Byla A-203-438/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės A. L. (toliau – ir atsakovė) pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai priteisti 304 560,42 Lt turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovė, būdama Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktore, priėmė įsakymus dėl darbuotojų atleidimo. Administracijos direktorės įsakymai, kuriais buvo atleisti darbuotojai, teismo yra pripažinti neteisėtais. Atsakovė yra padariusi žalos, nes, vykdydama teismų sprendimus, savivaldybės administracija iš biudžeto neteisėtai atleistiems darbuotojams yra išmokėjusi 304 560,42 Lt už priverstines pravaikštas ir neturtinės žalos atlyginimą. Egzistuoja visos atsakovės atsakomybės sąlygos, kurios yra nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pripažinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, padaryta žala, kurią įrodinėja į bylą pateiktais dokumentais. Pareiškėjas tvirtino, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos turtinės žalos, nes turtinė žala savivaldybės administracijai atsirado todėl, kad atsakovės įsakymai dėl darbuotojų atleidimo buvo pripažinti neteisėtais. Egzistuoja atsakovės kaltė dėl neteisėtų sprendimų. Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta neribota valstybės tarnautojo atsakomybė. Jei valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą padariusį valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Savivaldybės administracija reikalauja tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji yra sumokėjusi, vykdydama teismų sprendimus, kuriais buvo išmokėtos pinigų sumos neteisėtai atleistiems darbuotojams. Atsakovės kaltės forma yra netiesioginė tyčia.

6Savo reikalavimą pareiškėjas grindė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kuri įpareigoja valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad savivaldybės direktorius asmeniškai atsako už įstatymų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. R. A. parodymai patvirtina, kad reorganizavimas buvo vykdomas skubotai, administracijai trūko kvalifikuotų teisininkų, kurie galėtų tinkamai vertinti procedūras ir tinkamai jas vykdyti. Liudytojos R. K. parodymai patvirtina, kad administracijos direktorė buvo žodžiu informuota, kad atleidimai galbūt yra neteisėti, apie galimas neigiamas pasekmes, darbuotojų atleidimus pripažinus neteisėtais. Administracijos direktorė privalėjo suprasti ir vertinti galimas neigiamas pasekmes dėl neteisėto darbuotojų atleidimo. Liudytoja patvirtino, kad savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus viza žymi tik įsakymo rengėją. Administracijos direktorės įsakymai, kuriais buvo atleisti darbuotojai, nebuvo suderinti su Teisės ir personalo skyriaus vedėja R. K., teisės skyrius neprisiėmė atsakomybės. Abiejų liudytojų parodymai patvirtina, kad administracijos direktorė veikė aplaidžiai ir nerūpestingai ir todėl buvo priimti neteisėti įsakymai dėl darbuotojų atleidimo.

7Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad tarp valstybės tarnautojo ir institucijos kilus ginčui, ar padaryta žala buvo tyčia, ginčą spręstų teismas, įvertinęs visas aplinkybes. Atsakovės padaryta tyčia yra netiesioginė, atsakovė suprato savo elgesio neteisėtumą, esmę, numatė galimus padarinius ir leido jiems atsirasti. Už sprendimą atsako tas tarnautojas, kuris jį priima. Sprendimai priimti ir įforminti administracijos direktorės įsakymais. Už padarytus pažeidimus atsakomybė tenka administracijos direktorei. Teisės aktai, reglamentuojantys administracijos direktorės teisinį statusą, administracijos direktoriaus nuostatai aiškiai numato, kad jis tiesiogiai atsakingas už įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Padaryti pažeidimai, atleidžiant darbuotojus, yra administracijos direktoriaus atsakomybė. Jei direktorė manė, kad Teisės ir personalo skyrius yra nekompetentingas, tai tuo metu savivaldybė buvo sudariusi sutartis su advokato Butkaus kontora, buvo galimybė konsultuotis darbo ir teisės klausimais ir tai patvirtino R. K. Administracijos direktorė veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, priimdama neteisėtus įsakymus.

8Atsakovė A. L. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

9Nurodė, jog tarybos sprendimas dėl jos priėmimo į pareigas priimtas 2011 m. rugsėjo 17 d. Negalėjo iš karto eiti pareigų, kol nebuvo gautas raštas iš atitinkamų tarnybų dėl jos tinkamumo, tai užtruko dvi savaites. Pareigas ėjo iki 2012 m. spalio mėn. Pažymėjo, jog neturi teisinio išsilavinimo ir bet koks veiksmas buvo derinamas su Teisės ir personalo skyriumi, vedėja R. K., buvo konsultuojamasi žodžiu. Visada buvo konsultuojamasi su Teisės ir personalo skyriumi. Įsakymų dėl atleidimo nerengė, o rengė Teisės ir personalo skyrius ir pateikė pasirašyti administracijos direktoriui. Rašytinių konsultacijų nebuvo, buvo konsultuojamasi žodžiu, pasitariant, kokie yra reikalavimai. Tuo metu nekilo jokių abejonių, kad pasirašomi įsakymai gali prieštarauti teisės aktams. Administracijos direktoriui tiesiogiai buvo pavaldus Teisės ir personalo skyrius. Buvo vėluojama, buvo neužbaigtų darbų dėl struktūros pakeitimų.

10Pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti visas materialinės atsakomybės sąlygas, neįrodė nė vienos: nei neteisėtų veiksmų, nei patirtos žalos, nei kaltės, nei priežastinio ryšio. Byloje yra aktualus tiesioginis priežastinis ryšys. Jei būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta žala, kurią nurodo pareiškėjas, toks tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos negalėtų egzistuoti. Pareiškėjas nurodė, kad patirtą žalą sudaro valstybės tarnautojams teismų sprendimais priteistas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką, bylinėjimosi išlaidos ir neturtinė žala. Priežastinis ryšys negali egzistuoti, todėl nėra neteisėtų veiksmų ir žalos, kuri buvo patirta, priteisiant atlyginimą dėl priverstinės pravaikštos laiko, nes dėl minėtų ginčo dalykų egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, nes pati žala atsirado dėl įsakymų, kurie buvo panaikinti teismų, bylinėjimosi procesas vyko ilgą laiką, todėl suma susidarė dėl kitų aplinkybių. Atsakovės priimti įsakymai tik sudarė prielaidą šiai žalai atsirasti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą buvo pasisakęs, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su valstybės tarnautojo veiksmais ir galimai patirta žala.

11Tas pats pasakytina ir dėl neturtinės žalos. Neturtinę žalą sukėlė ne pačios atsakovės veiksmai, o dėl galimai atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų, atleistų darbuotojų patirti išgyvenimai ir kitos aplinkybės. Atsakovė administracijos direktorės pareigas pradėjo eiti tik 2011 m. rugsėjo pabaigoje, likus daugiau kaip mėnesiui iki administracijos struktūros pertvarkos pabaigos, kuri buvo numatyta lapkričio 1 d. Atsakovė atliko tik baigiamuosius veiksmus, įskaitant ir dėl darbuotojų atleidimo. Pati atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, todėl konsultavosi su Teisės ir personalo skyriumi ir vadovavosi jų pozicija, skyrius buvo atsakingas už įsakymų rengimą ir jų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nebuvo įspėta, kad įsakymai gali būti neteisėti. Administracijos direktorius, veikdamas įvairiose srityse, privalo pasitikėti atitinkamų skyrių teikiamomis konsultacijomis, todėl neįžvelgia atsakovės kaltės. Teisės ir personalo skyrius yra atsakingas už sprendimų, kuriuos priima direktorė, teisėtumo užtikrinimą. Vertintini teismų sprendimai, kur įsakymai buvo pripažinti neteisėtais dėl procedūrinių pažeidimų, kuriuos turėjo užtikrinti Teisės ir personalo skyrius. Visi sprendimai buvo vizuoti Teisės ir personalo skyriaus darbuotojų. Pareiškėjas neteisėtų veiksmų byloje neįrodinėjo. Jis rėmėsi teismų sprendimais, kurie buvo priimti 2012 metais, 2013 metais ir kuriais buvo išspręsti įsakymų teisėtumo ir neteisėtumo klausimai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, nustatyti faktai ir aplinkybės galėtų būti reikšmingi šioje byloje tik tuo atveju, jei 2012 metais ir 2013 metais išnagrinėtose bylose kaip šalis būtų dalyvavusi pati atsakovė. Atsakovė nebuvo šalimi nė vienoje iš tų bylų. Manė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Minėtose bylose buvo sprendžiami tik įsakymų panaikinimo klausimai, tačiau nebuvo nagrinėjama ir konstatuota, kad įsakymų panaikinimai bei juose nurodytų asmenų atleidimas iš valstybės tarnybos ir lėmė atsakovės neteisėtas veikas.

12Vidaus administravimo srityje dėl neteisėtų veiksmų kilusią žalą ir jos atlyginimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis – ribota materialinė atsakomybė. Jei būtų nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, tai iš atsakovės negalėtų būti priteista daugiau kaip 6 mėnesiniai atlyginimai. Byloje yra pateikta pažyma apie vidutinį atsakovės darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Dėl priežastinio ryšio – pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Šioje byloje pareiškėjo nurodomos aplinkybės patvirtina, kad jokio tiesioginio priežastinio ryšio šioje byloje negalima konstatuoti. Ar buvo atsakovės kaltė – šią aplinkybę turėjo įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas nei tiesioginės tyčios, nei netiesioginės tyčios, nei kaltės dėl neatsargumo neįrodė. Pareiškėjas teigė, kad šią aplinkybę įrodinės liudytojos R. K. parodymais. Ji pati nelabai atsimena, kas vyko tuo metu, nenori prisiminti. Vedėja turėjo užtikrinti visų direktoriaus įsakymų teisėtumą. Galima abejoti, ar R. K. liudijimai yra patikimi. Šiuo metu ji eina Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistės pareigas. Ar ji įspėjo atsakovę, kad jos priimami įsakymai dėl darbuotojų atleidimo yra neteisėti, ji negalėjo nurodyti. R. K. pripažino, kad procedūros buvo išlaikytos, tačiau paklausta dėl garantijos įgyvendinimo, ji teikė visai kitokius parodymus. R. A. paliudijo, kad nuolat bendravo su R. K.. Ji sakė, kad visos procedūros atliekamos taip, kaip reikalavo teisės aktai. R. A. patvirtino, kad visi priimti aktai, atleidžiant apie 30 darbuotojų, buvo savivaldybės interesais ir savivaldybei tai leido sutaupyti daug lėšų. Kaltės faktas šioje byloje nėra įrodytas.

13II.

14Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 8 153,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, prašymą dėl teismo išlaidų palikti nenagrinėtu.

15Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 304 560,42 Lt turtinę žalą grindė tuo, jog atsakovė, veikusi kaip administracijos direktorė, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. priėmė 2011 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. (5.4.)A2-456P, kuriuo A. Ž. buvo atleistas iš administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. spalio 31 d., 2011 m. spalio 24 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (5.4.)A2-459P, kuriuo R. S. buvo atleistas iš administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. spalio 31 d., 2011 m. spalio 24 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (5.4.)A2-454P, kuriuo G. P. buvo atleista iš administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. spalio 31 d., 2011 m. spalio 28 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (5.4.)A2-463P, kuriuo R. K. buvo atleista iš administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. spalio 31 d., 2011 m. spalio 24 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. (5.4.)A2-464P, kuriuo A. C. buvo atleista iš administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2011 m. spalio 31 d. (toliau – ir Įsakymai). Pareiškėjas, atitinkamų administracinių teismų sprendimais (nutartimis) panaikinus Įsakymus bei pareiškėjui sumokėjus minėtiems asmenims atitinkamais administracinių teismų sprendimais (nutartimis) priteistas sumas, patyrė 88 206,79 Eur turtinės žalos.

16Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ; 32 straipsnio 1 ir 2 dalys, 33 straipsnio 2 dalis), Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ; 2 straipsnio 2 dalis) ir analizavo nurodytas teisės normas.

17Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktore (2011 m. rugsėjo 6 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (1.1)TS-168 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“). Atsakovė buvo atleista iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigų Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-410 „Dėl A. L. atleidimo iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigų“.

18Teismas vadovavosi Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (1.1.)TS-230 patvirtintų Raseinių rajono savivaldybės administracijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 19 punktu, 26.3 punktu, 26.4 punktu, 26.6 punktu ir, atsižvelgęs į šį teisinį reguliavimą, direktoriaus pareigybę vertino kaip atliekančio vidaus administravimo veiklą, kaip ji apibrėžta ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjas netinkamai nurodė jos, kaip valstybės tarnautojos, materialinės atsakomybės teisinį pagrindą – VTĮ 33 straipsnio 2 dalį. Iš minėto teisinio reguliavimo teismas darė išvadą, kad valstybės tarnautojo materialinė atsakomybė už padarytą žalą gali atsirasti, kai yra nustatoma visuma šių sąlygų: neteisėti valstybės tarnautojo veiksmai, atliekant vidaus administravimo veiklą; kaltė; priežastinis ryšys ir žala.

19Byloje buvo nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. ( - ) A. Ž. skundą tenkino iš dalies: panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-465P; pripažino neteisėta Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymo dalį, kuria patvirtintas Ekonomikos ir ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.2 punktas, ir jį panaikino; grąžino A. Ž. į valstybės tarnybą – A lygio 13 kategorijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pareigas, priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos. 2012 m. spalio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. ( - ) nutarė Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pakeisti. Priteisė A. Ž. iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki 2012 m. spalio 11 d. imtinai 34 224, 84 Lt bei po 193, 47 Lt už kiekvieną dieną nuo 2012 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Likusią Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taip pat minėtoje nutartyje konstatuota, kad „Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. (5.4)A2-15P patvirtinti Administracijos Kaimo reikalų skyriaus nuostatai iš esmės sutampa su direktorės 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-432P patvirtintais Ekonomikos ir ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus nuostatais. Todėl darė išvadą, kad Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pareigybė realiai nebuvo panaikinta, kadangi pareigybei priskirtos funkcijos iš esmės nepakito. Dėl šios priežasties A. Ž. atleidimas iš darbo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažintas neteisėtu.

20Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. ( - ) R. S. skundą tenkino iš dalies: pripažino atleidimą iš valstybės tarnybos Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto (civilinei saugai) A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų neteisėtu; panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės A. L. 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-459 P „Dėl R. S. atleidimo“ dalį, kuria R. S. iš valstybės tarnybos atleidžiamas nuo 2011 m. spalio 31 d., ir pripažino, kad jis atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė R. S. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad A. L. įsakymas Nr. (5.4)A2-459P yra neteisėtas, nes jį priimant nebuvo tinkamai užtikrinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija. 2013 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. ( - ) atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Taip pat šioje nutartyje konstatuota, kad „Raseinių rajono savivaldybės direktorė, 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-459 P atleisdama R. S., nesilaikė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo – darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.

21Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. ( - ) iš dalies patenkino G. P. skundą: pripažino jos atleidimą iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) neteisėtu; panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės A. L. 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-454 P „Dėl G. P. atleidimo“ dalį, kuria ji buvo atleista iš valstybės tarnybos nuo 2011 m. spalio 31 d., ir pripažino, kad G. P. atleista iš valstybės tarnautojo pareigų teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė G. P. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą vienos dienos darbo užmokesčio dydį. Teismas nustatė, kad atleidimas iš darbo pagal A. L. 2011 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. (5.4)A2-454 P yra neteisėtas, nes G. P. nebuvo suteikta informacija, kaip naikinant pareigybę bus perskirstytos jos funkcijos, nenurodytas naujai steigiamų pareigybių turinys. 2013 m. kovo 14 d. Lietuvis vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ( - ) Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat šioje nutartyje konstatuota, kad „Raseinių rajono savivaldybės direktorė, atleisdama iš užimamų pareigų G. P., nepasiūlė pareiškėjai tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų ir tokiais savo veiksmais pažeidė VTĮ 43 straipsnio 2 dalį.

22Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. ( - ) iš dalies patenkino R. K. skundą: administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-439P „Dėl švietimo ir socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus pareigybių aprašų tvirtinimo“ patvirtinto A lygio 8 kategorijos valstybės tarnautojo Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktą nutraukė; pripažino R. K. atleidimą iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų) neteisėtu. Panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės A. L. 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (5.4)A2-439 P „Dėl R. K. atleidimo“ dalį, kuria R. K. atleista iš valstybės tarnybos nuo 2011 m. spalio 31 d., ir pripažino, kad ji buvo atleista iš valstybės tarnautojo pareigų teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą vienos dienos darbo užmokesčio dydį. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 28 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės A. L. įsakymu Nr. (5.4)A2-463 P R. K. buvo atleista neteisėtai, nes jos eitos A lygio 8 kategorijos pareigos realiai nebuvo panaikintos.

232013 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ( - ) Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas pakeistas. Sprendimo dalį, kuria administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-439P „Dėl švietimo ir socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“ patvirtinto A lygio 8 kategorijos valstybės tarnautojo Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktą nutraukta, teismas pakeitė, nurodydamas, kad ši bylos dalis nutraukta tuo pagrindu, jog priimtas pareiškėjos atsisakymas dėl skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-439P „Dėl švietimo ir socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“ patvirtinto A lygio 8 kategorijos valstybės tarnautojo Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punktą. Pakeitė sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja R. K. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų atleista teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistas pareiškėjai R. K. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį – 129,73 Lt. Šią sprendimo dalį išdėstė taip: „Grąžinti pareiškėją R. K. į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Priteisti pareiškėjai R. K. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos 39 411,98 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą (laikotarpis nuo 2011 m. spalio 31 d. iki 2013 m. kovo 15 d. (įskaitytinai) ir vidutinį darbo užmokestį po 129,73 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo 2013 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo“. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Taip pat 2013 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. ( - ) konstatuota, kad „Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės 2010 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-158P patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus A lygio 8 kategorijos pareigybės aprašymai sutampa su Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymais. R. K. užimama pareigybė realiai nebuvo panaikinta ir dėl šios priežasties jos atleidimas iš darbo pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą pripažintas neteisėtu.

242013 m. balandžio 10 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas sprendimu Nr. ( - ) pareiškėjos A. C. skundą tenkino iš dalies: pripažino pareiškėjos A. C. atleidimą iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų) neteisėtu. Panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. (5.4) A2-464 P „Dėl A. C. atleidimo“ dalį, kuria A. C. iš valstybės tarnybos (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų) atleista nuo 2011 m. spalio 31 d., ir pripažino, kad pareiškėja A. C. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigų atleista teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. (5.4.) A2-356 P ir 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. (5.4.) A2-464 P atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė pareiškėjai A. C. iš Raseinių rajono savivaldybės, atstovaujamos Raseinių rajono savivaldybės administracijos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 49 205,52 nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012 m. balandžio 10 d. ir po 135,18 vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė iš Raseinių rajono savivaldybės pareiškėjai A. C. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendime konstatuota, kad „Administracijos direktorė, atleisdama iš užimamų pareigų A. C., neužtikrino VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos – nesuteikė informacijos, kaip naikinant pareigybę bus perskirstytos jos funkcijos, nepasiūlė kitų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų.

25Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o, vadovaujantis 58 straipsnio 1 ir 2 dalimis, aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

26Teismas sprendė, kad buvusios Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės A. L. priimti įsakymai dėl asmenų atleidimo pripažinti neteisėtais, atsakovė, veikdama kaip Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorė, įstaigos vadovė neteisėtai atleido asmenis iš užimamų pareigų, neteisėti atleidimai yra nustatyti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (sprendimais). Pagal Nuostatus, savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia administracijos valstybės tarnautojus ir kitus administracijos darbuotojus, minėtomis teismų nutartimis (sprendimais) įsakymai buvo panaikinti ir pripažinti neteisėtais, todėl teismas sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai iš naujo neįrodinėjami šioje nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje teismas vertino aplinkybes, ar atsakovės neteisėtas veikimas suponuoja jos pareigą atlyginti pareiškėjo nuostolius, taigi, vertino, ar yra kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei ar pastarosios veiksmais buvo padaryta tiesioginė žala.

27Teismas vertino liudytojų R. K., G. P. parodymus ir sprendė, kad jų pateikti paaiškinimai patvirtina, jog savivaldybės administracijos direktorė A. L. veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl buvo priimti neteisėti įsakymai dėl darbuotojų atleidimo, kurie vėliau teismų sprendimais ir nutartimis buvo panaikinti ir pripažinti neteisėtais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog byloje įrodyta atsakovės kaltė.

28Teismas, išklausęs ir įvertinęs liudytojų parodymus, darė išvadą, jog liudytojų parodymai yra patikimi, nėra pagrindo jais abejoti, todėl atsakovės atstovo A. P. teismo posėdžio metu išsakytas abejones dėl R. K. liudijimo patikimumo vertino kritiškai.

29Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog dėl šių neteisėtų veiksmų, vykdydamas teismų sprendimus, pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Teismas konstatavo, jog piniginių sumų priteisimas ir išmokėjimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytais neteisėtais atsakovės veiksmais. Apibendrinęs darė išvadą, kad yra įrodyta, jog dėl atsakovės kaltės buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie lėmė žalos pareiškėjui atsiradimą.

30Byloje buvo nustatyta, jog yra visos nurodytos sąlygos atlyginti valstybės tarnautojo padarytą žalą (tarnautojo veikos neteisėtumas, tarnautojo kaltė, žala bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo).

31Iš byloje pateiktos Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 12 d. (11.33)F9-9 pažymos apie A. L. vidutinį darbo užmokestį teismas nustatė, kad atsakovės 6 vidutinių darbo užmokesčių dydis yra 28 152 Lt, o pareiškėjas teismo prašė priteisti iš atsakovės 304 560,42 Lt. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašoma suma pažeidžia VTĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatytos valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, todėl pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisė 28 152 Lt (8 153,38 Eur) turtinės žalos Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai.

32Teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinėjo, palikdamas pareiškėjui teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

33III.

34Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35Atsakovės įsitikinimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo ir nustatė, jog, sprendžiant atsakovės materialinės atsakomybės klausimą dėl pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su atitinkamų direktorės įsakymų dėl A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C. atleidimo iš valstybės tarnybos panaikinimu, egzistuoja visos atsakovės materialinės atsakomybės sąlygos.

36Atsakovė vadovaujasi analogiškais motyvais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai akcentuoja, kad pagal nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokiu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, susijusios su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2120/2011; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011). Vadovaujantis DK 246 straipsniu, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Atsakovės nuomone, pareiškėjas neįrodė atsakovės neteisėtų veikų, tiesioginio priežastinio ryšio ir atsakovės kaltės, dėl ko Šiaulių apygardos administraciniam teismui, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. ( - ), visiškai nebuvo pagrindo konstatuoti buvus šias atsakovės materialinės atsakomybės sąlygas.

37Pažymi, kad, sprendžiant, ar byloje galėjo būti nustatytas atsakovės neteisėtų veikų buvimas, pirmiausia, yra svarbu išsiaiškinti neteisėtos veikos, kaip valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygos, sampratą. Pagal DK materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2014 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2014). Šiuo aspektu atsakovė pabrėžia, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, pripažindamas atitinkamais Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kuriais buvo išspręsti ginčai tarp A. Ž., R. S., G. P., R. K., A. C. ir Administracijos, nustatytas aplinkybes dėl minėtų asmenų atleidimo iš Administracijos neteisėtumo neįrodinėtomis iš naujo, netinkamai taikė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį ir šias aplinkybes prejudicinėmis laikė nepaisant to, jog nebuvo vienos iš privalomos anksčiau nurodytos sąlygos, t. y. abiejų šios bylos šalių, t. y. pareiškėjo ir atsakovės, dalyvavimo administracinėse bylose, kuriose buvo priimti atitinkami įsiteisėję Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys dėl A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C. atleidimų pripažinimo neteisėtais. Šiose administracinėse bylose dalyvavo tik pareiškėjas ir valstybės tarnautojai. Atsakovė į šių bylų nagrinėjimą nebuvo įtraukta ir jose nedalyvavo nei kaip šalis, nei kaip suinteresuotas asmuo. Todėl atsakovė tvirtina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai laikė esant atsakovės neteisėtas veikas nustatytomis minėtais įsiteisėjusiais Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis bei iš naujo neįrodinėtomis šioje byloje. Todėl mano, jog Šiaulių apygardos administracinis teismo išvada dėl atsakovės neteisėtų veikų buvimo yra nepagrįsta, dėl ko laikytina, jog atsakovės neteisėtos veikos šioje byloje yra nenustatytos ir neįrodytos. Tuo tarpu nesant nustatytų ir įrodytų atsakovės neteisėtų veikų, atsakovei negali būti taikoma valstybės tarnautojo materialinė atsakomybė pagal VTĮ 32 straipsnio 2 dalį.

38Akcentuoja, kad pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra atsakingi už padarytą tiesioginę materialinę žalą. Todėl tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra viena iš materialinės atsakomybės sąlygų. Pagal minėtą normą, asmuo atsako už žalą, kuri yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1531/2010). Atsakovės įsitikinimu, net ir pripažįstant, jog ji padarė Šiaulių apygardos administracinio teismo nustatytas neteisėtas veikas, tarp šių neteisėtų veikų ir pareiškėjo A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C. sumokėtų atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų neegzistuoja ir negalėjo egzistuoti tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp atsakovės galimų neteisėtų veikų, priimant atitinkamus įsakymus dėl valstybės tarnautojų atleidimo, ir pareiškėjo sumokėto atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką, egzistuoja ir gali egzistuoti tik netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atitinkami galimi atsakovės neteisėti veiksmai lėmė minėtų išlaidų pareiškėjui atsiradimą netiesiogiai, bet per atitinkamus tarpinius anksčiau nurodytus veiksnius. Pabrėžia, kad tik netiesioginis priežastinis ryšys egzistuoja ir gali egzistuoti ir tarp pareiškėjo atlygintos neturtinės žalos bei atsakovės galimų priimant atitinkamus įsakymus dėl valstybės tarnautojų atleidimo padarytų neteisėtų veikų.

39Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, jog valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos atlygintos kitam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėta veika, dėl kurios vyko teisminis ginčo nagrinėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1531/2010).

40Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priimtame sprendime nenurodė, kokia kaltės forma pasireiškė jo nustatyta atsakovės kaltė. Šiaulių apygardos administracinis teismas turėjo vertinti ir byloje nustatinėti atsakovės kaltę kiekvieno iš minėtų Administracijos valstybės tarnautojo, t. y. A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C., galimai neteisėto atleidimo atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo išvada dėl atsakovės kaltės dėl visų atitinkamų Administracijos valstybės tarnautojų, t. y. A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C., atleidimo buvimo, neanalizuojant, nevertinant ir nepagrindžiant atsakovės psichinio santykio su kiekvieno iš šių asmenų atleidimu ir kilusiomis pasekmėmis atskirai, negali būti laikoma motyvuota ir pagrįsta.

41Pastebi, kad liudytoja G. P., duodama parodymus 2014 m. spalio 30 d. vykusiame teismo posėdyje, atsakydama į klausimą, ar ji pati, ar Administracijos darbuotojų profesinė sąjunga buvo įspėjusi atsakovę apie tai, jog darbuotojų atleidimai gali būti pripažinti neteisėtais, nurodė, kad tokie pokalbiai su atsakove vyko, tačiau tik dėl to, jog nebuvo įvardinti darbuotojai, kuriuos ketinama atleisti (klausyti 2014 m. spalio 30 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašą nuo 59 min. 15 s.). Liudytoja G. P. teismui nepateikė jokių parodymų, jog ji ar profesinė sąjunga būtų argumentuotai įspėjusi atsakovę, jog būtent A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C. atleidimai iš valstybės tarnybos yra neteisėti ir dėl to pareiškėjas gali patirti žalos. Tuo tarpu liudytoja R. K., kuri buvo apklausiama 2014 m. gruodžio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, paklausta, ar atsakovė buvo informuota, jog sprendimai atleisti darbuotojus gali būti pripažinti neteisėtais ir kokias tai gali sukelti pasekmes, nurodė, kad „žodžiu vykdavo pokalbiai”. Tačiau paprašyta paaiškinti šių „pokalbių” turinį, R. K. to negalėjo padaryti, pažymėdama, kad to meto įvykių neprisimena ir nenori prisiminti, jog viską prisimena „kaip pro miglą” (klausyti 2014 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašą nuo 35 min. 45 s.). Pažymi, kad iš esmės tą patį liudytoja R. K. pakartoto ir kalbėdama apie R. K. atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybes, t. y. tai, jog nepamena visų niuansų ir nesistengia prisiminti (klausyti 2014 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašą nuo 42 min. 27 s.). Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja R. K. nuolat parodymų teikimo metu pažymėjo, jog ji negali ir nenori prisiminti aplinkybių, dėl kurių parodymus ji davė, akivaizdu, kad R. K. liudijimai negalėjo būti laikomi patikimais ir patvirtinančiais atitinkamas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

42Atkreipia dėmesį į tuo metu galiojusius Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (5.4.)A2-170P „Dėl personalo ir teisės skyriaus nuostatų tvirtinimo“ patvirtintus Administracijos personalo ir teisės skyriaus nuostatus. Pagal šių nuostatų 6.4. punktą, Administracijos personalo ir teisės skyrius, be kita ko, buvo atsakingas Administracijos direktoriaus įsakymų rengimą bei jų atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktams užtikrinimą, o, vadovaujantis jų 11.1. punktu, būtent Administracijos personalo ir teisės skyriaus vedėjui, kurio pareigas būtent ir ėjo R. K., buvo numatyta atsakomybė už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

43Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų svarbių atsiliepime pateiktų aplinkybių.

44Priduria, kad atitinkamais Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis atsakovės priimti įsakymai dėl A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C. atleidimo iš valstybės tarnybos buvo panaikinti tik dėl to, jog šie teismai tam tikras aplinkybes, lėmusias minėtų įsakymų panaikinimą, vertino skirtingai nei Administracija. Atsakovė neturėjo pagrindo manyti (ir byloje nėra įrodyta priešingai), kad Administracijos pasirinktas atitinkamų aplinkybių, atleidžiant A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C. iš valstybės tarnybos, vertinimas teismų bus pripažintas netinkamu ir teismai šias aplinkybes vertins kitaip.

45Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

46Vadovaujasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

47Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria pozicijai, jog pareiškėjo patirtos išlaidos, išmokant neturtinę žalą ir sumokant bylinėjimosi išlaidas, negali būti laikomos susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovės padarytais neteisėtais veiksmais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik pareiškėjo išmokėtas sumas už priverstinės pravaikštos laika. Pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos, išmokant neturtinę žala ir sumokant bylinėjimosi išlaidas, yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais.

48Mano, kad nepagrįsta atsakovės pozicija, jog tariamai iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atsakovės kaltę vertino bendrai, neanalizuodamas ir nevertindamas atsakovės psichinio santykio su A. Ž., R. S., G. P., R. K. ir A. C. atleidimu ir dėl to kilusiomis pasekmėmis atskirai. Teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl laiko nustatytomis bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Nors teismas sprendime detaliai neperrašo atsakovės nustatytos kaltės kiekvieno iš neteisėtai atleistų asmenų atžvilgiu, tačiau byloje esantys liudytojų parodymai, kurie buvo teismo įvertinti, patvirtina atsakovės psichinį santykį su kiekvieno iš nurodytų asmenų neteisėtu atleidimu.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

51Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymo iš atsakovės A. L. pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai priteisti 88 203,79 Eur (304 560,42 Lt) turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. kovo 16 d. pateikė šalių sudarytą 2016 m. kovo 15 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią šalys prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

53Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

54Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas. Tai reiškia, kad šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų.

55Kaip matyti iš pateiktos Taikos sutarties, ja pareiškėjas sutinka, kad atsakovė jam sumokėtų 3 000 Eur Taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir atsisako skunde pareikštų reikalavimų dėl 85 206,79 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

56Taikos sutartimi atsakovė iš dalies pripažįsta pareiškėjo reikalavimus, pareikštus skunde, ir įsipareigoja sumokėti pareiškėjui 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimą Taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis.

57Kaip matyti, pateikta Taikos sutartis išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės valią ir siekį taikiai išspręsti šioje administracinėje byloje kilusį ginčą. Šiuo atveju nėra nustatyta ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, neleidžiančių tvirtinti pateiktos Taikos sutarties, nėra duomenų apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus.

58Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog iš Taikos sutarties matyti, kad šalims yra žinomos patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnyje (Taikos sutarties 9 p.), darytina išvada, jog egzistuoja visos teisinės sąlygos, leidžiančios šioje byloje tvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį.

59Prieš tvirtinant Taikos sutartį, naikintinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Priešingu atveju, palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, būtų paneigta Taikos sutartis, jos pasirašymas taptų teisiškai beprasmis.

60Patvirtintus Taikos sutartį, administracinė byla nutraukiama remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsniu, 101 straipsnio 4 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti.

63Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2016 m. kovo 15 d. tokio turinio taikos sutartį:

64„Raseinių rajono savivaldybės administracija, juridinio asmens kodas 288740810, buveinės adresas: V. Kudirkos g. 5, Raseiniai, atstovaujama administracijos direktoriaus pavaduotojo J. K. (atliekančio Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas) veikiančio pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. TS-366, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. TS- 99 toliau šioje taikos sutartyje vadinama „Pareiškėja“,

65A. L., asmens kodas ( - ), adresas: ( - ), toliau šioje taikos sutartyje vadinama „Atsakovė“, toliau abu kartu vadinami Šalimis, o kiekvienas atskirai Šalimi, pasirašydamos šią taikos sutartį, toliau vadinamą „Sutartimi“, susitarė:

  1. Šia Sutartimi Atsakovė iš dalies pripažįsta Pareiškėjos reikalavimus, pareikštus skunde ir įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo šios Sutarties 3 punkte nustatytomis sąlygomis.
  2. Šia Sutartimi Pareiškėja sutinka, kad Atsakovė jai sumokėtų 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) šios Sutarties 3 punkte nustatytomis sąlygomis ir atsisako skunde pareikštų reikalavimų dėl 85.206,79 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
  3. Šalys susitaria, kad 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) Atsakovė sumokės Pareiškėjai žemiau nurodyta tvarka ir terminais:

3.1. 1.000,00 Eur (tūkstantis eurų) sumokės ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 31 d.;

673.2. 1.000,00 Eur (tūkstantis eurų) sumokės ne vėliau kaip iki 2016 m balandžio 30 d.;

683.3. 1.000,00 Eur (tūkstantis eurų) sumokės ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 31d.

  1. Šios Sutarties 3.1. - 3.3. punktuose nurodytas sumas Atsakovė sumoka bankiniu pavedimu pinigus pervesdamas j Pareiškėjo sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke AB DNB, šios Sutarties 3.1. - 3.3. punktuose nustatytais terminais.
  2. Šalys susitaria, kad Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka joms pačioms ir iš kitos Šalies nepriteisiamos.
  3. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Šalys įsipareigoja sumokėti į valstybės biudžetą lygiomis dalimis.
  4. Pareiškėja ir Atsakovė pareiškia, kad įsigaliojus šiai Sutarčiai, teisminis ginčas pagal Pareiškėjos skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-203-438/2016 bus laikomas visiškai ir galutinai išspręstu.
  5. Šalys patvirtina, kad ši Sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Šalys atskleidė viena kitai visas Sutarties sudarymo aplinkybes.
  6. Pareiškėja ir Atsakovė taip pat pareiškia, kad jiems yra žinoma, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 ir 97 straipsnius, įsigaliojus šiai Sutarčiai, jiems ji turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdytinas dokumentas, o taip pat Šalys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo bei administracinės bylos nutraukimo pasekmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 521, 53, 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas) Šalims yra žinomos.
  7. Sutartis Šalių perskaityta, suprasta ir, kaip atitinkanti Šalių valią, pasirašyta trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais po vieną kiekvienai Šaliai ir vieną teismui.
  8. Ši Sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti šią Sutartį.“

69Administracinę bylą nutraukti.

70Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovė, būdama Raseinių rajono savivaldybės... 6. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė Valstybės tarnybos įstatymo 15... 7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo aiškinamajame... 8. Atsakovė A. L. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip... 9. Nurodė, jog tarybos sprendimas dėl jos priėmimo į pareigas priimtas 2011 m.... 10. Pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti visas materialinės atsakomybės... 11. Tas pats pasakytina ir dėl neturtinės žalos. Neturtinę žalą sukėlė ne... 12. Vidaus administravimo srityje dėl neteisėtų veiksmų kilusią žalą ir jos... 13. II.... 14. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą priteisti iš atsakovės... 16. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos... 17. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė dirbo Raseinių rajono savivaldybės... 18. Teismas vadovavosi Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d.... 19. Byloje buvo nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m.... 20. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu... 21. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu... 22. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu... 23. 2013 m. kovo 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi... 24. 2013 m. balandžio 10 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas sprendimu... 25. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo... 26. Teismas sprendė, kad buvusios Raseinių rajono savivaldybės administracijos... 27. Teismas vertino liudytojų R. K., G. P. parodymus ir sprendė, kad jų pateikti... 28. Teismas, išklausęs ir įvertinęs liudytojų parodymus, darė išvadą, jog... 29. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog dėl šių neteisėtų veiksmų,... 30. Byloje buvo nustatyta, jog yra visos nurodytos sąlygos atlyginti valstybės... 31. Iš byloje pateiktos Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2014 m.... 32. Teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinėjo,... 33. III.... 34. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos... 35. Atsakovės įsitikinimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas,... 36. Atsakovė vadovaujasi analogiškais motyvais kaip ir atsiliepime į... 37. Pažymi, kad, sprendžiant, ar byloje galėjo būti nustatytas atsakovės... 38. Akcentuoja, kad pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra... 39. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje jau... 40. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priimtame... 41. Pastebi, kad liudytoja G. P., duodama parodymus 2014 m. spalio 30 d. vykusiame... 42. Atkreipia dėmesį į tuo metu galiojusius Administracijos direktoriaus 2011 m.... 43. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų svarbių... 44. Priduria, kad atitinkamais Šiaulių apygardos administracinio teismo... 45. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame... 46. Vadovaujasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais skunde pirmosios... 47. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde didelį dėmesį... 48. Mano, kad nepagrįsta atsakovės pozicija, jog tariamai iš pirmosios... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo... 52. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. kovo 16 d.... 53. Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų... 54. Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas... 55. Kaip matyti iš pateiktos Taikos sutarties, ja pareiškėjas sutinka, kad... 56. Taikos sutartimi atsakovė iš dalies pripažįsta pareiškėjo reikalavimus,... 57. Kaip matyti, pateikta Taikos sutartis išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir... 58. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog iš Taikos sutarties... 59. Prieš tvirtinant Taikos sutartį, naikintinas skundžiamas pirmosios... 60. Patvirtintus Taikos sutartį, administracinė byla nutraukiama remiantis ABTĮ... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 62. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą... 63. Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2016 m. kovo 15 d. tokio... 64. „Raseinių rajono savivaldybės administracija, juridinio asmens kodas... 65. A. L., asmens kodas ( - ), adresas: ( - ), toliau šioje taikos sutartyje... 67. 3.2. 1.000,00 Eur (tūkstantis eurų) sumokės ne vėliau kaip iki 2016 m... 68. 3.3. 1.000,00 Eur (tūkstantis eurų) sumokės ne vėliau kaip iki 2016 m.... 69. Administracinę bylą nutraukti.... 70. Nutartis neskundžiama....