Byla 2A-408-370/2010
Dėl žalos atlyginimo bei atsakovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai, atsakovės UAB „Marių valdos“ atstovei Aistei Cikanaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7085-613/2009 pagal ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovėms AB „Klaipėdos energija“, UAB „Marių valdos“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 27 298,49 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-09-14 ir 2007-10-30 buvo užlietas name ( - ), Klaipėdoje, esantis ( - ) butas, priklausantis M. D. Butas ieškovės ir savininko 2007-08-24 sudarytos sutarties pagrindu buvo apdraustas būsto ir gyventojų turto draudimu. Apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio namo palėpėje. Ieškovė, vadovaudamasi buto remonto sąmatomis, išmokėjo buto savininkui 27 298,49 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovių atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos joms nuosavybės teise priklausančiame name esančių inžinerinių sistemų priežiūros. UAB „Marių valdos“ yra teisėta administruojamų patalpų valdytoja ir turėjo pareigą tinkamai ir laiku informuoti šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę dėl tinkamos vamzdyno priežiūros, kad būtų išvengta avarijos ir galimų nuostolių. AB „Klaipėdos energija“, kuriai buvo patikėta namo šildymo ir karšto vandens inžinerinių tinklų priežiūra, tinkamai nevykdė savo pareigų, t. y. nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimai avarijai ir nenukentėtų namo gyventojų turtas.

4Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog vykdydama vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą negali prisiimti atsakomybės už jai nuosavybės teise nepriklausančių namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją inžinerinę įrangą. Avarijos padariniams likviduoti buvo iškviesta AB „City Service“, atsakovė negali atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus likviduojant avariją. AB „Klaipėdos energija“ vykdydama 2005-03-18 pasirašytą Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį Nr. R-04-107 tinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, sutarties reikalavimų nepažeidė, pagal darbų sąrašą, numatytą sutarties priede, atliko eksploatacinę vamzdyno priežiūrą ir nustačiusi, kad yra susidėvėję karšto vandens vamzdynai, informavo UAB „Marių valdos“ dėl būtinybės juos pakeisti.

5Atsakovė UAB „Marių valdos“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, be to, ieškinį reiškia ne tam atsakovui, nes namo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdo AB „Klaipėdos energija“. UAB „Marių valdos“ ir AB „Klaipėdos energija“ 2005-03-08 sudarė Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. R-04-107, pagal kurią administratorius perdavė prižiūrėtojui daugiabučio namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros funkcijų vykdymą. AB „Klaipėdos energija“ neatliko tiek prevencinės, tiek ir korekcinės priežiūros funkcijos nagrinėjamu atveju arba atliko netinkamai, dėl to ja kyla atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemų priežiūrą bei už priežiūros veiksmais ar neveikimu kilusius padarinius.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ priteisė 27 298,49 Lt žalos ir 409,48 Lt (keturis šimtus devynis litus 48 ct) žyminio mokesčio, reikalavimus atsakovei UAB „Marių valdos“ atmetė. 2009-11-06 papildomu sprendimu atsakovei UAB „Marių valdos“ iš ieškovės priteisė 1000 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo tik dėl to, kas turi atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių. Teismas konstatavo, kad UAB „Marių valdos“ yra daugiabučio namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus privalo organizuoti bendro naudojimo nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį, o šildymo ir karšto vandens sistemos neprižiūri. Už šio daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą yra atsakinga AB „Klaipėdos energija“. Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-259 patvirtintos „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos“ 22 punkte nustatyta, kad namo bendro naudojimo patalpų administratorius su parinktu prižiūrėtoju turi sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį. Pagal Ūkio ministro įsakymo Nr.4-291 „Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“ 5 punktą, prižiūrėtojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, turintis tai patvirtinantį Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atestatą ir teikiantis šių sistemų priežiūros paslaugas. UAB „Marių valdos“ ir AB „Klaipėdos energija“ 2005-03-08 sudarė Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. R-04-107, pagal kurią administratorius perdavė prižiūrėtojui daugiabučio namo, esančio ( - ), Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros funkcijų vykdymą. AB „Klaipėdos energija“ būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. AB „Klaipėdos energija“ privalėjo laiku nustatyti karšto vandens vamzdžių būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus arba namo administratorių. AB „Klaipėdos energija“ namo administratorių apie susidariusią karšto vandens vamzdyno būklę informavo tik 2007-11-08 raštu Nr. R-02-2826, tai yra tik po du kartus įvykusių avarijų. Kadangi atsakovė AB „Klaipėdos energija“ netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl yra atsakinga už kilusią žalą.

7Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Klaipėdos energija“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo esant visas civilinės atsakomybės sąlygas, nors byloje buvo įrodyta tik buto savininkui padaryta žala. Ieškovė rėmėsi netiesioginiais įrodymais, kurių nė vienas nenurodo žalos padarymo kaltininko. Avarijos kilimo priežastys byloje nebuvo nustatytos, t. y. nenustatyta, ar vamzdis trūko dėl susidėvėjimo, ar dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, ar dėl dar kokios kitos priežasties, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vamzdis trūko dėl susidėvėjimo. 2007-09-14 patikrinimo metu tik iš UAB „Marių valdos“ sudaryta komisija (AB „Klaipėdos energija“ ir ieškovės atstovams nedalyvaujant) konstatavo, kad patalpų užpylimas įvyko dėl trūkusios karšto vandens vamzdžio namo palėpėje, nesiremta jokio specialisto išvadomis ar aktu. Ši komisija nustatė tik avarijos faktą, o ne priežastį, todėl teismas spręsdamas dėl karšto vandens vamzdžių būklės (susidėvėjimo) bei apie būtinybę juos keisti, vadovavosi spėlionėmis. AB „Klaipėdos energija“ apie vamzdžių susidėvėjimą informavo namo administratorių 2007-11-08 raštu, tačiau tai nepatvirtina avarijos kilimo priežasties. Ankstesnio 2007-10-30 užpylimo faktas nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad avarijų likvidavimui buvo kviečiama ne AB „Klaipėdos energija“, o AB „City service“, todėl tinkamas karšto vandens sistemų priežiūros sutarties vykdymas buvo apsunkintas, todėl negalima teigti, kad apeliantė tinkamai neatliko būtinų priežiūros darbų. AB „Klaipėdos energija“ negali prisiimti įsipareigojimų dėl trečiojo asmens AB „City service“ atliktų darbų kokybės, dėl antrą kartą įvykusios avarijos priežasties ir pasekmių. UAB „Marių valdos“ sutartimi įsipareigojo atlyginti administravimo veiksmais ar neveikimu padarytus nuostolius (žalą) AB „Klaipėdos energija“ bei butų ir kitų patalpų savininkams. AB „Klaipėdos energija“ sutarties reikalavimų nepažeidė, pagal numatytą darbų sąrašą atliko ekspertinę vamzdyno priežiūrą ir apie būklę informavo administratorių. AB „Klaipėdos energija“ vykdydama vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, negali prisiimti atsakomybės už jai nuosavybės teise nepriklausančią namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją inžinerinę įrangą.

8Atsiliepime atsakovė UAB „Marių valdos“ prašo AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog buvo nustatyta tik viena civilinės atsakomybės sąlyga. Apeliantės kaltė preziumuojama, todėl ji turėjo įrodyti, kad neatsakinga dėl padarytos žalos arba neįvykdytos prievolės. Pati apeliantė savo 2007-11-08 rašte nurodė, kad namo karšto vandens vamzdynai yra visiškai susidėvėję ir juos būtina pakeisti naujais. Atsakovė pagal sutartį privalėjo kartą per savaitę atlikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, jeigu tai būtų dariusi ir laiku apie blogą būklę informavusi administratorių, avarijoms būtų užkirstas kelias, todėl tarp atsiradusios žalos ir apeliantės neveikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantei kaip verslininkas atsako už netinkamą sutartinių prievolių vykdymą visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Byloje nėra jokių duomenų, kas buvo gviešiamas likviduoti avarijas, avarinę tarnybą kviečia gyventojai, o ne draudikas ar namą administruojanti bendrovė. Be to, aplinkybė, kas šalino avarijos padarinius, niekaip nesusijusi su bloga vamzdynų būkle. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti sutarties tinkamą vykdymą, nors kiekvienos apžiūros rezultatai privalo būti fiksuojami surašant apžiūros aktą.

9Atsiliepime ieškovė UADB „Seesam Lietuva“ prašo AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės teiginius, kad ji neatsakinga už jai nuosavybės teise nepriklausančią bendrąją inžinerinę įrangą, paneigia sutartimi su administratoriumi pačios prisiimti įsipareigojimai, taip pat apeliantės veiklą bei teisinį statusą reglamentuojantys teisės aktai. Apeliantė neatskleidė, kaip vykdė savo sutartines prievoles (taip pat numatytas Ūkio ministro patvirtintoje pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkoje), nepateikė jokių įsipareigojimų vykdymą pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė apie blogą vamzdžių būklę ir būtinybę juos keisti administratoriui pranešė 2007-11-08 tik po dviejų užliejimų ir tai nustatęs ne savo iniciatyva, o reaguodama į namo gyventojos 2007-11-05 reikalavimą sutvarkyti namo vamzdžius. Aplinkybę, kad vamzdžiai visiškai susidėvėję, konstatavo savo 2007-11-08 rašte pati apeliantė, todėl atmestini jos apeliacinio skundo motyvai, kad neva nenustatyta, jog vamzdžiai trūko dėl susidėvėjimo. Apie abu užliejimus (2007-09-14 ir 2007-11-08) apeliantė buvo informuota iškart po avarijų, tačiau apeliantės atstovai neatvyko į įvykio vietą apžiūrai, nesiėmė jokių veiksmų avarijų priežastims nustatyti. Pati apeliantė pripažino, kad savo prievoles vykdė netinkamai, neva dėl UAB „Marių valdos“ kaltės, tačiau atsakovų tarpusavio santykiai neturi įtakos apeliantės, kaip karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, civilinei atsakomybei ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į apeliantės teisinę padėtį, jai, kaip vamzdynų valdytojai, galėtų būti taikomos ir deliktinės atsakomybės normos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, kilusią dėl statinio (šiuo atveju bendrosios inžinerinės įrangos) trūkumų.

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

11Apeliantė teigia, kad už žalą, kilusią dėl vamzdžių būklės netinkamos priežiūros namo gyventojams gali būti atsakinga tik atsakovė UAB „Marių valdos“, kaip gyvenamojo namo administratorė. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (nutartys 2003-09-03 Nr. 3K-3-764/2003, 2008-03-26 Nr. 3K-7-59/2008, 2008-04-07 Nr. 3K-3-215/2008).

12Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Marių valdos“ atsakomybė už žalą kiltų tuo atveju, jei ji netinkamai vykdytų administratoriaus funkcijas, nebūtų ėmusis veiksmų dėl vamzdyno remonto po namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą atliekančios bendrovės AB „Klaipėdos energija“ įspėjimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Marių valdos“ sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su AB „Klaipėdos energija“ (t. 1, b. l. 86), nedelsdama po abiejų avarijų ir atsakovės AB „Klaipėdos energija“ pranešimo organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo priimtas sprendimas pakeisti dalį namo karšto vandens vamzdžių (t. 1, b. l. 92). Tuo tarpu atsakovė AB „Klaipėdos energija“ teisės aktų ir sutartyje nustatytas pareigas vykdė netinkamai, apie blogą vamzdynų būklę administratorių įspėjo tik 2007-11-08 (t. 1, b. l. 91), t. y. jau po dviejų avarijų. Atsižvelgiant į tai, jog būtent atsakovė AB „Klaipėdos energija“ buvo atsakinga už vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją, ji privalėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti ar sumažinti atsiradusią žalą. Tokią atsakomybės paskirstymo tarp namo administratoriaus ir namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą atliekančios bendrovės teismų praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-02-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-76/2010). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakingo už žalą asmens.

13Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apeliantė tik neigia byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tačiau pati nepateikia jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie vamzdžių būklę ir būtinybę juos pakeisti vadovavosi spėlionėmis, tačiau šias aplinkybes patvirtina pačios apeliantės 2007-11-08 raštas namo administratoriui (t. 1, b. l. 91). Apeliantė teigia, kad 2007-09-14 patikrinimo metu (t. 1, b. l. 15) tik iš UAB „Marių valdos“ sudaryta komisija nedalyvaujant apeliantės atstovams konstatavo, kad patalpų užpylimas įvyko dėl trūkusio karšto vandens vamzdžio palėpėje, be to, nesiremta specialisto išvadomis, avarijų likvidavimui buvo kviečiama ne apeliantė, o AB „City service“ ir pan., tačiau pati nepateikia jokių įrodymų, kad apskritai ėmėsi kokių nors veiksmų avarijos priežasčiai nustatyti, nekalbant apie avarijos komisijos išvadą paneigiančių įrodymų pateikimą. Apeliantė teigia nesant jokių įrodymų apie buto užpylimą antrą kartą, t. y. 2007-10-30, tačiau ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga, nes apeliantės atsakomybei pakanka ir vieno įrodyto užpylimo fakto, kadangi prašomos atlyginti žalos dydžio apeliantė neginčija. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada dėl avarijos priežasties ir priežastinio ryšio tarp apeliantės neveikimo ir kilusios žalos (CPK 185 str.).

14CK 6.1015 str. 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (2005-02-21 Nr. 3K-3-116/2005, 2007-11-28 Nr. 3K-3-580/2007, 2009-10-16 Nr. 3K-3-427/2009).

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas – neteisėtus apeliantės veiksmus (neveikimą) ir jų ryšį su padaryta žala, kadangi apeliantei tinkamai vykdant teisės aktų ir sutartyje nustatytas prievoles žala nebūtų atsiradusi – neteisėti veiksmai susiję su ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ patirta žala. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų.

16Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai