Byla A-662-3051-12
Dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja D. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) 2012 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1P-23 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1P-23); 2) grąžinti ją į tarnybą Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis, 13 kategorija) pareigose; 3) priteisti iš Muitinės departamento vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo realaus įvykdymo dienos; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 10 000 Lt neturtinės žalos; 5) įpareigoti atsakovą nedelsiant grąžinti ją į darbą ir sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį ir visus su tuo susijusius mokėjimus (b. l. 1-4, t. I).

5Pareiškėja skunde nurodė, kad Muitinės departamente ji dirba nuo 2000 m. spalio 23 d., o Ūkio subjektų patikrinimų skyriuje vyriausiosios inspektorės (A lygis, 13 kategorija) pareigose nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. sausio 11 d. – atleidimo iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio l dalies 8 punktą (pareigybės panaikinimas). Nurodė, kad atsakovas 2011 m. sausio 28 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-29 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigybių panaikinimo“. Šiuo Įsakymu nuo 2011 m. birželio 1 d. Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje buvo naikinama vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė (2.8. p.), kurio pagrindu jai buvo įteiktas 2011 m. sausio 28 d. pranešimas Nr. 7B-51 apie tai, kad 2011 m. birželio 1 d. su ja bus nutraukti tarnybos santykiai, jeigu atsisakys siūlomų užimti kitų to paties lygio ir kategorijos pareigų, o tokių nesant – žemesnės kategorijos pareigas, kadangi panaikinama jos pareigybė. Nurodė, kad Muitinės departamentas Įsakymu Nr. 1P-23 ją atleido iš tarnybos 2012 m. sausio 11 d. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė bei išrinkta Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo renkamojo valdymo organo Socialinių reikalų komiteto nare, todėl turi pirmumo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 str. 6 p.) teisę būti palikta darbe. Tokią pirmenybės teisę likti dirbti turi visų darbuotojų atžvilgiu (taigi ir darbuotojų, nurodytų DK 135 straipsnio 1 d. 2, 3, 4, 5 p., atžvilgiu). Nurodė, kad su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (DK 129 str. 4 p.). Pažymėjo, kad ji augina viena du nepilnamečius vaikus. Dėl šios priežasties darbdavys privalėjo prieš pradedant įgyvendinti struktūrinius (darbo organizavimo) pertvarkymus patikrinti duomenis ir informaciją apie faktines aplinkybes, su kurių egzistavimu yra siejamas garantijų darbuotojams taikymas ir apsaugoti labiausiai socialiai pažeidžiamus darbuotojus. Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1P-29 nuo 2011 m. birželio 1 d. buvo panaikinta 1 vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė iš buvusių 3 pareigybių. Administracija privalėjo šiuo atveju atlikti pareigūnų atranką, taikant DK 135 straipsnio nuostatas ir pasiūlyti dirbti pareigūnams, turintiems pirmumo teisę. Administracija, pažeidžiant DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą dėl besąlyginio pirmumo teisės, šias pareigas pasiūlė D. B. ir Z. M., kuriems negalėjo būti taikoma pirmumo nuostata jos atžvilgiu. Pareiškėja teigė, kad nutraukti tarnybos santykius (DK 129 str.) galima tik tuo atveju, jei darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbdavys privalo ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą. Šis imperatyvas turi būti vykdomas visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Tačiau atsakovas tinkamai nevykdė šios pareigos. Muitinės departamente buvo laisvų pareigybių, be to, nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo padidintas pareigybių skaičius nuo 226 iki 430, įsteigti nauji skyriai. Tačiau jai buvo pasiūlyta keletas pareigybių formaliai, žinant, kad atsisakys dirbti tą darbą, o pareigos, kurias galėtų užimti, net nebuvo pasiūlytos. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ji yra socialinių mokslų daktarė, apgynusi disertaciją iš muitinės veiklos srities, kurioje daugelį metų dirba. Teigė, kad atsakovas pažeidė pirmumo vertinimo ir siūlymų teikimo tvarką, nes darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki etatų mažinimo, bet visą darbdavio organizacinę struktūrą, kas daro jos atleidimą iš tarnybos neteisėtą. Vadovaujantis DK 47 straipsnio bei 130 straipsnio 4 dalies nuostatomis, darbdavys, prieš priimdamas sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įstaigoje ir darbuotojų teisinei padėčiai, privalo informuoti darbuotojų atstovus apie planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas bei kitą svarbią informaciją ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Tačiau darbdavys nevykdė šios nuostatos, konsultacijos nebuvo vestos, jokia informacija tuo klausimu nebuvo pateikta. Nurodė, kad atleidimas iš darbo jai buvo labai didelis sukrėtimas ir pažeminimas kitų akyse. Darbdavys, žinodamas, kad ji augina du mažamečius vaikus, atleisdamas ją iš darbo, paliko be pragyvenimo šaltinio. Ji išgyveno dėl to, kad negalės tinkamai aprūpinti savo vaikų, kad netekus atlyginimo, negalės patenkinti net būtiniausių vaikų ir savo poreikių, bus apribotas bendravimas su aplinkiniais, negalės tęsti patinkančio darbo. Teigė, jog labiausiai yra pažeminta ir išgyvena dėl to, kad teisinėje valstybėje dar galimi tokie savavaliavimo ir įstatymų negerbimo atvejai, kad dorai dirbdamas negali būti tikras dėl rytojaus. Dėl susidariusios tokios situacijos pablogėjo sveikata.

6Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-18, t. I).

7Atsiliepime į skundą nurodė, kad kartu su kitomis pareigybėmis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1B-46 2.7 punktu ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1P-29 2.8 punktu nuo 2011 m. birželio 1 d. buvo naikinama Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybė, kurią užėmė D. A., ir šios pareigybės aprašymas, patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1B-759. Nurodė, kad pareiškėja apie pareigybės panaikinimą buvo informuota 2011 m. sausio 28 d. pranešimu Nr. 7B-51, tačiau 2011 m. sausio 31 d. atsisakė susipažinti su pranešimu, todėl jis buvo registruotu paštu išsiųstas jos gyvenamosios vietos adresu.

8Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog D. A. įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiu tapo profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo nare, Muitinės departamentas 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 3B-5.34-3701 kreipėsi į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą su prašymu duoti sutikimą pagal DK 134 straipsnio 1 dalį atleisti iš užimamų pareigų Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiąją inspektorę (statutinę valstybės tarnautoją muitinės pareigūnę) D. A. dėl pareigybės panaikinimo (Statuto 55 str. 1 d. 8 p.). Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2011 m. birželio 2 d. raštu Nr. 05/2011-5 atsisakė duoti sutikimą atleisti renkamojo valdymo organo narę D. A. iš tarnybos, todėl Muitinės departamentas kreipėsi į teismą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo panaikintas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti iš tarnybos D. A.. Vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymu pareiškėja atleista iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo 2012 m. sausio 11 d., kadangi nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. sausio 10 d. pareiškėja sirgo, o pagal Statuto 55 straipsnio 3 dalį, muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pareiškėja su Įsakymu, kuriuo ji atleista iš pareigų, buvo supažindinta 2012 m. sausio 12 d., kadangi atleidimo iš tarnybos dieną - sausio 11 d. ji iš Muitinės departamento pastato išėjo 16.55 val. nepasibaigus jos darbo laikui. Be to, 2012 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. 7B-30, kuriuo pareiškėjai buvo pasiūlyta užimti Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybę, D. A. buvo informuota, kad jeigu nesutiks su siūlomomis pareigomis, ji 2012 m. sausio 11 d. bus atleista iš tarnybos. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, jai buvo išmokėta piniginė kompensacija už 7,06 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos pradėta mokėti keturių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (Statuto 53 str. 4 d.).

9Vadovaujantis Statuto 7 straipsniu ir 54 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjai nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos buvo siūlomos užimti kitos laisvos pareigos, kurių pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ji atitiko: 2011 m. gegužės 27 d. pranešimu Nr. 7B-245 pareiškėjai pasiūlyta 20-ies laisvų pareigybių sąrašas, į kurias jį būtų perkelta, jei atitiktų joms keliamus reikalavimus (tarp siūlomų pareigybių buvo ir pareigybės (Muitinės mokymo centro Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininkas, Muitinės laboratorijos Finansų ir personalo skyriaus vyriausiasis inspektorius), kurių pareigų atlikimo vieta ta pati, kaip ir pareiškėjos naikinamos pareigybės pareigų atlikimo vieta – Vilniaus miestas); 2011 m. birželio 15 d. pranešimu 7B-267 pareiškėjai pasiūlyta užimti Muitinės departamento Vidaus audito tarnybos vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 12 kategorijos) pareigybę; 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr. 7B-321 pareiškėjai pasiūlyta užimti Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 11 kategorijos) pareigybę; 2012 m. sausio 11 d. pranešimu Nr. 7B-30 pareiškėjai pasiūlyta užimti Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybę. Visų šių siūlomų pareigų D. A. atsisakė, todėl nesant kitų laisvų pareigybių, kurių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ji atitiktų, pareiškėja buvo pagrįstai atleista iš tarnybos laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų.

10Anot atsakovo, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriuje naikinant vieną A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę iš buvusių trijų A lygio 13 kategorijos vyriausiųjų inspektorių pareigybių, ji turėjo pirmenybės teisę vyriausiojo inspektoriaus D. B. ir vyriausiosios inspektorės Z. M. atžvilgiu būti palikta dirbti pagal DK 135 straipsnio 6 dalį kaip darbuotoja, išrinkta į darbuotojus atstovaujančius organus. Muitinės departamento generalinis direktorius, vykdydamas jam įstatymais pavestas funkcijas, priėmė sprendimą kartu su kitomis pareigybėmis panaikinti ir Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybę, kurią užėmė D. A., nes šios pareigybės dalis vykdytų funkcijų, atsakovo teigimu, dubliavosi su kitų padalinio pareigūnų funkcijomis ir tapo nereikalinga. D. A. vykdytas funkcijas atlieka ir kiti padalinio pareigūnai, tačiau jų pareigybės nenaikinamos, nes jie, be tų pačių funkcijų, atlieka ir kitas muitinei svarbias funkcijas, kurių D. A. nevykdė. Todėl, anot atsakovo, pareiškėja klaidingai teigė, kad buvo pažeistos DK 135 straipsnio nuostatos. DK 135 straipsnis reglamentuoja darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas tos pačios specialybės ar profesijos darbuotojų skaičius. Tuo tarpu naikinama Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 13 kategorija) pareigybė nėra identiška kitoms šio padalinio pareigybėms, kad jas būtų galima laikyti vienodomis ir taikyti DK 135 straipsnio nuostatas. D. B. ir Z. M. negalėjo būti taikomos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, nes jų vykdomos funkcijos buvo kitokios nei pareiškėjos ir jų pareigybės nebuvo naikinamos.

11Muitinės departamento generalinis direktorius, priimdamas sprendimą panaikinti kai kurias Muitinės departamento pareigybes laikėsi visų Statuto ir DK nustatytų reikalavimų, kad įstatymais saugomi darbuotojų interesai nebūtų pažeisti. Tačiau spręsti, kurias pareigybes naikinti, yra išimtinai institucijos vadovo, t. y. Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetencija. Mažinant pareigybių skaičių Muitinės departamente 9 pareigybės buvo laisvos, todėl faktiškai planuota atleisti tik 15 pareigūnų ir darbuotojų, o tai reiškia, kad darbdaviui nekilo DK numatyta pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais. Net ir nesant įstatyme nustatytos pareigos konsultuotis su darbuotojų atstovais Muitinės departamento vadovybė 2011 m. sausio 18 d. tarėsi su visomis Muitinės departamentui pavaldžiose įstaigose veikiančiomis profesinėmis sąjungomis dėl pareigybių skaičiaus mažinimo ir Kauno teritorinės muitinės darbuotojų regioninė profesinė sąjunga bei Klaipėdos teritorinės muitinės profesinė sąjunga pareigybių skaičiaus mažinimui pritarė. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1B-67 pareigūnams ir darbuotojams, įspėtiems apie atleidimą iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo, buvo suteikiama laisvo laiko naujo darbo paieškoms, jiems paprašius pagal DK 130 straipsnio 3 dalį. Muitinės departamentas ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad įstatymais saugomi pareiškėjos interesai dėl jos užimamos pareigybės panaikinimo nebūtų pažeisti, tačiau pareiškėjai atsisakius jai siūlomų pareigų, ji pagrįstai buvo atleista iš tarnybos. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir nepagrindė, kad tokią žalą patyrė, nenurodė, kuo ta žala pasireiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, savo prašymą grindė tik abstrakčiomis frazėmis.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos D. A. skundą tenkino: panaikino Muitinės departamento 2012 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 1P-23 ,,Dėl D. A. atleidimo iš pareigų“, grąžino D. A. į tarnybą Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis, 13 kategorija) pareigose, priteisė jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo po 158,93 Lt už kiekvieną dieną, išskaičiuojant iš šios sumos pinigines sumas, išmokėtas per praėjusį po atleidimo laikotarpį, ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Sprendimo dalį dėl D. A. grąžinimo į tarnybą nurodė Muitinės departamente vykdyti skubiai.

14Teismas nurodė Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 54 straipsnio 7 dalį ir nustatė, kad ginčo atveju pareiškėjai buvo garantuota jos teisė būti laiku informuotai apie pareigybės panaikinimą. Nurodė DK 135 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-186/2008. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1P-65 patvirtintų pareigybių sąrašų matyti, kad Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje buvo trys vyriausiojo inspektoriaus (A, 13) pareigybės. Šiose pareigose be pareiškėjos dirbo ir D. B. bei Z. M.. Panaikinus vieną Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A, 13) pareigybę iš darbo buvo atleista pareiškėja. Teismui pateiktas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. Nr. 1P-29 įsakymas numatė, kad panaikinama (28 p.) Ūkio subjektų patikrinimų skyriuje vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė. Šis įsakymas pasisakė dėl to, kad naikinama viena Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus pareigybė, nekonkretizuojant ją užimančio asmens. Pareiškėjai adresuotame 2011 m. sausio 28 d. pranešime Nr. 7B-51 remiamasi būtent minėtu įsakymu ir akcentuojama, kad nuspręsta „panaikinti Jūsų užimamą Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybę“. Tokiu būdu pareiškėjai buvo pateikiama akivaizdžiai neteisinga informacija, pažeidžiant jos teises naudotis norminių aktų numatytomis garantijomis kitų darbuotojų – Z. M. ir D. B. – atžvilgiu. Todėl jos atleidimas negali būti laikomas teisėtu.

15Teismas pažymėjo, kad norint užimti Ūkio aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 13) kandidatui reikėjo atitikti specialų reikalavimą – turėti technologijos mokslų studijos srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl pareiškėja negalėjo pretenduoti į šias pareigybes. Taip pat dėl nurodyto specialaus reikalavimo turėti fizinių mokslų srities informatikos krypties aukštąjį išsilavinimą pareiškėja negalėjo pretenduoti į pareigybę Vidaus audito tarnybos skyriuje. Į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimo srityje (6.5 p.). Atsakovas teigė, kad pareiškėja į Personalo administravimo skyriaus (A, 13), Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybes negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“. Klausimas dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo nebuvo sprendžiamas, duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja nebūtų gavusi leidimo dirbti su slapta informacija, atsakovas nepateikė, todėl šį argumentą teismas laikė nepagrįstu, o minėtos pareigybės nepagrįstai nebuvo siūlomos pareiškėjai. Finansų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybei (A, 12) nustatyta, kad reikalingas socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties aukštasis išsilavinimas. Į ją buvo priimta J. K.. Atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėja negalėjo pretenduoti į šias pareigas.

16Ištirta medžiaga patvirtino, kad pareiškėjai buvo garantuota jos teisė būti laiku informuotai apie pareigybės panaikinimą, tačiau atleidžiant iš darbo nepasiūlius buvusių visų pareigybių, kurios buvo laisvos po įspėjimo apie atleidimą įteikimo ir nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo naujai įsteigtos (netgi jos atleidimo dieną buvo laisvos), buvo pažeisti Statuto 54 straipsnio 7 dalies reikalavimai, DK 135 straipsnio reikalavimai. Todėl pareiškėjos atleidimas laikytinas neteisėtu. Teismui pateikta medžiaga patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad atlikus restruktūrizaciją, Muitinės departamente buvo laisvų vyriausiųjų inspektorių pareigybių, kurios visiškai atitiko pareiškėjos kvalifikaciją ir, pareiškėjai sutikus, ji galėjo būti priimta į darbą. Atsakovas negalėjo teisminio nagrinėjimo metu nurodyti aplinkybių, kurios leistų abejoti pareiškėjos kvalifikacija. Atsakovo atstovas paaiškino, kad žemesnės kategorijos pareigų pareiškėjai nesiūlė, nors pripažino, kad pareiškėja nebuvo atsisakiusi nuo žemesnės kategorijos pareigų. Teismas darė išvadą, jog priimant Įsakymą dėl atleidimo buvo pažeisti minėtų norminių aktų reikalavimai, todėl Įsakymas naikintinas.

17Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 5 straipsniu ir taikė DK 297 straipsnio 3 dalį. Teismui pripažinus, kad Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų yra neteisėtas, pareiškėjos reikalavimas buvo tenkintas ir pareiškėja grąžinta į iki atleidimo užimtas pareigas – Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis, 13 kategorija) pareigas, priteisiant užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, išskaičiuojant išmokėtas sumas atleidimo metu kaip kompensaciją. Sprendimo dalis dėl pareiškėjos grąžinimo į tarnybą, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, DK 299 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios normos taikymo praktiką nagrinėjant ginčus dėl grąžinimo į valstybės tarnybą (2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-480/2007), buvo nukreipta vykdyti skubiai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjos patirtus neigiamus išgyvenimus, priteisė jai iš Muitinės departamento 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

18III.

19Pareiškėja D. A. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 168-170 t. II), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies teiginį „Į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros ir organizavimo srityje“.

20Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos neskundžia, tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje (9 psl.) įtvirtintas teismo argumentas „Į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimo srityje (6.5 p.)“ yra nepagrįstas, todėl šalintinas. Teigia, jog ji atitiko ir atitinka specialųjį reikalavimą Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybei (A, 11) užimti, t. y. reikalavimą turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimo srityje. Pažymi, jog nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. sausio 11 d. ėjo Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Šios pareigybės aprašyme nurodoma, jog pareigybė reikalinga vykdyti darbus, susijusius su įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimu, sustabdymu ir panaikinimu, rengti metodinę medžiagą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimams atlikti, vykdyti įmonių rizikos analizę, valdyti rizikos mažinimo priemonių taikymą ir organizuoti įmonių atranką patikrinimams, kontroliuoti teritorinių muitinių struktūrinių padalinių, atliekančių ūkio subjektų veiklos tikrinimus, darbą. Nurodo Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme numatytas vyriausiojo inspektoriaus pareigas ir teigia, jog ji beveik 4 metus dirbo darbą, susijusį su muitinės formalumų atlikimu ir jų priežiūros organizavimu, todėl ji atitiko specialius reikalavimus ir galėjo pretenduoti į 2 kategorijomis žemesnę nei jos užimta Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendime nurodytas teiginys, jog pareiškėja negalėjo pretenduoti į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11), sukelia jai neigiamo pobūdžio teisines pasekmes: galimo atleidimo iš pareigų atveju Muitinės departamentas, remdamasis pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, turės teisę nesiūlyti jai užimti pareigų, kurioms keliamas aptariamas ar panašus specialus reikalavimas. Tokiu būdu jai būtų iš esmės apribota įstatyminė garantija atleidimo iš tarnybos atveju būti perkeltai į kitą darbą Lietuvos muitinėje.

21Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 176-179, t. II), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Mano, kad teismas savo sprendime netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Nurodo, jog pareiškėjos užimama Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė buvo panaikinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1P-29 2.8 punktu ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1B-46 2.7 punktu. Pastaruoju įsakymu buvo pripažintas netekusius galios nuo 2011 m. birželio 1 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 1B-759 „Dėl Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjos D. A. užimamos pareigybės aprašymas. D. B. užimamos pareigybės aprašymas buvo patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 1B-726, o Z. M. užimamos pareigybės aprašymas patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1B-354. Pagal šiuos pareigybių aprašymus D. B. ir Z. M. vykdė skirtingas funkcijas nei pareiškėja. Jų pareigybės ir pareigybių aprašymai nebuvo naikinami. Todėl šie pareigūnai negalėjo būti nei įspėjami apie pareigybės panaikinimą, nei vertinami kartu su pareiškėja dėl pirmenybės teisės dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nes jie negalėjo būti atleisti iš tarnybos Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto (pareigybės panaikinimas) pagrindu. Teismas neįvertino minėtų aplinkybių ir nepagrįstai nusprendė grąžinti pareiškėją į Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 13 kategorija) pareigas, kurių nėra.

23Teigia, jog net jei ir būtų nustatyta procedūrinių pareiškėjos atleidimo iš tarnybos pažeidimų, teismas privalėjo šiuo atveju taikyti DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, tai priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir laikoma, kad darbuotojas yra atleistas teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (2010-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-929/2011, 2011-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3018/2011, 2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3741/2011). Kadangi pareiškėjos pareigybė buvo realiai panaikinta ir tą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo grąžinti pareiškėjos į buvusias pareigas. Be to, Muitinės departamentas objektyviai negalėtų tokio teismo sprendimo įvykdyti, nes neegzistuoja pareigybė, į kurią teismas nurodė gražinti pareiškėją.

24Pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas taip pat riboja Muitinės departamento generalinio direktoriaus diskrecijos teisę spręsti dėl Muitinės departamento organizacinės struktūros ir pareigybių reikalingumo ir tikslingumo. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 7 punkto, Statuto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatos suteikia teisę Muitinės departamento generaliniam direktoriui tvirtinti Muitinės departamento pareigybių aprašymus ir sąrašus, priimti ir atleisti Muitinės departamento pareigūnus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, t. y. teisę priimti sprendimą, kokias pareigybes steigti ir kokias pareigybes naikinti. Nurodo Muitinės departamento generaliniam direktoriui Muitinės įstatymu nustatytą kompetenciją (Muitinės įstatymo 16 str. 6 d. 1, 3, 4, 7 p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, kad kiekvienas atitinkamas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų sėkmingą įgyvendinimą < ... > taip pat, jog vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008). Nurodo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį.

25Pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias tesės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nepagrįstai grąžino pareiškėją į pareigybę, kuri yra panaikinta. Atsakovo nuomone, atsakovas aktyviais veiksmais stengėsi išnaudoti visas galimybes perkelti D. A. į kitas pareigas. Nors pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta nuo 2011 m. birželio 1 d., ji iš pareigų atleista tik 2012 m. sausio 11 d. pasibaigus teisminiam ginčui su profesine sąjunga dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Kadangi pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta, per visą šį laikotarpį pareiškėja jokių funkcijų nevykdė, tačiau Muitinės departamentas turėjo pareigą mokėti jai darbo užmokestį. Iki atleidimo dienos ir pačią atleidimo dieną atsakovas siūlė pareiškėjai užimti kitas pareigas, iš viso pasiūlyta 23 pareigybės, tarp kurių buvo ir lygiareikšmės Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos pareigos. Pareiškėja visų pasiūlytų pareigybių atsisakė, todėl Muitinės departamentui atsirado Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas atleisti pareiškėją iš pareigų.

26Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai 1 000 Lt neturinei žalai atlyginti. Pažymi, kad pareiškėjos pareigybė panaikinta tik nuo 2011 m. birželio 1 d., o atleista 2012 m. sausio 11 d., todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp pirmosios instancijos teismo pripažinto neteisėto atleidimo iš tarnybos ir sveikatos pablogėjimo. Neturtinė žala dėl sveikatos pablogėjimo negalėjo atsirasti anksčiau nei buvo atlikti teismo nurodyti neteisėti veiksmai. Jokių kitų argumentų ir įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos pareiškėja nepateikė, todėl teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.

27Atsakovas muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 186-187, t. II) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėsto, jog pareiškėjos eitos Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigos nesusijusios su muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimu. Pagal Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme nustatytas pareigas (8.1-8.15 p.) pareiškėja vykdė funkcijas, susijusias su ūkio subjektų ūkinės ir komercinės veiklos patikrinimu ir su įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimu, šios funkcijos nesusijusios su muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimu. Paaiškina, kad muitinės formalumai – tai operacijos, susijusios su asmenų tikrinimu jiems vykstant per Bendrijos muitų teritorijos išorinę sieną, jų gabenamo bagažo, prekių bei transporto priemonių tikrinimas, įforminant importo, eksporto ir tranzito procedūras, o kai būtina – taikant draudimus ir apribojimus.

28Pareiškėja atsiliepimu į Muitinės departamento apeliacinį skundą (b. l. 189-193, t. II) prašo muitinės departamento apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą jo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepime pareiškėja nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007. Pažymi, kad nekvestionuoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus diskrecijos teisės spręsti dėl Muitinės departamento organizacinės struktūros ir pareigybių reikalingumo ir tikslingumo, tačiau mano, kad ši teisė turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų. Pažymi, jog atsakovo argumentai, kad jis stengėsi išnaudoti visas galimybes perkeliant pareiškėją į kitas pareigas, yra nepagrįsti.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Pareiškėjos D. A. apeliacinis skundas tenkintinas.

32Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

33Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo Nr. 1P-23, kuriuo pareiškėja atleista iš Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygis, 13 kategorija) pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

34Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos atleidimas negali būti laikomas teisėtu, tenkino pareiškėjos skundą ir grąžino ją į iki atleidimo užimtas Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas, priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo po 158,93 Lt už kiekvieną dieną, išskaičiuojant iš šios sumos pinigines sumas, išmokėtas per praėjusį po atleidimo laikotarpį, ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

35Dėl atsakovo apeliacinio skundo

36Atsakovas Muitinės departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama tokio pobūdžio bylose.

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011 ir kt.). Dėl teismo galių kvestionuoti institucijų atliktus struktūrinius pakeitimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 yra pažymėjęs, kad teismas yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

38Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Muitinės departamento generalinio departamento direktoriaus sprendimais Muitinės departamente sumažintas pareigybių skaičius: Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1B-38 Muitinės departamentui nuo 2011 m. balandžio 1 d. nustatė 226 pareigybes, o nuo 2011 m. birželio 1 d. – 218 pareigybių (b. l. 34-35, t. I); Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1B-156 nustatytas pareigybių skaičius pakeistas ir nuo 2011 m. balandžio 1 d. nustatytos 227 pareigybės, o nuo 2011 m. birželio 1 d. – 219 pareigybių (b. l. 36, t. I).

39Įsakymas Nr. 1P-23, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš užimamų pareigų, buvo priimtas vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame numatyta, jog Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė panaikinama, ir vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytas išmokos išmokėjimas.

40Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1P-29 ,,Dėl muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigybių panaikinimo“ nuo 2011 m. birželio 1 d., be kita ko, panaikino ir Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybę (2.8 p.) (b. l. 37-38, t. I). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtame įsakyme Muitinės departamento generalinis direktorius nedetalizavo, kurią iš trijų vyriausiojo specialisto pareigybių Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje panaikina. Atsakovo teigimu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1P-29 įsakymu buvo panaikinta būtent pareiškėjos pareigybė (Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė), kadangi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1B-46 2.7 punktu (b. l. 39-41, t. I) nuo 2011 m. birželio 1 d. pripažintas netekusiu galios Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 1B-759 „Dėl Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjos užimtos pareigybės aprašymas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog kitų dviejų Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybės aprašymai nebuvo panaikinti, juos įvertinus (b. l. 26-28, 30-32, t. I) taip pat galima daryti išvadą, jog vyriausiųjų specialistų vykdytos funkcijos skyrėsi: pvz., prie D. B. pareigų buvo priskiriama funkcija rengti įmonių tikrinimų, numatytų Nacionalinės mokėjimų agentūros tikrinimų programose ir pateiktose Muitinės departamentui, metinius planus teritorinėms muitinėms, detalizuoti juo pagal kalendorines tikrinimų datas bei pareigūnus ir teikti Nacionalinei mokėjimų agentūrai, teikti įmonių, eksportuojančių intervencinius produktus, apskaitos ir kitų dokumentų tikrinimo ataskaitas su išvadomis ir rekomendacijomis; prie Z. M. pareigų priskirta funkcija administruoti RIKS Atrankos modulio darbastalį, rengti RIKS taisykles ir kt., mokyti naujus RIKS Asmenų patikrinimo dalies vartotojus, t. y., funkcijos, kurios nenumatytos pareiškėjos pareigybės aprašyme.

41Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog dėl pareigybių mažinimo Muitinės departamente, jo pertvarkymo pasikeitė tarnautojų funkcijos, dalis jų buvo panaikinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, Muitinės departamento struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, o jų metu Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, kurią iki atleidimo iš pareigų užėmė pareiškėja, realiai buvo panaikinta. Pažymėtina, kad jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Nors pareiškėjai adresuotame Muitinės departamento 2011 m. sausio 28 d. pranešime Nr. 7B-51 (b. l. 81, t. I) nebuvo nurodyta, kad, be kita ko, Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas jos pareigybės aprašymas, buvo panaikintas, vien dėl šios priežasties pareiškėjos atleidimas negali būti pripažintas neteisėtu.

42Statuto 54 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai muitinės pareigūnei (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė naikinama (Statuto 55 str. 1 d. 8 p.).

43Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos teisė būti laiku informuotai apie pareigybės panaikinimą nebuvo pažeista. Tačiau byloje kyla ginčas dėl to, ar pareiškėjai buvo siūlomos to paties lygio ir kategorijos pareigos, o taip pat ir to paties lygio žemesnės kategorijos pareigos, t. y., ar atleidžiant pareiškėją buvo laikytasi Statuto 54 straipsnio 7 dalies nuostatų.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 7.1 punkte išaiškinta, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos), visų pirma, turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – ir sveikatos būklė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbą (pareigas) pasiūlyti, išskyrus atvejus, kai darbdavys to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kai tokia laisva darbo vieta pasiūloma kitam atleidžiamam iš darbo darbuotojui ir pastarasis jo sutikimu perkeliamas į ją dirbti ir pan.).

45Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A2-539/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime yra išaiškinta, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto normomis nėra reglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas.

46DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. DK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.).

47Byloje nustatyta, jog D. A. yra Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo renkamojo valdymo organo narė (b. l. 20, t. I), taip pat pareiškėja turi du vaikus iki šešiolikos metų (b. l. 9, t. I).

48Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atleidžiant pareiškėją iš darbo nepasiūlius buvusių visų pareigybių, kurios buvo laisvos po įspėjimo apie atleidimą įteikimo ir nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo naujai įsteigtos (netgi jos atleidimo dieną buvo laisvos), buvo pažeisti Statuto 54 straipsnio 7 dalies reikalavimai, DK 135 straipsnio reikalavimai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

49Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime įvardijo pareigas, kurios pareiškėjai buvo siūlytos ir kurių pareiškėja atsisakė, pareigas, į kurias pareiškėja negalėjo kandidatuoti, taip pat įvardijo ir tas pareigas, į kurias pareiškėja galėjo būti priimta: Ūkio aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė (A, 13) (b. l. 1-3, t. IV), į kurią 2011 m. kovo 29 d. buvo priimta D. G., minėta pareigybė 2011 m. kovo mėnesį buvo laisva, tačiau ji pareiškėjai nebuvo siūlyta; Finansų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybė (A, 12) (b. l. 25-26, t. IV), į kurią buvo priimta J. K., tarnybinės veiklos vertinimo būdu ją paaukštinus pareigose, tačiau pareiškėjai ši pareigybė nebuvo siūloma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai nebuvo siūlomos pareigybės į Personalo administravimo skyriaus (A, 13), Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus (A, 12; A, 11) vyriausiojo inspektoriaus pareigybes (b. l. 16-18, 19-21, 22-24, 31-33, t. IV) vien dėl to, jog buvo nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo nebuvo sprendžiamas, duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja nebūtų gavusi leidimo dirbti su slapta informacija, atsakovas nepateikė.

50Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs ir ištyręs, ar vykdant darbuotojų atranką pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pažeisti Statuto 54 straipsnio 7 dalis ir DK 135 straipsnis, nustatė, kad be pareiškėjai siūlytų pareigybių, pareigybių sąraše buvo ir kitų jos kategoriją atitinkančių arba žemesnės kategorijos pareigų, kurios nebuvo pareiškėjai pasiūlytos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo objektyvių priežasčių, trukdžiusių atsakovui įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą pasiūlyti pareiškėjai visas laivas lygiareikšmes arba žemesnes pareigybes, to nepadarius, buvo pagrindas teismui pripažinti pareiškėjos atleidimą iš tarnybos neteisėtu.

51Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis DK 297 straipsnio 3 dalimi grąžino pareiškėją į buvusį darbą ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos iki atleidimo eitos pareigybės aprašymas yra panaikintas, taigi ir pareigybė, į kurią grąžintina pareiškėja realiai neegzistuoja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėją grąžinti į jos buvusias pareigas konkrečiai jas nurodydamas (įvardindamas), nors teismo sprendimo priėmimo metu tokių pareigų jau nebebuvo (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1B-46 2.7 punktu nuo 2011 m. birželio 1 d. pripažintas netekusiu galios Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 1B-759 „Dėl Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjos užimtos pareigybės aprašymas). Tokiu sprendimu, be kita ko, buvo nepagrįstai suvaržyta atsakovo diskrecija spręsti klausimus, susijusius su įstaigos (institucijos) organizacine struktūra. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pareiškėjos atleidimą neteisėtu, turėjo, nenustačius DK 297 straipsnio 4 dalyje išvardintų aplinkybių, pareiškėją grąžinti į lygiavertes pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina, suformuluojant įpareigojimą grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas ar lygiavertes pareigas.

52Dėl neturtinės žalos atlyginimo

53Pareiškėja, kaip jau minėta, prašė jai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog po atleidimo pareiškėja patyrė emocinį stresą, gydėsi, galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, priteisė pareiškėjai 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo, argumentuoja, jog teigdamas, kad pareiškėjos sveikata pablogėjo, teismas remiasi VšĮ Centro poliklinikos 2012 m. vasario 3 d. išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos sveikata pablogėjo 2011 m. kovo 9 d. po patirto emocinio streso (atleidimo iš darbo). Atsakovas pažymi, jog pareiškėjos pareigybė panaikinta tik nuo 2011 m. birželio 1 d., o pareiškėja iš darbo atleista 2012 m. sausio 11 d., todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp atleidimo iš darbo ir sveikatos pablogėjimo.

54Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Todėl nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai kilo pareiga įrodyti, kad egzistuoja nurodytos aplinkybės, t. y. viešosios atsakomybės sąlygos.

55Kartu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A556-526/2009, A146-320/2011), kad neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos nustatymu, t. y. nebūtinai turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (administracinė byla Nr. A14-653/2007).

56Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pareiškėjos pateiktus įrodymus, susijusius su jos sveikatos būklės pablogėjimu, kaip ji nurodo, ją atleidus iš pareigų, bei įvertinus tai, jog įsakymas, kuriuo nustatytas pareiškėjos pareigybės panaikinimas, buvo priimtas 2011 m. sausio 28 d., o pareiškėjos pareigybė faktiškai buvo panaikinta 2011 m. birželio 1 d., tačiau iš pareigų pareiškėja atleista 2012 m. sausio 11 d., pritaria atsakovo argumentui, jog tarp pareiškėjos atleidimo iš darbo ir jos sveikatos pablogėjimo nėra jokio priežastinio ryšio. Tai, jog VšĮ Centro poliklinikos 2012 m. vasario 3 d. išraše užfiksuota, kad pareiškėja patyrė stresą, dėl ko 2011 m. kovo 9 d. – 2011 m. balandžio 15 d. gydėsi, gali būti siejama su Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1P-29, kuriuo nustatyta, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. panaikinama Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė, ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1B-46, kuriuo pripažintas netekusiu galios įsakymas, patvirtinantis pareiškėjos pareigybės aprašymą, tačiau ne su pareiškėjos atleidimu iš tarnybos, kadangi tuo metu (laikotarpiu, kada patyrė stresą, dėl ko 2011 m. kovo 9 d. – 2011 m. balandžio 15 d. gydėsi) pareiškėja negalėjo žinoti, jog ji iš tikrųjų bus atleista iš pareigų.

57Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjai, atsižvelgtina į pareiškėjos ilgametį darbą Muitinės departamente (Muitinės departamento 2012 m. sausio 23 pažymoje Nr. (5.34)3B-663 nurodyta, jog pareiškėja Muitinės departamente pradėjo dirbti nuo 2000 m. spalio 23 d., b. l. 6, t. I), jos kvalifikaciją, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog neteisėtas atleidimas šiuo atveju pareiškėjai neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingumo ir protingumo kriterijus.

58Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo

59Pareiškėja apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kurioje konstatuota, jog „Į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros ir organizavimo srityje“. Pareiškėjos teigimu, ši pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies išvada gali ateityje pareiškėjai sukelti neigiamas pasekmes.

60Teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, kad teisės normų taikymo aktą turėtų sudaryti įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalis. Motyvuojamojoje akto dalyje išdėstoma įrodymų analizė ir vertinimas, jų juridinė kvalifikacija ir pagrįstumas, nuorodos į materialines ar proceso teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012).

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl suformuluotas pagal apeliacinės instancijos teismo teises (CPK 326 str.). Argumentas, kad yra pagrindo riboti apeliaciją dėl motyvų skundimo, nes nustačius kitokius faktus ir teisinius santykius apeliacinės instancijos teisme negalėtų būti paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra nepakankamas. Pirma, teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucijos dalis, antra, tai priklauso nuo konkretaus fakto reikšmės. Dalis apeliacinėje instancijoje pakeistų faktų gali neturėti įtakos faktinių aplinkybių visumai ir galutinei išvadai dėl ieškinio patenkinimo ar atmetimo, bet gali būti teisiškai reikšmingi šalims kaip prejudiciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).

62Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) (b. l. 13-15, t. IV) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimo srityje (6.5 p.). Pareiškėjos teigimu, ji pastarąjį reikalavimą atitiko, t. y. turėjo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimo srityje.

63Kaip pažymėjo pareiškėja, ji nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. sausio 11 d. ėjo Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Šios pareigybės aprašyme (b. l. 22-24, t. I) nurodoma, jog pareigybė reikalinga vykdyti darbus, susijusius su įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimu, sustabdymu ir panaikinimu, rengti metodinę medžiagą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimams atlikti, vykdyti įmonių rizikos analizę, valdyti rizikos mažinimo priemonių taikymą ir organizuoti įmonių atranką patikrinimams, kontroliuoti teritorinių muitinių struktūrinių padalinių, atliekančių ūkio subjektų veiklos tikrinimus, darbą. Pateikdama papildomus raštiškus paaiškinimus pareiškėja pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. balandžio 23 d. reglamento (EB) Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) 4 straipsnio 8 punktas numato, jog muitinės formalumai – visos operacijos, kurias atitinkami asmenys ir muitinės turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų.

64Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1B-443, (b. l. 13-15, t. IV), numatyta, jog Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiasis inspektorius atlieka pareigas specialioje – muitinės priežiūros priemonių taikymo importuojamiems, eksportuojamiems ar tranzitu gabenamiems maisto produktams, prekėms, kurioms taikomos kultūros vertybių apsaugos, nykstančių gyvūnų apsaugos (CITES), vaistams – srityje.

65Anot atsakovo, muitinės formalumai – tai operacijos, susijusios su asmenų tikrinimu jiems vykstant per Bendrijos muitų teritorijos išorinę sieną, jų gabenamo bagažo, prekių bei transporto priemonių tikrinimas, įforminant importo, eksporto ir tranzito procedūras, o kai būtina – taikant draudimus ir apribojimus; muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimas reiškia organizuoti muitinės procedūrų ir sankcionuotų veiksmų atlikimo ir atitinkamais atvejais prekėms taikomų draudimų ir apribojimų kontrolę (pvz., prekių mutiniam įforminimui būtinų leidimų pateikimo kontrolė).

66Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. balandžio 23 d. reglamente (EB) Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) įtvirtintas muitinės formalumų terminas apima visas operacijas, kurias atitinkami asmenys ir muitinės turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (neteko galios 2004 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. IX-2184) 2 straipsnio 1 dalies 25 punkte taip pat buvo įtvirtinta plati muitinės formalumų sąvoka – asmens ir muitinės privalomos atlikti operacijos, reikalingos užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikymąsi.

67Kaip matyti iš Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, ši pareigybė reikalinga darbams, susijusiems su muitų teisės aktų, reglamentuojančių netarifinių užsienio prekybos reguliavimo priemonių (draudimų, apribojimų, specialios prekių importo, eksporto arba tranzito tvarkos) taikymu, rengimu, organizuoti ir kontroliuoti muitinės priežiūros priemonių taikymą teritorinėse muitinėse. Pareiškėjos iki atleidimo eita pareigybė, be kita ko, buvo skirta kontroliuoti teritorinių muitinių struktūrinių padalinių, atliekančių ūkio subjektų veiklos tikrinimus, darbą, taip pat rengti metodinę medžiagą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimams atlikti, vykdyti įmonių rizikos analizę, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjos pareigybė buvo susijusi su muitinės formalumais. Pažymėtina, jog teisės aktuose muitinės formalumai nėra aiškinami tik kaip tos operacijos, kurios yra susijusios išskirtinai su asmenų tikrinimu, jiems vykstant per Bendrijos muitų išorinę sieną. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju vartojama bendro pobūdžio terminologija jos nekonkretizuojant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja negalėjo pretenduoti į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11), kadangi neturėjo 1 metų darbo patirties muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimo srityje (6.5 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pašalinant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kurioje nustatyta, kad „Į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros ir organizavimo srityje“.

68Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ištyręs bylos aplinkybes ir esančius įrodymus, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies dalį motyvų ir suformuluojant reikalavimą grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas ar lygiavertes pareigas.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

70Pareiškėjos D. A. apeliacinį skundą tenkinti.

71Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šalinama išvada, kurioje konstatuota, kad „Į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros ir organizavimo srityje“.

73Pakeisti trečiąją rezoliucinės dalies pastraipą ir išdėstyti ją taip:

74„Grąžinti D. A. į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis 13 kategorija) arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“.

75Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

76Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja D. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu... 5. Pareiškėja skunde nurodė, kad Muitinės departamente ji dirba nuo 2000 m.... 6. Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir... 7. Atsiliepime į skundą nurodė, kad kartu su kitomis pareigybėmis Muitinės... 8. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog D. A. įspėjimo apie pareigybės... 9. Vadovaujantis Statuto 7 straipsniu ir 54 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjai nuo... 10. Anot atsakovo, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Muitinės departamento... 11. Muitinės departamento generalinis direktorius, priimdamas sprendimą... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu... 14. Teismas nurodė Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 54 straipsnio 7 dalį... 15. Teismas pažymėjo, kad norint užimti Ūkio aprūpinimo skyriaus vyriausiojo... 16. Ištirta medžiaga patvirtino, kad pareiškėjai buvo garantuota jos teisė... 17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau... 18. III.... 19. Pareiškėja D. A. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 168-170 t. II), kuriuo... 20. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra... 21. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 22. Mano, kad teismas savo sprendime netinkamai pritaikė materialinės teisės... 23. Teigia, jog net jei ir būtų nustatyta procedūrinių pareiškėjos atleidimo... 24. Pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas taip pat riboja Muitinės... 25. Pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai pritaikė ginčo... 26. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai 1 000 Lt neturinei... 27. Atsakovas muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį... 28. Pareiškėja atsiliepimu į Muitinės departamento apeliacinį skundą (b. l.... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Pareiškėjos D. A. apeliacinis skundas tenkintinas.... 32. Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo Nr. 1P-23, kuriuo pareiškėja... 34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos atleidimas... 35. Dėl atsakovo apeliacinio skundo ... 36. Atsakovas Muitinės departamentas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tam... 38. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Muitinės departamento generalinio... 39. Įsakymas Nr. 1P-23, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš užimamų pareigų,... 40. Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 m. sausio 28 d. įsakymu... 41. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog dėl pareigybių... 42. Statuto 54 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad muitinės pareigūnas, kurio... 43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos teisė būti laiku informuotai... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44... 45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendime... 46. DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys gali nutraukti... 47. Byloje nustatyta, jog D. A. yra Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių... 48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atleidžiant pareiškėją iš... 49. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime... 50. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs ir ištyręs, ar vykdant... 51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis DK 297 straipsnio 3... 52. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ... 53. Pareiškėja, kaip jau minėta, prašė jai priteisti neturtinės žalos... 54. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji... 55. Kartu pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pareiškėjos pateiktus įrodymus,... 57. Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjai,... 58. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo ... 59. Pareiškėja apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo... 60. Teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, kad teisės normų taikymo aktą... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog gali būti skundžiamas... 62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į Muitinės procedūrų skyriaus... 63. Kaip pažymėjo pareiškėja, ji nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. sausio... 64. Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme,... 65. Anot atsakovo, muitinės formalumai – tai operacijos, susijusios su asmenų... 66. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m.... 67. Kaip matyti iš Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus... 68. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 70. Pareiškėjos D. A. apeliacinį skundą tenkinti.... 71. Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą... 73. Pakeisti trečiąją rezoliucinės dalies pastraipą ir išdėstyti ją taip:... 74. „Grąžinti D. A. į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos... 75. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 18 d.... 76. Nutartis neskundžiama.