Byla 2S-527-227/2010
2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,
3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo
4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
5Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra 2010-02-26 kreipėsi į teismą su skundu (T. 1, b.l. 2-3), prašydama panaikinti antstolės R. M. 2009-12-21 patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1 dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą ir 2010-02-08 patvarkymą Nr. S - 334 „Dėl atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą“.
6Pareiškėja nurodė, kad antstolė 2009-12-21 Patvarkymu dėl arešto nurodė pareiškėjai, kad ji vykdydama vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo, vadovaudamasi CPK 689 str. 4 d., areštuoja skolininkui D. B. priklausančias 128 388,66 Lt pinigines lėšas ir, vadovaujantis CPK 689 str. 6 d., prašo jas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėja 2009-12-31 raštu Nr. BR6-(2.30)-15416 „Dėl patvarkymo“ informavo antstolę, kad negalės įvykdyti antstolės Patvarkymo dėl arešto ir prašė jį atšaukti bei apie tai informuoti pareiškėją atskiru raštu. Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinio mokėjimo agentūra (toliau – Agentūra) administruoja Europos Sąjungos ir valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. CK 6.476 straipsnyje nustatyta, kad auka (parama ar labdara) turi būti naudojama, kam buvo paaukota. Tačiau, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) - tik teismo leidimu. Vadovaujantis 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei Europos žemės ūkio garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, (toliau - 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006), 1 priedo 2 straipsnio B dalimi, Agentūra privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Todėl į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams, antstoliai išieškojimai negali būti nukreipti, o pareiškėja neturi teisės šių lėšų pervesti antstoliams, nes tokie veiksmai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms. 2010-02-18 pareiškėja gavo Antstolės patvarkymą, kuriuo ji nurodo nesutinkanti su pareiškėjos argumentais bei įpareigojo vykdyti 2009-12-21 patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1 dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, su kuriuo pareiškėja nesutinka.
7CPK 689 str. numato, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, pasiunčia bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolė pareiškėjai tokio patvarkymo neatsiuntė ir neišsiaiškino, ar yra piniginių lėšų D. B. vardu. Tokiais veiksmais antstolė pažeidė CPK 689 str. nustatytą tvarką informacijai apie skolininko turtinę padėti gauti ir areštui vykdyti. Be to Antstolė Patvarkyme dėl arešto nepridėjo vykdomųjų dokumentų kopijų, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, todėl, pareiškėjos nuomone, Agentūros atsisakymas vykdyti atsakovės patvarkymą dėl arešto yra teisėtas ir pagrįstas.
8Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-05-19 nutartimi skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad D. B. buvo skolingas 13 342,00 Lt UAB „Bikuva“ ir 100 000 Lt UAB „Baltic agro“. Antstolė R. M. vykdydama vykdimo procesą pagal vykdymo įrašus Nr. 4–2724 dėl 51270,33 Lt, Nr. 4–3046 dėl 51260,00 Lt, vykdomąjį raštą Nr. 2–3148–550 dėl 13604,00 Lt 2009-12-21 patvarkymu Nr. 0064/09/01490/1 (T. 1, b.l. 4) areštavo skolininkui D. B. priklausančias 128 388,66 Lt lėšas ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2010-02-08 patvarkymu dėl atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą (T. 1, b.l. 11–12) įspėjo pareiškėją, kad ji privalo vykdyti 2009-12-21 patvarkymą.
9Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad antstolė pažeidė CPK 689 str. nustatytą tvarką informacijai apie skolininko turtinę padėtį gauti ir lėšų areštui vykdyti. Teismas nurodė, kad kiekviena šalis privalo elgtis pakankamai protingai, sąžiningai ir nėra būtinumo formalizuoti to, ką jie patys vykdo. Agentūros internetiniame tinklapyje yra viešai skelbiama informacija, apie paramos gavėjus, todėl antstolė nustatė, kad D. B. už
10Antstolė R. M. vykdydama vykdimo procesą priėmė 2009-12-21 patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1, kuriame nurodoma, kad pagal CPK 510 str. antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami teismui, paduodant skundą ne vėliau kaip per 20 dienų, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjos skundas teismui pateiktas 2010-03-01, t.y. praėjus 70 dienų, todėl teismas atmestė suinteresuoto asmens argumentus, kad buvo pažeisti skundo padavimo terminai. Kadangi pareiškėjas neįvykdė teisėto antstolio patvarkymo, antstolis priėmė teisėtą 2010-02-08 patvarkymą Nr. S-334 „Dėl atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą“.
11Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams, antstoliai išieškojimo nukreipti negali, ir kartu pareiškėja neturi teisės šių paramos lėšų pervesti antstoliams. Teismas nurodė, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999, priimtas 1999-05-17, dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus, 2 straipsnis numato, kad parama kaimo plėtrai, susijusiai su ūkininkavimo veiklos rūšimis ir jų pertvarka, gali būti skirta: žemės ūkio valdų struktūroms ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos struktūroms gerinti, žemės ūkio gamybos pajėgumams pertvarkyti ir perorientuoti, naujoms technologijoms įdiegti ir produktų kokybei gerinti, veiklos rūšių diversifikacijai, siekiant sukurti papildomas arba alternatyvias veiklos rūšis, gyvybingai socialinei struktūrai kaimo vietovėse išlaikyti ir stiprinti, ekonominės veiklos rūšių plėtrai ir užimtumui išsaugoti bei sukurti, siekiant užtikrinti geresnį esamo potencialo panaudojimą, darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti, mažų sąnaudų ūkininkavimo sistemoms išlaikyti ir skatinti, didelei gamtos vertei bei subalansuotam ir besilaikančiam aplinkosaugos reikalavimų žemės ūkiui išsaugoti ir skatinti. Taigi Europos Sąjungos paramos tikslai yra aiškūs ir konkretūs, be to nenumato jokių draudimų išieškoti iš tiesioginių išmokų. Draudimo išieškoti iš tiesioginių išmokų nenumato ir 2006-06-21 Komisijos reglamentas (EB) 885/2006, taip pat 2005-06-21 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo.
12D. B. 2009-06-02 išrašė paprastuosius vekselius bei pasirašė 2009-09-01 Taikos sutartį su kreditoriais, būdamas jaunuoju ūkininku, t.y. savo ūkinei veiklai vystyti, produktų kokybei gerinti, gyvybingai socialinei struktūrai kaimo vietovėse išlaikyti ir stiprinti, darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti, t.y. visiems tiems tikslams, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga. Tai įrodo suinteresuotų asmenų (UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuvos“, D. B.) veiklos pobūdis. Be to parama skiriama ne tik Europos Sąjungos pinigais, bet ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Pagal CK 6.476 str. 1 dalyje nurodyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas tikslas CK 6.476 str. 1 d. prasme yra bendra nauda, t.y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Suinteresuoto asmens D. B. ūkio vykdoma veikla susijusi su visuomenei naudingomis veiklomis, kurias remia valstybė. Atskaičius D. B. skolas bus pasiektas bendras Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos, D. B. siekiamas tikslas: žemės ūkio gamybos pajėgumų pertvarkymas, naujų technologijų įdiegimas, produktų kokybės gerinimas, gyvybingų socialinių struktūrų kaimo vietovėse išlaikymas ir stiprinimas, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimas, mažų sąnaudų ūkininkavimo sistemų išlaikymas ir skatinimas, subalansuoto ir besilaikančio aplinkosaugos reikalavimų žemės ūkio išsaugojimas ir skatinimas. Neteisinga pareiškėjos pozicija, kad parama skiriama, kažkokiam siauram tikslui aprašytam paraiškoje.
13Atskiruoju skundu (T. 3, b.l. 60-63) pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės, taip pat perskaičiuoti UAB „Baltic agro“ priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja – apeliantė nurodė tas pačias aplinkybes, kaip skunde.
14Pažymėjo, kad teismas klaidingai nurodė, kad antstolė pagal internetinio puslapyje skelbiamą viešą informaciją nustatė, jog D. B. už
15CK 6.476 str. nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui, ji turi būti naudojama, kam buvo paaukota. Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) - tik teismo leidimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 2 dalyje apibrėžta, kad Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai - parama, teikiama iš Europos sąjungos fondų, Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti. Išmokos, kurias administruoja Agentūra, yra parama žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti, finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms ar turėtoms papildomos išlaidoms kompensuoti. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 3 str. 2 dalimi, paramos dalykai šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams teikiami visuomenei naudingiems tikslams. Teismas pripažino, kad D. B. ūkio vykdoma veikla susijusi su minėtomis visuomenei naudingomis veiklomis, kurias remia valstybė, tačiau vis dėlto pripažįsta, kad išieškojimas iš tokių piniginių lėšų turi būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas dviprasmiškai aiškina ir taiko materialinės ir procesinės teisės normas, todėl toks nutartis turi būti panaikinta.
16Teismas nepasisakė dėl 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalies taikymo, pagal kurią pareiškėja privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Vykdydama pirmos instancijos teismo nutartį, pareiškėja pažeistų minėto reglamento nuostatas, nes paramos gavėjams priklausančias pinigines lėšas turėtų pervesti į antstolių patvarkymuose nurodomas depozitines sąskaitas.
17Pareiškėja nurodė, kad teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Baltic agro" priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios yra nepagrįstai didelės ir turi būti perskaičiuotos, remiantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).
18Atsiliepimu į atskirąjį skundą (T. 3, b.l. 99-103) antstolė R. M. prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog antstolis gali nukreipti priverstinį išieškojimą į Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams. Auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui (CK 6.476 str. 1 d). LAT 2009-09-28 nutartyje Nr.3K-3-355/2009 yra pateiktas sąvokos „Naudingas tikslas“ išaiškinimas - tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Europos Sąjungos ir valstybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kurią administruoja Agentūra, skiriama visuomenės požiūriu naudingam tikslui - žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Vykdomosiose bylose Nr. 0064/09/01490/1, Nr. 0064/09/01624/1, Nr. 0064/09/01735/1, dėl kuriose vykdomų vykdomųjų dokumentų yra surašytas ginčijamas 2009-12-21 patvarkymas areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, išieškojimas iš skolininko D. B. yra vykdomas išieškotojams UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuva“, besiverčiantiems žemės ūkio veiklai skirtų prekių prekyba. Taigi išieškotojų reikalavimai skolininkui D. B. kilę yra iš jo, kaip ūkininko, veiklos. Antstolės nuomone, nukreipus išieškojimą į skolininkui D. B. priklausančias lėšas, esančias pas Agentūrą, parama kaip tik ir būtų panaudota tam tikslui, kuriam ji ir yra skirta, t.y. iš skolininko žemės ūkio veiklos atsiradusiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Antstolė nurodė, kad pagal Agentūros nurodytą argumentaciją, iš skolininko ūkininkavimo veiklos kylančios piniginės prievolės negali būti tenkinamos iš ūkininkavimui skiriamos paramos, nors parama skirta skolininko žemės ūkio veiklai. Tokiu atveju būtų paneigiama pati paramos ūkininkavimui prasmė.
192006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr.885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje numatyta Agentūros pareiga užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Ši nuostata nereiškia, kad Agentūra gali nevykdyti antstolio, kuriam įstatymo yra suteikti įgaliojimai priverstine tvarka vykdyti vykdomuosius dokumentus, patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ši nuostata skirta užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšos nebūtų neteisėtai pasisavinamos trečiųjų asmenų, ir jas tikrai gautų subjektas, kuriam skirta parama. Agentūrai įvykdžius antstolio patvarkymą, užtikrintų lėšų perdavimą subjektui, kuriam skirta parama, nes lėšos būtų panaudotos skolininko piniginių prievolių, kylančių iš jo ūkininkavimo veiklos, vykdymui. Antstolė kartu pažymėjo, kad 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr.885/2006 5b straipsnyje numatyta, jog nepažeisdamos jokių nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar negrąžintas išmokų gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokos, kurią tam pačiam išmokų gavėjui ateityje mokės už skolos grąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra. Taigi, Europos Sąjungos teisės aktai ne tik, kad nedraudžia išieškoti paramos gavėjų skolas, susidariusias pagal nacionalinę teisę, iš gaunamų išmokų, bet ir tiesiogiai numato tokią galimybę.
20Antstolė nurodė, kad surašant 2009-12-21 patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, nebuvo pažeista CPK 689 str. numatyta piniginių lėšų arešto tvarka. CPK 689 str. 1 d. paskirtis prieš areštuojant pinigines lėšas patikrinti, ar skolininkas turi piniginių lėšų, bei užtikrinti, kad nebūtų areštuojama iš esmės daugiau lėšų, nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 3 d.; 675 str. 2 d.). Agentūros internetiniame tinklapyje yra viešai skelbiama informacija, apie paramos gavėjus. Patikrinusi pačios Agentūros viešą informaciją apie paramos gavėją D. B., antstolė nustatė, kad už
21Atsiliepimu į atskirąjį skundą (T. 3, b.l. 85-90) suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kėdainių rajono 2010-05-19 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Jų naudai priteistos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, specifiškumą bei teisinį naujumą, todėl jas mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
22Atsiliepimu į atskirąjį skundą (T.3, b.l. 79-80) suinteresuotas asmuo UAB „Bikuva“ prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-19 nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodė pareiškėja, teismas ne tik galėjo bet ir privalėjo nutartyje pasisakyti ir įvertinti dėl to, ar suteikta parama leis ar neleis pasiekti pareiškėjo užsibrėžtų tikslų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš paramos lėšų apmokėjus skolininko paramos gavėjo D. B. skolas, bus pasiekti bendri tikslai, numatyti atitinkamuose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad apeliantė nesidomėdama paramos gavėjo kreditoriniais įsipareigojimais, daro akivaizdžius teisės pažeidimus. Akivaizdu, jog tinkamai jai vykdant pavestas funkcijas, ji turėtų būti tikrinami ir paramos gavėjų kreditoriniai įsipareigojimai, susiję su teikiama parama ir paramos gavėjo remiama veikla. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2006-06-21 Komisijos reglamento (EB) Nr.885/2006 nuostatos nėra ir negali būti pažeistos, kadangi paramos gavėjams priklausančios piniginės lėšos būtų pervestos į antstolių patvarkymuose nurodomas depozitines sąskaitas, vadovaujantis CPK 688 str. 1 d., be to juo šios piniginės lėšos ir parama yra susiję su paramos gavėjo įsipareigojimais, atsiradusiais vykdant remiamą ūkininko veiklą.
23Atskirasis skundas atmestinas(CPK 337 str.1d.1p)
24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.).
25Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau(CPK 7 str.1d). Teismo sprendimą vykdo antstolis. Antstolių reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą(CPK 585 str.1d). Todėl įstatymas nustato, kad asmeniui , kuris nevykdo antstolio reikalavimų ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą(CPK 585 str.2d.). Asmuo, nesutinkantis su antstolio reikalavimu, turi teisę skųsti antstolio procesinius ir skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. Juos turi teisę sustabdyti teismas, pripažinęs, kad tai yra būtina(CPK 510 str.).
26CPK 689 straipsnis nustato tvarką, kuria vadovaujantis antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines sumas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, pas asmenis, bei jas areštuoja. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui persiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti( CPK 689 str.1 d.). Nurodyti asmenys antstolio patvarkymo pagrindu sustabdo skolininko piniginių lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsiant informuoja. Per 5 dienas negavę iš antstolio patvarkymo areštuoti skolininko lėšas, visų lėšų išmokėjimo apribojimai panaikinami(CPK 689 str.2d.). Antstolis, nustatęs, kad bendra surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, nei reikalinga, patvarkymu panaikina neareštuotų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir išsiunčia atitinkamai banko ar kredito įstaigai. Gavęs pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą(CPK 689 str.3 ir 4d).Kredito įstaiga ar kitas asmuo saugo areštuotas pinigines lėšas iki antstolio atskiro patvarkymo. Antstolio patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą(CPK 689 str.6d.).
27Byloje nėra ginčo dėl to, kad Agentūra viešai paskelbė informaciją apie jos administruojamą skolininkui priklausančią piniginių lėšų sumą ir kad D. B. skirta 158 872,38Lt bendra paramos suma. Todėl antstolė neturėjo pareigos dar kartą užklausti Agentūros duomenų, kurie yra visiems žinomi. Priešingu atveju tai būtų perteklinis veiksmas ir būtų pažeistas CPK 7 straipsnio 1 dalies reikalavimas įvykdyti teismo sprendimus per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi paramos gavėjui D. B. už 2009 metus skirtos bendros paramos sumos pakanka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, bei dar lieka, antstolė pagrįstai priėmė 2009-12-21 patvarkymą Nr.0064/09/0114901/1 Dėl piniginių lėšų ( 128 388,66Lt) arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą. T.y antstolė areštavo ir nurodė pervesti į depozitinę sąskaitą ne visą paskirtą D. B. piniginę sumą, o tik jos dalį , reikalingą išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tuo tinkamai taikė CPK 7 straipsnio 1dalies, 689 straipsnio ir 675 straipsnio reikalavimus, nepažeidė skolininko D. B. interesų. Nors, kaip nurodo apeliantas skunde, skelbiant viešą informaciją apie paskirtas paramas nėra nurodyta kokios rūšies parama priklauso paramos gavėjui, tačiau šioje byloje neginčijama, kad D. B. buvo paskirtos tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Esant šiai aplinkybei, antstolė, neužklaususi Agentūros apie paskirtos D. B. išmokos rūšį, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė.
28Apeliacinio skundo teiginys, jog Agentūra turėjo teisę atsisakyti vykdyti Patvarkymą, nes nebuvo atsiųstos vykdomųjų dokumentų kopijos, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, nepagrįstas ir atmestinas, nes įstatymas nenumato pareigos antstoliui teikti tokius dokumentus . Be to apeliantas net nenurodo kokias teisės normas pažeidė antstolis nepateikęs kartu su Patvarkymu vykdomųjų dokumentų kopijų.
29Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, žemdirbių pajamos palaikomos tiesioginėmis išmokomis už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kurios nepriklauso nuo gaminamos produkcijos pobūdžio ar kiekio. Tai tik viena rūšis iš visų išmokų, skiriamų ūkininkams. Ūkininkai, gavę Europos sąjungos piniginę paramą, bei atitinkamą dalį iš Lietuvos valstybės, naudoja gautas paramos lėšas palaikydami savo ūkį ir tuo pačiu gerindami savo finansinę padėtį. Gautas lėšas jie įprastai naudoja trąšų, sėklų, žemės ūkio technikos ir kt. pirkimui bei kitoms reikmėms. Šiuo atveju antstolė vykdo išieškojimus UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuva“ naudai , kurios verčiasi žemės ūkio veiklai skirtų prekių prekyba. Taigi išieškotojų reikalavimai skolininkui D. B. kilę yra iš jo, kaip ūkininko, veiklos. Vadinasi, šios piniginės lėšos yra susiję su paramos gavėjo įsipareigojimais, atsiradusiais vykdant remiamą ūkininko veiklą. Kadangi D. B. paskirtos išmokos nėra tikslinės, agentūra jas išmokėjusi ūkininkui , nekontroliuoja jų panaudojimo. Pripažįstant, kad gautas lėšas ūkininkas gali naudoti trąšų, kitų būtinų ūkiui prekių pirkimui, nelogiška drausti jomis atsiskaityti už tokias pat prekes, įgytas su atidėtu mokėjimu. Agentūros administravimas tiesioginių išmokų atveju susijęs tik su pareiga prieš išmokų skyrimą, kontroliuoti pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą ir pervesti pinigines lėšas į ūkininko, ar šiuo atveju antstolio depozitinę sąskaitą, kurio tokio pobūdžio reikalavimas-Patvarkymas yra visiems fiziniams ir juridiniams asmenims be išimties privalomas(CPK 585 str.1d.).
30Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime detaliai išanalizavęs LR įstatymus ir Europos Sąjungos teisės aktus, iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog iš paramos lėšų- tiesioginių išmokų apmokėjus skolininko paramos gavėjo D. B. skolas, susidariusias iš žemės ūkio veiklos, bus pasiekti bendri , naudingi tikslai, numatyti atitinkamuose teisės aktuose. Draudimų išieškoti nurodytas skolas iš tiesioginių išmokų CPK 668 straipsnyje ar kituose norminiuose aktuos, nėra. Priešingu atveju būtų pakenkta pačiam ūkininkui D. B., jo ūkiui, nes išieškant pinigines skolas priverstine tvarka iki pat visiško įvykdymo skaičiuojami delspinigiai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.476 straipsnio nuostatas.
31Minėta, kad nėra išimčių, draudžiančių nukreipti skolos, susidariusios ūkininko veiklos rezultate, išieškojimą į paramos gavėjo- skolininko gaunamas tiesiogines išmokas ir Agentūra nekontroliuoja tiesioginių išmokų panaudojimo. Todėl atskirojo skundo teiginys dėl
32Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus atskirąjį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p, 93 str.).
33Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą teismui dėl pareiškėjo atskirojo skundo grindžia PVM sąskaita faktūra(b.l.91). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atstovavimo išlaidų dydį gali įrodyti mokėjimo dokumentai, pvz., kasos pajamų čekis, mokėjimo pavedimas, išrašas iš banko sąskaitos, kt. (CPK 177 str. 4 d.), bet ne dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teisę gauti tam tikras sumas, pvz., PVM sąskaita faktūra. Įrodymai, kad honorarą advokatui atsakovas sumokėjo, turėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.), tačiau jų byloje nėra. Todėl, suinteresuotam asmeniui nepateikus šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, prašymas jas priteisti atmestinas(CPK 178 str.).
34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
Nutarė
35Kėdainių rajono apylinkės teismo
36Priteisti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, į.k.288739270 18,35Lt(aštuoniolika litų 35 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.