Byla 3K-3-355/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“ dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių dovanojimo ir aukos (paramos ar labdaros) sandorius, jų formą, nepagrįstai gauto turto išreikalavimą, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 70 000 Lt kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio mėn. jo vadovaujama įmonė UAB ,,VIPC Neringa“ nuosavybės teise įsigijo Lietuvos profesinių sąjungų rūmų dalį ir su atsakovu tapo šio pastato bendrasavininkiais. Prieš tai Lietuvos profesinių sąjungų rūmuose buvo kilęs gaisras, per kurį nukentėjo atsakovo valdoma pastato dalis. Po gaisro atsakovas prašė finansinės pagalbos, todėl ieškovas paskolino atsakovui 70 000 Lt asmeninių lėšų, 2004 m. gruodžio 30 d. perduodamas pinigus atsakingam atsakovo asmeniui D. S. Pinigų perdavimo faktą patvirtina atsakovo 2004 m. gruodžio 30 d. surašytas kasos pajamų orderio kvitas. Ieškovas nurodė, kad rašytinės paskolos sutarties sudaryti nespėjo, vėliau atsakovas vengė ją sudaryti. 2007 m. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo, bet teismas nepripažino, kad pareiškėjo atsakovui perduota 70 000 Lt suma buvo paskola, ir ieškinį atmetė. Ieškovo teigimu, valios padovanoti (suteikti paramą) atsakovui 70 000 Lt jis niekada ir jokia forma nėra išreiškęs. Ieškovas nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu dovanojimo sandoris ir būtų sudarytas, jis būtų niekinis ir negaliotų nuo sudarymo momento dėl įstatymo nustatytos privalomos notarinės formos nesilaikymo. Atsakovas be teisinio pagrindo yra įgijęs ieškovui priklausantį turtą – 70 000 Lt sumą, ir ši suma turi būti ieškovui iš atsakovo priteista.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteista 70 000 Lt. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 30 d. ieškovas pagal kasos pajamų orderį LPS Nr. 0000101 perdavė atsakovui 70 000 Lt. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovo valios neatlygintinai ir negrąžintinai perduoti pinigus, sudarant dovanojimo ar paramos sutartį; atsakovo subjektyvus klaidingas suvokimas, kad pinigai iš ieškovo gauti kaip parama bei, taip suvokiant ieškovo veiksmus, priimti pinigai, nesukūrė šalims tarpusavio paramos (aukos) sutartinių teisinių santykių, trūkstant esminio sutarties elemento - paramos davėjo (ieškovo) valios. Teismas, įvertinęs tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinys dėl tų pačių lėšų grąžinimo atmestas, pripažinus, kad neįrodytas paskolos sutarties faktas, konstatavo, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl priėjo prie išvados, kad ieškovas perdavė atsakovui 70 000 Lt, nesant tam jokio atsakovo įrodyto teisinio pagrindo. Tokie šalių teisiniai santykiai, teismo vertinimu, atitinka CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepagrįstą praturtėjimą, nes egzistuoja visos teisinės sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti: atsakovas gavo ieškovo turtą, nesant tam jokio teisinio pagrindo; atsakovas realiai gavo 70 000 Lt; neįrodyta, kad šalių buvo sudaryta kokios nors rūšies sutartis, todėl nėra kitų civilinių teisių gynimo būdų ieškovo teisėms apginti. Nustatęs, kad šalys nebuvo sudariusios sutarties, teismas laikė teisiškai nereikšmingais ieškovo argumentus dėl CK 6.469 straipsnio 2 dalies, 1.93 straipsnio 3 dalies ir restitucijos taikymo.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 kovo 5 d. sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestas. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo teiginiu, kad jis neišreiškė valios padovanoti atsakovui pinigus, nes pinigų perdavimas kaip toks, ieškovui žinant, kad jis neprivalo vykdyti jokios prievolės atsakovui, yra valios išreiškimas. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas ieškovo perduotus pinigus laikė parama. Kadangi paramos santykiams įforminti nenustatyta specialios sutarties sudarymo formos (CK 6.476 straipsnis), tai nebuvo pagrindo laikyti, jog atsakovas, priimdamas pinigus iš atsakovo, atliko veiksmus, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ir todėl paramos sandoris yra niekinis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas nesilaikė įstatymo reikalavimų dėl dovanojimo sandorio įforminimo ir nereikalavo šalių santykius įteisinti tinkamai. Šiuo atveju ieškovui tenka atsakomybė už pasekmes, jis neatliko veiksmų, kuriuos pagal jo pasirinktą ieškinio pagrindą turėjo atlikti. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių sandoris įvykęs: ieškovas perdavė atsakovui pinigus, šis pinigus priėmė ir panaudojo atsakovo ir UAB „Neringa VIPC“ priklausančio pastato gaisro padariniams likviduoti. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo, kuris galėjo turėjo įtakos ieškovo veiksmams dėl pinigų perdavimo (CPK 178 straipsnis), todėl teisėjų kolegija sprendė, kad turi būti taikomas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir perduoti pinigai negali būti grąžinti ieškovui. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas santykiuose su atsakovu faktiškai atstovavo UAB „Neringa VIPC“, o, išnagrinėjus bylą ir neįtraukus UAB „Neringa VIPC“ į bylą bylos dalyviu, yra pagrindas naikinti sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šis argumentas iškeltas tik apeliacinės instancijos teisme, jis nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme, todėl tokio argumento apeliantas negalėjo kelti apeliaciniame skunde ir juo remdamasis prašyti panaikinti sprendimą (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas yra UAB „Neringa VIPC“ vadovas, dar nereiškia, kad jis atstovavo šios bendrovės interesams ir negalėjo veikti kaip fizinis asmuo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamais tokiais teisiniais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-81/2008, suformuluotomis taisyklėmis, nes šioje byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Kasatoriaus teigimu, šalių veiksmai, perduodant ir priimant ginčo pinigus, neatitiko CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamos turto perdavimo negrąžintinai sąvokos. Visą bylinėjimosi laikotarpį kasatorius nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2004 m. gruodžio 30 d., perduodamas atsakovui 70 000 Lt, manė, jog juos paskolina. Atsakovas neįrodė kitokio ginčo pinigų perdavimo tikslo (kitokios rūšies sandorio buvimo), o tokia pareiga tenka atsakovui. Kasatoriaus teigimu, pinigų kaip paskolos (o ne kaip dovanos ar aukos) perdavimas negali būti pagrindas taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir, šalims nesudarius paskolos sutarties, negrąžinti perduotų pinigų ieškovui. Toks teismo sprendimas leistų nepagrįstai pasipelnyti atsakovui ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kasatoriaus suklydimas dėl sudaromo sandorio rūšies yra esminė sąlyga, dėl kurios CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata turėtų būti netaikoma. Kasatoriaus teigimu, gautas lėšas galima apskaityti ir vertinti kaip gautą paramą tik tuo atveju, kai aiškiai ir neginčytinai yra išreikšta paramos davėjo valia šias lėšas perduoti kaip paramą, o ieškovas tokios valios neišreiškė. Atsakovo veiksmai įrodo, kad jis taip pat nevertino gautų lėšų kaip paramos, nes gautos iš kasatoriaus pinigų sumos neapskaitė ir nedeklaravo kaip paramos.

122. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę dėl sandorio neįforminimo notarine tvarka ir visą su tuo susijusią riziką perkėlė kasatoriui. Kasatoriaus teigimu, jis siekė sudaryti paskolos, o ne dovanojimo sandorį, kuriam notarinė forma nereikalinga. Kadangi atsakovas laikosi pozicijos, kad priimti iš ieškovo pinigai buvo auka pagal CK 6.476 straipsnį, tai jis turėjo siekti pinigų priėmimą įforminti notarine tvarka ir turi prisiimti visą riziką dėl šios pareigos neįvykdymo.

133. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės konstatuoti, kad iš kasatoriaus gauti pinigai buvo panaudoti pastato, kuris tuo metu priklausė atsakovui ir UAB ,,Neringa VIPC“, gaisro padariniams likviduoti, todėl šios lėšos gali būti vertinamos kaip UAB ,,Neringa VIPC“, kuriai vadovavo kasatorius, dalis gaisro padarinių šalinimui finansuoti. Kasatoriaus nuomone, tokios aplinkybės galėjo būti nustatytos, tik įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu UAB ,,Neringa VIPC“, nes civilinėje byloje iš esmės sprendžiamas UAB ,,Neringa VIPC“ pareigos finansuoti pastato dalies remontą klausimas.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad kasatorius teisinę argumentaciją pateikė, nevertindamas teismų nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Ta aplinkybė, kad UAB ,,Neringa VIPC“ nedalyvavo byloje, nepanaikina įstatymo pagrindu egzistuojančios šios bendrovės prievolės dalyvauti, atkuriant bendrą turtą (CK 4.76 straipsnis). Atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad prievolę turintis asmuo pats arba per kitus asmenis įvykdys jam tenkančią prievolės dalį, atkuriant bendrą turtą. Jei byloje būtų buvusi nagrinėjama UAB ,,Neringa VIPC“ prievolė, būtų nustatyta, kad yra pagrindas taikyti CK 6.233 straipsnį. Šios normos pagrindu UAB ,,Neringa VIPC“ prievolę įvykdęs D. Vilčinskas turėtų teisę gauti savo išlaidų atlyginimą iš UAB ,,Neringa VIPC“. Atsakovo teigimu, taikydamas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, apeliacinės instancijos teismas pripažino aptartos prievolės egzistavimą, o tai reiškia, kad CK 6.237 straipsnio 1 dalies, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, taikyti negalima. Atsakovas turėjo teisę gauti pinigus gaisro padariniams likviduoti. Atsakovo nesąžiningumo, priimant pinigus iš kasatoriaus, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teisme ginčo šalių teisiniai santykiai buvo įvertinti kaip paramos teisiniai santykiai, pagrįstai nurodant, kad paramos teisiniams santykiams CK 6.476 straipsnio ir Labdaros ir paramos įstatymo nenustatyta privalomos notarinės sandorio formos. Paramos priėmimas, siekiant atstatyti po gaisro nukentėjusį pastatą, negali būti vertinamas kaip veiksmas, prieštaraujantis gerai moralei. Kasatorius neįrodė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat, kad yra pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 3 dalį, o pagal CK 6.476 straipsnį, taikant CK 6.469 straipsnį, būtina pripažinti sandorį niekiniu dėl formos trūkumų. Atsakovo nuomone, palikus galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kasatorius turėtų galimybę ginti savo teises pagal CK 6.233 straipsnį.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17

18Dėl dovanojimo sutarties ir aukos (paramos ar labdaros) sutarties atribojimo ir aukos (paramos ar labdaros) sutarties formos

19Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Dovanojimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos XXVII skyriaus ,,Dovanojimas“ normų. CK 6.465-6.475 straipsniuose įtvirtintos bendrosios dovanojimo sutarties instituto nuostatos, tuo tarpu CK 6.476 straipsnio normų reglamentuojama atskira dovanojimo sutartinių santykių grupė - aukos (paramos ar labdaros) sutartis; CK 6.476 straipsnio normos yra specialiosios bendrųjų dovanojimo sutarties instituto normų atžvilgiu. Aukos (labdaros ar paramos) sutartys iš kitų dovanojimo sutarčių išskiriamos pagal specialų sutarties tikslą - pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatyminę apibrėžtį auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas tikslas CK 6.476 straipsnio 1 dalies prasme - tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Labdara (parama) yra visuomenei naudinga veikla, kurią remia valstybė, šiuo tikslu yra priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (1993 m. birželio 4 d. Nr. I-172), nustatantis taisykles, kurių turi laikytis labdaros ir (arba) paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai, norintys pasinaudoti įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis (įstatymo 1 straipsnis). Labdaros ir paramos įstatymas - tai viešosios, o ne civilinės teisė aktas, todėl šio įstatymo normos su CK šeštosios knygos XXVII skyriaus normomis nekonkuruoja, tačiau sprendžiant, ar dovanojimo teisiniai santykiai kvalifikuotini aukos sutartimi pagal CK 6.476 straipsnį, Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtintas visuomenei naudingų tikslų, kuriems gali būti teikiama labdara ar parama, sąrašas yra aktualus, kaip pateikiantis pavyzdinius bendro, visuomenės požiūriu naudingo aukos tikslo kriterijus. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnį labdara ar parama gali būti teikiama tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse (Įstatymo 3 straipsnis).

20Minėta, kad aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalį, kaip auką (paramą ar labdarą), visų pirma turi būti taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais - bendrosios dovanojimo instituto nuostatos; CK 6.476 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vienintelė šios taisyklės išimtis - aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis ,,Dovanojimo su sąlyga sutartis“. CK 6.476 straipsnyje nėra aukos (paramos ar labdaros) sutarties formą nustatančių normų, todėl turi būti taikomos 6.469 straipsnio ,,Dovanojimo sutarties forma“ normos. Dovanojimo sutarčiai, kurios dalykas yra didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, įstatymo nustatytas rašytinės formos reikalavimas; nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama išvengti sutarties šalių valios iškraipymų po dovanojimo sutarties sudarymo - dovanojimo dalyku esančio turto perdavimo - tarp jos šalių kilus ginčui. Civilinių santykių dalyviai turi bendrojo pobūdžio pareigą įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas elgtis protingai, pagal bonus pater familias elgesio standartus ir rūpintis savo interesų apsauga (CK 1.5 straipsnis). Asmenys, kurie įgyvendindami savo civilines teises nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, prisiima riziką, kad jų interesai nebus ginami teismo, viena iš tokių situacijų – įstatymo nustatytos sandorio formos reikalavimų ignoravimas. Sandoris, sudarytas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, yra niekinis, t.y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai); tuo atveju, kai sandoris yra dvišalis (sutartis), riziką dėl jo negaliojimo pasekmių prisiima abi sutarties šalys.

21Dėl restitucijos ir nepagrįstai gauto turto išreikalavimo taisyklių taikymo

22Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dipozityviškumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją). Nagrinėjamu atveju yra aktualus restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų konkurencijos klausimas.

23Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK šeštosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos“ X skyriaus normų; restitucijos esmė - asmens (asmenų) grąžinimas į buvusią padėtį; pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucijos pagrindu gali būti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievolės grąžinti kitam asmeniui turtą: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

24Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr.3K-3-593/2008; kt.).

25Tuo atveju, kai reikalavimo dalyku esantis turtas yra gautas sandorio pagrindu, pripažinus tokį sandorį negaliojančiu (nuginčijus ar konstatavus, kad jis niekinis) ab initio, taikomos CK šeštosios knygos X skyriuje įtvirtintos restitucijos taisyklės; šios sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės tiesiogiai įtvirtintos įstatyme (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai - jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui.

26Dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje St. M. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. Br. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju šios teisės taikymo taisyklės reiškia tai, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas. Konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų.

27Dėl materialinių įstatymų taikymo ginčijamame teismo sprendime

28Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė ir šalys to neginčija, kad reikalavimo dalyku esančias lėšas - 70000 Lt - kasatorius perdavė atsakovui savo valia, atsakovas šias lėšas priėmė, pinigų perdavimo faktas buvo įformintas surašant kasos pajamų orderį. Šalių ginčas vyksta dėl to, koks buvo jų valios turinys pinigų perdavimo metu - ar pinigai perduoti neatlygintinai, ar paskolinti. Taigi byloje nustatyta, kad šalių buvo sudaryta sutartis, kartu tai reiškia, kad iš jos atsirado tam tikros šalių tarpusavio prievolės, ginčo esmė - koks tų prievolių turinys. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas perdavė pinigus neatlygintinai, t. y. šalių valia buvo sudaryti dovanojimo sutartį, tai yra faktinė bylos aplinkybė, kurios peržiūrėti kasacinės instancijos teismas neturi diskrecijos; kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad, konstatuodamas šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas nustatančias įrodinėjimo taisykles. Kasatoriaus ieškinys, reikštas dėl ginčo lėšų, kaip paskolos, grąžinimo, yra atmestas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, turinčiu res judicata galią, todėl teisėjų kolegija nesvarsto kasatoriaus argumentų, kad pinigai buvo paskolinti. Byloje nustatyta, kad šalys nesilaikė privalomos notarinės dovanojimo sutarties formos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad sandoris yra niekinis, ir spręsti dėl jo pasekmių pagal restitucijos taisykles. Atsakovo gautų lėšų išreikalavimui apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė be pagrindo įgyto turto išreikalavimo taisykles, tarp jų ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą, reglamentuojančią turto, perduoto asmens, kuris neprivalėjo vykdyti prievolės, tačiau ją įvykdė, išreikalavimą. Tai yra materialinės teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29Atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad ginčo lėšos neturi būti grąžintos kasatoriui, nes buvo gautos kaip bendrasavininkio indėlis į bendrųjų pastato konstrukcijų remontą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas šios savo pozicijos byloje iš esmės neįrodinėjo, savo teisių gynimui byloje pasirinko kitą, alternatyvų, būdą - kad ginčo lėšas kasatorius suteikė kaip neatlygintiną paramą. Bylą nagrinėję teismai ginčui spręsti netaikė daiktinės teisės normų, tai nėra kasacinio skundo dalykas, todėl teisėjų kolegija detaliau nurodytų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų nenagrinėja.

30Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi CK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų požiūriu.

31Apeliacinės instancijos teismas taikė ne tą materialinį įstatymą, kurį turėjo taikyti, todėl neteisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ex officio konstatuoti, kad 2004 m. gruodžio 30 d. kasatoriaus ir atsakovo sudaryta dovanojimo sutartis yra niekinė, ir taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovas turi grąžinti niekinio sandorio pagrindu gautas lėšas kasatoriui (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau, patenkindamas kasatoriaus reikalavimą, priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą.

34Priteisti iš Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ 25,45 Lt (dvidešimt penkis litus keturiasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 70 000 Lt kaip be teisinio pagrindo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.241 straipsnio 1... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę dėl sandorio... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės konstatuoti, kad iš... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Atsakovas... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. ... 18. Dėl dovanojimo sutarties ir aukos (paramos ar labdaros) sutarties atribojimo... 19. Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai,... 20. Minėta, kad aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų... 21. Dėl restitucijos ir nepagrįstai gauto turto išreikalavimo taisyklių... 22. Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir... 23. Restitucija – bendrasis prievolių teisės institutas, reglamentuojamas CK... 24. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės... 25. Tuo atveju, kai reikalavimo dalyku esantis turtas yra gautas sandorio pagrindu,... 26. Dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas... 27. Dėl materialinių įstatymų taikymo ginčijamame teismo sprendime... 28. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė ir šalys to neginčija, kad reikalavimo... 29. Atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad ginčo lėšos neturi... 30. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi CK 346... 31. Apeliacinės instancijos teismas taikė ne tą materialinį įstatymą, kurį... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 34. Priteisti iš Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ 25,45 Lt... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...