Byla I-525-4-12
Dėl sutarties pakeitimo ir nuostolių priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei Daivai Gasiūnaitei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklių (2006 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 4-272 redakcija) 34 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

5Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „VST“, tretiesiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Elektrovoltas“ dėl sutarties pakeitimo ir nuostolių priteisimo.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi

Nutarė

9kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d., t. y. 2006 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 4-272 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 34 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui, o civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė.

10Teismas nurodė, jog byloje ieškovė ieškiniu iš esmės prašė sumažinti jos elektros įrenginių prijungimo prie atsakovo elektros tinklų mokestį, prašydama skaičiuoti 40 procentų dalį ne nuo projektinės sąmatinės vertės, o nuo atsakovo faktiškai patirtų išlaidų. Taigi byloje kilo ginčas dėl ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklių (2006 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 4-272 redakcija) 34 punkto taikymo ir jo aiškinimo.

11Ieškovės elektros įrenginių prijungimo ir 2007 m. liepos 27 d. Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo tarp šalių metu galiojusių taisyklių 34 punktas numatė, kad naujiesiems vartotojams operatorių paslaugų kaina, išskyrus atvejus, nustatytus taisyklių 341 punkte, yra lygi 40 procentų vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie tinklų projekto sąmatinės vertės, kai yra 34.1-34.6 punktuose numatytos sąlygos (nagrinėjamu civilinėje byloje atveju – kai pagal patvirtintus vartotojų prijungimo prie tinklų įkainius apskaičiuota operatoriaus teikiamos paslaugos kaina yra daugiau kaip 2,5 karto mažesnė nei šios paslaugos projektinė sąmata). Pažymėjo, jog vėliau Taisyklių 34 punkto norma buvo pakeista, nustatant, jog naujiesiems vartotojams operatorių paslaugų kaina, išskyrus atvejus, nustatytus taisyklių 341, 342 ir 343 punktuose, yra lygi 40 procentų vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie tinklų viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo atliktų darbų kainos, kai yra 34.1-34.6 punktuose numatytos sąlygos (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.). Pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo nuomone, ginčijamos tarp šalių sudarytos sutarties sudarymo metu galiojęs Taisyklių 34 punktas neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygybės principo, taip pat Viešojo administravimo įstatyme 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo, reiškiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Pasak pareiškėjo, nurodyta nuostata reiškia, kad skirtingi naujieji vartotojai jų prijungimo prie elektros tinklų metu gali sumokėti realiai skirtingą prijungimo išlaidų dalį, priklausomai nuo to, kokia yra parengiama tokio vartotojo prijungimo projektinė sąmata, tačiau nesiejant to su realiai patirtomis prijungimo išlaidomis. Todėl gali susidaryti tokia situacija, kad vienas naujai prijungtas vartotojas, apmokėdamas 40 procentų prijungimo prie tinklų sąmatinės vertės, sumokės apie 70 procentų realiai patirtų prijungimo išlaidų, kaip yra nagrinėjamoje byloje, o kitas naujai prijungtas vartotojas, jeigu jam bus parengta pigesnė projektinė sąmata, sumokės, pvz. 50 procentų realiai patirtų prijungimo išlaidų. Tokia situacija, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui.

II.

13Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) atsiliepimai.

14Ūkio ministerija atsiliepime pažymėjo, jog ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 patvirtintos Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-738 nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo pripažintos netekusiomis galios – nuo tada galioja Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-246. Ūkio ministerija pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įsteigimu įstatymu 2009 m. sausio 27 d. įsteigus Energetikos ministeriją, energetikos srityje valstybės politiką formuoja Energetikos ministerija, todėl Ūkio ministerija nebeturi kompetencijos aiškinti energetikos srities teisės aktų, o tokius įgaliojimus turi Energetikos ministerija. Todėl, pasak Ūkio ministerijos, ji nėra tinkamas atsakovas byloje.

15Energetikos ministerijos atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ginčijamą teisės aktą Ūkio ministerija priėmė vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Energetikos įstatymo 6 straipsnio 9 punktu, nustačiusiu Ūkio ministerijos kompetenciją inter alia tvirtinti energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu. Vertinant, ar ginčijamas Taisyklių 34 punktas atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, Energetikos ministerijos nuomone, būtina įvertinti Taisyklėse įtvirtintų teisės normų ir jose nustatytų reikalavimų pobūdį. Pagal savo turinį Taisyklės įtvirtina specialias elektros energijos vartotojų prijungimo taisykles ir reikalavimus sutarčiai, sudaromai tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo, t. y. santykiai dėl elektros energijos įrenginių prijungimo tarp minėtų subjektų yra reguliuojami ne tik privatinės teisės, kurioje galioja asmenų lygybės principas, bet ir viešosios teisės normomis. Pastebėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-204/2004) yra konstatavęs: „Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų sutartys sudarytos tarp šalių 2000 m. lapkričio 20 d. ir 2001 m. lapkričio 21 d., yra viešosios sutartys (CK 6.161 str.), kuriose paslaugų kainos nustatomos vadovaujantis LR ūkio ministro įsakymu“. Neunifikuotas, neindividualus viešosios sutarties sąlygų pobūdis lemia, kad tokios sutartys turi būti sudaromos vadovaujantis imperatyviomis norminių teisės aktų nuostatomis – t. y. Taisyklių 34 punktas visais atvejais turi būti aiškinamas ir taikomas vienodai, nediskriminuojant vartotojų, kuriems teikiama elektros energijos prijungimo paslauga. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje subjektas, turėjęs vadovautis Taisyklėmis ir jas tinkamai pritaikyti, yra paslaugos teikėjas, atsakovas AB „VST“.
  2. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, tarp jų įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, veikla atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (3 str. 1 p.). Be to, viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p.). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog norminius administracinius aktus turi teisę leisti tik viešojo administravimo institucijos, turinčios įstatymų nustatytus įgaliojimus, o pagal 6 straipsnio 4 dalį privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Taigi vertinant ginčijamos nuostatos atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, reikėtų įvertinti, ar ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai Ūkio ministerijai ginčui aktualiu metu suteikė įgaliojimus priimti tokios formos ir turinio teisės aktą kaip Taisyklės. Kaip minėta, teisė tvirtinti energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles Ūkio ministerijai buvo nustatyta Energetikos įstatymo 6 straipsnio 9 punktu.
  3. Pareiškėjas abejones dėl galiojusio ginčijamo teisinio reguliavimo atitikimo nurodytam viešojo administravimo subjektų veiklos objektyvumo principui grindė tuo, jog ginčijama nuostata įtvirtintas elektros energijos prijungimo paslaugos apskaičiavimo būdas netoleruotinas teisinėje valstybėje, kurioje galioja konstitucinis asmenų lygybės principas, todėl prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visų asmenų lygybės prieš įstatymą principui, taigi prieštarauja ir minėtam Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam objektyvumo principui. Energetikos ministerija nurodė, jog Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės, objektyvumo bei kiti principai kyla iš Konstitucijoje įtvirtintų konstitucinių teisinės valstybės bei kitų principų. Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šis principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atskleidžiamas įvairiose Konstitucijos nuostatose. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. <...> Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Taigi atsakovo Ūkio ministerijos diskrecijos teisę riboja iš minėto konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys imperatyvai, inter alia teisėkūros reikalavimai viešojo administravimo subjektams, asmenų lygybės įstatymui, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos, teisingumo, teisinio tikrumo ir aiškumo, proporcingumo ir kt.
  4. Pareiškėjas kelia klausimą, ar galiojęs ginčijamas teisinis reguliavimas nepažeidžia asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principo, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų. Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kuris savo ruožtu glaudžiai siejasi su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Pasak Energetikos ministerijos, galiojusios Taisyklių 34 punkto nuostatos negalima vertinti kaip diskriminacinės ar įtvirtinančios asmenų nelygybę prieš įstatymą, teismą ar kitas valstybės institucijas ar pareigūnus dėl to, kad vartotojai turėjo teisę patys pasirinkti subjektą, atliksiantį elektros energijos prijungimo darbų projektinę sąmatą, nuo kurios bus skaičiuojamas prijungimo prie elektros tinklų mokestis, t. y. vartotojai turėjo galimybę pasirinkti jiems ekonomiškai palankiausią, kainos atžvilgiu priimtiną variantą. Be to, Taisyklių 34 punkto nuostata vienodai taikoma visiems vartotojams, todėl teigti, kad yra pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nėra pagrindo.
  5. Pažymėjo, jog Energetikos ministerija buvo įsteigta 2009 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo 1 straipsniu. 2009 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsniu buvo pakeistas Energetikos įstatymo 6 straipsnis, nustatant Energetikos ministerijos kompetenciją, inter alia tvirtinti energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-246 patvirtintas Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų aprašas, kurio 42 punkte numatyta, kad prijungimo prie elektros tinklų įmokos skaičiuojamos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengta ir patvirtinta elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika ir jos patvirtintais prijungimo prie tinklų įkainiais. Konkrečią prijungimo įmoką vartotojui ar gamintojui apskaičiuoja operatorius, kuris teikia šią paslaugą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, prijungimo prie elektros tinklų paslaugos kaina nustatoma, atsižvelgiant į viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo, atliekančio prijungimo darbus, faktiškai patirtas išlaidas.

Proceso dalyviai