Byla 2S-854-640/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. S. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Auksinis varnas“ ieškinį atsakovams K. S. ir E. S. dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Auksinis varnas“ 2010-11-15 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismui pateiktu ieškiniu (b.l. 1-4) prašė priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 68 000 Lt žalos, 5 proc metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei prašė sprendimo vykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų kilnojamųjų, nekilnojamųjų daiktų, teisių į juos, piniginių lėšų, turtinių teisių priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba pas trečiuosius asmenis areštą. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovė K. S. pas ieškovą (ansktesnis pavadinimas UAB „Auksinis varniukas“) dirbo vyriausia buhaltere. Ieškovo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo nuspręsta įmonės balanse turimą automobilį LEXUS GS 300 valstybinis Nr. CFA 001 (toliau – Automobilis), atsižvelgiant į tuo metu esančią analogiško automobilio vidutinę rinkos vertę, parduoti už 68 000 Lt. Atsakovė 2009-06-04 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą CAR1017105, kurioje nurodė, kad Automobilis parduodamas pirkėjui E. S., už 18 553 Lt. Automobilis buvo perduotas atsakovui už 18 553 Lt sumą ir įregistruotas Atsakovo vardu. Atsakovas už įsigytą Automobilį su Ieškovu neatsiskaitė ir iki šiol yra skolingas. Tokiu būdu Atsakovei ignoruojant 2009-05-18 vienintelio akcininko sprendimu nustatytą Automobilio pardavimo kainą bei išrašius Automobilio pardavimo dokumentus, nurodant juose nepagrįstai mažą kainą, už kurią pardavus Automobilį asmeniui, susijusiam su Atsakove artimais giminystės ryšiais, Ieškovui nebuvo sumokėta parduoto Automobilio reali rinkos vertė, tuo Ieškovui padarant 68 000 Lt žalą.

4Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismas 2010-11-29 nutartimi (b.l. 10) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovų K. S. ir E. S. pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 68 000 Lt sumos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra žymi, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p. ).

5Atsakovai K. S. ir E. S. atskiruoju skundu (b.l. 11-14), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2010-11-29 nutartį. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi ištirti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba pasidarymui neįmanomu, jei pastarosios nebūtų pritaikytos. Taip pat atsakovai nurodo, kad teismas netyrė svarbių aplinkybių, tokių kaip Atsakovų turtinė padėtis, finansinės galimybės įvykdyti vienokį ar kitokį galimai Ieškovei palankų teismo sprendimą, dėl ko visiškai nepagrįstai padarė klaidingą išvadą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenurodė jokių kitų motyvų dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo neįmanomu. Apeliantai nurodo, kad teismas nagrinėdamas Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepranešęs Atsakovams bei konstatuodamas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos būvimą neesant tam jokių motyvų, netinkamai pritaikė procesines teisės normas (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.). Nurodo, kad teismas pažeidė ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, įtvirtintus CPK 7 str., ir tokiu būdu nepagrįstai vengė pareigos visa apimtimi užtikrinti šalių interesų pusiausvyros principą.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

9Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas (įsakymas), kuriuo patenkintas ieškinys (pareiškimas). Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas galėtų tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). Būsimo teismo sprendimo įvykdymui grėsmę gali lemti įvairios aplinkybės, ir tik viena iš jų yra didelė ieškinio (reikalavimo) suma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (reikalavimas), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 08). Tačiau kolegija sutinka su apeliantu, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet įvertinus konkretaus atsakovo ar skolininko finansines galimybes.

10Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, apelianto turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovų elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Taigi pavojus, kad būsimas teismo sprendimas gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą atsakovų finansinę padėtį. Kaip jau buvo minėta nagrinėjamu atveju atsakovai yra fiziniai asmenys, ieškovo prašoma priteisti suma – 68 000 Lt. Tokia suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, objektyviai gali būti laikoma pakankamai didelė, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Pažymėtina, kad atsakovai nenurodė argumentų ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia yra jų finansinė padėtis. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

11Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovams, kadangi būtina įvertinanti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus, kad nei vienam nebūtų suteiktas nepagrįstas prioritetas. Patys apeliantai atskirajame skunde nenurodo, kokį savo vardu nekilnojamąjį ar registruotiną turtą turi, vienintelis realus turtas automobilis, kurio įsigyjimo teisėtumas yra ginčijamas byloje. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra ar procesinis įstatymas.

12Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, rūšį (eiliškumą), dydį, adekvačiai įvertino galimas pasekmes, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl nutartis paliktina nepakeista.

13Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantų valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 7,15 Lt (b.l. 30) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

14Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

15Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti lygiomis dalimis iš K. S. ir E. S. 7 (septynis) litus 15 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai