Byla e2A-1157-390/2017
Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-550-435/2017 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovams DNSB „I-oji Gera Bendrija“, A. Č., A. J. M., V. J., L. V., I. G., R. D., M. B., J. B., J. V., M. P., D. J., A. E., V. J., K. B., A. K., Ž. N., S. N., L. P. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir A. Č. 21,66 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir A. J. M. 19,74 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir V. J. 10,44 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir L. V. 21,66 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir I. G. 21,13 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir R. D. 7,4 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir M. B. 12,33 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir J. B. 12,93 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir J. V. 21,66 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir M. P. 19,74 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir D. J. 12,93 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir A. E. 21,66 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir V. J. 21,13 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir K. B. 19,74 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir A. K. 12,93 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“, Ž. N. ir S. N. 21,66 Eur; solidariai iš atsakovų DNSB „I-oji Gera Bendrija“ ir L. P. 21,13 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo DNSB „I-oji Gera Bendrija“ 6 procentų dydžio metines palūkanas, o atsakovų A. Č., A. J. M., V. J., L. V., I. G., R. D., M. B., J. B., J. V., M. P., D. J., A. E., V. J., K. B., A. K., Ž. N. ir S. N., L. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad draudėjui E. Z. 2014-12-19 su ieškove buvo sudaręs Gyventojų turto draudimo sutartį, laikotarpiu nuo 2015-01-10 iki 2016-01-09 buvo apdraustas draudėjo turtas - butas, esantis ( - ), Kaune. 2015-02-21 butas Nr. 82, buvo užlietas dėl kanalizacijos vamzdžio trūkimo tarpblokinėje perdangoje tarp 90 ir 94 butų. Ieškovė 2015-02-21 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 377,34 Eur draudimo išmoką.
  3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 9 punktu, bendrija atsako už pastato, jo priklausinių ir pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo namo, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo, ko pasekoje, buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui, todėl atsakovas DNSB „I-oji Gera Bendrija“ taip pat atsakinga už butui, adresu ( - ), Kaune, padarytą žalą. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Ieškovė prašė priteisti žalą solidariai iš atsakovų namo bendraturčių (visų kartu, proporcingai padalijant priteistiną sumą pagal bendraturčių dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje) bei namo bendrijos DNSB „I-oji Gera Bendrija“. Ieškovė neatlygintą 299,89 Eur žalą padalino laiptinės savininkams pagal laiptinės plotą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei V. J. iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 811,93 Eur atstovavimo išlaidų; priteisė valstybės naudai iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 95,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas, įvertinęs ginčo teisinių santykių reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju, dėl žalos, atsiradusios įgyvendinant namo ( - ), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo teisę, DNSB „I-oji Gera bendrija“ nėra atsakinga, todėl ieškinį atsakovės DNSB „I-oji Gera bendrija“ atžvilgiu atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
  3. Teismas konstatavo, jog atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę yra visi, o ne dalis namo bendraturčių. Tai, kad 2011 metais bendrijos susirinkime bendrijos nariai nutarė atitinkamų darbų vykdymą apmokėti iš bendrijos kaupiamųjų lėšų, o vėliau paskirstyti butams, kurių laiptinėse įvykdyti bendrųjų inžinerinių sistemų keitimo darbai, teismo nuomone, apskritai niekaip nesusiję su žalos, atsiradusios namo savininkams įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo teisę, atlyginimu. Minėtame susirinkime buvo nuspręstas remonto išlaidų paskirstymas, o ne žalos atlyginimas dėl namo bendrosios inžinierinės įrangos avarijos. Išlaidų už inžinerinių sistemų keitimą paskirstymas vėlesniais bendrasavininkių priimtais nutarimais buvo pakeistas, nurodant, jog šias išlaidas dengs visi namo bendraturčiai, tačiau tai nesusiję su žalos atlyginimu.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį tik daliai bendraturčių, tokiu būdu neteisingai paskaičiavo ir padalino neatlygintą žalą, todėl ieškinį atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“, atstovaujama advokato R. B., prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovų A. Č. 4,16 Eur, A. J. M. 3,79 Eur, L. V. 4,16 Eur, I. G. 4,06 Eur, R. D. 1,42 Eur, M. B. 2,37 Eur, J. B. 2,49 Eur, B. V. 4,16 Eur, M. P. 3,79 Eur, D. J. 2,49 Eur, A. E. 4,16 Eur, V. J. 4,06 Eur, K. B. 3,79 Eur, A. K. 2,49 Eur, Ž. N. ir S. N. 4,16 Eur solidariai, L. P. 4,06 Eur; priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovų A. Č., A. J. M., L. V., I. G., R. D., M. B., J. B., B. V., M. P., D. J., A. E., V. J., K. B., A. K., Ž. N. ir S. N., L. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 15 Eur žyminio mokesčio, 210,54 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

68.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino namo bendraturčių atsakomybę, tačiau atmetė visą ieškovės reikalavimą, net ir dalies atsakovų bendraturčių atžvilgiu, kurių atsakomybė buvo nustatyta, tačiau atsakomybės ribos nevertintos. Teismas neperskaičiavo žalos dydžio pagal gyvenamojo namo ( - ), Kaune bendro naudingo ploto (4 371,13 kv. m) ir atsakovams bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto santykį. Įvertinus atsakovams bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir 4 371,13 kv. m namo ( - ), Kaune bendro naudingo ploto santykį, ieškovei subrogacijos teise dalies žalos (kurios dydis 377,34 Eur) atlyginimas priteistinas iš namo patalpų savininkų, išskyrus apdrausto buto Nr. 82 savininkus R. Z. ir E. Z., bendrasavininkius G. V. ir R. V., S. P. bei R. G., kurių atžvilgiu ieškovė ieškinio atsisakė, bei bendrasavininkę V. J., kurios atžvilgiu ieškovė atsisakė ieškinio dalies: A. Č. (83 buto plotas – 48,22 kv. m) 4,16 Eur (detalizavimas: 377,34 Eur/4371,13 kv. m * 48,22 kv. m), A. J. M. (85 buto plotas – 43,93 kv. m) 3,79 Eur, L. V. (87 buto plotas – 48,22 kv. m) 4,16 Eur, I. G. (88 buto plotas – 47,04 kv. m) 4,06 Eur, R. D. (89 buto plotas – 43,91 kv. m, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovei priklauso 3/8 buto dalis – 16,47 kv. m) 1,42 Eur, M. B. (89 buto plotas – 43,91 kv. m, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovei priklauso 5/8 buto dalis – 27,44 kv. m) 2,37 Eur, J. B. (90 buto plotas – 28,79 kv. m) 2,49 Eur, B. V. (91 buto plotas – 48,22 kv. m) 4,16 Eur, M. P. (93 buto plotas – 43,93 kv. m) 3,79 Eur, D. J. (94 buto plotas – 28,79 kv. m) 2,49 Eur, A. E. (95 buto plotas – 48,22 kv. m) 4,16Eur, V. J. (96 buto plotas – 47,04 kv. m) 4,06 Eur, K. B. (97 buto plotas – 43,93 kv. m) 3,79 Eur, A. K. (98 buto plotas – 28,79 kv. m) 2,49 Eur, Ž. N. ir S. N. (99 buto plotas – 48,22 kv. m) 4,16 Eur solidariai, L. P. (100 buto plotas – 47,04 kv. m) 4,06 Eur.

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Byloje kilo ginčas kas yra atsakingas dėl trūkusio kanalizacijos vamzdžio metu padarytos žalos, t. y. ar gyvenamojo namo butų savininkai, ar DNSB „I-oji Gera bendrija“, kuriai perduota pareiga prižiūrėti statinio techninę būklę, bendrojo naudojimo patalpas ir įrenginius.
  3. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus DNSB „I-oji Gera bendrija“ atžvilgiu atmetė, kaip pareikštus netinkamam atsakovui, nes namo vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimus ir gyvenamojo namo laiptinės butų savininkams, kadangi konstatavo, jog ieškovė pareiškė ieškinį tik daliai bendraturčių, tokiu būdu neteisingai paskaičiavo ir padalino neatlygintiną žalą.
  4. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
  5. Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko buto Nr. 82 užliejimas, bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių netinkamos priežiūros ieškovė šioje byloje kelia subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisę ir teisinį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
  6. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip pirmiau nurodyta, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
  7. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).
  8. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 4 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji DNSB ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009).
  9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio Kaune, ( - ), butų savininkai yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją bendro naudojimo objektų valdymui, t. y. bendrijai perduota pareiga prižiūrėti statinio techninę būklę, bendrojo naudojimo patalpas ir įrenginius. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad DNSB „I-oji Gera bendrija“ yra netinkamas atsakovas dėl aplinkybės, kad namo vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.
  10. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.
  11. Kaip matyti iš bylos eigos, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėta byla dėl civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų tiek atsakovės DNSB „I-oji Gera bendrija“, tiek ir kitų į bylą įtrauktų atsakovų atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
  12. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Tačiau nustačius, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovams, o tai reiškia, kad nebuvo nustatytos ir ištirtos ginčui spręsti reikšmingos bylos aplinkybės, kurios suponuoja išvadą dėl bylos esmės neatskleidimo, teismas laikosi nuostatos, kad egzistuoja pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

7Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai