Byla 2S-188-230/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeisto turto savininkų R. B. ir N. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės N. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19333-285/2011 pagal pareiškėjo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų ir įkeisto turto savininkų R. B. ir N. B..

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Skolininkai R. B. ir N. B. 2006-10-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120060013730, su vėlesniais pakeitimais, užtikrindami 166 906,83 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-10-03 kreditavimo sutartį Nr. 11113, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą ( - ), kurio vertė šalių susitarimu nustatyta 187 300 Lt. 2006-10-06 skolininkai R. B. ir N. B. apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ minėto kredito grąžinimą bankui.

4Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2006-10-03 kreditavimo sutartį Nr. 11113, todėl kreditorius 2010-03-26 vienašališkai ją nutraukė ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 167 005,73 Lt. draudimo išmokos. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo AB DnB NORD bankui 167 005,73 Lt draudimo išmoką. 2011-04-15 AB DnB NORD bankas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2006-10-03 kreditavimo sutartį Nr. 11113 ir 2006-10-06 hipotekos lakštą, identifikavimo kodas 02120060013730.

5Skolininkai R. B. ir N. B. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2006-10-03 kreditavimo sutartį Nr. 11113, todėl 2011-05-18 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-11210-285/2011 buvo areštuotas įkeistas turtas, ir 2011-07-29 bei 2011-08-26 viešo paskelbimo būdu skolininkai ir įkeisto turto savininkai R. B. ir N. B. buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

6Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas kreditoriaus pakartotinį prašymą, 2011 m. spalio 13 d. nutartimi Nutarė priverstinai išieškoti iš R. B. ir N. B. 167 005,73 Lt išmokėtą draudimo išmoką, 2 984,58 Lt skolą AB DnB NORD bankui, 20 Lt išlaidų už hipotekos lakšto pakeitimo registravimą, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, 327,13 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 167 005,73Lt sumos, skaičiuojant nuo 2011-10-10 iki hipotekos teisėjos nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą R. B. ir N. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – ( - ). Teismas nutartyje nurodė, kad skolininkai R. B. ir N. B. nevykdė prievolės kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2006-10-03 kreditavimo sutartį, paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių.

7Skolininkė N. B. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad hipotekos teisėjas, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, turi atlikti teisinį tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pateikti visi tam reikalingi dokumentai, taip pat teismas turi vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir veikti ex officio, kaip to reikalauja viešasis interesas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino, ar ginčo šalių sudaryta kreditavimo sutartis neturi būti kvalifikuojama, kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, o tai nustačius, teismas visais atvejais privalėjo sutarties sąlygas ex officio vertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismas turėjo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą. LAT praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas, ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Tačiau šios nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutartį neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. Skundžiama nutartis priimta anksčiau, nei skolininkams suėjo hipotekos lakšte nurodytas terminas (2040-08-31) skoliniams įsipareigojimams įvykdyti, taip pat teismas nevertino, ar kreditorius buvo nustatęs skolininkams papildomą laiką prievolėms įvykdyti bei kokią dalį bendrų skolininkų įsipareigojimų apimtyje sudaro neįvykdytos prievolės. Todėl priimant skundžiamą nutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo tenkinimą.

8Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

9Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Remiantis atskirojo skundo argumentais, teismas privalėjo nustatyti, ar kredito sutartis kvalifikuotina, kaip vartojimo sutartis, ir ar jos sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, yra sąžiningos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, yra suformuluota su hipotekos santykiais susijusi teisės taikymo taisyklė, kad hipotekos teisėjas, nustatęs, kad pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina, kaip vartojimo, turi pareigą ex officio patikrinti ir vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas turi vertinti ir pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamumo, kaip būtinos sąlygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkai R. B., N. B. ir AB DnB NORD bankas 2006 m. spalio 3 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr.11113 su visais vėlesniais pakeitimais, pagal kurią bankas suteikė skolininkams 166 906,83 Lt kreditą buto, esančio ( - ) pirkimui ir remontui. Prievolės kreditoriui įvykdymas buvo užtikrintas 2006 m. spalio 6 d. hipotekos lakštu Nr. 02120060013730, kuriuo buvo įkeistas įsigytas butas. Kreditavimo sutarties Nr. 11113 specialiosios dalies 7 punkte nurodyta kredito linijos paskirtis – buto pirkimui ir draudimo įmokai sumokėti. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai bei į šalių pasirašytos sutarties sąlygas, darytina išvada, kad tarp skolininkų ir kreditoriaus AB DnB NORD banko sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys iš esmės gali būti laikomos vartojimo sutartimis. Tačiau šios sutartys nėra tiesioginis pareiškėjo - kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo, reiškiamo skolininkams, pagrindas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkai šio kredito grąžinimą bankui 2006 m. spalio 6 d. apdraudė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Skolininkams tinkamai bei laiku nevykdžius prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal kreditavimo sutartį, šis kreditorius 2010-03-26 vienašališkai ją nutraukė ir 2006-10-03 kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 167 005,73 Lt draudimo išmokos, kurią pastaroji išmokėjo AB DnB NORD bankui. 2011-04-15 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. K-2500-2011-36 AB DnB NORD bankas perleido reikalavimo teises pagal 2006-10-03 kreditavimo sutartį Nr. 11113 ir 2006-10-06 hipotekos lakštą UAB „Būsto paskolų draudimas“, taip pat teises į palūkanas ir kitas įstatymų nustatytas teises. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisės pagrindas yra draudimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurios, atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, t.y., kad kreditas suteiktas skolininkų asmeninėms reikmėms reikalingo būsto pirkimui, draudimą asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo fiziniai asmenys, draudimo paslaugą suteikė būsto kreditų draudimu besiverčiantis juridinis asmuo, taip pat gali būti vertinamos kaip vartojimo sutartys. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra hipotekos kreditorius, teisėtai ir pagrįstai įstatymų nustatyta tvarka perėmęs reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus AB DnB NORD bankas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šalis sieja nauja regresinė prievolė, atsiradusi, draudikui įvykdžius už skolininkus prievolę pirminiam kreditoriui, o pradinė skolininkų prievolė pradiniam kreditoriui yra įvykdyta ( CK 6.123 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Todėl nepagrįstas atskirojo skumdo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas kreditavimo sutarties sąlygų nevertino ex officio pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Dėl kreditoriaus ir išieškojimo pagrindo pasikeitimo toks vertinimas, teismo nuomone, nėra reikalingas, be to, tai pažeistų byloje nedalyvaujančio pirminio kreditoriaus materialines ir procesines teises bei teisėtus lūkesčius (pirminis kreditorius AB DnB NORD bankas, nebebūdamas hipotekos kreditoriumi, jam nepalankaus kredito sutarties nutraukimo įvertinimo atveju negalėtų ginčyti teismo išvadų CPK 558, 291, 334-335 straipsniuose nustatyta tvarka). Todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartis kredito draudimo atveju nepriskirtina tai vartojimo sutarčių grupei, kuri hipotekos procedūrų eigoje turėtų būti tiriama teismo iniciatyva.

12Atskirajame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar kreditorius buvo nustatęs skolininkams papildomą laiką prievolėms įvykdyti bei kokią dalį bendrų skolininkų įsipareigojimų apimtyje sudaro neįvykdytos prievolės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, sutarties teisėtumu ir kt., tai šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, sprendimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją. Todėl apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, taip pat negali nagrinėti bei išspręsti tokių ginčų, kadangi tai yra atskiro ginčo, spręstino ieškininės teisenos tvarka, dalykas.

13Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais motyvais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sąlygas pradėti priverstinį išieškojimą kreditoriaus pareiškime nurodytu pagrindu, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai