Byla 2A-2002-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant S.Rimavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. L., V. J., atsakovo atstovams adv. J. B. ir I. Š.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2010 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. P-17 dėl jo atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, grąžinti jį į pirmesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šį reikalavimą teismo posėdžio metu patikslino, prašydamas pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jo į pirmesnį darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisti Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 2) priteisti iš atsakovo UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ ieškovo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos kompensaciją; 3) sprendimo dalį, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, vykdyti skubiai.

6Nurodė, kad 2010 m. balandžio 13 d. atsakovo – UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ įgaliotas asmuo V. V. priėmė įsakymą Nr. P-17, kuriuo ieškovui skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.)). Įsakymas priimtas remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus 2010 m. kovo 31 d. raštu Nr. (13) 15B-1611 ,,Dėl Vytenio Linkevičiaus skundo“, atsižvelgiant į vyr. dispečerės V. L. tarnybinį pranešimą ir ieškovo paaiškinimą. Su paskirta drausmine nuobauda ieškovas nesutiko. Teigė, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo paskirta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nesilaikant imperatyvių drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, neatsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes. 2010 m. balandžio 13 d. įsakyme Nr. P-17 atsakovas nenurodė, kokius ieškovas atliko faktinius veiksmus ir kokie teisės aktai, reglamentuojantys jo darbą ar kokios pareigos buvo šiurkščiai pažeistos. Skiriant nuobaudą, buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, nes skirdamas drausminę nuobaudą UAB ,,Druskininkų autobuso parko“ įgaliotas asmuo nepateikė reikalavimo pasiaiškinti dėl taikomo darbo drausmės pažeidimo, nenurodė konkretaus darbo drausmės pažeidimo, kuriuo jis kaltinamas, nenustatė protingo termino pasiaiškinimui pateikti. Atsakovo įgaliotas asmuo 2010 m. balandžio 13 d. priimdamas įsakymą Nr. P-17 dėl ieškovo (A. U.) atleidimo iš darbo neatsižvelgė į tai, kad darbo drausmės pažeidimas yra mažareikšmis, juo nebuvo sukeltos nei materialinės, nei neturtinės neigiamos teisinės pasekmės, į tai, kad dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo ieškovas nekaltas. Ieškovas savo elgesiu, už kurį buvo atleistas iš darbo, bandė sudrausminti nedrausmingus keleivius, apsaugoti bendrovei priklausantį turtą. Atsakovas neįvertino to, kad drausminės nuobaudos skyrimo metu ieškovas neturėjo galiojančių darbo drausmės pažeidimų. Prašydamas neturtinės žalos, ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, dėl ko smarkiai pablogėjo sveikata, pradėjo jausti nerimą, apėmė nesaugumo jausmas.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovo A. U. atleidimą iš darbo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ autobuso vairuotojo konduktoriaus pareigų 2010 m. balandžio 13 d. UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įgalioto asmens įsakymu Nr. P-17 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.)) pripažino neteisėtu. Į darbą ieškovo negrąžino, darbo sutartį laikė nutraukta pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovui A. U. iš atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 3 383,10 Lt (su mokesčiais), vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2010 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, skaičiuojamą pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį 79,79 Lt (su mokesčiais), vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį 1 691,55 Lt (su mokesčiais). Priteisė ieškovui A. U. iš atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 1 691,55 Lt (su mokesčiais) priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

9Teismas nurodė, kad sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje”. Šio nutarimo 2 str. nurodyta, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas; 2) darbdavio iniciatyva. Teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu yra neteisėtas, kadangi nebuvo darbdavio iniciatyvos. Ginčijamą įsakymą, kuriuo su ieškovu nutraukta darbo sutartis pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235str.)) priėmė ir pasirašė asmuo, neturintis įgaliojimų nutraukti su darbuotojais darbo sutartis, skirti drausmines nuobaudas. Teismas nurodė, kad pagal UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatus bendrovėje vienas iš valdymo organų numatytas vienasmenis valdymo organas - bendrovės vadovas - direktorius (Įst. 5.3 p.), kuris be kitų funkcijų, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Įst. 5.66. p.). Darbdavio sąvoka pateikiama Darbo kodekso 14, 16, 24 straipsnių normose. Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalis numato, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Ieškovo atleidimo iš darbo metu UAB „Druskininkų autobusų parkas” direktoriumi buvo A. D., kuris 2010-03-22 įgaliojimu dalį savo įgaliojimų perdavė bendrovės vyr. mechanikui V. V. Šiuo įgaliojimu V. V. suteikta teisė bendrovės vardu sudaryti ir pasirašyti darbo sutartis, tačiau nesuteikta teisė nutraukti darbo sutartis, skirti drausmines nuobaudas. Skiriant ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pažeista Darbo kodekso 240 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu), nes skundžiamą įsakymą pasirašęs asmuo nėra subjektas, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Tokią teisę ieškovo atleidimo iš darbo metu turėjo bendrovės direktorius, kuris niekaip neišreiškęs savo valios ar iniciatyvos dėl ieškovo atleidimo, skiriant jam drausminę nuobaudą. Teismas sprendė, kad nurodytas pažeidimas lemia bylos baigtį, iš esmės tenkinant ieškinį – pripažįstant, kad ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas. Teismas taip pat vertino, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, ar jis kvalifikuotinas kaip šiurkštus, nors išvados šiuo klausimu esmingai nelemia bylos baigties dėl anksčiau nurodytų motyvų, kuriais konstatuota, kad ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtas. Teismas įvertinęs byloje esančias aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovas neleistinu, neteisėtu, nemandagiu ir įžeidžiančiu elgesiu keleivių atžvilgiu padarė darbo drausmės pažeidimą, kurį atsakovas pagrįstai įvertino kaip šiurkštų. Motyvavo, kad šios išvados nagrinėjamoje byloje turi esminės įtakos sprendžiant ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

12Dėl teisinių darbo santykių reguliavimo vietiniais (lokaliniais) aktais

13Nurodo, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato vietinių (lokalių) aktų formos bei reikalavimų turinio. Tačiau praktikoje būtent įsakymas yra įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų leidžiamas tvarkomasis dokumentas vidaus administravimo funkcijoms įgyvendinti (oficialus valdymo organo ar vadovo paliepimas ką nors vykdyti). „Darbdavio įsakymo“ sąvoka reiškia ir darbdavio atliekamą valinį veiksmą, ir dokumento, kuriuo įforminamas darbdavio atliekamas valinis veiksmas, pavadinimą. Perduoti įmonės vadovo įgaliojimus galima parašius įsakymą. Taigi, vadovaudamasis bendromis taisyklėmis, UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vadovas parašė 2010-03-16 įsakymą Nr. 8, kuriuo įgaliojo bendrovės vyriausiąjį mechaniką V. V. spręsti klausimus, susijusius su bendrovės kasdienine ūkine-komercine veikla, įskaitant bet neapsiribojant, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių tesisės aktų reikalavimų vykdymą, pasirašant visus bendrovės veiklos dokumentus, valdyti, naudotis ir disponuoti bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat atstovauti bendrovę santykiuose su visais fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis pasirašant, pateikiant ir atsiimant reikiamus dokumentus ir atliekant reikiamus veiksmus. Kadangi 2010-03-16 įsakymas Nr. 8 leido darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašyti visus bendrovės veiklos dokumentus, darytina išvada, kad V. V. UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu galėjo pasirašyti ir sutartis, ir įsakymus, ir bet kokius kitus įmonės veiklos dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, susijusius su drausminės nuobaudos skyrimu bendrovės darbuotojui bei dokumentus, susijusius su darbuotojo darbo sutarties nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino itin svarbaus įrodymo - 2010-03-16 įsakymo Nr. 8. Tai lėmė neteisingos išvados priėmimą apie darbdavio iniciatyvos nebuvimą atleidžiant iš darbo A. U.

14Dėl atstovavimo santykių

15Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai arba įstatymų numatytus sandorius. Sandoriu laikomas toks asmens veiksmas, kuriuo siekiama sukurti pakeisti arba panaikinti civilines pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Nėra ginčo, kad priimant 2010-04-13 įsakymą Nr. P-17, buvo atskleistas atstovavimo faktas. Tikruosius šalių ketinimus parodo 2010-03-16 įsakymas Nr. 8, kuriame aiškiai suteikiama teisė V. V. pasirašyti visus bendrovės veiklos dokumentus. Tai, kad 2010-03-22 įgaliojime V. V. suteikta teisė sudaryti darbo sutartis, bet nėra aiškiai nurodyta, kad jas gali nutraukti, rodo, jog neįmanoma kiekvieną kartą iš anksto aprašyti konkrečios situacijos ir jos sprendimo. Dėl šios priežasties civilinėje teisėje visų pirma turi būti vadovaujamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, tikrųjų šalių ketinimų nagrinėjimu, o ne remiamasi pažodiniu tekstu. Pirmosios instancijos teismas netyrė tikrųjų šalių ketinimų, tačiau rėmėsi pažodiniu įgaliojimo tekstu, nenagrinėjo 2010-03-16 įsakymo Nr. 8, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Iš civilinėje byloje esančių dokumentų, kuriuose išdėstyta UAB „Druskininkų autobusų parkas“ pozicija, galima vienareikšmiškai daryti išvadą - UAB „Druskininkų autobusų parkas“ patvirtina ir pritaria, kad A. U. drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir jis privalėjo būti atleistas iš darbo. Visi išdėstyti motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą formaliai, nesivadovaudamas protingumo ir teisingumo principais, neįvertino nesąžiningo darbuotojo elgesio, neatsižvelgė į LAT formuojamą praktiką.

16Ieškovas A. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentas, jog įgaliotinis turėjo teisę atlikti veiksmus, kurie nėra aptarti įgaliojime ir skirti drausmines nuobaudas bei atleisti įmonės darbuotojus, nepagrįstas. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, jog įgaliotojas 2010 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. 8 ir 2010 m. kovo 22 d. įgaliojime nėra išreiškiama valios dėl įgaliotinio teisės skirti drausmines nuobaudas ir atleisti darbuotojus. Apelianto direktorius A. D. dirbo atsakovo įmonėje antraeilėse pareigose pagal individualų darbo grafiką, dėl to jis ėjo įmonės direktoriaus pareigas ir išimtiniai jam buvo suteikta teisė atleisti darbuotojus ir skirti jiems drausmines nuobaudas. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 22 d. įgaliojimo atsakovo direktorius ieškovo atleidimo momentu ėjo pareigas ir nebuvo savo visų pareigų perleidęs trečiajam asmeniui. Tai patvirtina ne tik byloje ginčijamas įgaliojimas, bet ir ta aplinkybė, jog direktorius A. D. savo valios suteikti įgaliotiniui teisę nutraukti darbo sutartį su ieškovu nepatvirtino po darbuotojo atleidimo iš darbo. Aiškinant teisės normas turi būti laikomasis suformuotų taisyklių ir įstatymo reikalavimų, t.y. teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, jeigu tokia teisė neišplaukia iš pačios teisės normos. Civilinio kodekso 2.137 straipsnio 2 dalis nesuteikia teisės suteikti atlikti įgaliotiniui tokių veiksmų, kurie nėra apibrėžti įgaliojime, išskyrus išimtį, kuri ginčo atveju nėra aktuali. Dėl to apeliantas kaip stipresnioji teisinio santykio šalis, turėjo pareiga išduodamą įgaliojimą įforminti įstatymo nustatytą tvarka, o to nepadaręs veikė savo rizika. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Skundas atmestinas.

18Dėl atstovavimo santykių

19Nustatyta, kad įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo priėmė atsakovo – UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įgaliotas asmuo V. V. ( b.l.14, t. I). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nebuvo darbdavio iniciatyvos nutraukti su ieškovu darbo sutartį, padarė nepilnai ištyręs įrodymus byloje, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas. Padaręs išvadą, kad darbo sutartį su ieškovu turėjo teisę nutraukti tik bendrovės vadovas - direktorius, teismas turėjo nustatyti, kokia buvo šio asmens valia dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu. Kadangi ieškovas savo ieškininiame pareiškime nebuvo nurodęs tokio pagrindo - pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl to, kad jis atleistas nesant darbdavio iniciatyvos, teismui raštu pateiktame atsiliepime atsakovas nenurodė argumentų dėl šios aplinkybės (b. l. 50-52, t. I). Teismas turėjo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais ieškovas nesirėmė, ir nagrinėti aplinkybę, ar buvo darbdavio iniciatyva atleisti ieškovą iš darbo, tačiau šios aplinkybės tinkamai nesiaiškino. Nustatyta, kad atleidžiant ieškovą iš darbo 2010-04-13 bendrovės direktorius pareigose dirbo A. D. Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme A. D. paaiškino, kad buvo suteikęs įgaliojimus V. V. atleisti darbuotoją, įgaliojimas buvo išduotas apskritai visiems santykiams. LR CK normos, reglamentuojančios atstovavimo santykius ( Antrosios knygos III dalis), numato, kokias pasekmes sukelia asmens, kuris tvarkė kito reikalus, neturėdamas įgaliojimo, vėlesnis patvirtinimas įgaliotinio veiksmų. CK 2.149 straipsnis numato, jog atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog bendrovės vadovo pareigose dirbęs A. D. vėliau patvirtino atleidimo iš darbo įsakymą pasirašiusio V. V. veiksmus dėl ieškovo atleidimo, leidžia daryti išvadą, kad bendrovės vadovo valia, atleidžiant iš darbo ieškovą, buvo įvykdyta tinkamai. Padarius išvadą, kad tiek duodamas parodymus kaip liudytojas teisme, tiek savo veiksmais po ieškovo atleidimo (žinodamas apie ieškovo atleidimą iš darbo, neatšaukė šio įsakymo) A. D. patvirtino, kad jo valia buvo atleisti iš darbo ieškovą, teismo išvados dėl šios aplinkybės pripažintinos nepagrįstomis, padarytomis pažeidžiant materialinės teisės normas.

20Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl V. V. teisės atleisti ieškovą iš darbo, nagrinėja ir kitas teismo sprendime padarytas išvadas dėl pareikšto reikalavimo, t.y. ar ieškovo darbo drausmės pažeidimas pripažintina šiurkščiu. LR CPK 320 straipsnio 2 dalis suteikia teisę apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja viešasis interesas. Tai, kad byla yra iš darbo teisinių santykių, kad joje nagrinėjamas atleidimo iš darbo teisėtumo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką klausimai, teisingo sprendimo priėmimas tokioje byloje yra viešu interesu, nes analogiško darbo drausmės pažeidimo vertinimas ir įrodinėjimas gali liesti didelį skaičių analogišką darbą – autobusų vairuotojais dirbančių žmonių.

21Dėl darbo drausmės pažeidimo vertinimo šiurkščiu

22Kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimo išvados, jog ieškovas neleistinu, neteisėtu, nemandagiu ir įžeidžiančiu elgesiu keleivių atžvilgiu padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris vertintinas kaip šiurkštus, nepagrįstos. Byloje nustatyta, kad 2010-03-20, vežant keleivius iš Druskininkų į Vilnių, ieškovas buvo nemandagus su keleive , jei atsigulus, reikalavo, kad ji sėdėtų, grąsino, kad ją išlaipinsiąs miške. Toks ieškovo elgesys yra nepagarbus, nekultūringas elgesys su keleive, tačiau vertinti jį kaip šiurkštų vienkartinį darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio vairuotojas gali būti atleistas iš darbo, nėra teisinga. Tai, kad keleiviai užima sėdimas vietas autobuse ir nėra įprasta, jog jie atsigultų, sukėlė vairuotojo reakciją į keleivės elgesį. Nors nėra pagrindo pateisinti vairuotojo nesugebėjimo mandagiai išsiaiškinti, ar keleivė negali sėdėti autobuse, tačiau toks nesugebėjimas nevertintas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. LR Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta teisė darbdaviui atleisti už nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, tačiau, aiškinant šios normos turinį, darytina išvada, kad darbo tvarkos pažeidimas turi būti padarytas panašus į pažeidimus, nurodytus kituose DK 235 str. 2 d. punktuose. Bet kokio nepagarbaus elgesio keleivių atžvilgiu negalima priskirti prie šiurkštaus nusižengimo. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas nesustojo stotelėje, kurioje jis privalėjo sustoti, todėl darytina išvada, kad kitokių ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų, įvykdytų tą pačią dieną, atsakovas neįrodė.

23Padarius išvadą, jog atsakovas turėjo apsiriboti švelnesnės drausminės nuobaudos paskyrimu, todėl kolegija daro išvadą apie atleidimo iš darbo neteisėtumo, tik kitokiu pagrindu, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Atsakovas turi apmokėti valstybei išlaidas, kurias turėjom apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas šalims procesinius dokumentus, jos sudaro 8,40 Lt ( b.l. 101, t. II).

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1)... 6. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 13 d. atsakovo – UAB ,,Druskininkų autobusų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovo... 9. Teismas nurodė, kad sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, būtina... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ apeliaciniu skundu prašo... 12. Dėl teisinių darbo santykių reguliavimo vietiniais (lokaliniais) aktais... 13. Nurodo, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato vietinių... 14. Dėl atstovavimo santykių... 15. Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys turi teisę... 16. Ieškovas A. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti... 17. Skundas atmestinas.... 18. Dėl atstovavimo santykių ... 19. Nustatyta, kad įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo priėmė atsakovo... 20. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pirmosios instancijos... 21. Dėl darbo drausmės pažeidimo vertinimo šiurkščiu... 22. Kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimo išvados, jog ieškovas... 23. Padarius išvadą, jog atsakovas turėjo apsiriboti švelnesnės drausminės... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Atsakovas turi apmokėti valstybei išlaidas, kurias turėjom apeliacinės... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...