Byla 2-975-613/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovo atstovei J. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „A. A.“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Divingas“, A. J., R. J., trečiajam asmeniui Garantiniam fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi su patikslintu ieškiniu atsakovams BUAB „( - ).“, A. J., R. J., prašo pripažinti 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „( - )“ ir A. J., 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatą mokėti A. J. 5.200 LTL algą negaliojančia, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytą darbo užmokestį – 400,00 LTL mėnesinę algą; pripažinti 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „( - )“ ir R. J., 2010-06-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatą mokėti R. J. 3.000 LTL algą negaliojančia, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo nustatytą darbo užmokestį – 200,00 LTL. Ieškinio pagrindu nurodo tai, kad UAB „( - )“ direktorė ir akcininkė A. J., prieš iškeliant UAB „( - )“ bankroto bylą, atliko nesąžiningus, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, tai yra neatsižvelgdama į tai, kad UAB „( - )“ turėjo įsiskolinimus kreditoriams, laikui nemokėjo įstatymais nustatytų įmokų, padidino darbo užmokestį sau, tai yra A. J.. Pagal 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutartį Nr. 1 nuo 2009 m. spalio 1d. A. J. (B.) nustatytas 5200,00 Lt darbo užmokestis, tokiu būdu esant sunkiai finansinei įmonės būklei nustatytas 4800,00 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu. UAB „( - ) " direktorė ir R. J. 2010 m. birželio l d. atliko nesąžiningus, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, tai yra susitarė dėl 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15 pakeitimo. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutartį Nr. 15, nuo 2010 m. birželio l d. R. J. nustatytas 3000,00 Lt darbo užmokestis. Tokiu būdu esant sunkiai finansinei įmonės būklei R. J. nustatytas 2800,00 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2010 m. sausio 15 d. darbo sutartimi. Pažymėtina, kad bendrovė priskaičiuotas 3214,39 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 m. spalio mėn. sumokėjo, nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) nustatytų terminų, į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) biudžetą 787,53 Lt suma išieškota 2010 m. kovo 22 d. pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus kredito įstaigai pateiktą debeto mokėjimo nurodymą. BUAB „( - ) " nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 10 d. aktas Nr. PA-107 „Dėl UAB „( - ) " patikrinimo"). Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad UAB „( - ) " nuo 2009 m. spalio l d. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis UAB „( - ) " 2008 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies l punktu (bankroto byla yra iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą), teismas padarė išvadą, jog bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti savo įsipareigojimų, todėl BUAB „( - ) " keltina bankroto byla (BUAB „( - ) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaita bei jos priedas Nr. 3). Vertinant UAB „( - ) " pelno (nuostolių) ataskaitas už laikotarpį nuo 2007-12-31 iki 2010-10-22, įmonės veiklos sąnaudos nuo 2008 m. didėjo. Įmonės veikla 2008 m. gruodžio 31d. buvo nuostolinga. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2009 m. gruodžio 31d. uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, tačiau 2010 m. spalio 22 d. įmonės nuostoliai siekė 55541 Lt. Pagal UAB „( - ) " balansą (trumpą) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, 2008 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 64526,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 59417,00 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad iki bankroto bylos iškėlimo dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „( - ) " kreditorei A. B. (J.) 11977,60 Lt skolos. Aukščiau paminėti duomenys parodo, kad UAB „( - ) " veiklos sąnaudos didėjo, įmonė nuo 2009 m. spalio mėn. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis bei R. J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis neatitiko įmonės finansinių galimybių. Pažymėtina, kad BUAB „( - ) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitos 4 dalyje dėl ikiteisminių tyrimų nurodyta, jog tikrinant pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumą, nustatyta: „<...> finansinėje apskaitoje duomenys neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties - apskaita buvo vedama neteisingai<...> Pagal įmonės direktoriaus perduotą balansą kreditorių sąraše nėra Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartimi patvirtintų trečios eilės kreditorių. Šie kreditoriai jau egzistavo prieš bankroto bylos iškėlimą, o perduotame balanse jų nėra". Atsižvelgiant į šiuos bankroto administratoriaus ataskaitoje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad UAB „( - ) " 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „( - ) " 2009-12-31 uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, yra netiksli, todėl neatspindėjo tikrosios įmonės finansinės padėties. UAB „( - ) " jau 2009 m. spalio mėn. susidūrė su finansiniais sunkumais dėl įmonės užsakovų neatsiskaitymo. UAB „Divingas" pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2011-11-07 prašymą Nr. 11-651 įtraukti į BUAB „( - ) " kreditorių sąrašą J. P. ir A. R.. Minėtame prašyme nurodyta, kad tiek J. P. buvo sumokėjusi avansą pagal sudarytą 2007 m. spalio 11d. projektavimo darbų sutartį, tiek A. R. pagal 2008 m. sausio 28 d. sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. 0004 ir 2008 m. birželio 20 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 0046 buvo sumokėjusi avansą tačiau darbai pagal sutartis nebuvo įvykdyti. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi į BUAB „( - ) " trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukta J. P. su 19000 Lt kreditoriniu reikalavimu ir A. R. su 22000 Lt kreditoriniu reikalavimu.BUAB „( - ) " kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama iš Ž. M. priteisti 11771 Lt skolą bei palūkanas. Byloje kilo ginčas, UAB „( - ) " ar užsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-12-11 tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu BUAB „( - ) " ieškinį atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad 2008-12-11 sudaryta sutartis nutraukta 2009-03-07. Taip pat teismas nurodo, kad „<...> yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neparengė techninio projekto ieškovo ir atsakovo sutartyje nustatytais terminais". BUAB „( - ) " pateikė ieškinį A. B. ir T. Č. dėl skolos priteisimo pagal 2007-12-14 sudarytą tarp šalių projektavimo darbų sutartį. Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad ieškovas neįvykdė sutarties sąlygų - perduoti patvirtintą detalųjį projektą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu, BUAB „( - ) " ieškinys atmestas. Tarp UAB „Lijasta" ir UAB „( - ) " buvo sudaryta 2008 m. balandžio 16 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 0037 bei 2008 m. rugsėjo 9 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 0016. UAB „Lijasta" kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš BUAB „( - ) " skolą. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Lijasta" ir BUAB „( - ) ". BUAB „( - ) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitoje nurodyta, kad jau 2008-09-15 atlikus dalį darbų, UAB „Lijasta" paprašė laikinai sustabdyti darbus dėl susidariusios sunkios finansinės padėties. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimu iš V. G. priteista BUAB „( - ) " skola bei palūkanos. Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą 2008-09-15 tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. BUAB „( - ) " visus darbus pagal sutartį įvykdė ir 2009-06-16 perdavė visus dokumentus, tuo tarpu užsakovas V. G. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo pradėtas nagrinėti R. J. ieškinys, kuriuo prašo iš BUAB „( - ) " priteisti 15000 Lt sumokėtą avansą ir palūkanas, nes UAB „( - ) " neatliko projektavimo darbų pagal 2008 m. kovo 27 d. sudarytas projektavimo darbų sutartis Nr. 0006 ir Nr. 0007. Įvertinus 2007, 2008 metais UAB „( - ) " sudarytas sutartis ir jų vykdymo eigą darytina išvada, kad UAB „( - ) " finansinė padėtis 2009-2010 metais dėl užsakovų neatsiskaitymo buvo sunki. Todėl susitarimas nuo 2009 m. spalio l d. A. J., kaip UAB „( - ) vadovei, nustatyti 4800 Lt didesnį darbo užmokestį bei nuo 2010 m. birželio l d. R. J., kaip UAB „( - ) " vadovui, nustatyti 2800 Lt didesnį darbo užmokestį nepaklūsta verslo logikai, aiškiai neatitiko UAB „( - ) " galimybių, veiklos rezultatų, todėl įmonei toks susitarimas buvo nenaudingas ir nuostolingas, neatitiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 186 straipsnyje numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, dėl to prieštaravo UAB „( - ) ", kaip pelno siekiančio ir tik pelno tikslu įsteigto, juridinio asmens tikslams. Pažymėtina, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas, atsižvelgiant į jo atliekamą darbą, turi priklausyti nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje (DK 186 straipsnio 3 dalis), o reikalavimas nustatyti darbo užmokestį, atsižvelgiant į šiuos įstatyme nustatytus kriterijus, atitinka ne tik protingumo, darbo sutarties šalių abipusės naudos principus, bet ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI įstatymas) 19 straipsnio 8 dalyje numatytą bendrovės vadovo pareigą veikti įmonės ir akcininkų naudai. Remiantis 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "( - ) " ir A. J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatomis bei UAB „( - ) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, A. J. faktiškai dirbtas laikas nuo 2009 m. spalio mėn. nepasikeitė, t. y. kaip ir iki 2009 m. spalio l d. buvo nustatyta 4 vai. darbo dienos trukmė. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „( - ) " ir R. J., 2010 m. birželio l d. pakeitimo nuostatas, R. J. darbo dienos trukmė nebuvo pakeista (iki 2010 m. birželio l d. buvo nustatyta l darbo diena per savaitę, 2 valandos per dieną). Atsakovų A. J. ir R. J. po darbo sutarčių pakeitimo atliekamo darbo apimtis UAB „( - ) " nepasikeitė tiek, jog A. J. darbo užmokestis būtų padidintas nuo 400 Lt iki 5200 Lt per mėnesį bei R. J. darbo užmokestis būtų padidintas nuo 200 Lt iki 3000 Lt.Pagal UAB „( - ) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraščius, įmonės darbuotojų (nevertinant A. J. darbo užmokesčio) darbo užmokesčio vidurkis 2009 m. spalio mėn. buvo - 893,33 Lt, 2009 m. lapkričio mėn. - 810,88 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. - 867,66 Lt, 2010 m. sausio mėn. - 639,50 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 748,52 Lt, 2010 m. kovo mėn. - 797,75 Lt, 2010 m. balandžio mėn. - 651,50 Lt, 2010 m. gegužės mėn. -653,19 Lt. Įmonės samdomiems darbuotojams buvo nustatyta 8 bei 7 valandų darbo dienos trukmė (UAB „( - ) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai). A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R. J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis buvo kelis kartus didesnis nei kitų įmonės samdomų darbuotojų, tuo tarpu faktiškai dirbtas laikas buvo dvigubai mažesnis. Nors A. J. ir R. J. pareigos, t. y. įmonės vadovo, galėjo būti priežastis padidinti jų darbo užmokestį, tačiau įvertinus UAB „( - ) " 2009, 2010 metų finansinę padėtį, A. J. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R. J. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis tik padidino įmonės nuostolius. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABI 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.82 straipsnio 3 d., 2.87 straipsnio 1-3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).Akivaizdu, kad įmonės akcininke ir direktorius, žinodami realią įmonės finansinę padėtį ir iš bankroto procedūros darbuotojams kylančias teises ir šių teisių apribojimus, piktnaudžiaudami teise, veikdami nesąžiningai, pažeisdami kitų UAB „( - ) " kreditorių teises ir teisėtus interesus padidino A. J. ir R. J. darbo užmokesčio dydį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad atsakovė atgautų kuo daugiau piniginių lėšų po bankroto bylos iškėlimo UAB „( - ) ", t. y. įgytų teisę pareikšti didesnį kreditorinį reikalavimą, kurio dydis sąlygoja didesnių socialinių garantijų iš Fondo biudžeto lėšų bei didesnių išmokų iš Garantinio fondo gavimą.Kad 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "( - ) " ir A. J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatos sukėlė būtent tokias teisines pasekmes, įrodo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. ir 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimis teismo patvirtintas A. J. 17 136,53 Lt kreditorinis reikalavimas bei A. J. motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų dokumentai. Pagal UAB „Divingas" pateiktus dokumentus, Klaipėdos apygardos teismo patvirtintą A. J. 17 136,53 Lt kreditorinį reikalavimą sudaro išeitinė pašalpa bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri apskaičiuota vertinant 2010 m. balandžio - birželio mėnesiais priskaičiuotą darbo užmokestį (2011 m. 02 mėn. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraštis; UAB „( - ) " kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas).Pagal A. B. (J.) prašymą, VSDFV Klaipėdos skyriuje paskirta motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010-06-22 iki 2010-10-25. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal A. J. draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimas Nr. SMTM-2851 su priedu). Taip pat VSDFV Klaipėdos skyriuje gautas A. J. prašymas laikotarpiu nuo 2010-10-26 iki 2012 08 24 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-08-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-10-26 sprendimas Nr. SMTM-4634 su priedu). Tiek A. J. motinystės pašalpa, tiek motinystės (tėvystės) pašalpa buvo apskaičiuota, įvertinant laikotarpiu nuo 2009 m. spalio l d. iki 2010 m. birželio 30 d. UAB „( - ) " priskaičiuotą darbo užmokestį. A. J. motinystės pašalpos dydis apskaičiuotas taikant 180,32 Lt kompensuojamąjį uždarbį, kurio 174,57 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas tik pagal UAB „( - ) " turėtas pajamas. Jeigu A. J. mėnesio darbo užmokestis nuo 2009 m. spalio l d. nebūtų padidintas, t. y. mėnesio darbo užmokestis būtų 400 Lt, A. J. kompensuojamasis uždarbis skiriant motinystės pašalpą nesiektų 30 Lt bei priskaičiuota motinystės pašalpa atitinkamai nesiektų 3000 Lt (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimu Nr. SMTM-2851 A. J. paskirta 15687,84 Lt motinystės pašalpa). Skaičiuojant A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, taikytas 214,37 Lt kompensuojamasis uždarbis, kurio 175,13 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas vertinant draudžiamąsias pajamas, turėtas UAB „( - ) ".Įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad A. J., veikdama nesąžiningai, įgijo teisę į kelis kartus didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Tokiu būdu buvo sumažintos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, o atsakovė A. J. įgijo teisę į nepagrįstai dideles išmokas iš Fondo biudžeto ir Garantinio fondo lėšų.Teisės aktai draudžia piktnaudžiauti teise, sudaryti tikrovės neatitinkančius sandorius, siekiant užsitikrinti ar pasididinti išmokas iš valstybės ar Fondo biudžeto. Nepagrįstai priskaičiuotas sumas turės atlyginti Garantinis fondas atsakovei, kaip pirmos eilės kreditoriui, draudžiamųjų pajamų padidėjimas taip pat turi/turės įtakos skaičiuojant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas bei ateityje skaičiuojant senatvės, netekto darbingumo pensijas, kitas socialinio draudimo išmokas.CK 1.137 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Darbo užmokesčio padidinimas (nustatymas) šalių susitarimu prieš bankroto bylos iškėlimą gali būti vertinamas kaip neatitinkantis geros moralės principams elgtis teisingai ir sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Šiuo atveju ginčijami sandoriai, kuriais šalys (darbdavys ir darbuotojai) susitarė dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio. Tokie susitarimai yra pažeidžiantys kitų BUAB „( - ) " kreditorių teisėtus interesus, prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei sandoriai, kurie, vadovaujantis CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatomis, yra niekiniai ir negaliojantys ir jokių teisių, atsirandančių iš tokių sandorių, teismas neturėtų ginti ir tvirtinti, kadangi iš nesąžiningų, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų teisės atsirasti negali.Pagal CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatą, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje pasisakė, kad geros moralės ir viešosios tvarkos turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai dėl tokio sandorio gali atsirasti ar atsiranda visuomenei, valstybei, atskiriems asmenims ar asmenų grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-30/2006).Absoliuti sutarčių laisvė nėra galima - sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sąžiningumo principai. Ginčijami sandoriai prieštarauja elementariam sąžiningumui, gerai moralei, todėl negali galioti.Įstatymų nustatytais atvejais ieškinį (pareiškimą) teismui dėl viešojo intereso gynimo gali pareikšti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos įstatymų įgaliotos institucijos bei kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius yra bankrutuojančios UAB „( - ) " kreditorius, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius pateikia ieškinį kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą dėl ateityje nepagrįstų socialinių garantijų iš Fondo biudžeto išmokėjimo.Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalies nuostatą, CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Nei iki 2003 m. sausio l d. galiojusiame Darbo sutarties įstatyme, nei DK darbo sutarties negaliojimo pagrindų nenumatyta. Sandorių negaliojimą reglamentuoja civilinės teisės normos. Todėl sprendžiant darbo sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimus, turi būti taikomos sandorių negaliojimo klausimus reglamentuojančios CK normos, tarp jų ir CK 1.81 straipsnyje numatyti sandorių negaliojimo pagrindai. Tokia nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje, kasacine tvarka priimtose nutartyse, sprendžiant darbo sutarčių galiojimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004, 2004 m. birželio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2004).

3Atsakovas BUAB „A. A.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas pripažįsta patikslintame ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, jos yra pagrįstos dokumentais.

4Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinio argumentai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas dirbo UAB „A. A.“ projektų koordinatoriumi nuo 2010 m. sausio 15 d., jam buvo nustatytas dviejų valandų per dieną darbo laikas ir 200 Lt dydžio darbo užmokestis. Nuo 2010 m. birželio 1d. atsakovas buvo paskirtas direktoriumi ir jam nustatytas 3000 Lt dydžio darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nuo 2010 m. birželio 1 d. dirbo ne po 2val. per dieną, bet visą darbo dieną, todėl jam nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis nebuvo nepagrįstai didelis. Toks darbo užmokestis atsakovui buvo skaičiuojamas tik vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A. A.“ finansinė būklė tuo metu pasunkėjo dėl klientų nemokumo ir užsakymų trūkumo, nuo 2010 m. liepos 1 d. darbo sutartis buvo pakeista ir atsakovui nustatytas 100 Lt darbo užmokestis. Nuo 2010 m. birželio 1d. buvo sumažintas ir A. J. darbo užmokestis nuo 5200 Lt iki 2000 Lt. Šis faktas įrodo, kad nebuvo nesąžiningo, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio susitarimo. Visi darbo sutarčių pakeitimai, kuriais buvo didinamas darbo užmokestis, buvo padaryti tuo metu, kai bendrovė nesitikėjo, kad jai bus iškelta bankroto byla.

5Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutiko. Atsakovė pareiškia, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, palaiko savo ankstesniame atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, jog ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad: ieškovas neturi materialinės reikalavimo teisės, todėl yra netinkamas ieškovas šioje byloje; ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą; darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, nedraudžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio; ieškovas neįrodė ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad darbo užmokestis A. J. buvo padidintas nepagrįstai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės A. J. darbo pobūdis, užimamos pareigos, kvalifikacija ir darbo krūvis buvo pakankamas pagrindas padidinti darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė, kad atsakovei A. J. nepagrįstai buvo suteiktos socialinės garantijos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas neturi materialinės reikalavimo teisės, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo. Klaipėdos apygardos teisme 2010-10-11 UAB ,, ( - )“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Divingas“ įgaliotas asmuo D. U.. LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numatyta, kad bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad teisę ginčyti bankrutuojančioje įmonėje sudarytų darbo sutarčių pakeitimus turi būtent bankroto administratorius, kuris veikia visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu ir atstovauja visų kreditorių interesus, o ne atskiros valstybinės institucijos, šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius. Pažymėtina, kad BUAB ,, ( - )“ bankroto administratorius susipažinęs su bankrutuojančios įmonės dokumentais šios teisės ginčyti darbo sutarčių pakeitimus, nerealizavo, nes akivaizdu, tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nepaisant to, kad ieškinį teisme pareiškė netinkamas Ieškovas, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad pats reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškintina, kad A. J. yra vienintelė UAB ,, ( - )“ akcininkė ir nuo 2007-05-24 buvo paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas, nustatant 4 valandų darbo laiką per dieną ir mokant 400,00 LTL dydžio atlyginimą. Vėliau ši darbo sutartis buvo pakeista dar keletą kartų: 2007-08-01; 2008-01-02; 2008-02-02; 2009-10-01 ir 2010-06-01. Nors Ieškovas ginčija 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimą, kuriuo A. J., kaip bendrovės direktorei, buvo nustatytas 5.200,00 LTL atlyginimas, pažymėtina, kad nuo 2010-06-01 A. J. buvo paskirta eiti direktoriaus pavaduotojos pareigas ir jos atlyginimas buvo sumažintas iki 2000,00 LTL. Taigi, akivaizdu, kad 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1 2009-10-01 pakeitimas, kurį ginčija Ieškovas, ir taip nebegalioja, nes darbo sutartis buvo pakeista dar 2010-06-01 atsakovei A. J. nustatant 2.000,00 LTL darbo užmokestį, todėl ir ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu A. J. darbo sutarties 2009-10-01 pakeitimą mokėti 5.200,00 LTL atlyginimą, kai jis jau nebegalioja, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl ieškinio senaties.Ieškovo ieškinys turi būti atmestas ir dėl to, kad Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.). Paaiškintina, kad LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. yra nustatyta, kad bendrovės vadovo atlyginimą nustato bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). A. J. kaip vienintelė akcininkė priėmė sprendimą dėl savo kaip bendrovės direktorės atlyginimo, o vėliau ir dėl R. J. atlyginimo dydžio ir tai įformino darbo sutarčių pakeitimais. CK 2.82 str. 4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir teisingumo principams. Tokiems ieškiniams yra nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai Ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.Atsakovė A. J. laikosi pozicijos, kad Ieškovas praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Bankroto byla UAB ,, ( - )“ buvo iškelta 2010-10-11 Ieškovo iniciatyva. Vadinasi, jau tada Ieškovas, kaip kreditorius, turėdamas galimybę susipažinti su įmonės dokumentais, gauti visą informaciją iš bankroto administratoriaus sužinojo ir galėjo sužinoti apie darbo sutarčių pakeitimus, susijusius su darbo užmokesčio nustatymu, tačiau ieškinį pareiškė ne per 3 mėnesius, kaip tai numato CK 2.82 str., bet 2011-11-04, t.y. po vienerių metų po bankroto bylos iškėlimo. Tą faktą, kad Ieškovui buvo žinoma apie atsakovei A. J. mokėtą ginčijamą darbo užmokestį daug anksčiau, patvirtina ir tai, kad dar 2010-06-22 A. J. kreipėsi į Ieškovą dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo. Ieškovas 2010-06-30 priėmė sprendimą Nr. SMTM 2851 skirti A. J. motinystės pašalpą pagal uždirbtas pajamas. Taigi, jau tada Ieškovui buvo žinoma apie A. J. mokėtą darbo užmokestį, todėl ieškinys turėjo būti pateiktas per 3 mėn. nuo šių aplinkybių paaiškėjimo, t.y. vėliausiai iki 2010-09-30, bet kaip žinia, ieškinys buvo pareikštas tik 2011-11-04. Esant nurodytoms aplinkybėms, Ieškovo ieškinys turi būti atmestas, nes buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Dėl teisės susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio.Kaip žinia, Ieškovas ginčija darbo sutarčių pakeitimus, kurių pagrindu A. J. ir R. J. buvo padidinti darbo užmokesčiai, motyvuojant tuo, kad tokie darbo sutarčių pakeitimai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra negaliojantys. Tokie Ieškovo argumentai yra nepagrįsti teisiškai. Pirmiausia, LR Konstitucijos 48 str. 1 d. garantuoja kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pagal DK 93 str. apibrėžtą darbo sutarties savoką darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, profesijos ar kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja už atliktą darbą mokėti sulygtą darbo užmokestį. Taigi darbo užmokestis yra nustatomas šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimu. DK normos ir kiti įstatymai nedraudžia darbo sutarties šalims susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tame tarpe ir darbo užmokestį. Taigi, DK normos privačių juridinių asmenų darbuotojų darbo užmokesčio dydžio nenustato, išskyrus darbo užmokesčio minimumą (DK 187 str.). Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, kad darbo užmokesčio dydis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas, o kaip žinia, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir derėtis dėl jų konkrečių sąlygų (CK 6.156 str.).Darytina išvada, kad darbdavys su darbuotoju dėl darbo užmokesčio gali susitarti laisvai, be valdžios institucijų įsikišimo, ir nustatyti abiejų šalių interesus atitinkantį darbo užmokestį, kuris negali būti mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Kitaip tariant, jokie teisės aktai nedraudžia darbo teisinių santykių šalims susitarti dėl didesnio nei minimalus darbo užmokesčio. Būtent A. J. ir R. J. su UAB ,, ( - )“ sudarę darbo sutarčių pakeitimus realizavo savo subjektinę teisę laisvai derėtis ir susitarti dėl darbo užmokesčio dydžio. Tokiu būdu negalima konstatuoti, kad tokie atsakovų veiksmai buvo neteisėti, nesąžiningi ir todėl darbo sutarčių pakeitimai yra negaliojantys. Pabrėžtina, kad Atsakovai veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir darbo sutarčių pakeitimus įformino įstatymų nustatyta tvarka, todėl bet kokie Ieškovo teiginiai apie atsakovės A. J. veiksmų nesąžiningumą bei neteisėtumą turi būti atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Nors ieškovas teigia, kad atsakovai A. J. ir R. J., žinodami realią įmonės finansinę padėtį, piktnaudžiaudami teise, veikdami nesąžiningai ir pažeisdami kitų BUAB ,, ( - )“ kreditorių teises ir teisėtus interesus pakeitė darbo sutartis ir nepagrįstai padidino mokamus darbo užmokesčius, pažymėtina, kad darbo sutarčių pakeitimai buvo padaryti teisėtai, tai yra sprendimą pakeisti darbo sutartis priėmė kompetentingas asmuo – BUAB ,, ( - )“ vienintelė akcininkė ir direktorė A. J., o mokamas darbo užmokestis buvo nustatytas darbo sutarties šalių abipusių susitarimu, atsižvelgiant į dirbamo darbo pobūdį, realiai atliekamas darbines funkcijas ir užimamas pareigas, turimą kvalifikaciją, darbo krūvį, į įmonėje vykdomus projektus bei į kitus darbo užmokesčio dydžio nustatymui svarbius aspektus. Be to, sulygtas darbo užmokestis neviršijo rinkoje vyravusių įmonių vadovų atlyginimų, tokiu būdu manytina, kad ieškovo ginčijamas atsakovei A. J. mokėtas 5.200,00 LTL atlyginimas (neatskaičius mokesčių) laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-06-01 buvo nustatytas nepažeidžiant nei teisės aktų, nei viešosios tvarkos ar geros moralės principų. LR DK 186 str. 3 d. numato, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Žemiau nurodomos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad egzistavo faktinis pagrindas padidinti A. J. mokėtiną darbo užmokestį. Atsakovė į bylą jau buvo pateikusi savo išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus, todėl dar kartą tik paminėtina, kad atsakovė A. J. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą – viešojo administravimo bakalauro laipsnį, įgytą Mykolo Riomerio universirtete. Be to, atsakovė 2008 birželio 20 d. Jungtinėje Karalystėje, Tysaido universitete įgijo verslo vadybos bakalauro laipsnį su antro laipsnio pagyrimu. Taip pat paminėtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2009-04-20 iki 2009-07-03 nuotoliniu būdu lankė ir baigė ekonomikos kursus, kuriuos organizuoja Oksfordo universitetas (2012-02-20 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 4). Būtent atsakovės A. J. įgytas išsilavinimas ir kvalifikacija bei darbiniai įgūdžiai buvo pakankamas ir pagrįstas pagrindas A. J. padidinti mokamą darbo užmokestį. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jai nuo 2009-10-01 iki 2010-06-01 mokėtas darbo užmokestis atitiko jos užimamas pareigas: nuo 2007-05-24 iki 2010-06-01 atsakovė ėjo įmonės direktorės pareigas, o nuo 2010-06-01 iki 2011-02-14 dirbo kaip direktoriaus pavaduotoja. Taigi, Ieškovo ginčijamas 5.200 LTL dydžio darbo užmokestis atsakovei buvo mokamas tuo metu, kai atsakovė ėjo vadovaujančias įmonės direktorės pareigas. Manytina, kad 5.200,00 LTL (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestis atitiko rinkoje vyravusius įmonių vadovų atlyginimus. Ieškovas, turėdamas procesinę pareigą įrodyti ieškinio aplinkybes, teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad rinkos pasiūla ar paklausa nurodomu laikotarpiu buvo kitokia, ir kad A. J. kaip įmonės vadovei nebuvo pagrindo mokėti tokio dydžio atlyginimo, koks jai buvo mokamas nuo 2009-10-01 iki 2010-06-01. Kitaip tariant, Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų, koks tada Ieškovo supratimu yra pagrįstas ir tinkamas darbo užmokestis įmonės direktoriui. Nors Ieškovas teigia, kad atsakovė A. J. pagal darbo sutartį dirbo tik 4 valandas per dieną, pabrėžtina, kad įmonės vadovo darbas yra ne gamybinis, o vadybinis. Tai reiškia, kad faktiškai įmonės vadovo darbo laikas yra neribojamas. Paaiškintina, kad A. J. niekada nedirbo tik 4 valandų per dieną. Atsakovė dirbdavo po 8 valandas per dieną, ar net daugiau, tačiau, norėdama, kad įmonė pradėtų veikti pelningai ir efektyviai bei nenorėdama dar labiau pasunkinti įmonės finansinės padėties A. J. pradirbto laiko nefiksuodavo kaip viršvalandžių, nes buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jos užimamos pareigos reikalauja visiško atsidavimo darbui, neskaitant tam sugaišto laiko. Kaip žinia, Įmonės vadovo darbas reikalauja daug atsakomybės, patirties, žinių, įgūdžių ir atsidavimo darbui. Todėl rinkoje normalu, kad įmonių vadovų gaunamas darbo užmokestis paprastai yra didesnis už eilinių darbuotojų gaunamą darbo užmokestį. Ieškovo pateikiami BUAB ,, ( - )“ darbuotojų atlyginimo vidurkiai neįrodo, kad A. J. mokėtas darbo užmokestis buvo nepagrįstai didelis, ir kad susitariant dėl tokio darbo užmokesčio buvo pažeista viešoji tvarka ar gera moralė. Ieškovas teigdamas, kad kitų bendrovės darbuotojų darbo užmokestis yra žymiai mažesnis nei atsakovės A. J. nesigilino į tai, kokias pareigas tie darbuotojai užėmė, kokia yra jų kvalifikacija ir išsilavinimas bei darbo patirtis, kas turi lemiamą įtaką nustatant darbo užmokestį. Ieškovas nevertino ir to, kiek šie darbuotojai prisidėjo prie konkrečių projektų ir užsakymų įgyvendinimo, kokios buvo jų darbinės funkcijos. Todėl visi Ieškovo argumentai apie kitų BUAB ,, ( - )“ darbuotojų gaunamus darbo užmokesčius turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Pirmiausia pabrėžtina, kad Ieškovas netinkamai interpretuoja įmonės finansinės atskaitomybės (balansų) rodiklius. Paaiškintina, kad iš paties Ieškovo pateikiamos pelno nuostolių ataskaitos suvestinės matyti, kad įmonė nepelningai dirbo tik 2007 ir 2008 m. Tačiau jau 2009 m. bendrasis UAB ,, ( - )“ pelnas sudarė net 134.845,00 LTL, o 2010 m. - 49.889 LTL. Taip pat pabrėžtina, kad pardavimo pajamos įmonėje tendencingai didėjo: 2007 m. - 52.090,00 LTL; 2008 m. - 115.596,00 LTL; 2009 m. - 185.465 LTL ir tik 2010 m. šiek tiek rodikliai suprastėjo iki 100.009,00 LTL. Be to, iš balansų suvestinės matyti, kad 2009 m. įmonės rodikliai taip pat pagerėjo lyginant su 2007 ar 2008 m., nes mokėtinos sumos nuo 152.482,00 LTL sumažėjo iki 59.417,00 LTL (Priedas Nr. 6). Tokie įmonės finansiniai rodikliai pilnai leido tikėtis, kad įmonės veikla ir ateityje bus pelninga ir rezultatyvi, todėl darbo užmokesčio padidinimas neprieštaravo įmonės tikslams. Be to, paminėtina, kad ženkliai išaugusios pardavimo pajamos, patvirtina aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad įmonėje padaugėjo veiklos, darbų ir užsakymų, ko pasėkoje, padidėjo ir darbo krūvis A. J. kaip įmonės vadovei, todėl buvo pagrindas didinti jai atlyginimą.

6Tretysis asmuo Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir jį pagrindžiančiais motyvais sutinka. Departamento nuomone, ginčijamų sandorių (darbo sutarčių) sudarymas susitariant dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio UAB „A. A.“ esant sunkiai finansinei įmonės būklei, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teisėtus interesus ir prieštarauja viešąjai tvarkai ir gerai moralei. Informuoja teismą, kad 2011 m. gegužės 6d. departamente buvo įregistruota įmonės bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ paraiška išmokoms iš garantinio fondo gauti, kurioje nurodyta vienos iš atsakovo iš Garantinio fondo gautinos sumos: Aistė -2400,00Lt. Tačiau LR garantinio fondo įstatymo 5 str.13 d. nustato „kai darbuotojui pačiam arba kartu su jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar (ir) artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybė steise daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų (dalių, pajų), Garantinio fondo tarybos nutarimu jam gali būti skiriamos tik kai kurios išmokų, numatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, rūšys arba išmokos iš fondo lėšų visai neskiriamos.“ Garantinio fondo taryba nutarė, vadovaujantis įstatymo 5 str.13 p. ir nesant priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės savininko (akcininko) veiklos neskirti iš Garantinio fondo 2400,00 Lt išmokų UAB „A. A.“ akcininkei A. J. kaip įmonės darbuotojai, nuosavybės teise turinčiai 100 proc. akcijų. Ieškinį prašo tenkinti pilnai.

7Tretysis asmuo Garantinis fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo neteikė, į bylos nagrinėjimą nevyko, apie bylos iškėlimą ir teismo posėdžius informuotas tinkamai teismo šaukimais ir pranešimais, byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.2d.).

8Ieškinys tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutartį Nr. 1 nuo 2009 m. spalio 1d. A. J. (Budvytytei) nustatytas 5200,00 Lt darbo užmokestis, tokiu būdu nustatytas 4800,00 Lt didesnis darbo užmokestis negu buvo nustatytas 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu (b.l.6,7, I t.). UAB „( - ) " direktorė ir R. J. 2010 m. birželio l d. susitarė dėl 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15 pakeitimo. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutartį Nr. 15, nuo 2010 m. birželio l d. R. J. nustatytas 3000,00 Lt darbo užmokestis (b.l.8-9, I t.). Klaipėdos apygardos teisme pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus ieškinį 2010 m. spalio 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „( - )“. Ieškovas teigia duomenis ir įrodymus, kad UAB „A. A.“ priskaičiuotas 3214,39 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 m. spalio mėn. sumokėjo, nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447) nustatytų terminų, į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) biudžetą 787,53 Lt suma išieškota 2010 m. kovo 22 d. pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus kredito įstaigai pateiktą debeto mokėjimo nurodymą. BUAB „( - ) " nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius nuo 2009 m. lapkričio mėnesio (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 10 d. aktas Nr. PA-107 „Dėl UAB „( - ) " patikrinimo", b.l. 89-91, I t.)). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „( - ) " nuo 2009 m. spalio l d. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis UAB „( - ) " 2008 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies l punktu (bankroto byla yra iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą), teismas padarė išvadą, jog bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti savo įsipareigojimų, todėl BUAB „( - ) " keltina bankroto byla (BUAB „( - ) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaita bei jos priedas Nr. 3, b.l. 74-83, I t.) Vertinant UAB „( - ) " pelno (nuostolių) ataskaitas už laikotarpį nuo 2007-12-31 iki 2010-10-22, įmonės veiklos sąnaudos nuo 2008 m. didėjo. Įmonės veikla 2008 m. gruodžio 31d. buvo nuostolinga. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2009 m. gruodžio 31d. uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, tačiau 2010 m. spalio 22 d. įmonės nuostoliai siekė 55541 Lt(b.l.113, It.-pelno (nuostolių) ataskaita).. Pagal UAB „( - ) " balansą (trumpą) už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, 2008 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis ir ilgalaikis turtas sudarė 134709,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai -152482,00Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 64526,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 59417,00 Lt (b.l.112, It.). Iš prijungtos civilinės bylos Nr. L2-9922-676-2010 nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „( - ) " kreditorei A. B. (J.) 11977,60 Lt darbo užmokesčio skolos. Atsakovė A. B., teikdama pareiškimą teismui, nurodė, kad už 2010 m. vasario mėnesį išmokėta tik dalis darbo užmokesčio, o už 2010 m. kovo-gegužės mėnesius darbo užmokestis iš viso nesumokėtas. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „( - ) " veiklos sąnaudos didėjo, įmonė nuo 2009 m. spalio mėn. negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis bei R. J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis neatitiko įmonės finansinių galimybių. BUAB „( - ) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitos 4 dalyje dėl ikiteisminių tyrimų nurodyta, jog tikrinant pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumą, nustatyta: „BUAB „A. A.“ finansinėje apskaitoje duomenys neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties - apskaita buvo vedama neteisingai. Pagal įmonės direktoriaus perduotą balansą kreditorių sąraše nėra Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartimi patvirtintų trečios eilės kreditorių. Šie kreditoriai jau egzistavo prieš bankroto bylos iškėlimą, o perduotame balanse jų nėra". Atsižvelgiant į šiuos bankroto administratoriaus ataskaitoje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad UAB „( - ) " 2009 metų pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „( - ) " 2009-12-31 uždirbo 22882 Lt grynojo pelno, yra netiksli, todėl neatspindėjo tikrosios įmonės finansinės padėties. UAB „( - ) " jau 2009 m. spalio mėn. susidūrė su finansiniais sunkumais dėl įmonės užsakovų neatsiskaitymo. UAB „Divingas" pateikė Klaipėdos apygardos teismui 2011-11-07 prašymą Nr. 11-651 įtraukti į BUAB „( - ) " kreditorių sąrašą J. P. ir A. R.. Minėtame prašyme nurodyta, kad tiek J. P. buvo sumokėjusi avansą pagal sudarytą 2007 m. spalio 11d. projektavimo darbų sutartį, tiek A. R. pagal 2008 m. sausio 28 d. sudarytą projektavimo darbų sutartį Nr. 0004 ir 2008 m. birželio 20 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 0046 buvo sumokėjusi avansą tačiau darbai pagal sutartis nebuvo įvykdyti. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi į BUAB „( - ) " trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukta J. P. su 19000 Lt kreditoriniu reikalavimu ir A. R. su 22000 Lt kreditoriniu reikalavimu. BUAB „( - ) " kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama iš Ž. M. priteisti 11771 Lt skolą bei palūkanas (b.l.163-168, 1t.). Iš 2011 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad byloje kilo ginčas, kas, ar UAB „A. A.", ar užsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-12-11 tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu BUAB „A. A." ieškinį atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad 2008-12-11 sudaryta sutartis nutraukta 2009-03-07. Taip pat teismas nurodo, kad „yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neparengė techninio projekto ieškovo ir atsakovo sutartyje nustatytais terminais". BUAB „A. A." pateikė ieškinį A. B. ir T. Č. dėl skolos priteisimo pagal 2007-12-14 sudarytą tarp šalių projektavimo darbų sutartį. Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad ieškovas neįvykdė sutarties sąlygų - perduoti patvirtintą detalųjį projektą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu, BUAB „A. A." ieškinys atmestas ( b.l.169-170, I t.). Tarp UAB „Lijasta" ir UAB „A. A." buvo sudaryta 2008 m. balandžio 16 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 0037 bei 2008 m. rugsėjo 9 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 0016. UAB „Lijasta" kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti iš BUAB „( - ) " skolą. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Lijasta" ir BUAB „( - ) ". BUAB „( - ) " administratoriaus įgalioto asmens D. U. ataskaitoje nurodyta, kad jau 2008-09-15 atlikus dalį darbų, UAB „Lijasta" paprašė laikinai sustabdyti darbus dėl susidariusios sunkios finansinės padėties (b.l.171,1t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimu iš V. G. priteista BUAB „( - ) " skola bei palūkanos(b.l.179,180, 1 t.). Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą 2008-09-15 tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. BUAB „( - ) " visus darbus pagal sutartį įvykdė ir 2009-06-16 perdavė visus dokumentus, tuo tarpu užsakovas V. G. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo pradėtas nagrinėti R. J. ieškinys, kuriuo prašo iš BUAB „( - ) " priteisti 15000 Lt sumokėtą avansą ir palūkanas, nes UAB „( - ) " neatliko projektavimo darbų pagal 2008 m. kovo 27 d. sudarytas projektavimo darbų sutartis Nr. 0006 ir Nr. 0007. Įvertinus 2007, 2008 metais UAB „ARX ARTIS" sudarytas sutartis ir jų vykdymo eigą darytina išvada, kad UAB „( - ) " finansinė padėtis 2009-2010 metais dėl užsakovų neatsiskaitymo buvo sunki. Pati atsakovė savo atsiliepime pripažįsta, UAB „( - )“ “ finansinė padėtis 2009-2010 metais dėl užsakovų neatsiskaitymo buvo sunki. Todėl susitarimas nuo 2009 m. spalio l d. A. J., kaip UAB „A. A." vadovei, nustatyti 4800 Lt didesnį darbo užmokestį bei nuo 2010 m. birželio l d. R. J., kaip UAB „A. A." vadovui, nustatyti 2800 Lt didesnį darbo užmokestį neatitiko UAB „( - ) " galimybių, veiklos rezultatų, todėl įmonei toks susitarimas buvo nenaudingas ir nuostolingas, neatitiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 186 straipsnyje numatytų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų, dėl to prieštaravo UAB „A. A.", kaip pelno siekiančio ir tik pelno tikslu įsteigto, juridinio asmens tikslams. Darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas, atsižvelgiant į jo atliekamą darbą, turi priklausyti nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų, darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje (DK 186 straipsnio 3 dalis), o reikalavimas nustatyti darbo užmokestį, atsižvelgiant į šiuos įstatyme nustatytus kriterijus, atitinka ne tik protingumo, darbo sutarties šalių abipusės naudos principus, bet ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI įstatymas) 19 straipsnio 8 dalyje numatytą bendrovės vadovo pareigą veikti įmonės ir akcininkų naudai. Remiantis 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "( - ) " ir A. J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatomis bei UAB „( - ) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l.105-111, 1 t.) A. J. faktiškai dirbtas laikas nuo 2009 m. spalio mėn. nepasikeitė, t. y. kaip ir iki 2009 m. spalio l d. buvo nustatyta 4 val. darbo dienos trukmė. Pagal 2010 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „A. A." ir R. J., 2010 m. birželio l d. pakeitimo nuostatas, R. J. darbo dienos trukmė nebuvo pakeista (iki 2010 m. birželio l d. buvo nustatyta l darbo diena per savaitę, 2 valandos per dieną). Atsakovų A. J. ir R. J. po darbo sutarčių pakeitimo atliekamo darbo apimtis UAB „A. A." nepasikeitė tiek, jog A. J. darbo užmokestis būtų padidintas nuo 400 Lt iki 5200 Lt per mėnesį bei R. J. darbo užmokestis būtų padidintas nuo 200 Lt iki 3000 Lt. Pagal UAB „( - ) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraščius (b.l.96-103, 1 t.), įmonės darbuotojų (nevertinant A. J. darbo užmokesčio) darbo užmokesčio vidurkis 2009 m. spalio mėn. buvo - 893,33 Lt, 2009 m. lapkričio mėn. - 810,88 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. - 867,66 Lt, 2010 m. sausio mėn. - 639,50 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 748,52 Lt, 2010 m. kovo mėn. - 797,75 Lt, 2010 m. balandžio mėn. - 651,50 Lt, 2010 m. gegužės mėn. -653,19 Lt. Įmonės samdomiems darbuotojams buvo nustatyta 8 bei 7 valandų darbo dienos trukmė (UAB „( - ) " 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, b.l.104-111, 1 t.). A. J. nuo 2009 m. spalio l d. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R. J. nuo 2010 m. birželio l d. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis buvo kelis kartus didesnis nei kitų įmonės samdomų darbuotojų. Nors A. J. ir R. J. pareigos, t. y. įmonės vadovo, galėjo būti priežastis padidinti jų darbo užmokestį, tačiau įvertinus UAB „A. A." 2009, 2010 metų finansinę padėtį, A. J. nustatytas 5200 Lt darbo užmokestis ir R. J. nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis tik padidino įmonės nuostolius. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABI 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; CK 2.82 straipsnio 3 d., 2.87 straipsnio 1-3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Atsakovė A. J., būdama įmonės akcininkė ir direktorė, turėjo žinoti realią įmonės finansinę padėtį ir iš bankroto procedūros darbuotojams kylančias teises ir šių teisių apribojimus, piktnaudžiavo teise ir veikėi nesąžiningai, pažeisdama kitų UAB „A. A." kreditorių teises ir teisėtus interesus padidino A. J. ir R. J. darbo užmokesčio dydį. Atsakovė, po bankroto bylos iškėlimo UAB „( - ) ", pareiškė kreditorinį reikalavimą, kurio dydis sąlygoja didesnių socialinių garantijų iš Fondo biudžeto lėšų bei didesnių išmokų iš Garantinio fondo gavimą. Tačiau Garantinio fondo taryba nutarė, vadovaujantis įstatymo 5 str.13 p. ir nesant priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės savininko (akcininko) veiklos neskirti iš Garantinio fondo 2400,00 Lt išmokų UAB „A. A.“ akcininkei A. J. kaip įmonės darbuotojai, nuosavybės teise turinčiai 100 proc. akcijų. Kad 2007 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. l, sudarytos tarp UAB "( - ) " ir A. J., 2009 m. spalio l d. darbo sutarties pakeitimo nuostatos sukėlė būtent tokias teisines pasekmes, įrodo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. ir 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimis teismo patvirtintas A. J. 17 136,53 Lt kreditorinis reikalavimas (b.l.69-72, 1t.) bei A. J. motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų dokumentai. Pagal UAB „Divingas" pateiktus dokumentus, Klaipėdos apygardos teismo patvirtintą A. J. 17 136,53 Lt kreditorinį reikalavimą sudaro išeitinė pašalpa bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri apskaičiuota vertinant 2010 m. balandžio - birželio mėnesiais priskaičiuotą darbo užmokestį (2011 m. 02 mėn. darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraštis; UAB „( - ) " kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas).Pagal A. B. (J.) prašymą (b.l.38, II t.), VSDFV Klaipėdos skyriuje paskirta motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010-06-22 iki 2010-10-25. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal A. J. draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimas Nr. SMTM-2851 su priedu, b.l. 41-43, II t.). Taip pat VSDFV Klaipėdos skyriuje gautas A. J. prašymas laikotarpiu nuo 2010-10-26 iki 2012 08 24 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatytas A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-08-31 (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-10-26 sprendimas Nr. SMTM-4634 su priedu, b.l.49-50, II t.). Tiš ieškinio ir pateiktų duomenų darytina išvada, kad A. J. motinystės pašalpa, tiek motinystės (tėvystės) pašalpa buvo apskaičiuota, įvertinant laikotarpiu nuo 2009 m. spalio l d. iki 2010 m. birželio 30 d. UAB „( - ) " priskaičiuotą darbo užmokestį. A. J. motinystės pašalpos dydis apskaičiuotas taikant 180,32 Lt kompensuojamąjį uždarbį, kurio 174,57 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas tik pagal UAB „ARX ARTIS" turėtas pajamas. Jeigu A. J. mėnesio darbo užmokestis nuo 2009 m. spalio l d. nebūtų padidintas, t. y. mėnesio darbo užmokestis būtų 400 Lt, A. J. kompensuojamasis uždarbis skiriant motinystės pašalpą nesiektų 30 Lt bei priskaičiuota motinystės pašalpa atitinkamai nesiektų 3000 Lt (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-06-30 sprendimu Nr. SMTM-2851 A. J. paskirta 15687,84 Lt motinystės pašalpa). Skaičiuojant A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, taikytas 214,37 Lt kompensuojamasis uždarbis, kurio 175,13 Lt sudaro kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas vertinant draudžiamąsias pajamas, turėtas UAB „( - ) ". Įvertinus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad A. J., veikdama nesąžiningai, įgijo teisę į kelis kartus didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Tokiu būdu buvo sumažintos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, o atsakovė A. J. įgijo teisę į nepagrįstai dideles išmokas iš Fondo biudžeto ir Garantinio fondo lėšų. Teisės aktai draudžia piktnaudžiauti teise, sudaryti tikrovės neatitinkančius sandorius, siekiant užsitikrinti ar pasididinti išmokas iš valstybės ar Fondo biudžeto. Nepagrįstai priskaičiuotas sumas turės atlyginti Garantinis fondas atsakovei, kaip pirmos eilės kreditoriui, draudžiamųjų pajamų padidėjimas taip pat turi/turės įtakos skaičiuojant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas bei ateityje skaičiuojant senatvės, netekto darbingumo pensijas, kitas socialinio draudimo išmokas. CK 1.137 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Darbo užmokesčio padidinimas (nustatymas) šalių susitarimu prieš bankroto bylos iškėlimą laikytinas prieštaraujančiu geros moralės principams elgtis teisingai ir sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Byloje ginčijami sandoriai, kuriais šalys (darbdavys ir darbuotojai) susitarė dėl nepagrįstai didelio darbo užmokesčio. Tokie susitarimai pažeidžia kitų BUAB „A. A." kreditorių teisėtus interesus, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei sandoriai, todėl šie sandoriai, vadovaujantis CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatomis, pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Pagal CK 1.81 straipsnio l dalies nuostatą, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje pasisakė, kad geros moralės ir viešosios tvarkos turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai dėl tokio sandorio gali atsirasti ar atsiranda visuomenei, valstybei, atskiriems asmenims ar asmenų grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-30/2006).Absoliuti sutarčių laisvė nėra galima - sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sąžiningumo principai. Byloje ginčijami sandoriai prieštarauja sąžiningumui, gerai moralei, todėl negali galioti. Atsakovė teigia, kad VSDFV Klaipėdos skyrius neturi materialinės reikalavimo teisės, todėl yra netinkamas ieškovas byloje. Įstatymų nustatytais atvejais ieškinį (pareiškimą) teismui dėl viešojo intereso gynimo gali pareikšti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos, kitos įstatymų įgaliotos institucijos bei kiti asmenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju VSDFV Klaipėdos skyrius yra bankrutuojančios UAB „( - ) " kreditorius, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius pateikia ieškinį kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą dėl ateityje nepagrįstų socialinių garantijų iš Fondo biudžeto išmokėjimo. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalies nuostatą, CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Nei iki 2003 m. sausio l d. galiojusiame Darbo sutarties įstatyme, nei DK darbo sutarties negaliojimo pagrindų nenumatyta. Sandorių negaliojimą reglamentuoja civilinės teisės normos. Todėl sprendžiant darbo sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimus, turi būti taikomos sandorių negaliojimo klausimus reglamentuojančios CK normos, tarp jų ir CK 1.81 straipsnyje numatyti sandorių negaliojimo pagrindai. Tokia nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje, kasacine tvarka priimtose nutartyse, sprendžiant darbo sutarčių galiojimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004, 2004 m. birželio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2004). Niekiniai sandoriai tiesiogiai draudžiami įstatymo, nes tokiais sandoriais pažeidžiami ne tik sandorio šalies, bet ir viešasis interesas, viešoji tvarka, imperatyvūs įstatymų reikalavimai, esminiai civilinių teisinių santykių principai, kitų asmenų teisės ir interesai. Dėl šios priežasties CK įtvirtinta norminė taisyklė dėl kiekvieno suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą dėl niekinio sandorio fakto konstatavimo ir tokio sandorio pasekmių taikymo. Ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinio pareiškime pakankamai atskleistos aplinkybės, koks viešasis interesas pažeistas sudarant ginčijamas darbo sutartis, kokių tikslų, prieštaraujančių viešajai tvarkai bei gerai moralei siekė ginčijamų sandorių šalys. Vertinant šiuo aspektu, VSDFV Klaipėdos skyriaus, kaip valstybės institucijos, subjektinę teisę pareikšti ieškinį sąlygoja poreikis apginti viešąjį interesą. Valstybės turtas, įskaitant finansinį turtą, yra viešosios nuosavybės teisės objektas. Valstybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims susijęs su viešojo intereso apsauga. Tokia nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje, apeliacine tvarka sprendžiant darbo sutarčių galiojimo klausimus (Lietuvos Apeliacinio teismo 2011-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. (A-316/2011).

10Dėl ieškinio senaties. Atsakovė teigia, kad turi būti taikomas sutrumpintas 3 mėn. ieškinio senaties terminas. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius ginčija ne UAB „A. A.“ akcininkės priimtus sprendimus, o ginčija tarp įmonės direktorės ir įmonės darbuotojų sudarytus sandorius, tai yra darbo sutarčių pakeitimus. Todėl atsakovės teikiami argumentai dėl ieškinio senaties taikymo laikytini nepagrįstais.

11Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

12Aukščiau nurodytų argumentų ir įstatymo pagrindu pripažintina 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir A. J., 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimo nuostata mokėti A. J. 5 200 Lt algą negaliojančia kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytą darbo užmokestį – 400,00 Lt mėnesinę algą bei pripažintina 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir R. J., 2010-06-01 darbo sutarties pakeitimo nuostata mokėti R. J. 3000 Lt algą negaliojanti kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo nustatytą darbo užmokestį – 200,00 Lt.

13Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis į valstybės pajamas (CPK 93 str.1d.).

14Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, CK 1.1 str., 1.5., 1.81 str.1d., 1.137 str., 1.138 str.,

Nutarė

15ieškinį tenkinti pilnai. Pripažinti 2007-05-23 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir A. J., 2009-10-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatą, kuria UAB „A. A.“ įsipareigojo mokėti A. J. 5 200,00 Lt mėnesinę algą negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant A. J. 2008-02-01 darbo sutarties pakeitimu nurodytą darbo užmokestį – 400,00 Lt mėnesinę algą. Pripažinti 2010-01-15 darbo sutarties Nr. 15, sudarytos tarp UAB „A. A.“ ir R. J., 2010-06-01 darbo sutarties pakeitimo nuostatą, kuria UAB „A. A.“ įsipareigojo mokėti R. J. 3000,00 Lt mėnesinę algą negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, nustatant R. J. iki darbo sutarties pakeitimo 2010-01-15 darbo sutartimi Nr. 15 nustatytą darbo užmokestį – 200,00 Lt.

16Priteisti iš atsakovų A. J. ir R. J. po 141,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai