Byla 3K-3-204/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Teodoros Staugaitienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ir atsakovo Lietuvos kariuomenės kasacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos kariuomenei, trečiajam asmeniui Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajam pulkui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškinyje nurodė, kad 1998 m spalio 1 d. buvo priimtas dirbti šaltkalviu-dujininku į Krašto apsaugos ministerijos Ruklos mokomąjį pulką. Su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2005 m. sausio 27 d. jis gavo Krašto apsaugos ministerijos gynybos štabo 2004 m. gruodžio 31 d. įspėjimo lapelį Nr. IS-429, kad panaikinama einama pareigybė Mokomajame pulke, remiantis DK 120 straipsnio l dalimi, siūloma užimti naujai įsteigtos Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Ruklos įgulos aptarnavimo tarnybos Infrastruktūros skyriaus Energetikos poskyrio santechniko pareigas. Įspėjime taip pat buvo nurodyta, kad, nesutikus eiti nurodytų pareigų, po 2 mėnesių nuo šio įspėjimo lapelio gavimo dienos bus atleistas iš pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Ieškovui nesutikus eiti siūlomų pareigų, 2005 m. kovo 29 d. jis buvo atleistas iš darbo. Tačiau dėl neteisėto atleidimo buvo kreiptasi į teismą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu jo ieškinį patenkino: pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžino jį į pirmesnį darbą. Ieškovas nurodė, kad, grįžus į darbą, darbdavys jam realiai neleido dirbti jokio darbo, o 2005 m. lapkričio 7 d. įteikė raštą 1IS-600, kuriame siūloma eiti įvairias darbininkų kategorijai priskirtas pareigas bei įspėjama, kad nesutikus bus atleistas iš darbo. Ieškovas su darbdavio pateiktais siūlymais nesutiko, todėl 2006 sausio 9 d. darbdavio įsakymu Nr. P-6 buvo atleistas iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovas laiko, kad darbdavys nutraukė su juo darbo sutartį be teisėto pagrindo, įspėjimas ir kitų darbų siūlymai neatitiko keliamų reikalavimų, realūs struktūriniai pertvarkymai darbovietėje nebuvo atlikti, nes per ginčo laikotarpį buvo priimti nauji darbuotojai, todėl prašo grąžinti jį į pirmesnį darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2006 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti neteisėtu ir panaikinti darbdavio 2006 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-6 „Dėl V. S. atleidimo“; kadangi dėl darbdavio elgesio, antrą kartą neteisėtai atleidžiant iš darbo, ieškovas patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius sukrėtimus, tai darbdavys turėtų atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią ieškovas įvertino 10 000 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vado 2006 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-6 „Dėl V. S. atleidimo“; pripažino ieškovo atleidimą 2006 m. sausio 9 d. iš darbo Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Logistikos komandos Infrastruktūros grupės Energetikos skyriaus operatoriaus pareigų pagal DK 129 straipsnį neteisėtu ir priteisė iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; atmetė ieškovo reikalavimą grąžinti jį į pirmesnį darbą; priteisė iš atsakovo ieškovui 3 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nes nustatė, kad dėl struktūrinių pertvarkymų ieškovo darbo sutartimi prisiimtos funkcijos išliko, šių funkcijų atlikimui buvo priimtas naujas darbuotojas, todėl padarė išvadą, kad tokios funkcijos ar jų dalis, kurias pagal darbo sutartį atliko ieškovas, darbovietėje buvo atliekamos ir joms atlikti mažesnio darbuotojų skaičiaus neužteko. Teismas konstatavo, kad įspėjime ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo darbo sutarties nutraukimo priežastis nurodyta nepakankamai konkrečiai bei ieškovui nesuprantamai, todėl įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Be to, atsakovas įstatymo leistinomis priemonėmis neįrodė, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu realiai egzistavo svarbios priežastys, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą.

8Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, patvirtinus naują atsakovo darbo organizavimo struktūrą bei naują pareigybių sąrašą, Jonavos rajono apylinkės 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu grąžintas į darbą ieškovas jokių darbo funkcijų neatliko ir, gaudamas darbo užmokestį, praktiškai nedirbo, taip pat į tai, kad ieškovui buvo siūloma eiti turimas laisvas darbo vietas, tačiau ieškovas nesutiko būti perkeltas į kitas pareigas, t. y. ieškovas atsisakė bendradarbiauti su darbdaviu, padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Dėl to ieškovo reikalavimo grąžinti jį į pirmesnį darbą teismas netenkino, motyvuodamas tuo, kad gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; taikė DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas darbuotojo teisių apsaugos priemones – konstatavo darbo teisinių santykių nutraukimą ir priteisė Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

9Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovą iš darbo, todėl tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas dirbo pas atsakovą ilgą laiką – apie septynerius metus, neturėjo nuobaudų, jo atleidimas iš darbo jau kartą teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu. Be to, po grąžinimo į darbą ieškovas, gaudamas darbo užmokestį, praktiškai nedirbo, kai ieškovui buvo siūlomos eiti turimos laisvos vietos, jis su darbdaviu nebendradarbiavo, dėl to teismas neturtinei žalai atlyginti priteisė 3 000,00 Lt, taip iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų netenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nes nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, įtvirtintų DK 129 straipsnio 2 dalyje, kurios leistų darbdaviui nutraukti darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės.

12Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neteisėtą ieškovo atleidimą iš darbo, pagrįstai laikė, kad ieškovui bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir jo į pirmesnį darbą negrąžino. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo ir atsakovo santykiai konfliktiški bei kad darbo sąlygos ieškovui yra nepalankios. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi DK 297 straipsnio 4 dalimi, patikslino teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną, ir papildomai nurodė, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 43,97 Lt, o šių išmokų mokėjimo pradžia – 2006 m. sausio 9 d. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, remdamasis įstatyme įtvirtintais neturtinės žalo dydžio nustatymo kriterijais ir teismų praktika.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis ieškovo reikalavimas grąžinti jį į pirmesnį darbą pas atsakovą netenkintas, o neturtinės žalos dydis sumažintas iki 3000 Lt, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovą – Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Logistikos komandos Infrastruktūros grupės Energetikos skyriaus operatoriaus pareigas, padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt, kitas procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

15Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl DK 297 straipsnio pažeidimo. Teismai netinkamai aiškino DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas teisines nuostatas ir nepagrįstai, neatsižvelgdami į ieškovo valią, netaikė DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyto darbuotojo teisių gynimo būdo, t. y. netenkino ieškovo (darbuotojo) reikalavimo grąžinti jį į pirmesnį darbą. DK 297 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priimti sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tokia bylą nagrinėjančio teismo teisė nėra absoliuti ir turėtų būti taikoma atsižvelgiant tik į iš darbo neteisėtai atleisto darbuotojo interesus. Teismas, taikydamas vieną iš DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, privalo įvertinti galimas sprendimo pasekmes darbuotojui, taip pat jo galimybę susirasti kitą darbą. Teismas, nuspręsdamas negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į pirmesnį darbą dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti ir taip pablogindamas darbuotojo padėtį, buvusią iki jo neteisėto atleidimo, pirmiausia turėtų atsižvelgti į paties darbuotojo poziciją šiuo klausimu.
  2. Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Teismai, nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovo veiksmai priimant 2006 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. P-6 dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo kryptingi ir tyčiniai, nukreipti darbo sutarties su ieškovu nutraukimo linkme, nepaisant nei 2005 m. lapkričio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo, nei DK įtvirtintų teisės normų. Tyčinius atsakovo veiksmus patvirtina ir ta aplinkybė, kad, vykstant ginčui teisme dėl ieškovo grąžinimo į darbą, 2005 m. gegužės 3 d. į operatoriaus pareigas, į kurias teismo sprendimu buvo grąžintas ieškovas, atsakovas priėmė visiškai naują darbuotoją. Atsižvelgiant į atsakovo veiksmų pobūdį, į keturiolikos mėnesių laikotarpį, kurį buvo neteisėtai atleistas iš darbo, į didelius nepatogumus, kuriuos patyrė netekęs nuolatinių pajamų, būtinybę kreiptis į šeimą ir vaikus dėl materialinės pagalbos, į netikrumą dėl ateities, kurį lėmė tai, kad darbdavys nepaisė įsiteisėjusių teismų sprendimų, į gerą atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas iki 10 000 Lt.

16Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami ginčą, netinkamai taikė DK 129 straipsnio 2 dalį bei pažeidė CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pagal DK 129 straipsnio 2 dalį darbo sutartis gali būti nutraukta dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Organizacijos struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jei dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimi nustatytų funkcijų, nes tokios funkcijos darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Tokie organizacijos struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo valdymo organo sprendimu ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. Teismai, pripažindami, kad Lietuvos kariuomenėje nuo 2005 m. sausio 1 d. nevyko struktūrinių pertvarkymų, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus (krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymus). Iš rašytinių įrodymų matyti, kad naujų pareigybių nebuvo steigiama, o tam tikros tarnybos buvo pertvarkomos taip, kad toms pačioms funkcijoms atlikti pavesta mažiau žmonių. Krašto apsaugos ministras, vykdydamas būtinus krašto apsaugos sistemos pertvarkymus, nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. iki 2004 m. gruodžio 20 d. priėmė keletą įsakymų dėl Ruklos įgulos karinių vienetų aptarnavimo struktūros pertvarkymo ir vieningos įgulos karinių vienetų Aptarnavimo tarnybos įsteigimo. Krašto apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-926 iš šešiolikos operatoriaus pareigybių buvo paliktos tik aštuonios. Teismai privalėjo įvertinti, ar Krašto apsaugos ministerijos įsakymais steigiant Aptarnavimo tarnybą ir naikinant kitus minėtus tris karinius vienetus buvo įkurta mažiau pareigybių nei buvo panaikinta, t. y. ar operatoriaus funkcijoms atlikti pakako mažiau darbuotojų.

17Atsakovas kasaciniame skunde taip pat pažymi, kad teismų išvados, jog įspėjime ieškovui darbo sutarties nutraukimo priežastis nurodyta nepakankamai konkrečiai ir jam nesuprantamai, ir todėl įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto, yra nepagrįstos. Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys nutraukia darbo sutartį, ją vertinant taip pat turi būti atsižvelgiama į kitas darbuotojui žinomas aplinkybes, lemiančias tą priežastį. Įvertinant bylos aplinkybes bei 2005 m. lapkričio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, negalima teigti, kad ieškovui įteikus įspėjimo lapelį jam galėjo būti nežinomos atleidimo priežastys. Faktinės bylos aplinkybės nurodo, kad ieškovo atleidimo procesas buvo tęstinis. Darbdavys, vykdydamas nurodytą 2005 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimą, siekė tęsti darbo santykius, siūlė ieškovui kitas pareigas, tačiau šis su tuo nesutiko. Įvertinant tai, kad teismai netinkamai taikė DK 129 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, ieškovui taip pat nepagrįstai priteista neturtinė žala.

18Su atsakovo kasaciniu skundu sutiko prisidėjimą prie atsakovo kasacinio skundo pateikęs trečiasis asmuo. Prisidėjimas prie kasacinio skundo yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo kasacinis skundas.

19Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą ir nurodė, kad su šiuo kasaciniu skundu nesutinka; prašė jo netenkinti kaip nepagrįsto. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ginčija teismų procesinius sprendimus dėl DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto neatitinkančio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovo 2005 m. lapkričio 7 d. įteiktame įspėjime (T. 1, b. l. 7) nebuvo jokios priežasties, dėl kurios ketinama nutraukti darbo sutartį, tik nurodyta, kad, nesutikus eiti siūlomų pareigų, vadovaujantis 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu ir krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1386, bus atleistas pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Atleidimo priežastys buvo visiškai neaiškios, nes po nurodyto įsakymo priėmimo atsakovas jau buvo nuo 2005 m. kovo 29 d. atleidęs ieškovą iš darbo ir šis atleidimas 2005 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu. Be to, jokių kitų krašto apsaugos ministro įsakymų, kurie būtų buvę priimti po teismo sprendimo, kuriuo ieškovo atleidimas pripažintas neteisėtu, ir būtų susiję su ieškovo pareigybe, nebuvo priimta.

20Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ieškovo kasacinis skundas yra nepagrįstas, jame nėra CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, todėl prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Į pirmąjį ieškovo kasacinio skundo argumentą atsiliepime atsakoma tuo, kad atsakovas, įvykdęs struktūrinius pertvarkymus, ėmėsi visų galimų priemonių ieškovo socialiniam interesui patenkinti, siūlydamas jam eiti laisvas darbo vietas, tačiau ieškovas tokių pasiūlymų nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš darbo DK nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo tyčinių veiksmų ir kaltės nesuteikiant jam pirmiau turėto darbo, lėmusios jo patirtą neturtinę žalą, yra nepagrįsti, nes ieškovas, atsisakydamas jam siūlomų darbų, nebuvo pakankamai rūpestingas dėl savo ateities ir nuolatinių darbo pajamų užtikrinimo. Remiantis šiais argumentais, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos negali būti tenkinamas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

23Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad darbdavys neteisėtai atleido darbuotoją iš darbo, nes po vykdytų struktūrinių pertvarkymų darbovietėje darbuotojo funkcijos išliko, o joms atlikti mažesnio darbuotojų skaičiaus neužteko, nes atleidimo procedūros metu toms pačioms funkcijoms atlikti buvo priimti kiti darbuotojai, tačiau dėl susiklosčiusių darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykių sprendė, kad, grąžinus ieškovą į darbą, jam bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos, todėl taikė DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas darbuotojo teisių gynybos priemones ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

24V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasaciniuose skunduose keliami DK 129 straipsnio 2 dalies, 297 straipsnio 3 ir 4 dalies, 250 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo klausimai ginčo santykiams reguliuoti, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

26Dėl DK 129 straipsnio 2 dalies taikymo. DK 129 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nuostata, pagal kurią darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbuotoją DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis ir suponuojančiomis darbdavio teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės. Kai, remiantis DK 129 straipsnio 2 dalimi, darbdavio iniciatyva nutraukiama neterminuota darbo sutartis, darbdavys turi nurodyti, o kilus ginčui įrodyti, konkretų faktą (ar faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir įvardyti tai nulėmusias svarbias priežastis. Teismų priimtais procesiniais sprendimais nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vado 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. P-6 yra atleistas iš Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Logistikos komandos Infrastruktūros grupės Energetikos skyriaus operatoriaus pareigų darbdavio iniciatyva dėl struktūrinių pertvarkymų (DK 129 straipsnio 2 dalis), taip pat nustatyta, kad krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymais Nr. V-1386 ir V-1387, siekiant efektyvesnio finansinių išteklių bei personalo valdymo, buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, nuo 2005 m. sausio 1 d. panaikintos Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Logistikos komanda, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono bei Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono įgulų atitinkamos tarnybos. Jų funkcijas pradėjo vykdyti naujai krašto apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-926 įsteigta Ruklos įgulos aptarnavimo tarnyba, kurioje buvo įsteigta mažiau operatoriaus pareigybių, nei jų buvo panaikinta nurodytuose kariniuose vienetuose. DK 129 straipsnio 2 dalis suteikia darbdaviui teisę nutraukti savo iniciatyva neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju dėl svarbių priežasčių - darbovietės struktūrinių pertvarkymų, kurie turi būti įforminti kompetentingo organo sprendimu ir būti realūs. Sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai ir savo rizika. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.

27Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad funkcijos, kurias pagal darbo sutartį atliko ieškovas, išliko ir po struktūrinių pertvarkymų, nors jos priskirtos Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Ruklos įgulos aptarnavimo tarnybai. Vykdydamas krašto apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. V-926, Lietuvos kariuomenės vadas 2004 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. PK-1618 „Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių darbuotojų perkėlimo į Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Ruklos įgulos aptarnavimo tarnybą“, tačiau ieškovas į šią naujai suformuotą tarnybą neperkeltas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad išlikusioms funkcijoms atlikti mažesnio darbuotojų skaičiaus neužteko, nes darbuotojo (ieškovo) darbo sutartimi prisiimtoms funkcijoms atlikti darbovietėje buvo priimtas naujas darbuotojas; įspėjimo laikotarpiu iki ieškovo atleidimo 2005 m. kovo 29 d. darbovietėje buvo dvi laisvos analogiškos pareigybės, kurios ieškovui nebuvo pasiūlytos. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismas, spręsdamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, 2005 m. lapkričio 2 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatyme nustatytą procedūrą, todėl teismo sprendimu buvo grąžintas į pirmesnį darbą. Negalima sutikti su atsakovo kasaciniame skunde pateiktais argumentais, kad nurodytu 2005 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimu ieškovo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu tik dėl procedūrinių pažeidimų, šiame sprendime konstatuoti ir materialinių teisės normų, t. y. atleidimo iš darbo pagrindo, pažeidimai. Darbdavys, siekdamas pakartotinai atleisti darbuotoją (ieškovą) tuo pačiu pagrindu, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų darbovietėje, remdamasis DK 129 straipsnio 2 dalimi, 2005 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 1IS-600 „Dėl pareigų užėmimo“ nurodė, kad remiasi 2005 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimu ir krašto apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu V-1386. Pakartotinio atleidimo metu darbdavys laikėsi atleidimo procedūros, siūlė ieškovui laisvas pareigybes, tačiau 2005 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimu nustatyto pažeidimo dėl atleidimo pagrindo nepašalino. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kad po Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimo priėmimo darbdavys būtų vykdęs kokius nors struktūrinius pertvarkymus, susijusius su ieškovo vykdytomis funkcijomis, ir kurie sudarytų teisėtą pagrindą nutraukti su ieškovu darbo sutartį DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu. Remdamiesi tuo, kas aptarta, bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtai; atsakovo kasacinio skundo ir trečiojo asmens prisidėjimo prie kasacinio skundo argumentai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

28Dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo. DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos papildomos garantijos darbuotojams, atleistiems iš darbo be teisėto pagrindo, ir įtvirtinti du alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai. Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Kadangi DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta galimybė taikyti vieną iš alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, tai teismai, parinkdami vieną iš jų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad nėra pagrindo grąžinti darbuotoją į pirmesnį darbą ir tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi, teismas gali savo iniciatyva, kai yra DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos: ekonominės, technologinės, organizacinės ar kitos panašios priežastys, dėl kurių darbuotojui bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą, įtvirtintą DK 297 straipsnio 4 dalyje (CPK 418 straipsnis). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

29Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismai pagrįstai konstatavo, kad dėl susiklosčiusių darbuotojo ir darbdavio santykių, kurie yra konfliktiški, nepavykusio darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimo dėl galimo darbo santykių pratęsimo, faktinių darbo santykių, kurie buvo po darbuotojo grąžinimo į darbą 2005 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimu, kai darbuotojui joks realus darbas nebuvo suteikiamas, ir darbuotojas, gaudamas darbo užmokestį, darbo metu jokių funkcijų neatliko ir pan., darbuotojo (ieškovo) grąžinimas į darbą yra apsunkintas, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovo prašymo grąžinti jį į pirmesnį darbą netenkino ir DK 297 straipsnio 3 dalies netaikė. Bylą nagrinėję teismai, siekdami užtikrinti tinkamą darbuotojo teisių apsaugą ir atkurti socialinį teisingumą, pripažino ieškovo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo pas atsakovą dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis), taip pat priteisė neturtinės žalos atlyginimą (DK 250 straipsnis). Teismai bylos faktams teisiškai kvalifikuoti tinkamai taikė DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatas, kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti priimtus teismų procesinius sprendimus.

30Dėl DK 250 straipsnio taikymo. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja DK 250 ir CK 6.250 straipsniai. Teismai, priteisdami ieškovui neturtinę žalą, konstatavo, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovą iš darbo, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, jog tokie neteisėti darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Bylą nagrinėję teismai, nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus; susiklosčiusius darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius, į tą aplinkybę, kad darbdavys neteisėtais pagrindais bei pakartotinai neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, neužtikrino tinkamo teismo sprendimo vykdymo, taip pat atsižvelgė į ieškovo elgesį: ieškovas, atsisakydamas jam siūlomų darbų, nebuvo pakankamai rūpestingas dėl savo ateities ir nuolatinių darbo pajamų užtikrinimo. Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir nurodyti jos apskaičiavimo kriterijai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydį.

31Kasacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistus.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškinyje nurodė, kad 1998 m spalio 1 d.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nes nustatė, kad... 8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, patvirtinus naują atsakovo darbo... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta,... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 11. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos... 12. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 15. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  1. Dėl DK... 16. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius... 17. Atsakovas kasaciniame skunde taip pat pažymi, kad teismų išvados, jog... 18. Su atsakovo kasaciniu skundu sutiko prisidėjimą prie atsakovo kasacinio... 19. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą ir nurodė, kad... 20. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad ieškovo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės... 23. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad darbdavys neteisėtai atleido... 24. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Kasaciniuose skunduose keliami DK 129 straipsnio 2 dalies, 297 straipsnio 3 ir... 26. Dėl DK 129 straipsnio 2 dalies taikymo. DK 129 straipsnio 1 dalyje yra... 27. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad funkcijos, kurias pagal darbo... 28. Dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo. DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse... 29. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismai pagrįstai konstatavo, kad... 30. Dėl DK 250 straipsnio taikymo. Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala... 31. Kasacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis)... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą ir Kauno... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...