Byla e2A-1077-826/2017
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto G. T. apeliacinį skundą dėl 2017 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovui G. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
    1. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11187-546/2005 iš atsakovo nepilnametei L. T., gim. 2001-12-24, priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 275,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai nebepakanka, nes padidėjo vaiko poreikiai – dukrai daugiau pinigų reikia skirti mokymosi priemonėms (įsigyti kompiuterį), lankyti anglų kalbos kursus, kurie susiję su didesne galimybe ateityje gauti perspektyvų išsilavinimą. Pažymėjo, kad gaunamas iš atsakovo išlaikymas neužtikrina net būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo. Paaiškino, kad, siekiant visapusiškai patenkinti nepilnametės dukros poreikius, kas mėnesį vidutiniškai reikia skirti 600,00 Eur (žiemos ir rudens mėnesiais), 500,00 Eur (pavasario ir vasaros mėnesiais). Nurodė, kad jos pajamos vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius siekia 440,00 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti dar vieną vaiką bei mokėti būsto paskolą, o atsakovas dirbdamas užsienyje – Airijoje gauna kelis kartus didesnį atlyginimą, todėl turi finansines galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą.
  3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad dėl gimusios dukros (iš antros santuokos) iš esmės pablogėjo jos turtinė padėtis. Ieškovė, be darbo užmokesčio, gauna papildomų pajamų iš nuomojamo buto. Be to, 2015-02-06 B. D. nutraukus santuoką su I. D., jai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, kas patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis, priešingai, nei teigia pati ieškovė, pagerėjo. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos nėra stabilios ir garantuotos. Nuo 2016-03-18 yra bedarbis ir gauna bedarbio pašalpą, kuri per savaitę siekia 372,40 Eur, tačiau iš jos turi išlaikyti ne tik save, bet ir nepilnametį vaiką, mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nesutiko, kad dukros išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikalingas 500,00 Eur (600,00 Eur) išlaikymas. Teigė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra didesnis nei orientacinis kriterijus dėl minimalaus išlaikymo dydžio (190,00 Eur). Sutiko dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 100,00 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11187-546/2005 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisė iš atsakovo G. T. nepilnametės L. T. išlaikymui po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-09-07 iki L. T. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė ieškovei B. D. nepilnametės L. T. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Be to, priteisė iš atsakovo G. T. 44,00 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
  1. Teismo motyvai:
    1. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, bet jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant vaiko gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius.
    2. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, kad vidutiniškai per mėnesį šalių dukros išlaikymui būtina skirti 453,33 Eur.
    3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutinka tik iš dalies su išlaikymo dydžio pakeitimu, ir įvertinęs jo turimus finansinius įsipareigojimus prieš kitus išlaikytinius, konstatavo, jog atsakovas turi galimybę teikti dukrai po 220,00 Eur išlaikymo kas mėnesį iki dukros pilnametystės.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovo atstovas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, prašo panaikinti minėto teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo G. T. nepilnametės dukros L. T. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-09-07 iki L. T. pilnametystės, L. T. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad:
    1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo galėjimo prisidėti prie dukros išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė.
    2. Atsakovo turtinė padėtis daug blogesnė nei ieškovės: jis yra bedarbis, moka didelius nuomojamo būsto išlaikymo, komunalinius mokesčius, jo sugyventinė niekur nedirba, abu išlaiko nepilnametį vaiką, neturi jokio kilnojamojo registruotino ir nekilnojamojo turto.
    3. Ieškovės turtinė padėtis pakankamai gera: ji nuosavybės teise valdo du butus, už vieną iš jų moka kredito įmokas, įsiskolinimų neturi.
    4. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 15 metų amžiaus vaiko išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pažeidė materialinės teisės normas ir išlaikymo dydžio klausimu suformuotą Lietuvos teismų praktiką.
    5. Byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių būtinumą dukros poreikiams tenkinti kas mėnesį skirti po 450 Eur.
  2. Ieškovės atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą arba jį pakeisti, ieškinį tenkinant visiškai. Be to, prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad:
    1. Atsakovas klaidina teismą dėl gaunamų pajamų, turtinės padėties.
    2. Atsakovas su savo šeima gyvena dar su vienu asmeniu, todėl atsakovo išlaidos būstui yra dvigubai mažesnės.
    3. Atsakovas nereguliariai ir nepakankamai teikė išlaikymą dukrai, todėl yra įsiskolinęs pakankami didelę sumą.
    4. Vaiko poreikiai gerokai padidėjo, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovo vaikui po 220 Eur užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str. 2 d., gali pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, tam yra visos sąlygos.
    5. Be to, ieškovės atstovas 2017-05-15 pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurie, anot ieškovės atstovo, patvirtina, kad atsakovas verčiasi krovinių, siuntu pervežimo veikla Airijoje. Teigia, kad atsakovas pateikė teismui melagingus duomenis apie savo veiklą, pajamas. Minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes aplinkybės tapo žinomos po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Prašo pridėti pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant visiškai.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Dėl naujų įrodymų pridėjimo

  1. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
  2. Ieškovės atstovas naujus įrodymus pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo. Minėtais įrodymais grindžia aplinkybes, kurios galbūt patvirtina tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Spręstina, kad minėti įrodymai gali turėti įtakos, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Nėra pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimas nagrinėjamoje stadijoje gali vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovės atstovo naujai pateiktus įrodymus priima ir juos vertina.

14Dėl ieškovės atstovo prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

  1. Ieškovės atstovas tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek prašyme dėl naujų įrodymų pridėjimo nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str. 2 d., gali pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, tam yra visos sąlygos. Tai, anot ieškovės atstovo, nebus laikoma blogesniu sprendimo priėmimu atsakovui.
  2. CPK 320 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę išimtinais atvejais peržengti apeliacinio skundo ribas. Ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra ir negali būti saistoma ar veikiama šalių prašymų. Šalys, nesutikdamos su teismo sprendimu, turi teisę, laikydamosi įstatymų reikalavimų, jį skųsti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus peržengti apeliacinio skundo ribas, apie tai turi būti pranešta dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nepranešė dalyvaujantiems byloje asmenims, nes nebuvo nustatyta aplinkybių (būtinumo) nagrinėti apeliacinį skundą, ketinant peržengti apeliacinio skundo ribas. Taigi, ieškovės atstovo pateiktas prašymas yra nepagrįstas, nesudarantis pagrindo apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas.

15Faktinės bylos aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11187-546/2005 iš atsakovo G. T. nepilnamečio vaiko L. T. išlaikymui priteisė po 57,92 Eur (200,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005-10-20 iki jos pilnametystės.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą dukrai nuo 57,92 Eur iki 275,00 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir išlaikymą padidino iki 220,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai padidino išlaikymo dydį. Ieškovė atsiliepimu taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio, jos nuomone, yra pagrindas minėtą dydį padidinti iki 275 Eur.
  3. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
  4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didesnį išlaikymo dydį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl tinkamai vertino šalių finansinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
  6. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

16Dėl nepilnamečio vaiko poreikių

  1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
  2. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeR. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
  3. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui kas mėnesį po 57,92 Eur (200 Lt) iki ji sulauks pilnametystės. Į teismą ieškovė kreipėsi 2016 m. rugsėjo 7 d. ir reikalavimą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukteriai reiškė padidėjusių jos poreikių pagrindu.
  4. Ieškovė įrodinėjo, kad šalių nepilnamečiam vaikui per metus kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 550 Eur: maistui – apie 160 Eur (įskaitant ir maitinimąsi mokykloje); išlaidoms drabužiams bei avalynei – 150 Eur vasaros laikotarpiu, 200 Eur rudenį, 200 Eur žiemą, 150 Eur pavasarį; knygoms, sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms – 40 Eur; būstui (dukters dalis už buto komunalines paslaugas) žiemą – apie 60 Eur, o vasarą – apie 30 Eur; sveikatos priežiūros (vitaminai, vaistai), higienos priemonėms – 150 Eur. Atsakovo teigimu, vaikui pakankamo dydžio suma sudaro 300 Eur, todėl atsakovas sutinka mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kas mėnesį šalių dukros poreikiams tenkinti reikalingos sumos dydis sudaro apytiksliai 453,33 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą sprendžia, kad paaugus šalių nepilnametei dukrai, jos poreikiai yra pasikeitę (padidėję), taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl vaiko poreikiams kas mėnesį apytiksliai reikalingos sumos ir daro išvadą, kad, įvertinus vaiko amžių (15 metų), tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį ir t. t.), yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio vaikui išlaikyti nurodyto kriterijaus (1 MMA). Spręstina, kad 430–450 Eur sumos kas mėnesį visiškai pakanka šalių dukros poreikiams tenkinti.

17Dėl šalių turtinės padėties ir išlaikymo dydžio

  1. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ir vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius gauna 414,38 Eur, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, bei butas, esantis ( - ), Klaipėdoje, kuris yra apsunkintas hipoteka. Už pastarojo būsto paskolą ieškovė AB „Swedbank“ bankui kas mėnesį turi mokėti 257,44 Eur, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 52,79 Eur. Be to, ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą E. D., jos išlaikymui buvęs sutuoktinis I. D. kas mėnesį skiria 150,00 Eur. Ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.
  2. Tuo tarpu atsakovas gyvena Airijoje kartu su sugyventine V. P., jų bendru vaiku E. T. ir V. P. sūnumi D. P.. Atsakovas yra bedarbis, gauna per mėnesį 1 489,60 Eur bedarbio pašalpą, gyvena nuomojame būste, už kurio nuomą su kitu nuomininku per mėnesį moka 1 350,00 Eur, taip pat dalį pajamų skiria mokesčiams mokėti. V. P. taip pat niekur nedirba ir gauna suaugusiųjų išlaikymą pagal jos partnerio darbo ieškančių asmenų pašalpos prašymą. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi, duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Airijoje atsakovas nepateikė.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, tačiau akivaizdu, kad jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukros gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, tačiau byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, kad šalių turinė padėtis iš esmės panaši. Nežiūrint į tai, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise vado du butus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už vieną iš jų ji moka pakankamai nemažo dydžio kredito ir draudimo įmokas, nors gauna vos didesnio dydžio darbo užmokestį nei yra nurodytos įmokos. Turint omenyje, kad atsakovo oficialios pajamos viršija ieškovės pajamas kelis kartus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, užsiima krovinių pervežimo veikla, iš kurios gauna nenustatyto dydžio pajamų (labiau tikėtina išvada daroma, įvertinus ieškovės atstovo naujai pateiktus įrodymus), neteikia teismui įrodymų apie jo vardu turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį registruotiną turtą Airijoje, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama nekilnojamajam turtui Lietuvoje įsigyti analogišku (ieškovės būdui) būdu (imant kreditą). Tai yra aplinkybė, jog atsakovas formaliai Lietuvoje neturi savo vardu minėto turto, šiuo konkrečiu nesudaro pagrindo teigti, kad jo turtinė padėtis dėl to yra blogesnė. Aplinkybė, jog atsakovas turi partnerę ir augina vieną bendrą mažametį vaiką, nelaikytina pagrindžiančia atsakovo sunkią finansinę padėtį, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prie šeimos išlaikymo privalo prisidėti atsakovo partnerė, kuri taip pat turi prisidėti ir prie buto nuomos išlaidų.
  4. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad abi ginčo šalys turi galimybę lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje N2-11187-546/2005 iš atsakovo priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai padidinimo iki 220 Eur kas mėnesį, yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pagal savo turtinę padėti turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

18Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.
  2. Apeliacinį skundą atmetus, laikytina, kad procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme priimtas ieškovės naudai, todėl jai iš atsakovo priteistinos jos patirtos 500,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

21priimti ieškovės atstovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą 2017 m. gegužės 15 d. pateiktus įrodymus.

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš atsakovo G. T. 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. D. naudai.

Ryšiai