Byla 2S-281-395/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-3122-540/2011 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms E. B., M. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2Ieškovas A. S. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti 2010 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartį, not. reg. Nr. ( - ), sudarytą tarp R. V. Ž., M. Ž. ir E. B., kuria E. B. padovanotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bei pastatas-gyvenamas namas, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), 342/5129 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/13 dalis inžinerinių tinklų, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ), negaliojančia; taikyti restituciją natūra – grąžinti R. V. Ž. ir M. Ž. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), bei pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), 342/5129 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 1/13 dalį inžinerinių tinklų, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ); priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio kainą nurodė 389149,99 Lt. Už paduotą ieškinį sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio ir prašė atidėti likusios dalies, t. y. 7692,00 Lt, šio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad dėl V. R. Ž. ir atsakovių kaltės iki šiol negali atgauti 68000 Lt, todėl laikinai negali sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio.

3Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas, šeimos sudėtį bei turimą turtą.

4Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovui likusios žyminio mokesčio dalies – 7692 Lt, sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į pagrindinį motyvą, kuriuo ieškovas rėmėsi prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Būtent į tai, kad situacija, kad ieškovas negali sumokėti 7692 Lt yra tik laikina, kadangi pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį ir taikius restituciją, antstoliai galės pradėti vykdyti veiksmus dėl išieškojimo iš dovanojimo sutartimi perleisto turto, ir tada ieškovas tikrai finansiškai bus pajėgus sumokėti minėto dydžio žyminį mokestį. Be to apeliantas nurodo, kad jis yra bedarbis, negauna jokių pajamų, žmonos gaunamos pajamos nėra didelės, tą patvirtina VSDFV Kauno skyriaus pažymos, tačiau ji materialiai išlaiko du nepilnamečius jų vaikus, turi pasirūpinti ir buitinėmis išlaidomis bei savo poreikiais. Kadangi iš žmonos gaunamų pajamų niekaip nepakaktų sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį, todėl ieškovo nuomone, jis turi pagrįstą pagrindą prašyti atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.

5Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

7Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atidėjimo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, o tuo pačiu ir ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias įstatymo normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

8Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą žyminio mokesčio dydžiu. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas).

9Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), prašydamas pripažinti negaliojančia R. V. Ž. (miręs 2010-03-10) ir atsakovių 2010-02-17 sudarytą dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją natūra, nurodydamas, kad ginčijama sutartimi tiek R. V. Ž., tiek atsakovės siekė, jog R. V. Ž. vardu po jo mirties nebūtų jokio turto ir taip būtų galima išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu, o tai pažeidė jo, kaip R. V. Ž. kreditoriaus, teises. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą bei ieškovo pareikštą prašymą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, iš esmės pripažino, kad pareikštas ieškinys yra turtinis, todėl skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti rašytinius įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį.

10Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Taigi actio Pauliana ieškiniu kreditorius siekia atkurti skolininko mokumą ir taip apginti savo pažeistas teises. Patenkinus actio Pauliana ieškinį, restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovui (kreditoriui) turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis.

11Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju ieškovas nėra sandorio, kurį ginčija, šalimi, jis neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, bet siekia atkurti nesąžiningo skolininko turto paveldėtojos (atsakovės M. Ž.) mokumą ir taip apginti savo, kaip kreditoriaus, teises. Ieškinio patenkinimo atveju, taikant restituciją, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos, todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims (atsakovėms). Dėl to teismas sprendžia, kad šalių ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jis kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl kreditoriaus teisių gynimo, pripažįstant skolininko ir jo sutuoktinės (šiuo metu skolininko turto paveldėtojos) sudarytą sandorį negaliojančiu ir taip atkuriant jų mokumą. Toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis ir turėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pažymėtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje jau yra sumokėjęs 200 Lt žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos ir 200 Lt žyminį mokestį paduodant ieškinį. Todėl teismo vertinimu, nors ieškovas, remdamasis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ir nurodė, kad ieškinio suma sudaro 389149,99 Lt, t.y. pagal atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, ir tuo pačiu pareiškė prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą, neteisingai nustatęs ieškinio pobūdį, laikydamas jį turtiniu, nepagrįstai taikė ieškinio trūkumo šalinimo institutą, nes visais atvejais spręsdamas ieškinio priėmimą teisingą jo sumą privalo nustatyti pats teismas (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Dėl išdėstyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas priimti (nepriimti) ieškinį ir iškelti (neiškelti) bylą (CPK 137 straipsnio 1 ir 5 dalys).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

13Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti.

14Bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškovo A. S. ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai