Byla 3K-3-427/2009

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Dujotiekio statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Dujotiekio statyba“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo klausimas. 2008 m. balandžio 4 d. atsakovo UAB „Dujotiekio statyba“ darbuotojams atliekant einamuosius remonto, t. y. tvoros virinimo, darbus UAB „Dulvira“ teritorijoje Panevėžyje, Ramygalos g. 149 B, užsidegė M. R. nuosavybės teise priklausantis sandėlis ir jame buvę UAB „ELB“ baldai. UAB „ELB“ su UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. sausio 10 d. buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraudė jai nuosavybės teise priklausančius baldus. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, ištyręs 2008 m. balandžio 4 d. įvykusio gaisro aplinkybes, išmokėjo UAB „ELB“ 268 497 Lt draudimo išmoką, todėl įgijo teisę iš žalą padariusio asmens reikalauti žalos atlyginimo.

6Ieškovas CK 6.1015 straipsnio pagrindu prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Dujotiekio statyba“ 271 117,54 Lt žalos atlyginimo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatė. Suvirinimo darbus atlikęs atsakovo darbuotojas A. Š. yra aukščiausios kvalifikacijos suvirintojas ir jam suvirinimo darbams 2008 m. balandžio 4 d. atlikti darbdavio leidimo nereikėjo; atsakovo darbuotojas V. V. neturi suvirintojo kvalifikacijos, tačiau suvirinimo darbų jis neatliko. Dėl to pirmosios instancijos teismas nesutiko su teiginiu, kad atsakovo darbuotojai suvirinimo darbus atliko nesilaikydami bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina atsakovo teiginius, jog jo darbuotojo atlikti suvirinimo darbai neturi priežastinio ryšio su 2008 m. balandžio 4 d. M. R. nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje kilusiu gaisru. Suvirinimo darbai buvo atliekami keleto metrų atstumu nuo metalinio sandėlio, kurio durys buvo užrakintos. Atliekant suvirinimo darbus kaip nors papildomai apsaugoti metalinį sandėlį nebuvo būtina, nes pagal priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus nereikėjo imtis kokių nors papildomų atsargumo priemonių. Teismas sprendė, kad atsakovo darbuotojas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, negalėjo numatyti ar nuspėti galimo gaisro kilimo. Ant pastato, kuriame kilo gaisras, nebuvo jokių įspėjamųjų užrašų apie itin degias medžiagas, laikomas pastate. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su kilusiu gaisru, todėl ieškinį atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais ir nurodė, kad atsakovas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, todėl pagal ieškovo išmokėtą UAB „ELB“ 268 497 Lt draudimo išmoką subrogacija negalima. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas nepareiškė.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 16 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Kolegija sprendime nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog suvirinimo darbus atlikusiam kaip aukščiausią suvirintojo kvalifikaciją turinčiam suvirintojui A. Š. nereikėjo gauti darbdavio leidimo. Tačiau kolegija laikė, kad atsakovo darbuotojai nesilaikė atsakovo patvirtintos Statybos aikštelės bendrosios priešgaisrinės saugos instrukcijos (toliau – Instrukcija) reikalavimų. Kolegija, remdamasi gaisro tyrimo medžiaga, nurodė, kad gaisras kilo tvoros suvirinimo darbų metu, kai kibirkštis pataikė į už tvoros esančio metalinio sandėlio vartų plyšį ir uždegė aplink duris esančias sandarinimo putas; suvirinimo darbai buvo vykdomi ne didesniu kaip 5 metrų atstumu nuo užsidegusio sandėlio vartų. Šių aplinkybių pagrindu kolegija padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl atsakovo darbuotojų, atlikusių suvirinimo darbus, veiksmų, o jo atsiradimą nulėmė atsakovo patvirtintos Instrukcijos reikalavimų nesilaikymas. Priteisdama žalą, kolegija vadovavosi ieškovo pateiktu UAB ,,Impreksservis“ ekspertizės aktu, gaisro metu sugadinto turto nuotraukų kopijomis, budėjimo sutartimi, pagal kurią buvo saugomas sugadintas turtas, bei sąskaitomis-faktūromis. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį abejojo ieškovo nurodyta nuostolių suma, kolegija sprendime nurodė, kad kitų įrodymų, patvirtinančių, kad realiai tokios žalos nebuvo patirta, atsakovas nepateikė, bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, kolegija ieškinį tenkino.

10Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad šioje byloje subrogacija negalima, nes atsakovas savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs, bet šiam draudikui ieškovas atitinkamo reikalavimo nepareiškė. Kolegija nurodė, kad teismo išvada prieštarauja CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei teismų praktikai. Kadangi ieškovas ir atsakovas nesusiję tarpusavio teisiniais draudimo santykiais, draudikas (ieškovas), atlyginęs žalą savo draudėjui ir kreipdamasis dėl žalos atlyginimo į už žalą atsakingą atsakovą, byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujant pastarojo draudikui, subrogacijos taisyklės nepažeidė.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131) dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė visų būtinų sąlygų kasatoriaus civilinei atsakomybei kilti. Teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo klausimą, neįvertino byloje nustatytų faktų, kad atsakovo darbuotojai, atlikdami tvoros suvirinimo darbus, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad metalinio sandėlio durų vidinės konstrukcijos yra užpildytos degiomis medžiagomis, o sandėlyje sandėliuojamos degios prekės; nei ant sandėlio, nei aplink nebuvo ženklų, apibūdinančių laikomų medžiagų ir prekių, sandėlio durų vidinės medžiagos pavojingumą gaisro atveju; atsakovo darbuotojai neturėjo realios galimybės pašalinti ar kitaip apsaugoti metalinių sandėlio durų vidinės konstrukcijos. Be to, teismas nepagrįstai vertino kasatoriaus darbuotojo veiksmus kaip neteisėtus, nors, kasatorius nuomone, darbuotojai tokių veiksmų neatliko: tvoros suvirinimo darbus atliko pagal priešgaisrinės apsaugos instrukcijos reikalavimus, darbus vykdė aukščiausią suvirintojo kategoriją turintis darbuotojas, kuriam nereikėjo gauti darbdavio leidimo atlikti darbus, prieš atlikdami darbus, tam, kad įvertintų gaisro kilimo galimybę, darbuotojai apžiūrėjo teritoriją, su savimi turėjo gesintuvą ir vandens. Kasatorius teigia, kad teismo išvada, jog gaisras kilo dėl atsakovo kaltės, iš esmės nepatvirtinta byloje esančių įrodymų visumos analize;

142) dėl įrodymų, pagrindžiančių žalą ir jos dydį, vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, netyrė visų byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių žalą ir jos dydį, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. Telksnienė, VĮ Registrų centras, AB „Lietuvos draudimas“, likviduojama UADB „KDK draudimas“, bylos Nr. 3K-3-295/2006; 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K., H. V. v. ŽŪB „Panerys“, bylos Nr. 3K-3-220/2006; ir kt.) Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, vadovavosi UAB ,,Impeksservis“ ekspertizės aktu, nenurodydamas motyvų, kodėl atmeta atsakovo argumentus dėl realiai patirtų nuostolių. Ši turto vertinimo atskaita neturi didesnės įrodomosios galios, todėl teismo turėjo būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Suteikdamas didesnę įrodomąją galią šiam dokumentui, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB ,,Nada Focus”, bylos Nr. 3K-3-225/2008; 2007 m. spalio 22 nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007). Kasatorius nurodo argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina apie atliktos ekspertizės neišsamumą, pvz., atliekant ekspertizę, nebuvo individualiai apžiūrėtas kiekvienas baldas ir detaliai įvertintas jo vertės sumažėjimas; ekspertizės metu nenustatyta, ar UAB ,,ELB“ ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad išvengtų galimų didesnių nuostolių, ir kt. Be to, ieškovo nuostoliai, kuriuos patyrė dėl turto apsaugos po gaisro, buvo įrodinėjami apsaugos tarnybos budėjimo sutartimi, tačiau teismas netyrė šio įrodymo ir nepasisakė dėl fakto, kad budėjimo sutartis buvo sudaryta dėl kito objekto, t. y. ne dėl sandėlio Ramygalos g. 149 B, kuriame kilo gaistas, o dėl Ramygalos g.149 C.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

161) teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovo darbuotojai neįvykdė teisės aktų nustatytų pareigų, t. y. pagal Instrukcijos reikalavimus neįsitikino, ar darbų atlikimo vietoje yra degių konstrukcijų ir medžiagų, šios konstrukcijos ir medžiagos iš darbų vietos nepašalintos, nesiimta priemonių degioms konstrukcijoms nuo kibirkščių poveikio apsaugoti. Net matydami, kad angaras metalinis, kasatoriaus darbuotojai turėjo būti pakankamai rūpestingi ir atidūs bei įsitikinti, kad darbus galės atlikti saugiai. Ieškovo nuomone, ar ant sandėlio prieš gaisrą buvo pakabinti įspėjamieji ženklai, yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl kasaciniame skunde neturi būti keliamas. Ieškovas mano, kad gaisras kilo dėl atsakovo darbuotojų veiksmų;

172) ieškovas nurodo, kad padarytos žalos dydis, baldų sugadinimo laipsnis, vertės sumažėjimas, liekanų sunaikinimas yra fakto klausimai. Kasatorius, nesutikdamas dėl žalos dydžio, turėjo galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę šiam nustatyti. Ieškovo nuomone, nors turto vertinimo aktas neturi teismo ekspertizės statuso, tačiau yra patikimas rašytinis įrodymas, kuriuo teismas pagrįstai vadovavosi. Kasatorius, ginčydamas žalos dydį, jokių įrodymų nepateikė, todėl, nesant įrodymų, leidžiančių paneigti padarytų išvadų teisingumą, nėra pagrindo abejoti nustatyto žalos dydžio teisingumu.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Dėl to, nors kasatorius savo argumentus tiesiogiai sieja su faktinėmis aplinkybėmis, jų nustatymu, teisėjų kolegija šioje byloje pasisako teisės klausimais, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.

21Dėl civilinės atsakomybės sąlygų subrogacijos atveju

22CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005).

23Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad, kasatoriaus darbuotojams 2008 m. balandžio 4 d. atliekant tvoros suvirinimo darbus, užsidegė nuo tvoros ne didesniu kaip 5 m atstumu esančio ir M. R. priklausančio metalinio sandėlio durų sandarinimo putos ir sandėlyje laikyti UAB ,,ELB“ baldai; suvirinimo darbus atlikę asmenys pažeidė kasatoriaus patvirtintos Instrukcijos reikalavimus, įpareigojančius vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisro grėsmę (Instrukcijos 1.2, 1.7.8 punktai), ir nurodančius atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu nuo degių konstrukcijų ir medžiagų, juos patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkintais vandeniu (Instrukcijos 4.11 punktas). Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad gaisro kilimą ir dėl jo padarytą žalą lėmė kasatoriaus darbuotojų, kurie nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, veiksmai. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė civilinei atsakomybei kilti būtinus neteisėtus kasatoriaus darbuotojų veiksmus ir jų ryšį su padaryta žala bei pripažino, kad, nesant nurodytų neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi – neteisėti veiksmai susiję su UAB ,,ELB“ patirta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B., I. V., I. Z. A. v. DNSB „Medvėgalis”, UAB „Telšių šilumos tinklai”, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė neteisėtų kasatoriaus veiksmų, jų priežastinio ryšio su gaisro padaryta žala,

24t. y. kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, normas ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

25Dėl įrodymų vertinimo

26Tikrindama apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

27Apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas gaisro faktines aplinkybes, tyrė priešgaisrinės gelbėjimo valdybos surinktą medžiagą, suvirinimo darbus atlikusių asmenų paaiškinimus, kitus įrodymus dėl gaisro kilimo. Jų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad gaisras kilo dėl aplaidžių kasatoriaus darbuotojų veiksmų, kasatoriaus argumentas, kad suvirinimo darbus atlikę asmenys buvo apdairūs, nes turėjo gesintuvą, apžiūrėjo darbų teritoriją, sandėlio metalines duris, ant kurių nebuvo žymų dėl degių durų sandarinimo medžiagų ir sandėlyje laikomų degių prekių, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, nes durys buvo užsandarintos įprastomis statyboje sandarinimui naudojamomis medžiagomis ir esant durų tarpams, per kuriuos kibirkštis galėjo patekti į vidų, suvirinimo darbus atliekantys asmenys privalėjo imtis priešgaisrinės saugos instrukcijoje nurodytų priemonių. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus.

28Kaip vieną iš argumentų kasatorius nurodo tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, rėmėsi UAB ,,Impekservis“ ekspertizės aktu, nenurodydamas, kodėl atmeta kasatoriaus argumentus dėl realiai padarytų nuostolių.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydama žalos dydį, rėmėsi ne tik ieškovo pateiktu ekspertizės aktu, o ir kitais įrodymais – sugadinto turto nuotraukų kopijomis, prekių sąskaitomis-faktūromis. Kasatorius nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šiais įrodymais nustatytą žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorius kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog realiai gaisro padaryti nuostoliai mažesni, nepateikė, bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

31Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimui į kasacinį skundą parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduotinus priteisti užmokesčio už teisinę pagalbą dydžius, teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovui UAB DK ,,PZU Lietuva“ iš kasatoriaus UAB ,,Dujotiekio statyba“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

32Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 56,75 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma iš kasatoriaus priteistina valstybei.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo UAB ,,Dujotiekio statyba“ (juridinio asmens kodas 147651435) 500 Lt

36(penkis šimtus litų) ieškovui UAB ,,DK ,,PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimo bei 56,75 Lt (penkiasdešimt šešis litus 75 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, atlyginimo valstybės naudai.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.