Byla 3K-3-401/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir žemės sklypo dalių nustatymo; trečiasis asmuo – G. G.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas ir trečiasis asmuo yra gyvenamojo namo ir kitų statinių Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai; ieškovui B. G. priklauso 1/4, trečiajam asmeniui G. G. – 3/4 dalys nurodytų daiktų. Pagal šias bendrosios nuosavybės dalis Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio 20 d. ir patikslintu 2009 m. lapkričio 4 d. įsakymais nustatytos naudojamos valstybinės 771 kv. m žemės sklypo dalys: ieškovui - 193 kv. m, trečiajam asmeniui - 578 kv. m. Ieškovas ginčija Kauno apskrities viršininko įsakymų teisėtumą; nurodo, kad jie priimti, neįvertinus ieškovo ir trečiojo asmens 2009 m. lapkričio 18 d. rašytinio susitarimo dėl žemės dalių bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarkos, atsižvelgiant į daugiau kaip 20 metų nusistovėjusią žemėnaudą, pagal kurią ieškovas naudojasi 171 kv. m, trečiasis asmuo - 241 kv. m, bendrai naudojama 359 kv. m žemė yra bendras kiemas ir žemė po gyvenamuoju namu, taip pat aplinkybės, kad ieškovui priklausanti gyvenamojo namo dalis bendrojoje nuosavybėje gali keistis, nes jis savo lėšomis įrengė gyvenamojo namo pastogę, atliko šių patalpų kadastrinius matavimus, šiuo metu sprendžiama dėl patalpų įregistravimo; be to, neįvertinus gyvenamojo namo realaus naudojamo ploto (286,93 kv. m), bet ne 197,04 kv. m, kaip įregistruota VĮ Registrų centre. Be to, ieškovas 2009 m. spalio 2 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė nepriimti sprendimo dėl žemės sklypo bendraturčiams dalių nustatymo. Ieškovas teismo prašė panaikinti pirmiau nurodytus įsakymus ir nustatyti bendraturčiams tokias naudojamo ir perkamo 771 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis: ieškovui - 350 kv. m, trečiajam asmeniui G. G. – 421 kv. m; reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ normomis.

4II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas padarė išvadą, kad bylos duomenimis patvirtinama, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi apie 20 metų; ieškovas prašymą grindė šia aplinkybe ir pateikė žemės sklypo planą, pagal kurį prašė jam skirti 171 kv. m sklypą, pažymėtą žyma „A“, trečiajam asmeniui – jo faktiškai naudojamą 241 kv. m sklypą, pažymėtą žyma „B“, bendram naudojimui palikti 359 kv. m sklypą, pažymėtą žyma „C“. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimas padalyti namų valdos žemę tokiomis dalimis atitinka jo ir trečiojo asmens sudarytą 2009 m. lapkričio 18 d. susitarimą, kuriame nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka ir kuriuo susitarta taikiai pasidalyti prie gyvenamojo namo naudojamą valstybinę žemę. Atsakovas nesilaikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.1 punkte nustatyto reikalavimo, nes sprendimus priėmė pagal vieno iš bendraturčių pateiktą prašymą, žinodamas, jog kitas bendraturtis taip pat pretenduoja pirkti valstybinę žemę; teismo vertinimu, tai reiškė, kad atsakovas apskritai neišsiaiškino, ar bendraturčiai siekė susitarti dėl perkamų žemės sklypo dalių, susitarimui neskyrė prioritetinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo 2009 m. gruodžio 22 d. raštu nutraukė susitarimą ir laikė jį negaliojančiu, tačiau, remdamasis rašytiniais įrodymais, taip pat liudytojų R. Č., N. G. parodymais apie nusistovėjusią žemėnaudą namų valdos sklype, padarė išvadą, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkto 1 dalies nuostata, jog kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys, reiškia, kad dėl bendraturčiui tenkančios namų valdos sklypo dalies dydžio negali būti sprendžiama vien tik pagal bendraturčiui priklausančią namo dalį bendrojoje nuosavybėje.

6Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Kolegija, vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktu ir atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas gali pretenduoti įsigyti jo turimą 1/4 dalį bendrojoje nuosavybėje atitinkantį valstybinės žemės sklypą, t. y. 193 kv. m, pažymėjo teismų praktikos nuostatas dėl bendraturčių anksčiau sudarytų ir įgyvendintų susitarimų dėl naudojimosi namų valdos sklypu tvarkos reikšmės, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio; bendraturtis įgyja teisę pirkti namų valdos poreikiams naudojamą sklypą; tokiu atveju valstybinės žemės naudojimo santykiai teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka keičiasi į namų valdos bendraturčių žemės nuosavybės santykius ir tai yra esminis žemės santykių pokytis; teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad dėl bendraturčių susitarimų reikšmės ir galimybių į jas atsižvelgti sprendžiama konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be to, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių reikia nustatyti naudojamų žemės sklypų dalis. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju bendraturčiai neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto rašytinio susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes, kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, netinkamos formos ir neįregistruotas, t. y. neišviešintas, 2009 m. lapkričio 18 d. sandoris nesukuria teisinių padarinių. Vis dėlto kolegija, pažymėjusi šio susitarimo įrodomąją reikšmę apie nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir tai, jog ieškovas teisę į namų valdos sklypo dalį grindė būtent šia aplinkybe, o trečiasis asmuo iš esmės patvirtino tokią tvarką buvus, padarė išvadą, kad, nustatant bendraturčio dalį namų valdos žemės sklype vien pagal bendraturčiams tenkančias Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamojo namo dalis bendrojoje nuosavybėje, būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principai.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

8Kasaciniu skundu kasatorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministreijos prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

91. Apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė netinkamos redakcijos įstatymo įgyvendinamojo teisės akto nuostatas ir išvadas grindė jų kontekste, be to, atsižvelgė į nebeaktualius šių normų išaiškinimus, todėl byloje kilusiam ginčui išnagrinėti be pagrindo suteikė reikšmę bendraturčių 2009 m. lapkričio 18 d. susitarimui. Ginčijami Kauno apskrities viršininko 2009 m. spalio ir lapkričio mėn. įsakymai priimti, galiojant Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ redakcijai (įsigaliojo 2004 m. lapkričio 18 d., Žin., 2004, Nr. 167-6128), todėl pagal įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles turėjo būti taikoma šio nutarimo 2 punkto nuostata, kad parduodamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai nustatomi pagal gyvenamojo namo, kito statinio ar įrenginio bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių, jeigu šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą buvo pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo. Tuo tarpu iki tol galiojo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) Tvarkos 8 punkto redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato, įrenginio arba kito statinio perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo bendraturčių susitarimu; jiems nesusitarus, perkamo žemės sklypo dalis nustatoma apskrities viršininko sprendimu, priimtu atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio dalį. Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, bendraturčių susitarimai dėl perkamų valstybinės žemės sklypo dalių nebesudaromi.

102. Apeliacinės instancijos teismas viršijo kompetenciją, panaikinęs byloje ginčijamus administracinius aktus ir nustatęs bendraturčiams naudojamo ir parduodamo valstybinės žemės sklypo dalis. Kadangi valstybinės žemės pardavimo procedūra yra griežtai reglamentuota, tai būtent apskrities viršininkui priskirta funkcija priimti sprendimą dėl žemės pardavimo, taip užtikrinti sandorio teisėtumą. Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte įtvirtinta imperatyvioji norma, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu.

113. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principais, neturėjo pagrindo nepaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų apie jame įregistruotas bendraturčių gyvenamojo namo dalis bendrojoje nuosavybėje ir dėl bendraturčiams parduodamos valstybinės žemės dalių spręsti pagal faktinę žemėnaudą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis; Žin., 1996, Nr. 100-2261, su vėlesniais pakeitimais). Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintose Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, kad perkama valstybinės žemės dalis nustatoma, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (7 punktas). Toks šio punkto normos turinys atitinka CK ir teismų praktikos nuostatas, kad bendraturčių dalys bendrojoje žemės sklypo nuosavybėje nustatomos proporcingai jų turimai gyvenamojo namo ar kito pastato daliai, o bendraturčių nuosavybės teise turimi gyvenamojo namo ir kito pastato priklausiniai į šią dalį neįskaičiuojami (CK 4.19 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje G. L. T. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-552/2006, 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2006). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus ir neatsižvelgė į teismų praktikos šiuo klausimu nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje I. Š. ir kt. M. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2010; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje G. L. T. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-286/20080).

12Trečiasis asmuo G. G. pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.

13Atsiliepime į

14kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovas nelaiko, kad bylą nagrinėję teismai taikė negaliojančią įstatymo įgyvendinamojo teisės akto normą; Tvarkos 7 punkto nuostata, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys, nereiškia, kad perkamos žemės dalys nustatomos pagal proporcingumo valdomai gyvenamojo namo daliai principą; apskrities viršininkas būtent taip nepagrįstai sprendė. Kasatorius neįvykdė Tvarkos 12.1 punkte nustatytų reikalavimų, nes įsakymus priėmė, gavęs tik vieno iš bendraturčių prašymą; dėl to kasatorius neišsiaiškino dėl teisiškai reikšmingos, šiuo atveju prioritetinės, aplinkybės apie tai, ar bendraturčiai nėra sutarę dėl perkamų žemės sklypo dalių. Kita vertus, įstatymo lydimajame teisės akte įgyvendinamos įstatymo nuostatos, todėl, aiškinant akto normų prasmę, negalima sukurti ar pakeisti naujų normų, kurios pakeistų bendrosios nuosavybės teisės sampratą (CK 4.72 straipsnis). Bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika, kad egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualaus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas, kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet kelių savininkų subjektinės teisės. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Bendraturčių tarpusavio santykiuose jų teisės ir pareigos apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo. Taigi sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio, turi būti įvertinti anksčiau sudaryti ir įgyvendinti bendraturčių susitarimai dėl naudojimosi namų valdos sklypu tvarkos. Kartu turi būti įvertinama tai, kad valstybinės žemės naudojimo santykiai teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka keičiasi į namų valdos bendraturčių žemės nuosavybės santykius, ir tai yra esminis žemės santykių pokytis. Vertinant anksčiau sudarytus bendraturčių susitarimus, turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Ieškinio reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto įsakymus ir nustatyti naudojamos ir įsigytinos valstybinės žemės dalis bendraturčiams grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis. Kasaciniame skunde kyla ginčo teisinių santykių kvalifikavimo bei su tuo susijęs teismingumo klausimai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, spręstini CPK 36 straipsnyje nustatyta tvarka.

17Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“

18Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos (Žin., 1999, Nr. 25-706) 8 punkte (2003 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1649 redakcija; Žin., 2003, Nr. 122-5516) buvo įtvirtinta, kad „jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas, įrenginys arba kitas statinys (pastatai, įrenginiai arba kiti statiniai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato, įrenginio arba kito statinio perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio dalį“.

19Taigi Vyriausybės nutarimu buvo įtvirtinti du galimi parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių nustatymo būdai: remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu arba apskrities viršininko sprendimu, priimtu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio dalį, tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesusitaria.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant šio įstatymo lydimojo teisės akto nuostatas, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio, buvo pažymėta, kad bendraturčių susitarimai dėl naudojimosi namų valdos sklypu tvarkos turi būti vertinami, nes namų valdos sklypų naudotojų teisė pirkti žemės sklypą kildinama iš sklypo naudojimo namų valdos poreikiams, be to, turi būti atsižvelgta į tai, jog, valstybei parduodant namų valdos žemės sklypus, iš esmės keičiasi žemės santykiai, t. y. valstybinės žemės naudojimo santykiai keičiami į namų valdos bendraturčių žemės nuosavybės santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. B. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-43; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-86; 2007 m. balandžio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2007).

21Specialiosios teisėjų kolegijos sprendimuose dėl bylos rūšinio teismingumo ne kartą pažymėta, kad ginčai, kilę dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių bendraturčiams nustatymo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pagrindu, dėl civilinio teisinio santykio vyraujančio pobūdžio priskirtini bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis byloje G. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis byloje UAB „Lucanica“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 9 d. nutartis byloje A. A. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija; kt.). Nagrinėjamos bylos duomenimis, Kauno apygardos administracinis teismas, remdamasis ir specialiosios teisėjų kolegijos praktika, 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti kasatoriaus B. G. skundą dėl Kauno apskrities viršininko priimtų įsakymų.

22Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ buvo pakeista ir nuo 2004 m. lapkričio 18 d. įsigaliojo nutarimo nauja redakcija (Žin., 2004, Nr. 167-6128); nutarimo 2 punkte buvo nustatyta, kad parduodamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai nustatomi pagal gyvenamojo namo, kito statinio ar įrenginio bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių, jeigu šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą buvo pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo. Ginčijami apskrities viršininko 2009 m. spalio ir lapkričio mėn. įsakymai priimti, galiojant šiai Vyriausybės nutarimo redakcijai, o nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte buvo nustatyta, kad „jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kai gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys keliems asmenims (bendraturčiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise“.

23Taigi išeitų, kad naujos redakcijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (ši nuostata iš esmės išliko ir Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcijoje; Žin., 2011, Nr. 53-2551) nebelikus nuostatos dėl bendraturčių teisės įsigyti bendrą namų valdą susitarimo pagrindu ir šio klausimo išsprendimą priskyrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai, keičiasi byloje kilusio ginčo teisinis pobūdis; asmens konfliktas su viešojo administravimo subjektu yra administracinis ginčas (ABTĮ 2 straipsnis); turėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnis).

24Dėl teismingumo

25Teisėjų kolegija pažymi tai, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojo CPK redakcija, kurioje buvo nustatyta galimybė taikyti CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vadinamąjį „absorbcijos“ principą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galioja CPK 36 straipsnio 2 dalis, pagal kurią taikytinas vyraujantis principas, t. y. kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

26Teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl ginčo teismingumo; kai reikalavimas pareikštas dėl viešojo administracinio subjekto priimtų aktų teisėtumo, teisėjų kolegijos nuomone, ginčą turėtų nagrinėti administracinis teismas.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, 356 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

28Kreiptis į specialią teismingumo kolegiją dėl šios bylos teismingumo nustatymo.

29Atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki nutarties dėl teismingumo priėmimo.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra gyvenamojo namo ir kitų statinių Kaune,... 4. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį... 6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 7. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 8. Kasaciniu skundu kasatorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 9. 1. Apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė... 10. 2. Apeliacinės instancijos teismas viršijo kompetenciją, panaikinęs byloje... 11. 3. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tik teisingumo,... 12. Trečiasis asmuo G. G. pareiškimu prisideda prie kasacinio skundo.... 13. Atsiliepime į... 14. kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, teismų... 15. Teisėjų kolegija... 16. Ieškinio reikalavimas panaikinti viešojo administravimo subjekto įsakymus ir... 17. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d nutarimo Nr.260 „Dėl... 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260... 19. Taigi Vyriausybės nutarimu buvo įtvirtinti du galimi parduodamų bendrosios... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant... 21. Specialiosios teisėjų kolegijos sprendimuose dėl bylos rūšinio teismingumo... 22. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d.... 23. Taigi išeitų, kad naujos redakcijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte... 24. Dėl teismingumo ... 25. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojo CPK... 26. Teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl ginčo teismingumo; kai reikalavimas... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kreiptis į specialią teismingumo kolegiją dėl šios bylos teismingumo... 29. Atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki nutarties dėl teismingumo... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...