens ar nuotekų naudojimo įrenginiuose, geriamajam vandeniui tiekti reikalingose komunikacijose, nustato ir minėtų taisyklių 7.4 punktas. Šiame punkte taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai gedimas yra ne vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje ir naudojamoje geriamojo vandens ar nuotekų šalinimo įrenginiuose, vandens tiekėjas turi teisę šiuos įrenginius suremontuoti, tačiau remonto sąnaudas apmoka abonentas (vartotojas) pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą, jei kitaip nenustatyta vandens tiekimo sutartyje.

137Atsižvelgiant į aptartas įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kasd tuo atveju, kai viešasis vandens tiekėjas, įgyvendindamas įstatyme nustatytą pareigą nepertraukiamai tiekti vandenį vartotojams, naudoja jam nepriklausančią vandens tiekimo infrastruktūrą, jam tenka pareiga užtikrinti šios infrastruktūros būklę. Taigi viešasis vandens tiekėjas turi kuo greičiau likviduoti avariją, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai, tačiau remonto sąnaudas apmoka abonentas (šiuo atveju – savininkas).

138Todėl teismas nesutinka su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą suremontuoti sugadintus nuotekų siurblinės įrenginius, nes tokių sistemų priežiūrą turi užtikrinti ieškovas.

139Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai yra neįrodyti ir nepagrįsti, todėl atmestini.

140Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas pareiškė ir palaikė tris neturtinius reikalavimus, tačiau žyminis mokestis buvo sumokėtas tik už du reikalavimus ( (1 t. b. l. 13). Todėl iš ieškovo valstybei priteistina 144 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, taip pat bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 32,25 Lt. Iš viso iš ieškovo priteistina 176,25 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

141Atsakovo turėtos advokato pagalbos išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes toks prašymas su išlaidų pagrindimu nebuvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

142Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259- 270 str.,

Nutarė

143Ieškinį atmesti.

144Priteisti iš ieškovo UAB „Giraitės vandenys“, juridinio asmens kodas 159702357, valstybės naudai 176,25 Lt (vieną šimtą sdeptyniasdešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

145Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai... 2. Teismas išnagrinėjęs bylą... 3. 2012 m. gruodžio 17 d. ieškovas UAB ,,Giraitės vandenys‘‘pareiškė... 4. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad tarp UAB „Giraitės vandenys“ ir... 5. Ieškovo teigimu, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tiesiogiai su... 6. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. su atsakovu buvo pasirašyta... 7. Kadangi atsakovas raštu išreiškė valią, jog vandens tiekėjas tiesiogiai... 8. Pagal aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629... 9. Ieškovas taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo kilęs ne vienas teisminis... 10. Kitoje civ. byloje Nr. 3K-3-253/2012 Lietuvos Aukščiausiasis teismas,... 11. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr.... 12. Ieškovas teigė, kad siekiant išspręsti iškilusius nesutarimus ir kad... 13. Vėlesniame, 2012-06-25 rašte dėl tos pačios sutarties nutraukimo atsakovas... 14. Atsakydamas į šiuos du raštus ieškovas priminė, kad LR CK 6.200 str.... 15. Dėl 2012-06-25 atsakovo rašte nurodyto kito įspėjimo termino (trijų... 16. Ieškovas nurodė, kad vėliau atsakovas P. G. pranešė, kad nuo 2012 m.... 17. Atsakovo teigimu, vienašališkai nutraukdamas 2005-10-26 dienos eksploatavimo... 18. Nežiūrint ieškovo UAB „Giraitės vandenys“ siekimo rasti išeitį iš... 19. UAB „Giraitės vandenys“ 2012-10-31 surašė suniokotos nuotekų... 20. Ieškovas nurodė, kad 2012-11-12 pakartotinai kreipėsi į teisėsaugos... 21. Ieškovo teigimu, iš paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog su... 22. Atsakovas P. G. su ieškiniu nesutiko ir prašėjį atmesti. Atsiliepime... 23. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu „Dėl sutarties... 24. Kas liečia reikalavimą uždrausti vienašališkai nutraukti 2005 m. spalio 26... 25. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sąlygų bei tvarkos... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime... 27. LR CK 4.100 str. numato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį... 28. LR Konstitucijos 21 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama,... 29. Dėl įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti... 30. Taigi atsakovas P. G. negali būti įpareigotas vykdyti 2005 m. spalio 26 d.... 31. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad Geriamojo... 32. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartys... 33. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies... 34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintų... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2012-06-15 nutartyje... 36. Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį ir jame išdėstytus argumentus... 37. Eksploatavimo išlaidos yra sudedamoji kainos dalis. Eksploatacines išlaidas... 38. G. turtas nėra apskaitytas ieškovo įmonės balanse. Su G. buvo sudaryta... 39. UAB ,,Giraitės vandenys‘‘ siūlo santykius įteisinti panaudos sutartimi,... 40. Nusidėvėjimą pagal patvirtintus verslo standartus skaičiuoja pats turto... 41. G. įrengė tinklus ir pardavęs sklypus, gavo didelį pelną. Be... 42. Vandens tiekimas yra vieša paslauga. Tinklų reikalingumą savivaldybėje... 43. Visoje Lietuvoje savivaldybė rūpinasi vandens tiekimu, daro tyrimus,... 44. Prasidėjus ginčams, G. buvo siūlyta sudaryti panaudos sutartį. Dar 2010... 45. Ieškovas nepripažįsta, kad 2005 spalio 26 d. sutartis nutraukta. Iki kovo 25... 46. Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės atstovė Virginija Guogienė... 47. Savivaldybės funkcija užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų... 48. Vertina, kad šiuo metu sutartis nenutraukta. Gyventojai toliau naudojasi... 49. Atsakovas P. G. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 50. Šis ieškinys gali būti nagrinėjimas tik tada, kai pagal geriamo vandens... 51. Įpareigojimas vykdyti sutartį ir uždrausti vienašališką sutarties... 52. Sąlygų ir tvarkos nustatymo reikalavimas negali būti nagrinėjimas dėl... 53. Kaip jis panaudos infrastruktūrą, yra jo reikalas. Išnaudojo visas... 54. Po 2005 spalio 26 d. sutarties nutraukimo nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., jis... 55. Neatlygintinas naudojimas neatitinka atsakovo valios, tai yra verslo pagrindas.... 56. Ieškinys atmestinas. ... 57. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2006 m. liepos... 58. 2006-07-26 komisija pripažinimo tinkamais naudoti aktu pripažino, kad... 59. Byloje nėra ginčo, kad pripažinus atsakovo pastatytus tinklus tinkamais... 60. Tokia naujai pastatytų tinklų prijungimo tvarka atitiko tuometinį teisinį... 61. Pažymėtina, kad po minėtos sutarties sudarymo ir tinklų prijungimo prie... 62. 1) 2009-11-24 ieškovo P. G. ieškinio pagrindu buvo iškelta ir Kauno miesto... 63. Savo ieškinio reikalavimus šioje byloje P. G. grindė tuo, kad Kauno rajono... 64. Išnagrinėjus šią civilinę bylą, Kauno apylinkės teismas 2009-11-24... 65. Šioje nutartyje kasacinis teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės... 66. Dėl minėtoje byloje ginčijamo žemės sklypų ir inžinerinės... 67. 2) 2011-02-10 ieškovo P. G. ieškinio pagrindu Kauno miesto apylinkės teisme... 68. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje... 69. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio... 70. Kasacine tvarka išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m.... 71. Apibendrindama pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija... 72. 3). Dar iki minėtos Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2012 m. birželio 15 d.... 73. Kaip matyti iš teismo sprendimo, ieškinio reikalavimas civilinėje byloje Nr.... 74. Minėtoje byloje buvo įvertinta 2005-10-26 atsakovo pasirašyta vandentiekio... 75. Vertindamas atsakovo ketinimus vienašališkai nutraukti 2005-10-26 sutartį su... 76. Nustatęs, kad vienašališką sutarties nutraukimą atitinkamomis sąlygomis... 77. LITEKO duomenimis, šis 2012-05-23 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas... 78. Kaip nurodyta ieškinyje ir matyti iš byloje pateikto įspėjimo, jau kitą... 79. Kitą įspėjimo raštą dėl sutarties nutraukimo po trijų mėnesių, t.y.... 80. Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad jeigu jo tinklai bus reikalingi... 81. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ar trečiasis asmuo būtų atsakę į... 82. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, 2012-09-11 atsakovas... 83. Tik po šio rašto gavimo, likus dienai iki 2012-06-25 įspėjime nurodyto... 84. Byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kada minėtas atsakymas buvo... 85. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ėmėsi... 86. Gavus šį raštą, UAB „Giraitės vandenys“ tą pačią dieną, t.y.... 87. 2012-10-04 ieškovo sudaryta komisija iš atsakingų už vandens tiekimą ir... 88. Analogiškas faktines aplinkybes konstatavo antstolis Marekas Petrovskis... 89. Pažymėtina, kad reaguodama į paminėtus ieškovo ir atsakovo skundus, Kauno... 90. Kaip matyti iš 2010-10-10 Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK nutarimo, buvo... 91. Byloje nėra įrodymų, kad po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą... 92. Šiuos jau atliktus veiksmus (nuotekų siurblinės sunaikinimą) bei ketinimus... 93. Į šį raštą ieškovas atsakė 2012-10-31 raštu, jame išdėstydamas iš... 94. Nors atsakovas 2012-11-05 pateikė atsakymą raštu, nurodydamas, kad sutinka... 95. Iš paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog teisminiai ginčai dėl... 96. Dėl sutarties nutraukimo ... 97. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti P. G.... 98. Atsakovo P. G. ir jo atstovo vertinimu, tokie reikalavimai iš viso negalėjo... 99. Kaip nustatyta, kad civilinėje byloje Nr.2-2154-528/2012 buvo pareikšti ir... 100. Teismas sutinka, kad reikalavimas dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti... 101. Kadangi nuo sutartinių santykių kvalifikavimo priklauso ir sutarties... 102. Kaip nustatyta, civilinėje byloje Nr. 2-2154-528/2012 teismas sprendė, kad... 103. Nustatyta, kad atsakovas, iškarto po 2012-05-23 Kauno miesto apylinkės teismo... 104. Tačiau protingu terminu CK 6.199 straipsnio prasme pripažintinas ne tik... 105. Kadangi paminėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad... 106. Atsakovas šio termino laikėsi, įspėjime aiškiai ir nedviprasmiškai... 107. Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo atsakovo tinklais po panaudos... 108. Šioje byloje nustatyta, kad po įspėjimo nurodyto termino pabaigos atsakovas... 109. Tačiau nepaisant to, kad 2005 m. spalio 26 d. šalių sudaryta panaudos... 110. Geriamojo vandens įstatymu užtikrinama Lietuvos Respublikos gyventojų teisė... 111. Geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pareiga savivaldos... 112. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens... 113. Kauno rajono savivaldybės bei UAB „Giraitės vandenys“ rašytiniai... 114. UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2006-07-26 tiekia vandenį ir šalina nuotekas... 115. UAB ,,Giraitės vandenys“ faktiškai vykdo viešąjį vandens tiekimą. Jos... 116. Tokios įstatymo nuostatos dėl infrastruktūros formavimo tvarkos ir sąlygų,... 117. Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 118. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančiais tinklais... 119. Pagal Geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą vandens... 120. Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio ,,Vandens tiekimo ir nuotekų... 121. Taigi, įstatyme nustatytai viešojo vandens tiekėjo pareigai vykdyti (tiekti... 122. Sutinkamai su LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18... 123. Ta aplinkybė, kad ieškovas dar neturi viešojo vandens tiekėjo statuso,... 124. Teismo vertinimu, ieškovas šių klausimų nustatyta tvarka nesprendė ir... 125. Be to, UAB ,,Giraitės vandenys“ prašo įpareigoti atsakovą sudaryti naują... 126. Teismas sutinka, kad įstatymuose nenustatyta tokio teisinio reglamentavimo,... 127. Todėl teismas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti panaudos... 128. Dėl nuotekų siurblinės atstatymo... 129. UAB „Giraitės vandenys“ prašo įpareigoti atsakovą P. G. per 1 mėnesį... 130. Atsakovas P. G. su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko. Paaiškino, kad... 131. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-10-04 ieškovo... 132. Analogiškas faktines aplinkybes konstatavo antstolis Marekas Petrovskis... 133. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas tyčia nupjovė nuotekų siurblinės... 134. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 135. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad naudojimosi atsakovui priklausančiais... 136. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui įgyvendinti Statybos... 137. Atsižvelgiant į aptartas įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų... 138. Todėl teismas nesutinka su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą... 139. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo... 140. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93... 141. Atsakovo turėtos advokato pagalbos išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes... 142. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259- 270 str.,... 143. Ieškinį atmesti.... 144. Priteisti iš ieškovo UAB „Giraitės vandenys“, juridinio asmens kodas... 145. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...