Byla 2A-1614-565/2014
Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei savininkams tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovams A. B. ir nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei savininkams tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-1425-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ), dalių nustatymo ir pardavimo pil. A. B.“ 1.3 punktą, kuriame nustatytos gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkams priklausančias žemės sklypo dalys, ir nustatyti, kad 1017 kv.m. žemės sklype, esančiame ( - ), gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkams tenkančios dalys yra šios: ieškovei – 359 kv.m., atsakovui – 658 kv.m.; 2) 2006-04-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įsigijo 767 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 1017 kv.m. žemės sklype, esančiame ( - ), pripažinti negaliojančia dalyje, kurioje atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įsigijo 109 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 1017 kv.m. žemės sklype, esančiame ( - ), ir šioje dalyje taikyti restituciją.

5Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 86,79 kv.m. butas, esantis ( - ), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 159,27 kv.m. butas, esantis ( - ). 2006-02-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo nustatyta, kad žemės sklypo, esančio ( - ), plotas yra 1017 kv.m.; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių namų statybos; gyvenamojo namo savininkams priklausančias žemės sklypo dalyss: atsakovui (198,22 kv.m. namo dalis) - 767 kv.m. ploto; ieškovei (64,67 kv.m. namo dalis) - 250 kv.m. ploto. 2006-04-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas iš Lietuvos Respublikos valstybės įsigijo 767 kv.m. ploto žemės sklypo dalį. Ieškovė nei apie 2006-02-20 įsakymą, nei apie 2006-04-03 sutartį nebuvo informuota.

6Tarp ieškovės ir atsakovo vyko nesutarimai dėl naudojimosi namo įėjimo patalpomis, koridoriumi bei palėpe. Dėl šių nesutarimų vyko civilinė byla, kuri buvo baigta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-05-19 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Šalys ėmėsi įgyvendinti savo teises pagal taikos sutartį. Dalis palėpės patalpų taikos sutartimi buvo priskirtos naudotis ieškovei, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tik surašius 2008-11-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Ieškovė jai tekusias palėpės patalpas įrengė palaipsniui per laikotarpį nuo 1994 metų iki 2008 metų. Atsakovas, sudarydamas 2006-04-03 sutartį, žinojo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės buto plotas - 52,01 kv. m., iš esmės neatitinka realios situacijos. Ieškovei nežinant ir jos neinformuojant, 2006-02-20 įsakymu buvo nustatyta ieškovei tenkanti žemės sklypo, esančio ( - ), dalis pagal ieškovės buto plotą, kuris nustatytas pagal 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutartį (52,01 kv. m.), visiškai neatsižvelgiant į 1994-05-19 taikos sutartį ir ieškovės atliekamą palėpės patalpų įrengimą. Jeigu būtų skaičiuojamos namo savininkų nuosavybės proporcijos tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo turimų nuosavybes teise butų plotų padidėjimus, kaip šalys susitarė 1994-05-19 taikos sutartimi, tai šios proporcijos turėjo būti paskaičiuotos taip: buto, esančio ( - ), plotas - 86,79 kv.m.; buto, esančio Jovaro 7-2, Vilniuje, plotas - 159,27 kv. m.; atitinkamai ieškovei tenka 359 kv.m. (1017 x 353/1000 = 359) ploto žemės sklypo dalis, o atsakovui - 658 kv.m. (1017 x 647/1000 = 658) ploto žemės sklypo dalis. Taigi atsakovui pagal 2006-04-20 sutartį parduota žemės sklypo dalis yra 109 kv m. per didelė.

7Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0054:243) tvarkymo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad ieškovė prašymą pirkti naudojamą žemės sklypo dalį pateikė 1992-04-27, atsakovas - 1992-06-14. Rengiant 2006-02-20 įsakymą nustatyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas - 262,90 kv.m (52,01 kv.m. ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto plotas + 159,27 kv.m. atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotas + 51,62 kv.m. rūsių plotas). VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2005-12-16 rašte Nr. PS-37913 nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra: buto Nr.1 - 246/1000 dalys; buto Nr.2 - 754/1000 dalys. Ieškovei priklausanti statinio dalis - 64,67 kv.m (24,6 %), atsakovui - 198,23 kv.m (75,4 %), todėl ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis - 250,12 kv. (24,6 %), atsakovui - 766,82 kv. (75,4 %). Skaičiuojant bendraturčiams įsigyti nuosavybėn priklausančias žemės sklypo dalis buvo vadovaujamasi įsakymo ir sutarties rengimo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis jiems nuosavybės teise priklausančiomis namo dalimis.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

10Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra praleidusi 30 dienų senaties termimą ginčyti 2006-02-20 įsakymą, atsakovas prašo taikyti praleistą senaties terminą.

112006-02-20 įsakymo priėmimo metu ieškovės buto plotas buvo 52,01 kv.m. ir jai tenkanti žemės sklypo dalis buvo paskaičiuota atsižvelgiant į realiai esančią nuosavybės į namą dalį, o ne į planuojamą nuosavybės dalies padidėjimą. Net ir pateikus duomenis apie tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 1994-05-19 taikos sutartis, kurioje buvo išspręstas bendro naudojimo patalpų naudojimosi klausimas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama 2006-02-20 įsakymą, privalėjo remtis viešame registre esančiais duomenimis. Ieškovės nurodoma taikos sutartis apskritai jokių nuosavybės teisių ieškovei nesukūrė, kadangi ja nėra sprendžiami nuosavybės teisės klausimai, o tik nustatoma naudojimosi tvarka. Net jei laikyti minėtą taikos sutartį nuosavybės teisę sukuriančiu dokumentu, pagal CK 1.75 str. 2 d. ji negali būti panaudota prieš atsakovą, nes ji nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, kad gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį. 2008 metais ieškovės įrengta palėpė iki jos suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip ieškovės nuosavybė nebuvo savarankiškas daiktinių teisių objektas (CK 4.253 str.), dėl ko į tokias aplinkybes ne tik kad neturėjo, bet ir negalėjo būti atsižvelgiama priimant ginčijamą įsakymą ir sudarant ginčijamą sutartį.

12II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-03 sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-20 įsakymo Nr.2.3-1425-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ), dalių nustatymo ir pardavimo pil. A. B.“ 1.3 punktą ir nustatė, kad 1017 kv.m. žemės sklype, esančiame ( - ), gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkams tenkančios dalys yra šios: ieškovei – 359 kv.m., atsakovui – 658 kv.m.; 2) pripažino negaliojančia 2006-04-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įsigijo 767 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 1017 kv.m. žemės sklype, esančiame ( - ), dalį, kuria atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įsigijo 109 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 1017 kv.m. žemės sklype, esančiame ( - ); 3) nustatė, kad 109 kv.m. ploto žemės sklypo dalis atitenka Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, o Lietuvos Respublika per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžina atsakovui proporcingą pinigų sumą, kuri skaičiuotina šio sandorio sudarymo metu galiojusiomis kainomis; 4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės teisė ginčyti 2006-02-20 įsakymą yra išvestinė iš jos reikalavimo dėl 2006-04-03 sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Tik pripažinus ieškovės teisę į ginčo sklypo dalį, ji įgytų CPK 5 str. įtvirtintą teisę kreiptis teisminės gynybos dėl įsakymo ginčijimo teismine tvarka, nes atsirastų pagrindas teigti, kad jis tikrai ar tariamai pažeidžia jos, kaip turto savininkės, teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad apie įsakymą ieškovė sužinojo 2009 metais, ir tuo pačiu ginčija savo pažeistas teises (siekia nustatyti, kad ji turi teisę įsigyti didesnio ploto žemės sklypą), teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

15Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7 p. 2 d. buvo nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį. Teismų praktikoje pažymima, kad namų valdos žemės sklypo dalių perskirstymo priežastys gali būti su sklypų naudotojais susiję juridiniai faktai ar jų sudaryti sandoriai – namo dalies padidinimas statybos būdu, sutartys, susitarimai ir kt.

16Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė prašymą įteisinti naudojamą žemės sklypo dalį pateikė 1992-04-27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1994-05-19 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka ir atsakovas įsipareigojo atiduoti ieškovei ir jos sutuoktiniui palėpės įrengimo projektą. Ieškovės buto, esančio ( - ), plotas iki 2008-11-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo Nekilnojamojo turto registre buvo nurodytas 52,01 kv.m. 2008-11-24 pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (101)-11.4-2656 ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto plotas padidėjo iki 86,79 kv. m.

17Atsakovas ir neginčijo aplinkybės, kad ieškovė iki 2006-02-20 įsakymo ir iki 2006-04-03 sutarties savo bute buvo pradėjusi vykdyti statybos darbus. Teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės atliekamus statybos darbus didinant jai priklausančio buto plotą - tai gyvenamosios patalpos, todėl ir vykdomi statybos darbai turėjo akivaizdžiai matytis. 2008-11-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina ieškovės veiksmų nuoseklumą ir valią realiai padidinti turimo buto plotą.

18Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas privalėjo iki ginčo įsakymo priėmimo dienos informuoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją apie 1994-05-19 taikos sutartį ir realią namo būklę (kiek tai susijęs su namo ploto padidinimo klausimu), o pastaroji - remtis ne vien formaliais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bet informuoti ir kitą bendraturtį (ieškovę) apie planuojamą žemės sklypo dalių nustatymą, nes dar iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-10-25 sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo dalyvaujantis byloje asmuo, privalėjo žinoti apie ieškovės ketinimus didinti buto plotą ir tuo pačių apie jos teisę į proporcingo dydžio žemės sklypo ploto įsigijimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo informuota ir apie ginčo įsakymą, nors jis turėjo įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.

19Tokiu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja dėl apgaulės - atsakovo nutylėjimo apie taikos sutartį, apie ieškovės buto ploto didinimo eigą, iš dalies panaikinti ginčo įsakymą ir iš dalies pripažinti negaliojančia ginčo sutartį (CK 1.91 str. 1 ir 5 d., CPK 185 str.). Tuo pačiu Lietuvos Respublikai atitenka 109 kvm. neteisėtai atsakovo įgyta žemės sklypo dalis, o valstybė per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžina atsakovui proporcingą pinigų sumą, kuri skaičiuotina ginčo sandorio sudarymo metu galiojusiomis kainomis.

20III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

221. Priešingai nei nustatė teismas, ieškovės teisė ginčyti 2006-02-20 įsakymą nėra išvestinė iš reikalavimo pripažinti negaliojančia 2006-04-03 sutartį. Pirmiausia buvo priimtas 2006-02-20 įsakymas, kuriuo, atsižvelgiant į žemės sklypo naudotojams priklausančias pastato dalis, atsakovui priskirtas 767 kv.m, o ieškovei – 250 kv.m. žemės sklypo plotas. Šis įsakymas priskirtinas prie administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes, kadangi 2006-04-03 sutartis buvo sudaryta būtent minėto įsakymo pagrindu. Tai reiškia, kad tik nuginčijusi 2006-02-20 įsakymą, ieškovė įgytų teisę kreiptis dėl 2006-04-03 sutarties panaikinimo.

23Todėl darytina išvada, kad ieškovė praleido senaties terminą, t.y. 30 dienų terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, kadangi ginčijamas administracinis aktas priimtas daugiau nei prieš 7 metus iki ieškinio pateikimo dienos. Pati ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą sužinojo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5530-821/2011, kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė dokumentus, susijusius su atsakovo įsigyta valstybinės žemės sklypo dalimi. Taigi ieškovė vėliausiai apie ginčijamą įsakymą sužinojo 2011 metais, o į teismą kreipėsi tik 2013 metais, todėl akivaizdu, kad 30 dienų terminas yra praleistas.

242. Teismas klaidingai aiškino ir taikė Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260, 7 p. 2 d., pagal kurią kiekvieno gyvenamojo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį. Šios nuostatos negalima aiškinti tokiu būdu, kad žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant ne į esamą bendraturčiui priklausančią ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamojo namo dalį (šios dalies plotą), bet ir į planuojamą šios namo dalies padidėjimą, siejamą su planuojamais atlikti statinių statybos (jų padidinimo) darbais bei galimai atsirasiančiomis nuosavybės teisėmis į tokius padidinimus. Priešingai, pagal minėtos tvarkos 7 p. 2 d. nustatomos žemės sklypo dalies dydis siejamas būtent su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo dalies dydžiu.

253. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovė buvo pradėjusi palėpės patalpų įrengimo darbus, ar nebuvo, tai nekeičia fakto, kad ieškovei priklausančio buto padidinimas, prijungiant palėpės patalpas, buvo atliktas tik 2008-11-24 (pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo dieną). Tais pačiais metais buvo atlikti kadastriniai matavimai ir palėpės plotu padidintas ieškovės butas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iki 2008 metų palėpė nebuvo nei atskiras nuosavybės teisės objektas, nei ieškovei priklausančio buto dalis, tai buvo tiesiog namo konstrukcinė dalis tarp stogo ir pirmo aukšto perdangos. Priešingai nei nustatė teismas, vien ieškovės valios (net jei ji ir būtų buvusi) padidinti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį nepakanka, kadangi viešojo administravimo subjektas, nustatydamas žemės sklypo dalis, atsižvelgia ne į bendraturčių norus ar ketinimus padidinti jiems priklausantį plotą, o į realiai jiems nuosavybės teise priklausantį plotą.

264. 1994-05-19 taikos sutartimi nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau nuosavybės teisės į šias patalpas klausimai išspręsti nebuvo, t.y. po taikos sutarties sudarymo palėpės patalpų dalis ieškovės nuosavybėn neperėjo, todėl, paskirstant žemės sklypo dalis, į minėtą tvarką neturėjo būti atsižvelgta. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė pagal taikos sutartį gali naudotis tam tikrais namo priklausiniais – palėpės patalpomis, nereiškia ieškovės teisės išsipirkti iš valstybės didesnę žemės sklypo dalį nei ta, kuri jai priklausytų pagal jos nuosavybės teise valdomą ir įregistruotą buto plotą, kadangi naudojimosi tvarkos pagrindu ieškovė nuosavybės teisių į palėpės patalpas neįgijo.

275. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-10-25 sprendimu ieškovės priešieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo atmestas būtent tuo pagrindu, kad „<...> nustatant žemės naudojimosi proporcijas turi būti atsižvelgiama į realiai esančią nuosavybės į namą dalį, o ne į planuojamą nuosavybės dalies padidėjimą <...>".

286. Pagal CK 1.91 str. apgaulė gali būti aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, atsakovas pareigos Vilniaus apskrities viršininko administracijai atskleisti aplinkybes apie taikos sutartį ir ieškovės numatomą buto padidinimą neturėjo, kadangi šios aplinkybės jokios įtakos bendraturčiams priskiriamų žemės sklypo dalių dydžiui nedarė. Taigi teismas nepagrįstai įsakymą ir žemės sklypo pirkimo — pardavimo sutartį panaikino CK 1.91 str. 1 ir 5 d. pagrindu, tuo tarpu joks kitas sandorio negaliojimo pagrindas (tarp jų - sandorio negaliojimas dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms) sprendime nenurodytas.

29Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu sutiko.

30Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

311. Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai neteisingai nurodo, kad esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas yra dėl 2006-02-20 sakymo panaikinimo. Šioje byloje kilo ginčas tarp namo, esančio Jovaro 7, Vilniuje, bedraturčių dėl žemės sklypo dydžio: kiek kuriam gali būti parduoda valstybinės žemės bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jau pats ginčo pobūdis liudija, kad šioje byloje yra sprendžiami ne administracinio pobūdžio, o civilinės teisinės prigimties ginčas dėl bendraturčiams tenkančių išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalių. Esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo civilinį teisinį pobūdį, yra ieškovės teisės į ginčijamą valstybinės žemės sklypo dalį pripažinimas ir tokios dalies nustatymas. Atsižvelgiant į civilinį teisinį ginčo pobūdį, taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 1 d., kuris nėra praleistas.

322. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7 p. 2 d. buvo nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato perkamo žemės sklypo dalies dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pagal šios tvarkos 7 p. 2 d. apskrities viršininkas, nustatydamas bendraturčiams tenkančias perkamo žemės sklypo dalis, privalo atsižvelgti tik į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamojo namo dalį. Atsakovo pateikta tokia siaura tvarkos 7 p. 2 d. interpretacija prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktiems išaiškinimams 2011-21-21 nutartyje Nr.3K-3-401/2011, kurioje nurodyta, kad sprendimo priėmimo kriterijus yra individualaus namo savininkams tenkanti namo nuosavybės dalis. Tai yra bendroji taisyklė, kuri paprastai taikoma, jeigu nėra kitu aplinkybių. Pažymėtina, kad namų valdos žemės sklypo dalių perskirstymo priežastys gali būti su sklypų naudotojais susiję juridiniai faktai ar jų sudaryti sandoriai - namo dalies padidinimas statybos būdu, sutartys, susitarimai ir kt.

33Šiuo atveju ieškovei tenkanti išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalis turėjo būti priskirta didesnė, nes 2006-02-20 įsakymu paskirstant tenkančias dalis, jau buvo įvykęs juridinis faktas - prie buto, esančio ( - ), statybos būdu buvo prijungtos palėpės patalpos. Pats faktinis palėpės patalpų prijungimas buvo atliktas dar iki 2006 metų, o įregistruotas Nekilnojamojo turto registre po to, kai buvo surašytas 2008-11-24 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovė iki 2006-02-20 įsakymo ir iki 2006-04-03 sutarties savo bute pradėjo vykdyti statybos darbus ir nurodė, kad labiau tikėtina, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovės atliekamus statybos darbus didinant jai priklausančio buto plotą. Tai, kad palėpės patalpose buvo atliekami statybos darbai nuo 1994 iki 2008 metų, liudija ir rašytiniai duomenys, o būtent: pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys (1A forma), kurioje užfiksuota, kad palėpės patalpų rekonstrukcijos pradžia 1994 metai, o pabaiga 2008 metai. Šie duomenys paneigia atsakovo tik apeliaciniame skunde nurodomą teiginį, kad ieškovė statybos darbų 2006 metais nebuvo pradėjusi.

343. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad dėl apgaulės - atsakovo nutylėjimo apie taikos sutartį, apie ieškovės kaip bendraturtės buto ploto didinimo eigą, ieškovė pagrįstai reikalauja panaikinti ginčo įsakymą ir iš dalies pripažinti negaliojančia ginčo sutartį. Apie ieškovės atliktą palėpės patalpų prijungimą prie buto ir šių patalpų įrengimą 2006 metais tikrai buvo žinoma atsakovui, jam taip pat buvo žinoma, kad ieškovė siekia žemės sklypo dalis paskirstyti pagal padidintą buto plotą, tačiau šios aplinkybės atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijai taip pat neatskleidė.

35IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas atmestinas.

37Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

38Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra namo, esančio ( - ), bendrasavininkai. 1992-04-27 ieškovė pateikė prašymą įteisinti jos naudojamą žemės sklypą prie namo. 2006-02-20 Vilniaus apskirties viršininko įsakymu Nr.2.3-1425-01 Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ), dalių nustatymo ir pardavimo pil. A. B. (toliau – 2006-02-20 įsakymas arba įsakymas) buvo nustatytas žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau – taip pat ir žemės sklypas), plotas – 1017 kv.m.; pagrindinė tiklsinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; gyvenamojo namo savininkams priklausančios žemės sklypo dalys – atsakovui (198,22 kv.m. namo dalis) – 767 kv.m. ploto, ieškovei (64,67 kv.m. namo dalis) – 250 kv.m. ploto. 2006-04-03 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – 2006-04-03 sutartis arba sutartis) valstybė pardavė atsakovui 767 kv.m. žemės sklypo, esančio ( - ), dalį. 2009-04-21 ieškovė pateikė prašymą parduoti jai žemės sklypą, esantį ( - ).

39Tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės, t.y. kokia žemės sklypo dalis turi būti parduota ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra esminis šios bylos ginčas, kuris yra civilinės teisinės prigimties. Civilinės teisinės ginčo prigimties nepakeičia ta aplinkybė, kad yra ginčijamas ir viešojo administravimo subjekto priimtas aktas. Viešojo administravimo subjektas (šio ginčo atveju – Vilniaus apskrities viršininkas) veikė kaip valstybės (civilinių teisinių santykių dalyvės) įgaliotas atstovas, kuriam teisės aktai nustatė pareigą parengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, taip pat ir nustatyti bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl administracinio akto nuginčijimo yra išvestinis iš pagrindinio civilinio teisinio reikalavimo dėl parduodamo žemės sklypo dalių nustatymo ir kad visiems ieškinio reikalavimams yra taikomas civilinės teisės institutas – ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2008, 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2011). Šiuo atveju taikytinas bendrasis CK 1.125 str. 1 d. nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

40Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 (toliau – taisyklės) 7 str. 2 d. redakcijoje, galiojusioje įsakymo priėmimo ir sutarties sudarymo metu, nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. 2006-02-20 įsakymu ieškovei ir atsakovui priklausančios žemės sklypo dalys buvo nustatytos pagal įsakymo rengimo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą namo, esančio ( - ), bendrąjį plotą (262,90 kv.m.), ieškovei priklausančio buto Nr.1 bendrąjį plotą (52,01 kv.m.), atsakovui priklausančio buto Nr.2 bendrąjį plotą (159,27 kv.m.) ir namo rūsių plotą (51,62 kv.m.). Tačiau taiksyklių 7 str. 2 d. nėra įtvirtintas reikalavimas, nustatant bendraturčių perkamą žemės sklypo dalį, atsižvelgti tik į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis. Nustatant bendraturčių nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo dalių dydį reikia atsižvelgti ir į namo dalies padidinimą statybos būdu, bendraturčių sutartis, susitarimus ir kt.

41Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1993-02-18 atsakovas pasirašė pareiškimą, jog sutinka, kad ieškovė atliktų palėpės, esančios virš jos gyvenamojo ploto, remontą ir perplanavimą. 1994 metais buvo parengtas namo, esančio ( - ), pastogės įrengimo projektas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1994-05-19 nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė naudojimosi namo, esančio ( - ), patalpomis tvarką. Be kitų sąlygų, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas naudosis palėpės patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 2-8, 2-7, 2-9 ir 2-10, o ieškovė naudosis likusiomis palėpės patalpomis. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo atiduoti ieškovei palėpės įrengimo projektą ir sumokėti ieškovei 1 000 Lt šio projekto įgyvendinimui. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad, atlikus namo, esančio ( - ), teisinę registraciją, nuosavybės dalys ieškovei ir atsakovui bus nustatomos su faktiškai naudojama palėpe. 2009-04-15 pagrindinio pastato, jo dalių ir priestato kadastro duomenų 1A formoje nurodyta, kad palėpės patalpos pradėtos rekonstruoti 1994 metais, baigtos rekonstruoti 2008 metais. Ieškovei atitekusių naudotis palėpės patalpų rekonstrukcija buvo įforminta 2008-11-24 pripažinimo tinkamu naudotis aktu.

42Šios aplinkybės duoda pagrindą padaryti išvadą, kad šalys gyvenamojo namo palėpės nelaikė tiesiog konstrukcine namo dalimi tarp stogo ir pirmo aukšto perdangos, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, o dar 1994 metais parengė palėpės įrengimo projektą, pritaikant palėpę gyventi, susitarė, kokia palėpės dalimi naudosis ieškovė ir atsakovas, taip pat susitarė, kad namo nuosavybės dalys bus nustatomos atsižvelgiant į faktiškai naudojamą palėpės plotą. Ta aplinkybė, kad atsakovas greičiau nei ieškovė atliko jam atitekusios naudotis palėpės dalies rekonstrukciją ir atliktus pakeitimus įregistravo Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aukščiau nurodyto ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl naudojimosi palėpe ir dėl namo nuosavybės dalių nustatymo atsižvelgiant į faktiškai naudojamą palėpės plotą.

43Todėl ieškovei priklausanti namo, esančio ( - ), dalis, o taip pat ir žemės sklypo dalis turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į 1994 metų šalių susitarimą ir ieškovei skirtos naudotis palėpės dalies plotą. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-10-25 sprendimu ieškovės priešieškinys dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo atmestas tuo pagrindu, jog, nustatant žemės naudojimosi proporcijas, turi būti atsižvelgiama į realiai esančią nuosavybės į namą dalį, o ne į planuojamą nuosavybės dalies padidėjimą, nesudaro pagrindo padaryti kitos išvados. Nėra pagrindo vadovautis nurodytu sprendimu, nes nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo byloje buvo sprendžiama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o ne dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio. Iš 1999-10-25 sprendimo nėra aišku, ar teismui buvo pateikta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-05-19 nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsižvelgiant tik į jai priklausančios namo dalies padidėjimą dėl susitarimo naudotis palėpės patalpomis, bet ne ir į atsakovui priklausančios namo dalies padidėjimą dėl to pačio susitarimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas pasinaudojo aplinkybe, kad jis ankščiau negu ieškovė įrengė jam šalių susitarimu tekusią naudotis palėpės dalį ir pakeitimus įregistravo Nekilnojamojo turto registre, nutylėdamas aplinkybę, kad ieškovei taip pat teko naudotis atitinkama palėpės dalis ir šalys susitarė namo nuosavybės dalis nustatyti atsižvelgiant į faktiškai šalių naudojamą palėpės plotą.

44Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

45Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str. 1, 3 d.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 800 Lt. Ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą dydį, todėl ieškovei naudai priteistina suma mažintina iki 1 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti ieškovės O. L. naudai iš atsakovo A. B. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama: 1)... 5. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 86,79 kv.m.... 6. Tarp ieškovės ir atsakovo vyko nesutarimai dėl naudojimosi namo įėjimo... 7. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 8. Atsakovas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje žemės... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.... 10. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra praleidusi 30 dienų senaties termimą... 11. 2006-02-20 įsakymo priėmimo metu ieškovės buto plotas buvo 52,01 kv.m. ir... 12. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-03 sprendimu ieškinį patenkino... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės teisė ginčyti... 15. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio... 16. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė prašymą įteisinti... 17. Atsakovas ir neginčijo aplinkybės, kad ieškovė iki 2006-02-20 įsakymo ir... 18. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas privalėjo iki ginčo... 19. Tokiu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja dėl apgaulės - atsakovo... 20. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo... 22. 1. Priešingai nei nustatė teismas, ieškovės teisė ginčyti 2006-02-20... 23. Todėl darytina išvada, kad ieškovė praleido senaties terminą, t.y. 30... 24. 2. Teismas klaidingai aiškino ir taikė Naudojamų valstybinės žemės... 25. 3. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovė buvo pradėjusi palėpės patalpų... 26. 4. 1994-05-19 taikos sutartimi nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau... 27. 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-10-25 sprendimu ieškovės... 28. 6. Pagal CK 1.91 str. apgaulė gali būti aplinkybių, kurias žinodama kita... 29. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos su... 30. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu... 31. 1. Atsakovas apeliaciniame skunde visiškai neteisingai nurodo, kad esminis... 32. 2. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio... 33. Šiuo atveju ieškovei tenkanti išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalis... 34. 3. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad dėl apgaulės... 35. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinis skundas atmestinas.... 37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 38. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra namo,... 39. Tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės, t.y. kokia... 40. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos... 41. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1993-02-18 atsakovas pasirašė... 42. Šios aplinkybės duoda pagrindą padaryti išvadą, kad šalys gyvenamojo namo... 43. Todėl ieškovei priklausanti namo, esančio ( - ), dalis, o taip pat ir... 44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo... 45. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą palikti... 48. Priteisti ieškovės O. L. naudai iš atsakovo A. B. 1 500 Lt bylinėjimosi...