Byla e2A-699-372/2020

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-574-291/2020 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į buvusį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl darbo užmokesčio už darbo dieną priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Šiaulių ligoninei. Teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę vykdyti darbo sutartį Nr. 1941 su ieškove E. B., pagal kurią ieškovė buvo priimta pas atsakovę į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus stacionarą (Reabilitacijos skyrius) medicinos psichologe (1 etatu); 2) pripažinti ieškovės E. B. darbo sutarties sąlygų pakeitimą, ją perkeliant iš atsakovės Reabilitacijos skyriaus į atsakovės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, neteisėtu bei tokį atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės sprendimą (įsakymą) panaikinti; 3) pripažinti atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo neteisėtu bei pripažinti ieškovės E. B. atleidimą iš darbo neteisėtu; 4) grąžinti ieškovę E. B. į pirmesnį darbą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyrių medicinos psichologe (1 etatu); 5) priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ieškovei E. B. darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio 27 d.; 6) priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ieškovei E. B. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki grąžinimo į darbą dienos; 7) priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ieškovei E. B. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 8) priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ieškovei E. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją, prašė jos perkėlimą dirbti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos kliniką pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigoti darbdavį (atsakovę) atkurti ieškovės buvusią darbo vietą atsakovės Reabilitacijos skyriuje. Komisijai nurodė, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. dirba VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, medicinos ir fizinės reabilitacijos stacionaro skyriuje medicinos psichologe vieno etato krūviu, yra įgijusi psichologo bakalauro kvalifikaciją, suteikta sveikatos magistro kvalifikacija, turi Europinį klinikinį ir sveikatos psichologo sertifikatą. 2019 m. rugsėjo 11 d. gavo pranešimą apie jos etato, esamo Reabilitacijos skyriuje, iškėlimą į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, tačiau pranešime neįvardinta perkėlimo priežastis, ar ta perkėlimo priežastis yra svarbi, pagrįsta ekonominiu ar kitu būtinumu. Ieškovės nuomone, medicinos psichologo etatas vėl bus atkurtas, ten priimtas kitas darbuotojas, su ieškove bus pasielgta neteisėtai, jos perkėlimas yra vykdomas tik „dėl akių“. Ieškovės vertinimu, Reabilitacijos skyriuje privalo dirbti medicinos psichologas, kadangi tai imperatyviai reguliuoja galiojantys teisės aktai.

93.

10Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6480 darbo byloje Nr. APS-116-17808/2019 nusprendė ieškovės prašymą atsakovei dėl ieškovės perkėlimo dirbti į kitą skyrių pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atkurti ieškovės buvusią darbo vietą atmesti. Komisija nustatė, kad ieškovė pagal darbo sutartį dirba VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, eina medicinos psichologo pareigas, sutarta ieškovės darbo vieta – Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus stacionaras (nuo 2019 m. sausio 1 d. – Reabilitacijos skyrius). Ieškovė atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimu Nr. VL-883 buvo informuota apie numatomą darbo sutarties sąlygų keitimą – kad ieškovės užimamas medicinos psichologo 1 etatas Reabilitacijos skyriuje nuo 2019 m. spalio 1 d. perkeliamas į Psichiatrijos klinikos krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, nekeičiant darbo užmokesčio. Komisija konstatavo, kad ginčas kyla dėl ieškovės darbo vietos pakeitimo (keičiasi darbo vietos adresas), taip pat numatoma keisti ir darbo sąlygas, t. y. darbo organizavimo tvarką (reikės aptarnauti ne tik reabilitacijos skyriaus pacientus, bet ir kitų skyrių pacientus pagal poreikį, laikantis principo, kad medicinos psichologas lydi pacientą per visą gydymosi ligoninėje laiką, nepriklausomai nuo to, kuriame ligoninės skyriuje pacientas gydomas). Komisija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos privalo būti neatsiejamai aiškinamos su DK 57 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkto nuostatomis – darbo ginčą nagrinėjančio organo pareiga patikrinti darbdavio nurodytų priežasčių realumą, realų vykdymą. Sprendžiant, ar darbdavys teisėtai keičia darbo sutarties sąlygas, įvertintinos darbdavio nurodytos ekonominio, organizacinio, gamybinio būtinumo priežastys. Komisija sprendė, kad pertvarka atsakovės viduje vyksta realiai, nėra įrodymų, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu būtų nusistačiusi priešiškai. Komisija nurodė, kad ieškovė traktuoja, jog darbo sąlygos keičiamos ne tik keičiant darbo vietą (iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos skyrių, esantį kitu adresu), tačiau ir patį darbo organizavimo būdą, t. y., kad medicinos psichologas per visą paciento gydymosi laiką ligoninėje konsultuos pacientą, nepaisant, kokiame skyriuje jis gydysis. Komisijos vertinimu, toks darbo organizavimo būdo pakeitimas netraktuotinas kaip darbo sąlygų pakeitimas, o vertintinas kaip darbo sąlygos pakeitimas, kuriam taikytinos DK 45 straipsnio 4 dalies nustatytos taisyklės. Komisijos nuomone, atsakovė turėjo teisinį pagrindą inicijuoti tiek darbo sutarties sąlygų pakeitimą, tiek darbo sąlygų keitimą ieškovės atžvilgiu.

114.

12Ieškovė pažymėjo, kad DK 231 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

135.

14Ieškovė nurodė, kad gavo atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. VL-883 „Pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“, kuriame buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, tai yra ieškovės užimamas medicinos psichologo 1 etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovės buvo prašoma per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos raštu informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Taip pat ieškovė buvo įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji gali būti atleista iš užimamų pareigų pagal DK 57 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Taigi atsakovė manė, kad ji keičia ieškovės darbo sutarties sąlygas ir tokiam pakeitimui yra reikalingas ieškovės sutikimas.

156.

16Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei, nurodė, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešime nėra įvardinta perkėlimo priežastis, ar ta perkėlimo priežastis yra svarbi, pagrįsta ekonominiu ar kitu būtinumu. Ieškovė paprašė aiškiai ir suprantamai išdėstyti, ar realiai pertvarkyti etato perkėlimą iš Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos kliniką yra būtina, ar šis perkėlimas nėra atliekamas tik „dėl akių“, ar vėliau nebus vėl atkurtas Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etatas komandiniam darbui ir taip bus priimtas kitas darbuotojas. Ieškovė nurodė, kad, jos manymu, etato perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos kliniką yra vykdomas tik „dėl akių“, siekiant „atlaisvinti“ darbo vietą kitam, t. y. „savam žmogui“, o po ieškovės išėjimo į Psichiatrijos kliniką, jos darbo vietoje dirbs kitas medicinos psichologas, nes, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Reabilitacijos skyrius be medicinos psichologo veiklos vykdyti negali. Ieškovė išvardino DK nuostatas, įtvirtinančias darbdavio pareigas, pažymėjo, kad į jos 2019 m. rugpjūčio 30 d. prašymą atsakymo negavo, paprašė pateikti įsakymus, potvarkius ir kitus dokumentus, kurie neabejotinai ir pagrįstai įrodytų būtinumą jos etatą perkelti iš Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos kliniką.

177.

18Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipimusi dėl darbo vietos išsaugojimo, adresuotu atsakovei, nurodė sužinotas iš atsakovės aplinkybes, kad į Reabilitacijos stacionarą medicinos psichologo pareigas ateis dirbti kita psichologė, o ieškovė yra metama iš Reabilitacijos skyriaus, kas yra nesąžininga bei neteisinga. Ieškovė klausė, kodėl kitai psichologei nėra siūlomas darbas Psichiatrijos klinikoje, o norima užvaldyti ieškovės darbo vietą Reabilitacijos skyriuje. 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme, adresuotame atsakovei, ieškovė nurodė, kad prašymo surašymo dieną buvo pasitarimas dėl psichologų darbo, kur buvo pateikta informacija, jog artimiausiu metu bus kviečiamas posėdis dėl darbo (psichologų) reglamentavimo. Ieškovė prašė į darbo grupę, kur bus sprendžiamas minėtas klausimas, įtraukti ir ją, tačiau toks ieškovės prašymas dėl ieškovei nežinomų priežasčių nebuvo tenkintas. 2019 m. spalio 21 d. prašyme dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, adresuotu atsakovei, ieškovė nurodė, kad neturėdama kito pasirinkimo (nes bus atleista), sutinka Reabilitacijos stacionare pastoviam darbui dirbti medicinos psichologe 0,5 etato krūviu, bet atstačius tą „nuimtą“ 0,5 etato krūvį, ieškovė nori vėl dirbti visu krūviu Reabilitacijos skyriuje. 2019 m. spalio 22 d. prašyme dėl susipažinimo su buvusiu susirinkimu dėl psichologų darbo, adresuotu atsakovei, ieškovė prašė leisti susipažinti su tais dokumentais, kurie buvo aptariami du kartus (apie psichologų darbo paskirstymą), bei pasidaryti jų kopijas. 2019 m. spalio 25 d. prašyme dėl darbo vietos atstatymo ieškovė atsakovės prašė leisti susipažinti su psichologų reglamentu bei pasidaryti kopiją, pažymėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus ji negali būti perkelta į kitą darbo vietą, medicinos psichologas privalo dirbti Reabilitacijos stacionare, o ne „pagal poreikį“ teikti paslaugas, skyriuje būtinas komandinis darbas, vienas iš komandos privalomų narių yra medicinos psichologas. 2019 m. spalio 25 d. prašyme dėl pasilikimo dirbti toje pačioje darbo vietoje ( - ), adresuotu atsakovei, ieškovė nurodė, kad su atsakove buvo sutarta, jog nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovė nuolat dirbs Reabilitacijos skyriuje, tačiau susitarimo nesilaikoma. Ieškovė prašė leisti pasilikti dirbti Reabilitacijos skyriuje. 2019 m. spalio 31 d. prašyme, adresuotame atsakovei, ieškovė akcentavo, jog su atsakove yra sutarta, kad ji dirbs Reabilitacijos skyriuje, nebus perkelta, tačiau tokio sutarimo nesiruošiama vykdyti.

198.

20Ieškovės nuomone, jos perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių yra tik „dėl akių“, nes vėliau bus atkurtas Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etatas komandiniam darbui bei bus priimtas kitas darbuotojas. Atsakovė nepateikė darbo sutarties pakeitimo priežasčių realumo, ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo.

219.

22Ieškovė pažymėjo, kad Reabilitacijos skyrius be medicinos psichologo vykdyti veiklos negali, tai nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (10.1.1.1- 421)4-2431 „Dėl kreipimosi“ nurodė, kad vadovaujantis Medicininės reabilitacijos, sanatorinių įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-889 „Dėl Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 3.9 papunkčiu, medicininės reabilitacijos specialistų komanda – tai specialistų, siekiančių atkurti ir (arba) kompensuoti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas, komanda, kurią sudaro: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, medicinos psichologas, bendrosios praktikos slaugytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas, socialinis darbuotojas, logoterapeutas (esant kalbos sutrikimų). Prireikus į šią grupę gali būti įtraukti ir kiti specialistai. Tai reiškia, kad medicinos psichologas yra medicininės reabilitacijos specialistų komandos narys. Šiame rašte pabrėžta, kad medicinos psichologo pareigybė medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra būtina, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ 37 punktu, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi teisę sustabdyti licencijos galiojimą visai veiklai ar daliai, kai licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų.

2310.

24Ieškovė nurodė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. D2-9267-(7.9.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad medicininės reabilitacijos paslaugos teikimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-889 „Dėl Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Šiame rašte taip pat paaiškinta, kad Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-889 „Dėl Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 3.9 papunktyje numatyta, kad medicininės reabilitacijos specialistų komanda – specialistų, siekiančių atkurti ir (arba) kompensuoti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas, komanda, kurią sudaro: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, medicinos psichologas, bendrosios praktikos slaugytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojas, socialinis darbuotojas, logoterapeutas (esant kalbos sutrikimų). Šiame rašte informuojama, kad vadovaujantis išvardintais teisės aktais medicinos psichologas, teikiantis medicininės reabilitacijos paslaugas, yra būtinas kaip vienas iš komandos narių, bei pažymėta, kad tarnyba vertina asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams, tai yra, ar teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą yra privalomi sveikatos priežiūros specialistai, kurie turi būti įdarbinti įstaigoje ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje veiklos adresu.

2511.

26Ieškovė pažymėjo, kad nurodyti teisės aktai patvirtina, kad ieškovės darbo sutarties sąlygų pakeitimas, ją perkeliant iš atsakovės Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, yra neteisėtas, todėl toks atsakovės sprendimas (įsakymas) naikintinas.

2712.

28Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės pateiktų 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesių darbuotojų darbo grafikų matyti, kad ieškovė neteisėtai buvo perkelta į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Atsakovė privalėjo vykdyti su ieškove sudarytą darbo sutartį, tačiau jos nevykdė, todėl buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai. Atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu buvo prieštaringas – darbo grafikuose nurodyta, kad ieškovė dirba Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, ieškovė suprato, kad darbo sutarties sąlygos pakeistos, ieškovės pareiškimu buvo iškelta byla dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, ji prašė įpareigoti darbdavį atkurti ieškovės buvusią darbo vietą Reabilitacijos skyriuje, tačiau atsakovė, nelaukdama, kol bus išspręstas ieškovės iškeltas ginčas, priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo.

2913.

30Ieškovė nurodė, kad atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis). Pagal DK 65 straipsnio 4 dalį darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį perduodamas darbuotojui nedelsiant. Šią imperatyvią teisės normą atsakovė pažeidė, nes 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo, kur nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo nuo 2019 m. gruodžio 23 d., ieškovei įteikė tik 2019 m. gruodžio 27 d., 13.15 val. Prieš tai ieškovė atsakovei įteikė 2019 m. gruodžio 26 d. pareiškimą, kad jai 2019 m. gruodžio 23 d. nebuvo įteikti dokumentai dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl ieškovė vertina, jog darbo sutartis nėra nutraukta ir ieškovė toliau lieka dirbti pas atsakovę. Taigi ieškovė dirbo atsakovės naudai ir 2019 m. gruodžio 27 d., tačiau jai už tai darbo užmokestis neteisėtai nebuvo sumokėtas, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl darbo užmokesčio už šią darbo dieną priteisimo.

3114.

32Ieškovė pažymėjo, kad pagal DK 57 straipsnio 6 dalį darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Nagrinėjamu atveju nebuvo šioje teisės normoje įtvirtintų pagrindų teisėtai nutraukti su ieškove darbo sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

3315.

34Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo pateikta išsami informacija apie struktūrinius pokyčius, konkrečias priežastis, neatsakyta, kodėl nesilaikoma reikalavimo, jog medicinos psichologas, teikiantis medicininės reabilitacijos paslaugas, yra būtinas kaip vienas iš komandos narių. Nors ieškovė prašė leisti susipažinti su tais dokumentais, kurie buvo aptariami du kartus (apie psichologų darbo paskirstymą), prašė leisti pasidaryti jų kopijas, toks jos prašymas nevykdytas. Ieškovė prašė į darbo grupę, kur bus sprendžiamas klausimas dėl psichologų darbo reglamentavimo, įtraukti ir ją, tačiau toks ieškovės prašymas dėl ieškovei nežinomų priežasčių taip pat nebuvo tenkintas. Ieškovę buvo vengiama išsamiai informuoti, atsakyti į ieškovės keliamus klausimus. Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodomais pertvarkymais tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su ieškove nutraukimą.

3516.

36Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo neatitinka ir DK 65 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad sprendime nurodomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Minėtame įsakyme cituojama tik teisės norma, tačiau ši teisės norma numato darbdavio pareigą atskleisti konkretų darbo sutarties nutraukimo pagrindą, o ne cituoti teisės normą. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį neatitinka DK 64 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė prašė ją grąžinti į buvusį darbą ir priteisti jai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė stresą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą, todėl prašė iš atsakovės priteisti ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3717.

38Atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. liepos 1 d. su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1941, pagal kurią ieškovė dirbo ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje medicinos psichologe vieno etato darbo krūviu (darbo savaitės trukmė 36 val.). Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėliau buvo pervadintas į Reabilitacijos skyrių, tačiau darbo sutartis Nr. 1941 nebuvo keičiama.

3918.

40Atsakovė nurodė, kad ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradėti planuoti organizaciniai struktūriniai pakeitimai, siekiant racionaliai išnaudoti žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius, optimizuoti patiriamas ligoninės sąnaudas bei gerinti paslaugų prieinamumą ir saugumą pacientams. Pasiruošimo organizaciniams struktūriniams pakeitimams metu buvo atliekamos ligoninės personalo apklausos, ligoninės padalinių vadovai teikė veiklos ataskaitas su problemų identifikavimu ir siūlomais pakeitimais, ligoninės administracija lankė ir bendravo su personalu, buvo atlikta plati ligoninės padalinių veiklos analizė. Įvertinus visą gautą informaciją, buvo priimti sprendimai dėl reikalingų pertvarkymų. Viena iš numatytų priemonių – centralizuoti medicinos psichologų teikiamas paslaugas ligoninėje ir įvairiuose ligoninės skyriuose dirbančius medicinos psichologus perkelti į vieną skyrių – Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, laikantis principo, kad medicinos psichologas lydi pacientą per visą gydymosi ligoninėje laiką, nepriklausomai nuo to, kuriame ligoninės skyriuje pacientas gydomas. Taip pat leidžiant optimaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius, teikiant medicinos psichologo paslaugas įvairiuose ligoninės skyriuose gydomiems pacientams bei ligoninės darbuotojams (viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentas, patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-1205).

4119.

42Atsakovė nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ patvirtintas naujas Ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų sąrašas, kuriame medicinos psichologo pareigybė Reabilitacijos skyriuje nebėra numatyta. 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovei buvo įteiktas Pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. VL-883, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, t. y. užimamas medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovės paprašyta per 5 darbo dienas informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovė taip pat įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji gali būti atleista iš užimamų pareigų pagal DK 57 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

4320.

44Atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo ir nurodė, kad atsakymą į 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešimą pateiks, kai bus išnagrinėtas jos prašymas. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pateikė kreipimąsi dėl darbo vietos išsaugojimo. 2019 m. spalio 4 d. ligoninės raštu Nr. VL-1197 ieškovei buvo pateikta jos prašoma informacija. 2019 m. spalio 21 d. ieškovė pateikė prašymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame nurodė, kad sutinka Reabilitacijos skyriuje dirbti 0,5 etato krūviu, o Psichiatrijos klinikoje dirbti atsisako. 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. spalio 31 d. gauti ieškovės prašymai, susiję su jos noru likti dirbti Reabilitacijos skyriuje. 2019 m. lapkričio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. ligoninės raštais pateikti atsakymai į ieškovės prašymus. 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 2019 m. gruodžio 2 d. gautas ieškovės atsakymas, kuriuo atsakovė dar kartą informuota, kad ieškovė nepriima pasiūlymo dėl darbo vietos Psichiatrijos klinikoje, t. y. atsisako keisti darbo sutarties sąlygas. 2019 m. gruodžio 27 d. ieškovei įteiktas ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo ir darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta.

4521.

46Atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal darbo sutartį Nr. 1941 Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologe 1 etato krūviu dirbo iki pat jos atleidimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 27 d. Darbo sutarties sąlygos ir/ar kitos darbo sąlygos ieškovei iki darbo sutarties nutraukimo dienos nebuvo pakeistos. Šį faktą patvirtina darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Darbo ginčų komisija taip pat konstatavo, kad: „Bylos duomenimis ieškovė iki pat bylos nagrinėjimo vis dar faktiškai dirba reabilitacijos skyriuje, tomis pačiomis darbo sutarties ir darbo sąlygomis, nors pagal atsakovės direktoriaus naujai patvirtiną pareigybių ir etatų sąrašą reabilitacijos skyriuje nuo 2019-10-01 medicinos psichologo etato nėra“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo sutarties Nr. 1941 sąlygos ir kitos darbo sąlygos iki pat jos atleidimo dienos nebuvo pakeistos, patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti ieškovės darbo sutarties sąlygų pakeitimą ją perkeliant iš Ligoninės Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių neteisėtu bei tokį atsakovės sprendimą panaikinti turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

4722.

48Atsakovė nurodė, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, nes darbo sutarties nutraukimui buvo teisinis ir faktinis pagrindas, o nutraukiant darbo sutartį su ieškove buvo laikomasi DK nustatytų darbo sutarties nutraukimo procedūrų. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis).

4923.

50Atsakovė pažymėjo, jog privalėjo keisti ieškovės darbo sutarties sąlygas dėl darbo organizavimo pakeitimų (atliktų organizacinių pertvarkymų). 2019 m. liepos 30 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ patvirtintas naujas Ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų sąrašas, kuriame nuo 2019 m. spalio 1 d. medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje nebebuvo numatytas, o Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje patvirtinti 8,5 medicinos psichologų etatai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visi medicinos psichologų etatai perkelti į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 14 medicinos psichologų etatų (2019 m. gruodžio 31 d. viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-1334 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinimo“).

5124.

52Atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovei buvo įteiktas Pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. VL-883, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, t. y. užimamas medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovės paprašyta per 5 darbo dienas informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovė taip pat įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji gali būti atleista iš užimamų pareigų pagal LR Darbo kodekso 57 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Po šalių susirašinėjimo, ieškovė savo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis taip ir nedavė, todėl atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atitinkantį DK 64 straipsnio reikalavimus. Praėjus įspėjime numatytam 1 mėnesio terminui, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta.

5325.

54Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dirbti ligoninėje pagal turimą medicinos psichologo kvalifikaciją turimu darbo krūviu ir nekeičiant darbo užmokesčio. Vienintelis darbo sutarties pakeitimas, su kuriuo ieškovė turėjo sutikti, tai perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Nuo 2019 m. spalio 1 d. Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etato nebėra, todėl šiame skyriuje kitas medicinos psichologas negali būti priimtas ir nebus priimtas, tad ieškovės argumentai, kad į jos vietą bus priimtas kitas specialistas, yra visiškai nepagrįsti. Darbo organizavimo pakeitimai ligoninėje buvo realūs ir šie pakeitimai lėmė poreikį pakeisti ieškovės darbo sutarties sąlygas arba darbo sutartį su ieškove nutraukti.

5526.

56Atsakovė nurodė, kad patikslinto ieškinio teiginiai, jog medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus taip pat yra nepagrįsti. Teisės aktai reikalauja, kad teikdama reabilitacijos paslaugas, ligoninė privalo užtikrinti ir medicinos psichologo konsultacijas, tačiau teisės aktai nereikalauja, kad medicinos psichologas dirbtų Reabilitacijos skyriuje. Medicinos psichologams dirbant Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje, šių specialistų konsultacijos efektyviai gali būti užtikrinamos tiek Reabilitacijos, tiek ir kituose ligoninės skyriuose.

5727.

58Atsakovė pažymėjo, kad organizacinių struktūrinių pertvarkymų racionalumo (reikalingumo) vertinimas nepriskiriamas teismo kompetencijai, kadangi įmonės organizacinės struktūros nustatymas pripažįstamas išimtine jos valdymo organų teise. Vertinimas, ar ligoninė pagrįstai perkėlė medicinos psichologus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, peržengtų teismo kompetencijos ribas.

5928.

60Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai, ieškovės reikalavimai pripažinti atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo neteisėtu bei pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki grąžinimo į darbą dienos, atmestini kaip nepagrįsti.

6129.

62Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai, nėra pagrindo ieškovę grąžinti į pirmesnį darbą ir įpareigoti atsakovę vykdyti darbo sutartį. Net ir teismui pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinta, nes dėl ligoninėje atliktų darbo organizavimo pakeitimų, Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etato nėra nuo 2019 m. spalio 1 d.

6330.

64Atsakovė akcentavo, kad ieškovė teigia, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė stresą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą ir prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė su ieškovės reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka, kadangi ieškovė nepagrindė, kaip jai pasireiškė stresas ar pažeminimas, kokius konkrečiai emocinius išgyvenimus ji patyrė dėl tariamai neteisėto atleidimo iš darbo. Be to, ieškovė neįrodė ir pačio atleidimo iš darbo neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos atsakomybei kilti.

6531.

66Atsakovė informavo, kad techninė klaida, kai ieškovei 2019 m. gruodžio 23 d. nepavykus įteikti įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo, jos atleidimo diena nebuvo perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d. (gruodžio 24, 25 ir 26 buvo nedarbo dienos), yra ištaisyta. Ligoninės direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P-283 ieškovės atleidimo diena yra perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d. ir už paskutinę darbo dieną ieškovei priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis.

67II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6832.

69Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovės E. B. ieškinį VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į buvusį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl darbo užmokesčio už darbo dieną priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti; atsakovei VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei iš ieškovės E. B. priteisti 1064,80 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

7033.

71Teismas nurodė, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įvyko realūs struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai, ką patvirtina bylos medžiaga, liudytojų parodymai; iš pateiktų įrodymų matyti, kad pertvarka buvo vykdoma dviem etapais ir palietė visus ligoninės padaliniuose dirbančius psichologus bei socialinius darbuotojus. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės argumentus, kad pertvarka buvo vykdoma tik todėl, kad būtų pakenkta ieškovei, atmetė.

7234.

73Teismas nurodė, kad ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo nuo 2019 m. spalio 1 d., su ieškove vyko derinimas dėl darbo krūvio ir darbo vietos, iš pradžių ieškovė su darbo sąlygų pakeitimu sutiko, kas įtakojo priimti atsakovės direktoriaus įsakymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo E. B. (2019-10-22 įsakymas Nr. P-2112), tačiau vėliau ieškovė atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, dėl ko darbo santykiai su E. B. buvo tęsiami esamomis darbo sąlygomis (2019-11-22 įsakymas Nr. P-2388), o 2019-10-22 įsakymas Nr. P-2112 neteko galios. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuo 2019 m. spalio 1 d. iki jos atleidimo iš darbo dienos 2019 m. gruodžio 27 d. faktiškai dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nepradėjo. Teismas nurodė, kad darbdavės pasiūlymas keisti darbo sutarties sąlygas buvo pagrįstas reikšmingomis organizacinio būtinumo priežastimis, todėl darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis sudarė pagrindą darbdavei nutraukti su ieškove darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kas ir buvo padaryta.

7435.

75Teismas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui taikomos DK 45 straipsnio, 57 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, taigi, darbo sutartis su darbuotoju nutraukta teisėtai ir pagrįstai, atleidimo procedūros atliktos tinkamai, jokie esminiai pažeidimai nenustatyti. Byloje taip pat nenustatytas ieškovės deklaruotas jos teisėtų lūkesčių pažeidimas ar darbdavės piktnaudžiavimas, informacijos neteikimas, proceso vilkinimas, nebendradarbiavimas. Teismas konstatavo, kad darbdavė su darbuotoja bendradarbiavo, tad tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti, jog darbdavė neteisingai atliko atleidimo procedūras, norėdama ją atleisti iš darbo ir priimti kitą asmenį, o pertvarką vykdė tik „dėl akių“, nėra pagrindo.

7636.

77Teismas nurodė, kad atmetus šį ieškovės reikalavimą, atmetami ir išvestiniai jo reikalavimai – įpareigoti darbdavę grąžinti į pirmesnį darbą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriuje, medicinos psichologe, 1 etatu, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019-12-27 iki grąžinimo į darbą dienos, neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

7837.

79Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų diskriminavusi ieškovę dėl amžiaus, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

80III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

8138.

82Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) E. B. prašo skundžiamą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės E. B. ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8338.1.

84Teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendime, spręsdamas dėl santykio tarp DK 45 straipsnio ir DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, nurodė: „[...] darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis sudarė pagrindą darbdavei nutraukti su ieškove darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kas ir buvo padaryta, nagrinėjamam ginčui taikomos DK 45 straipsnio, 57 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeistos nebuvo“. Kodėl teismas manė, kad DK 45 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, motyvų nenurodyta.

8538.2.

86Teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendime nenurodyta, kokią darbo sutarties su ieškove sąlygą – būtinąją, papildomą ar neįtvirtintą DK 45 straipsnio 1 dalyje, atsakovė norėjo pakeisti, o to nenustačius, nėra įmanoma tinkamai pritaikyti DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6480 darbo byloje Nr. APS-116-17808/2019 nusprendė, kad atsakovė keitė ne būtinąją ar papildomą darbo sutarties su ieškove sąlygą (taip pat ne darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę), o darbo sąlygą, kuri nepaminėta DK 45 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokiu atveju atleisti darbuotojo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu negalima, nes ši teisės norma tokiu atveju iš viso netaikytina. Šio komisijos sprendimo atsakovė neskundė, taigi ji sutiko, kad keičia ieškovės darbo sąlygą, nenumatytą DK 45 straipsnio 1 dalyje (taip pat nekeičia nei darbo laiko režimo rūšies, nei darbo vietovės). Atsakovė neturėjo teisės nutraukti su ieškove darbo sutarties DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, o turėjo teisę keisti darbo sąlygą be ieškovės sutikimo, sudariusi pakankamas sąlygas ieškovei pasirengti būsimiems pakeitimams. Taigi būtinosios darbo sutarties sąlygos su ieškove keičiamos nebuvo. Taip pat nebuvo keičiamos ir papildomos darbo sutarties sąlygos (DK 35–40 straipsniai), nebuvo keičiama darbo laiko režimo rūšis ar darbo vietovė, todėl nepagrįstai teismas nusprendė, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagrįstai.

8738.3.

88Teismas į 2020 m. birželio 30 d. sprendimo motyvuojamąją dalį perrašė atsakovės 2020 m. sausio 28 d. atsiliepimo į E. B. pareiškimo dėl ieškinio dalyko 2 lapo 2 ir 3 pastraipas, t. y. tik atsakovės minėtame procesiniame dokumente nurodytus abstrakčius programinius teiginius, iš kurių aiškiai negalima padaryti išvados, jog siūlymas keisti ieškovės darbo sąlygas buvo pagrįstas DK 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais reikalavimais. Atsakovės nurodytiems bei teismo perrašytiems deklaratyviems teiginiams pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo (jokių apklausų, jokių veiklos ataskaitų, jokios veiklos analizės, jokių skaičiavimų dėl „racionalaus“ išnaudojimo žmogiškųjų išteklių, optimizavimo, jokių konkrečių pasiūlymų, jų apsvarstymo, išvadų ir kt.), į ką nepagrįstai teismas nekreipė dėmesio, manydamas, kad atsakovės abstrakčių programinių teiginių tikrumą galima pripažinti teisingais ir be jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Kokiu būdu teismas įsitikino, kad po ieškovės atleidimo esą „medicinos psichologas lydi pacientą per visą gydymosi ligoninėje laiką, nepriklausomai nuo to, kuriame ligoninės skyriuje pacientas gydomas“, nėra aišku. Kokiu būdu teismas įsitikino, jog ieškovės etato perkėlimas iš vieno skyriaus į kitą skyrių padės (-ėjo) atsakovei „racionaliai išnaudoti žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius, optimizuoti patiriamas ligoninės sąnaudas bei gerinti paslaugų prieinamumą ir saugumą pacientams “, nėra aišku. Kokiu būdu teismas įsitikino, kad ieškovės etato perkėlimas iš vieno skyriaus į kitą skyrių leis (leido) atsakovei „optimaliai panaudoti žmogiškuosius išteklius, teikiant medicinos psichologo paslaugas įvairiuose ligoninės skyriuose gydomiems pacientams bei ligoninės darbuotojams“, nėra aišku. Nepateikta nei vieno įrodymo, jog ieškovė būtų kada nors atsisakiusi konsultuoti pacientą iš kito, ne Reabilitacijos, skyriaus. Teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nevertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai nekonstatavo aiškaus DK 57 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo. Teismas atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms taikė labai žemą įrodinėjimo standartą bei padarė išvadas, kurių visiškai nepagrindžia byloje surinkta medžiaga.

8938.4.

90Atsakovės nurodoma pertvarka niekaip nesusijusi su reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis, o tik norėta „atlaisvinti“ darbo vietą atsakovei „patogiam“ darbuotojui. Ieškovė dar 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte atsakovės direktoriui nurodė, kad jai žinoma, kad į jos vietą nori ateiti dirbti R. A. ir tokiam jos norui pataikaujama, pažeidžiant ieškovės teises bei teisėtus interesus. Šios ieškovės sužinotos žinios dėl R. A. pasirodė tikros (pasitvirtino) – pačios atsakovės į teismo posėdį pakviesti liudyti liudytojai paliudijo, jog Reabilitacijos skyriaus pacientus konsultuoja tik R. A., kas rodo, jog po ieškovės atleidimo, nors pagal atsakovės dokumentus Reabilitacijos skyriuje ir nėra medicinos psichologo etato, faktinė situacija liko tokia pati, kaip ir dirbant ieškovei – Reabilitacijos skyriaus pacientus konsultuoja tik vienas medicinos psichologas R. A., taigi į Reabilitacijos skyrių faktiškai dirbti atėjo R. A.. Todėl, priešingai nei nurodė teismas, atsakovė ne tik, kad neįrodė DK 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų priežasčių, tačiau byloje surinkti duomenys įrodo, jog faktinė situacija visiškai skiriasi nuo atsakovės deklaruojamos. Teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovės abstrakčius teiginius, nepagrįstus įrodymais, taip pat ir pateiktą dokumentą, kad Reabilitacijos skyriuje nebelieka medicinos psichologo etato, nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Reabilitacijos skyriaus pacientus po ieškovės atleidimo konsultuoja vienas ir tas pats asmuo.

9138.5.

92Teismas pažeidė DK 214 straipsnio 3 dalį, kur įtvirtinta speciali įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė darbo bylose – jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Darbdaviui tenka pareiga užtikrinti tokią veiklos organizavimo tvarką, kad ją įgyvendinant būtų galima aiškiai identifikuoti veiksmų atlikimo seką ir aplinkybes.

9338.6.

94Teismas sutiko su atsakovės paaiškinimais, kad ieškovės darbo sąlygos nebuvo pakeistos ir ieškovė iki pat atleidimo dirbo Reabilitacijos skyriuje. Tačiau tokiai teismo išvadai prieštarauja: 1) atsakovės 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. P-2112 dėl ieškovės perkėlimo iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių; 2) atsakovės sudaryti darbo grafikai, kurie pateikti į bylą, ir kuriuose nurodyta, jog ieškovė dirba Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje; 3) atsakovės pakviestų liudytojų paaiškinimai, jog ieškovė buvo perkelta į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kad atostogas jai įsakymu suteikė būtent šio skyriaus vedėja, kuri, teismo posėdyje teikdama paaiškinimus, užtikrino, jog kitų skyriaus darbuotojams suteikti atostogas nėra jos kompetencija. Kai ieškovė paprašė į darbo sutartį įrašyti papildomą susitarimą, jog jos darbo funkcijos atlikimo vieta lieka ankstesnė, atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovę „grąžino“ į Reabilitacijos skyrių bei tą pačią dieną įteikė įspėjimą apie atleidimą iš darbo. Toks atsakovės sąmoningas teisės normų pažeidimas vėliau jai leido nesąžiningai manipuliuoti duomenimis, kilus ginčui dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo, ko teismas nepagrįstai nekonstatavo. Be to, atsakovė net 2020 m. sausio 24 d. taisė savo priimtus dokumentus bei keitė 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą nurodydama, jog atleidžia ieškovę iš darbo jau tik nuo 2019 m. gruodžio 27 d. (nors pagal 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymą ieškovė buvo atleista nuo gruodžio 23 d.).

9538.7.

96Teismas neteisingai įvertino ieškovės susirašinėjimo su atsakove turinį bei nepagrįstai jį išaiškino ieškovės nenaudai, nors tas turinys parodo atsakovės – juridinio asmens – visišką nenuoseklumą, ieškovės painiojimą, dėl ko ieškovė negalėjo tiksliai suvokti visų atsakovės pradėtų su ieškove veiksmų pasekmių. Bylos dokumentuose ir tirtose aplinkybėse atsispindintis atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu visų byloje išnagrinėtų aplinkybių kontekste laikytinas nesąžiningu bei neteisingu, aiškiai pažeidusiu įstatymu garantuotas ieškovės, kaip buvusios atsakovės darbuotojos, teises ir garantijas. Nepagrįstai to teismas nekonstatavo ir neapgynė silpnesniosios darbo santykių šalies.

9739.

98Atsiliepime į apeliacinį skundą VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9939.1.

100Ieškovės nuomone, atsakovė turėjo teisę pakeisti jos darbovietę be jos sutikimo, tik informuodama ją prieš protingą terminą. Apeliaciniame skunde pateikiama pozicija, kad ieškovei atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji negalėjo būti atleista iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ši ieškovės pozicija yra visiškai nepagrįsta, be to, šios pozicijos ieškovė net nebuvo nurodžiusi savo ieškinyje. Ieškovės perkėlimui į kitą darbovietę rašytinis sutikimas buvo būtinas, kadangi ji turėjo būti perkelta į kitą vietovę (į kitą Ligoninės kliniką, esančią kitu adresu). Ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, ji pagrįstai buvo atleista iš darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas, nes darbo sutarties nutraukimui buvo teisinis ir faktinis pagrindas, nutraukiant darbo sutartį, buvo laikomasi DK nustatytų darbo sutarties nutraukimo procedūrų.

10139.2.

102Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio organizacinių pertvarkymų reikšmingumą. Į bylą pateikti ligoninės direktoriaus įsakymai dėl pareigybių ir etatų skaičiaus pasikeitimo (2019 m. liepos 30 d. ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-795 ir 2019 m. gruodžio 31 d. ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-1334), Viešosios įstaigos Respublikinės Šaulių ligoninės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentas (patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-1205), kurie įrodo, kad medicinos psichologų ir socialinių darbuotojų darbo organizavimas yra pasikeitęs iš esmės. Atlikus darbo organizavimo pakeitimus, ligoninės medicinos psichologų darbo organizavimas pasikeitė iš esmės: pasikeitė tiek jų pavaldumas (visi medicinos psichologai tapo pavaldūs Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjui, kuris turi galimybę lanksčiai organizuoti jų darbą visuose ligoninės skyriuose), tiek darbo organizavimo tvarka (medicinos psichologai privalo konsultuoti bet kurio ligoninės skyriaus pacientus).

10339.3.

104Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovei atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jos pareigas privalo atlikti kitas darbuotojas, nes, kaip nurodė pati ieškovė, Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo paslaugos yra privalomos pagal teisės aktų reikalavimus. Po pertvarkos joks medicinos psichologas Reabilitacijos skyriuje nedirba, į šį skyrių medicinos psichologas yra kviečiamas konsultacijoms, esant poreikiui, ir atvyksta iš Psichiatrijos klinikos. Į Reabilitacijos skyrių atvykstantis medicinos psichologas paslaugas teikia ne tik Reabilitacijos skyriaus pacientams, bet ir kitų skyrių pacientams.

10539.4.

106Visiškai atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad darbo organizavimo pakeitimai buvo atlikti tik tam, kad ieškovė būtų atleista iš darbo. Ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dirbti ligoninėje pagal turimą medicinos psichologo kvalifikaciją turimu darbo krūviu ir nekeičiant darbo užmokesčio. Vienintelis darbo sutarties pakeitimas su kuriuo ieškovė turėjo sutikti, tai perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių ir medicinos psichologo paslaugų teikimas kitų ligoninės skyrių pacientams. Faktą, kad atsakovė nesiekė su ieškove nutraukti darbo sutarties, patvirtina ir pats darbo sutarties nutraukimo procesas. Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo ieškovei įteiktas tik 2019 m. lapkričio 22 d., kai atsakovei tapo aišku, kad ieškovė nesutiks keltis į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių ir tolesni pokalbiai neleis pasiekti jokio kompromiso. Prieš įteikiant įspėjimą, atsakovė įdėjo maksimalias pastangas, siekdama išaiškinti ieškovei pasikeitimus, jų tikslus ir įtikinti ieškovę dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis.

10739.5.

108Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovei pirmiausia buvo įteiktas pasiūlymas dėl darbo sąlygų pakeitimo, o tik vėliau sudaryta darbo grupė, skirta įvertinti medicinos psichologų pertvarkos reikalingumą.

10939.6.

110Apeliacinio skundo teiginiai, kad medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsti. Teisės aktai reikalauja, kad, teikdama reabilitacijos paslaugas, ligoninė privalo užtikrinti ir medicinos psichologo konsultacijas, tačiau teisės aktai nereikalauja, kad medicinos psichologas dirbtų Reabilitacijos skyriuje.

11139.7.

112Po šalių susirašinėjimo ieškovė savo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis taip ir nedavė, todėl atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atitinkantį DK 64 straipsnio reikalavimus. Praėjus įspėjime numatytam 1 mėnesio terminui, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teisėtai, nėra pagrindo ieškovę grąžinti į pirmesnį darbą ir įpareigoti atsakovę vykdyti darbo sutartį. Net ir teismui pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinta, nes dėl ligoninėje atliktų darbo organizavimo pakeitimų, Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etato nėra nuo 2019 m. spalio 1 d.

11339.8.

114Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu duodama parodymus, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad faktiškai jos darbo sąlygos iki 2019 m. gruodžio 27 d. keitėsi.

11539.9.

116Atsakovė su ieškovės reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Ieškovė nepagrindė, kaip jai pasireiškė stresas ar pažeminimas, kokius konkrečiai emocinius išgyvenimus ji patyrė dėl tariamai neteisėto atleidimo iš darbo. Be to, ieškovė neįrodė ir pačio atleidimo iš darbo neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos atsakomybei kilti.

11739.10.

118Techninė klaida, kai ieškovei 2019 m. gruodžio 23 d. nepavykus įteikti įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo, jos atleidimo diena nebuvo perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d. (gruodžio 24, 25 ir 26 buvo nedarbo dienos), yra ištaisyta. Ligoninės direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P-283 ieškovės atleidimo diena yra perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d. ir už paskutinę darbo dieną ieškovei priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis.

119Teisėjų kolegija

konstatuoja:

120IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

121Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

12240.

123Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

124Dėl faktinių bylos aplinkybių

12541.

126Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. liepos 1 d. su ieškove E. B. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1941, pagal kurią ieškovė dirbo Ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje medicinos psichologe vieno etato darbo krūviu (darbo savaitės trukmė 36 val.). Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėliau pervadintas į Reabilitacijos skyrių, darbo sutartis Nr. 1941 nebuvo keičiama.

12742.

128Nustatyta, kad Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 795 „Dėl darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje patvirtinti 8,5 medicinos psichologų etatai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visi medicinos psichologų etatai perkelti į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 14 medicinos psichologų etatų (2019 m. gruodžio 31 d. viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-1334 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinimo“). Į bylą pateiktas Viešosios įstaigos Respublikinės Šaulių ligoninės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentas (patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-1205), kurio 8 punkte nurodyta, kad bet kuris gydantis gydytojas turi teisę registruoti pacientą vidinėms medicinos psichologų, psichoterapeutų bei socialinių darbuotojų konsultacijoms, jeigu tik yra tokių konsultacijų poreikis.

12943.

130Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyrius 2019 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. (10.1.1.1- 421)4-2431 „Dėl kreipimosi“ bei Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. D2-9267-(7.9.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė dėl medicinos psichologo darbo teikimo medicinos reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, t. y. nurodė, kad šios paslaugos yra būtinos.

13144.

132Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Šiaulių ligoninės direktorius 2019 m. rugsėjo 10 d. Nr. VL-883 pranešimu „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo“ ieškovei nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, t. y. užimamas medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovės paprašyta per 5 darbo dienas informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovė įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji gali būti atleista iš užimamų pareigų pagal DK 57 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

13345.

134Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei, nurodė, kad atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. pranešime nėra įvardinta perkėlimo priežastis, ar ta perkėlimo priežastis yra svarbi. 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte dėl darbo vietos išsaugojimo, adresuotu atsakovei, ieškovė nurodė sužinotas iš atsakovės aplinkybes, kad į Reabilitacijos stacionarą medicinos psichologo pareigas ateis dirbti kita psichologė, o ieškovė yra metama iš Reabilitacijos skyriaus. Ieškovė klausė, kodėl kitai psichologei nėra siūlomas darbas Psichiatrijos klinikoje, o norima užvaldyti ieškovės darbo vietą Reabilitacijos skyriuje. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. prašyme nurodė, kad buvo pateikta informacija, jog artimiausiu metu bus kviečiamas posėdis dėl darbo (psichologų) reglamentavimo. Ieškovė prašė į darbo grupę, kur bus sprendžiamas minėtas klausimas, įtraukti ir ją. 2019 m. spalio 21 d. prašyme dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, adresuotu atsakovei, ieškovė nurodė, kad neturėdama kito pasirinkimo (nes bus atleista), sutinka Reabilitacijos stacionare pastoviam darbui dirbti medicinos psichologe 0,5 etato krūviu, bet atstačius tą „nuimtą“ 0,5 etato krūvį, ieškovė norėtų vėl dirbti visu krūviu Reabilitacijos skyriuje. Ieškovė 2019 m. spalio 25 d. prašyme dėl darbo vietos atstatymo pažymėjo, jog ir pagal galiojančius teisės aktus ji negali būti perkelta į kitą darbo vietą, medicinos psichologas privalo dirbti Reabilitacijos stacionare, o ne „pagal poreikį“ teikti paslaugas, skyriuje būtinas komandinis darbas, vienas iš komandos privalomų narių yra medicinos psichologas. 2019 m. spalio 25 d. prašyme dėl pasilikimo dirbti toje pačioje darbo vietoje ( - ), adresuotu atsakovei, ieškovė nurodė, kad su atsakove buvo sutarta, jog nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovė nuolat dirbs Reabilitacijos skyriuje, tačiau susitarimo nesilaikoma. Ieškovė prašė leisti pasilikti dirbti Reabilitacijos skyriuje. 2019 m. spalio 31 d. prašyme, adresuotame atsakovei, ieškovė akcentavo, jog su atsakove yra sutarta, kad ji dirbs Reabilitacijos skyriuje, nebus perkelta, tačiau tokio sutarimo nesiruošiama vykdyti.

13546.

136Nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas priėmė įsakymą Nr. P-2112, kuriuo E. B. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perkeliama į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Ieškovė 2019 m. spalio 31 pateikė atsakovei prašymą papildyti įsakymą Nr. P-2112, kad būtinai būtų įrašyta sąlyga, jog nuolatinė jos darbo vieta yra Reabilitacijos skyriuje, adresu ( - ), kitomis sąlygomis dirbti nesutiko. 2019 m. lapkričio 22 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius priėmė įsakymą Nr. P-2388 dėl darbo santykių tęsimo su E. B., kuriame nurodė tęsiantis darbo santykius su ieškove nuo 2019-11-01 iki 2019-12-23 bei pripažino netekusiu galios 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-2112 dėl darbo sąlygų pakeitimo E. B.. 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Ligoninės direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P-283 ieškovės atleidimo diena perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d.

13747.

138Nustatyta, kad ieškovė E. B. skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją. Komisija 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6480 darbo byloje Nr. APS-116-17808/2019 nusprendė ieškovės prašymą atsakovei dėl ieškovės perkėlimo dirbti į kitą skyrių pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atkurti ieškovės buvusią darbo vietą atmesti.

139Dėl ginčo esmės

14048.

141Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ginčas kilo dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, jam atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, procedūrų.

14249.

143DK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (DK 24 straipsnio 5 dalis).

14450.

145DK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis). Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama (DK 33 straipsnio 3 dalis).

14651.

147DK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (būtinosios darbo sutarties sąlygos). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2006 m. liepos 1 d. su ieškove E. B. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1941, pagal kurią ieškovė dirbo Ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje medicinos psichologe vieno etato darbo krūviu (darbo savaitės trukmė 36 val.) (Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius vėliau pervadintas į Reabilitacijos skyrių); darbo sutartyje šalių susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo, taip pat ir darbovietės. Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas (DK 34 straipsnio 4 dalis).

14852.

149Kaip matyti iš nurodytų DK normų, vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi ir DK 34 straipsnio 1 ir 4 dalimis, būtinosioms darbo sutarties sąlygoms priskiriama darbovietė. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai (DK 21 straipsnio 4 dalis).

15053.

151Kaip jau minėta, 2006 m. liepos 1 d. darbo sutartyje Nr. 1941 buvo sutarta, kad ieškovės darbovietė yra Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, kurio pavadinimas vėliau pakeistas į Reabilitacijos skyrių. Konstatuotina, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos darbo sutartį, kaip būtinąją darbo sutarties sąlygą nurodė konkrečią ieškovės darbovietę.

15254.

153DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka (DK 45 straipsnio 2 dalis).

15455.

155Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Šiaulių ligoninės direktorius 2019 m. rugsėjo 10 d. Nr. VL-883 pranešimu „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo“ ieškovei nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, t. y. užimamas medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovės paprašyta per 5 darbo dienas informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovė įspėta, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ji gali būti atleista iš užimamų pareigų pagal DK 57 straipsnį, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Kaip nustatyta, dėl darbo organizavimo pakeitimų medicinos psichologo etatas iš Reabilitacijos skyriaus buvo perkeliamas į ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, ieškovė turėjo būti perkelta į kitą ligoninės skyrių, esantį kitu veiklos adresu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės perkėlimui į kitą darbovietės skyrių, esantį kitu adresu, buvo būtinas rašytinis ieškovės sutikimas, t. y. sutikimas dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, kadangi toks perkėlimas reiškia darbo sutartyje sulygtos darbovietės, taip pat ir būtinosios darbo sutarties sąlygos, keitimą.

15656.

157DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

15857.

159Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio 22 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas priėmė įsakymą Nr. P-2112, kuriuo E. B. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perkeliama į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Ieškovė 2019 m. spalio 31 pateikė atsakovei prašymą papildyti įsakymą Nr. P-2112, kad būtinai būtų įrašyta sąlyga, jog nuolatinė jos darbo vieta yra Reabilitacijos skyriuje, adresu ( - ), kitomis sąlygomis dirbti nesutiko. 2019 m. lapkričio 22 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius priėmė įsakymą Nr. P-2388 dėl darbo santykių tęsimo su E. B., kur nurodė tęsiantis darbo santykius su ieškove nuo 2019-11-01 iki 2019-12-23 bei pripažino netekusiu galios 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-2112 dėl darbo sąlygų pakeitimo E. B.. 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo 2019 m. gruodžio 23 d. Ligoninės direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. P-283 ieškovės atleidimo diena perkelta į 2019 m. gruodžio 27 d.

16058.

161Kaip jau minėta, ieškovė 2019 m. spalio 31 pateikė atsakovei prašymą papildyti įsakymą Nr. P-2112, kad būtinai būtų įrašyta sąlyga, jog nuolatinė jos darbo vieta yra Reabilitacijos skyriuje, adresu ( - ), kitomis sąlygomis dirbti nesutiko. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei minėtas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės E. B. atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis sudarė pagrindą atsakovei VšĮ Šiaulių Respublikinei ligoninei nutraukti su ieškove darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

16259.

163Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. P-2540 dėl E. B. atleidimo iš darbo neteisėtu bei pripažinti ieškovės E. B. atleidimą iš darbo neteisėtu, kaip ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę vykdyti darbo sutartį bei grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriuje, priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio 27 d. bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki grąžinimo į darbą dienos.

16460.

165Pažymėtina, kad ieškovė iki jos atleidimo iš darbo dienos faktiškai dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nepradėjo. Byloje nustatyta, kad ieškovė visą laiką dirbo Reabilitacijos skyriuje pagal darbo sutartį Nr. 1941 medicinos psichologe 1 etato krūviu; raštuose, adresuotuose atsakovei, nurodydavo, kad dirba Reabilitacijos skyriuje; darbo sutarties sąlygos iki pat darbo santykių su ja nutraukimo ieškovei nebuvo pakeistos. Šias išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovės siųsti raštai atsakovei, ieškovės darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai). Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad jos darbo sąlygos iki 2019 m. gruodžio 27 d. keitėsi. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas priėmė įsakymą Nr. P-2112, kuriuo E. B. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. perkeliama į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Ieškovė 2019 m. spalio 31 pateikė atsakovei prašymą papildyti įsakymą Nr. P-2112, kad būtinai būtų įrašyta sąlyga, jog nuolatinė jos darbo vieta yra Reabilitacijos skyriuje, adresu ( - ), kitomis sąlygomis dirbti nesutiko. 2019 m. lapkričio 22 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius priėmė įsakymą Nr. P-2388 dėl darbo santykių tęsimo su E. B., kur nurodė tęsiantis darbo santykius su ieškove nuo 2019-11-01 iki 2019-12-23 bei pripažino netekusiu galios 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-2112 dėl darbo sąlygų pakeitimo E. B..

16661.

167Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei nesutikus faktiškai būti perkeltai į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, 2019 m. spalio 22 d. ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. P-2112 buvo pripažintas netekusiu galios, ieškovė nebuvo perkelta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės darbo sutarties Nr. 1941 sąlygos bei kitos darbo sąlygos iki pat jos atleidimo dienos faktiškai nebuvo pakeistos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės darbo sutarties sąlygų pakeitimą, ją perkeliant iš atsakovės Reabilitacijos skyriaus į atsakovės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, neteisėtu yra nepagrįstas.

16862.

169DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

17063.

171Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos atlikti darbo organizavimo pakeitimai buvo realūs ir jiems buvo ruošiamasi iš anksto. Darbo organizavimo pakeitimų esmė – centralizuoti medicinos psichologų ir socialinių darbuotojų teikiamas paslaugas ir įvairiuose ligoninės skyriuose dirbančius medicinos psichologus bei socialinius darbuotojus perkelti į vieną skyrių – Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių. Sprendimas dėl medicinos psichologų perkėlimo buvo priimtas 2019 m. liepos 30 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 patvirtinus naują pareigybių ir etatų sąrašą. 2019 m. liepos 30 d. Ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ patvirtintas naujas Ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų sąrašas, kuriame nuo 2019 m. spalio 1 d. medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje nebebuvo numatytas. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta darbo grupė įvertinti medicinos psichologų atliekamų funkcijų poreikį, kuris bus reikalingas jau po pertvarkos ir parengti Medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamento projektą. Darbo grupė reglamentą ligoninės direktoriui pateikė 2019 m. spalio 21 d., reglamentas patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-1205. Atsakovė pažymėjo, jog darbo organizavimo pakeitimai vyko dviem etapais: nuo 2019 m. spalio 1 d. Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje įsteigti 8,5 medicinos psichologų ir 11,25 socialinių darbuotojų etatai ir į juos perkelti medicinos psichologai bei socialiniai darbuotojai iš kitų skyrių, išskyrus medicinos psichologus, dirbančius skyriuose teikiančiuose išskirtinai specifines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. vaikams, nėščiosioms ar ką tik pagimdžiusioms moterims. Nuo 2020 m. sausio 1 d. antru etapu visi medicinos psichologų etatai perkelti į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 14 medicinos psichologų etatų.

17264.

173Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 795 „Dėl darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriuje patvirtinti 8,5 medicinos psichologų etatai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visi medicinos psichologų etatai perkelti į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, kuriame 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta 14 medicinos psichologų etatų (2019 m. gruodžio 31 d. viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-1334 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinimo“). Į bylą pateiktas VšĮ Respublikinės Šaulių ligoninės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentas (patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-1205), kurio 8 punkte nurodyta, kad bet kuris gydantis gydytojas turi teisę registruoti pacientą vidinėms medicinos psichologų, psichoterapeutų bei socialinių darbuotojų konsultacijoms, jeigu tik yra tokių konsultacijų poreikis.

17465.

175Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės siūlymas keisti darbo sąlygas buvo pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde yra nepagrįstai teigiama, kad į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės organizacinių pertvarkymų reikšmingumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad į bylą buvo pateikti atsakovės direktoriaus įsakymai dėl pareigybių ir etatų skaičiaus pasikeitimo (2019 m. liepos 30 d. ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-795, 2019 m. gruodžio 31 d. ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. V-1334), atsakovės medicinos psichologų, psichoterapeutų ir socialinių darbuotojų darbo reglamentas (patvirtintas 2019 m. lapkričio 15 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-1205), kurie įrodo, kad medicinos psichologų ir socialinių darbuotojų darbo organizavimas pasikeitė.

17666.

177Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir 2) kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar 3) struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).

17867.

179Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė į nagrinėjamą bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, dėl kokių priežasčių ieškovė negalėjo tęsti darbo Reabilitacijos klinikoje, taip pat patvirtinančius, kodėl ieškovei buvo teiktas pranešimas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė įrodė aplinkybes, kuriomis ji grindė darbo sutarties nutraukimą. Atsakovės nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kaip nustatyta, dėl vykdomų atsakovės struktūrinių pertvarkymų (medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje perkeltas į Ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių) buvo keičiama ieškovės darbo vieta, dirbti su tokiomis darbo sąlygomis ieškovė nesutiko. Atsakovės struktūros struktūriniai pertvarkymai buvo įforminti atitinkamais valdymo organo sprendimais, kurie buvo realiai įgyvendinti.

18068.

181Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, kad darbdavys neprivalo įrodinėti organizacinių pertvarkymų racionalumo (reikalingumo). Darbdavys neprivalo įrodyti, kiek medicinos psichologų centralizavimas leis sutaupyti lėšų ar pagerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę; planuojant pertvarkymus, yra teikiamos tik prognozės, kurių patikimumas galės būti įvertintas tik praėjus reikšmingam laiko tarpui po pertvarkos pabaigos.

18269.

183Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 204/2007). Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2019 m. liepos 30 d. ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-795 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų skaičiaus nuo 2019 m. spalio 1 d. patvirtinimo“ patvirtintas naujas ligoninės darbuotojų pareigybių ir etatų sąrašas, kuriame nuo 2019 m. spalio 1 d. medicinos psichologo etatas Reabilitacijos skyriuje nenumatytas.

18470.

185Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai pripažinti ieškovės E. B. darbo sutarties sąlygų pakeitimą, ją perkeliant iš atsakovės Reabilitacijos skyriaus į atsakovės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, neteisėtu bei tokį atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės sprendimą (įsakymą) panaikinti yra nepagrįsti.

18671.

187DK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena (64 straipsnio 2 dalis).

18872.

189Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VšĮ Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. Nr. VL-883 pranešime dėl darbo sutarties sąlygų keitimo ieškovės prašyta per 5 darbo dienas informuoti apie sutikimą (nesutikimą) dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Diskusijos ir derinimas su ieškove dėl darbo sąlygų vyko daugiau nei 2 mėnesius, ieškovė rašė raštus ir reiškė atsakovei prašymus, reiškė nuomonę dėl darbo sutarties sąlygų. Po šalių susirašinėjimo, ieškovė savo sutikimo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis taip ir nedavė, todėl atsakovė 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovei įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, atitinkantį DK 64 straipsnio reikalavimus. Praėjus įspėjime numatytam 1 mėnesio terminui, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta. Spręstina, kad atsakovė DK 24 straipsnio 1, 5 dalyse numatytų pareigų veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovės vykdoma pertvarka buvo atliekama „tik dėl akių“, kad pertvarka buvo vykdoma tik todėl, kad būtų pakenkta ieškovei, kad buvo pažeisti ieškovės lūkesčiai ir teisėti interesai, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas, neteisingas, kad buvo pažeistos ieškovės, įstatymų garantuotos, teisės ir garantijos, kad buvo pažeistos DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo atleidimą.

19073.

191Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

19274.

193Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

19475.

195Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

19676.

197Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų diskriminavusi ieškovę dėl amžiaus, ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos galimą diskriminavimą dėl amžiaus yra labai abstrakčios, ir iš šių aplinkybių negalima daryti patikimos prielaidos apie tai, kad ji iš tiesų galėjo patirti diskriminaciją. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde dėl šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų plačiau nepasisakė, papildomų argumentų šiuo klausimu nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimui būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neanalizuoja.

19877.

199Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, taip pat papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus paaiškinimus, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

20078.

201Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas, kadangi darbo sutarties nutraukimui buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas; nutraukiant darbo sutartį su ieškove, buvo laikomasi DK nustatytų darbo sutarties nutraukimo procedūrų. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

202Dėl bylos procesinės baigties

20379.

204Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

205Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20680.

207CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog ieškovės (apeliantės) E. B. apeliacinis skundas netenkintinas, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

208Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

209Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

210Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie... 11. 4.... 12. Ieškovė pažymėjo, kad DK 231 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus... 13. 5.... 14. Ieškovė nurodė, kad gavo atsakovės 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr.... 15. 6.... 16. Ieškovė pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei,... 17. 7.... 18. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipimusi dėl darbo vietos... 19. 8.... 20. Ieškovės nuomone, jos perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių... 21. 9.... 22. Ieškovė pažymėjo, kad Reabilitacijos skyrius be medicinos psichologo... 23. 10.... 24. Ieškovė nurodė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai... 25. 11.... 26. Ieškovė pažymėjo, kad nurodyti teisės aktai patvirtina, kad ieškovės... 27. 12.... 28. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės pateiktų 2019 m. spalio ir lapkričio... 29. 13.... 30. Ieškovė nurodė, kad atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakyme... 31. 14.... 32. Ieškovė pažymėjo, kad pagal DK 57 straipsnio 6 dalį darbuotojo atsisakymas... 33. 15.... 34. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo pateikta išsami informacija apie... 35. 16.... 36. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d.... 37. 17.... 38. Atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė atsiliepime į ieškovės... 39. 18.... 40. Atsakovė nurodė, kad ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradėti... 41. 19.... 42. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. ligoninės direktoriaus įsakymu... 43. 20.... 44. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė prašymą dėl... 45. 21.... 46. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal darbo sutartį Nr. 1941 Reabilitacijos... 47. 22.... 48. Atsakovė nurodė, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, nes darbo... 49. 23.... 50. Atsakovė pažymėjo, jog privalėjo keisti ieškovės darbo sutarties sąlygas... 51. 24.... 52. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovei buvo įteiktas... 53. 25.... 54. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dirbti... 55. 26.... 56. Atsakovė nurodė, kad patikslinto ieškinio teiginiai, jog medicinos... 57. 27.... 58. Atsakovė pažymėjo, kad organizacinių struktūrinių pertvarkymų... 59. 28.... 60. Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove... 61. 29.... 62. Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove... 63. 30.... 64. Atsakovė akcentavo, kad ieškovė teigia, jog dėl neteisėto atleidimo iš... 65. 31.... 66. Atsakovė informavo, kad techninė klaida, kai ieškovei 2019 m. gruodžio 23... 67. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 68. 32.... 69. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė... 70. 33.... 71. Teismas nurodė, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įvyko realūs... 72. 34.... 73. Teismas nurodė, kad ieškovei buvo pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties... 74. 35.... 75. Teismas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui taikomos DK 45 straipsnio, 57... 76. 36.... 77. Teismas nurodė, kad atmetus šį ieškovės reikalavimą, atmetami ir... 78. 37.... 79. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų diskriminavusi ieškovę dėl... 80. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 81. 38.... 82. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo... 83. 38.1.... 84. Teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendime, spręsdamas dėl santykio tarp DK 45... 85. 38.2.... 86. Teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendime nenurodyta, kokią darbo sutarties su... 87. 38.3.... 88. Teismas į 2020 m. birželio 30 d. sprendimo motyvuojamąją dalį perrašė... 89. 38.4.... 90. Atsakovės nurodoma pertvarka niekaip nesusijusi su reikšmingomis ekonominio,... 91. 38.5.... 92. Teismas pažeidė DK 214 straipsnio 3 dalį, kur įtvirtinta speciali... 93. 38.6.... 94. Teismas sutiko su atsakovės paaiškinimais, kad ieškovės darbo sąlygos... 95. 38.7.... 96. Teismas neteisingai įvertino ieškovės susirašinėjimo su atsakove turinį... 97. 39.... 98. Atsiliepime į apeliacinį skundą VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė... 99. 39.1.... 100. Ieškovės nuomone, atsakovė turėjo teisę pakeisti jos darbovietę be jos... 101. 39.2.... 102. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė nepateikė nei vieno... 103. 39.3.... 104. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovei atsisakius dirbti... 105. 39.4.... 106. Visiškai atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad darbo organizavimo... 107. 39.5.... 108. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovei pirmiausia... 109. 39.6.... 110. Apeliacinio skundo teiginiai, kad medicinos psichologo etatas Reabilitacijos... 111. 39.7.... 112. Po šalių susirašinėjimo ieškovė savo sutikimo dirbti pakeistomis darbo... 113. 39.8.... 114. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu duodama parodymus, nei... 115. 39.9.... 116. Atsakovė su ieškovės reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka.... 117. 39.10.... 118. Techninė klaida, kai ieškovei 2019 m. gruodžio 23 d. nepavykus įteikti... 119. Teisėjų kolegija... 120. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 121. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.... 122. 40.... 123. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 124. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 125. 41.... 126. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. liepos 1 d. su... 127. 42.... 128. Nustatyta, kad Šiaulių ligoninės direktoriaus 2019 m. liepos 30 d. įsakymu... 129. 43.... 130. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos... 131. 44.... 132. Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Šiaulių ligoninės direktorius 2019 m.... 133. 45.... 134. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymu, adresuotu atsakovei,... 135. 46.... 136. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 22 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės... 137. 47.... 138. Nustatyta, kad ieškovė E. B. skundu dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo... 139. Dėl ginčo esmės... 140. 48.... 141. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje ginčas kilo... 142. 49.... 143. DK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas... 144. 50.... 145. DK 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties sąlygos yra... 146. 51.... 147. DK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi... 148. 52.... 149. Kaip matyti iš nurodytų DK normų, vadovaujantis DK 33 straipsnio 2 dalimi ir... 150. 53.... 151. Kaip jau minėta, 2006 m. liepos 1 d. darbo sutartyje Nr. 1941 buvo sutarta,... 152. 54.... 153. DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties... 154. 55.... 155. Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Šiaulių ligoninės direktorius 2019 m.... 156. 56.... 157. DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę... 158. 57.... 159. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio 22 d.... 160. 58.... 161. Kaip jau minėta, ieškovė 2019 m. spalio 31 pateikė atsakovei prašymą... 162. 59.... 163. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra... 164. 60.... 165. Pažymėtina, kad ieškovė iki jos atleidimo iš darbo dienos faktiškai... 166. 61.... 167. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 168. 62.... 169. DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti... 170. 63.... 171. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos atlikti darbo... 172. 64.... 173. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių ligoninės... 174. 65.... 175. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius... 176. 66.... 177. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad darbovietės... 178. 67.... 179. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė į nagrinėjamą... 180. 68.... 181. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą... 182. 69.... 183. Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, teismas, nagrinėjantis ginčą... 184. 70.... 185. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai pripažinti ieškovės... 186. 71.... 187. DK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai... 188. 72.... 189. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VšĮ Šiaulių ligoninės direktoriaus... 190. 73.... 191. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Respublikinės... 192. 74.... 193. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 194. 75.... 195. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK... 196. 76.... 197. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės... 198. 77.... 199. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina,... 200. 78.... 201. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atleidimas iš... 202. Dėl bylos procesinės baigties... 203. 79.... 204. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 205. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 206. 80.... 207. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 208. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 209. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą... 210. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....