Byla 2A-1284-577/2019
Dėl skolos (permokos) priteisimo, trečiasis asmuo L. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei Vilniaus regiono kredito unijai (dabartinis pavadinimas KB „Rato“ kredito unija) dėl skolos (permokos) priteisimo, trečiasis asmuo L. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė nustatyti, kad pagal 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartį Nr. 06-00026 M. K. paskolos davėjai Vilniaus regiono Kredito unijai yra skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur. Nurodė, kad pagal minėtą Paskolos sutartį Vilniaus regiono unija ieškovei išdavė 200 000 litų paskolą būsto remontui; iš šios sumos buvo išskaičiuotas 1 345 Lt sutarties administravimo mokestis, todėl ieškovė faktiškai gavo 198 655 Lt paskolą. Tačiau Paskolos sutarties 2.1. p. nurodyta, jog M. K. suteikta 220 000 Lt paskola. Pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį ieškovė, pradedant 2007 m. sausio 18 d. nuo sutartyje nurodytos 220 000 Lt sumos kiekvieną mėnesį buvo įpareigota sumokėti po 2 219 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią yra gavęs, tačiau ieškovė iš Vilniaus regiono kredito unijos yra gavusi 200 000 Lt paskolą, o 20 000 Lt liko Kredito unijoje kaip pajus; palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo 200 000 Lt, o nuo 220 000 Lt ir skirtumas yra 148 Lt per mėnesį. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d., kuomet buvo nutraukta paskolos sutartis, buvo permokėta 4 214 Lt. Per 2007 - 2010 metus kreditoriui sumokėta 79 272 Lt paskolos, todėl, ieškovės teigimu, skolos dydis turėjo būti 132 604 Lt. Po to pagal sudarytą susitarimą buvo sumokėta dar 17 868,30 Eur.

82.

9Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė gavo visą Paskolos sutartyje nurodytą 63 716,40 Eur paskolą, kurios dalies iki šiol yra negrąžinusi. Detalios kiekvieną mėnesį mokėtinos sumos tiek paskolos dalies, tiek palūkanų buvo išdėstytos Paskolos sutarties 1 priede. Jame numatytas visos 63 716,40 Eur paskolos grąžinimas. Faktą, kad ieškovė gavo visą paskolos sumą atsakovė grindė: ieškovės 2006 m. gruodžio 18 d. prašymu 196 755 Lt (56 984,19 Eur) suteikiamos paskolos pagal Paskolos sutartį dalį pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą, o likusią 23 245 Lt (6 732,21 Eur) sumą išduoti grynais pinigais; dviem 2006 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų kvitais; išrašu iš paskolos sąskaitos; 2015 m. balandžio 1 d. susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė išieškoti iš ieškovės 211 876,71 Lt (61 363,73 Eur) skolą, kurią sudarė 195 921,62 Lt (56 742,82 Eur) negrąžintos paskolos, 12 587,47 Lt (3 645,58 Eur) nesumokėtų palūkanų ir 3 367,62 Lt (975,33 Eur) delspinigių, bei 135 Lt (39,10 Eur) žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (61 363,73 Eur) nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Antstolių kontora jokių lėšų pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą neišieškojo. Ieškovė, vykdydama Paskolos sutarties nuostatas, įsigijo 100 Lt (28,96 Eur) privalomą pajų ir 21 900 Lt (6 342,68 Eur) papildomą pajų. Atsakovė sutiko su skolos sumažinimu papildomo pajaus dydžiu, t. y. 6 342,68 Eur, nuo 2011 m. lapkričio 14 d., t. y. nuo tos datos, nuo kurios pagal vykdomąjį dokumentą pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos. Po minėto perskaičiavimo ieškovės skolą 2011 m. lapkričio 14 d. sudarė 55 021,05 Eur negrąžintos paskolos ir nuo šios sumos buvo skaičiuojamos 5 proc. palūkanos. Atsakovei 2015 m. kovo 16 d. buvo pervesta 15,45 Eur; ieškovė 2015 m. balandžio 27 d. sumokėjo 17 868,30 Eur įmoką. Atlikus skolos perskaičiavimą, ieškovės įsiskolinimo pagal Paskolos sutartį dydis 2016 m. lapkričio 4 d. buvo 50 714,36 Eur, kurį sudarė 46 641,62 Eur negrąžintos paskolos ir 4 072,74 Eur priskaičiuotų įstatyminių palūkanų. Pažymi, kad vadovaujantis 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuo negrąžintos skolos sumos skaičiuojamos 5 proc. palūkanos, todėl bendra skolos pagal vykdomąjį dokumentą suma kiekvieną dieną keičiasi ir nustatyti fiksuotos įsiskolinimo sumos, kol nebus visiškai padengta skola pagal Paskolos sutartį, nėra galimybės. Atsakovės teigimu, ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

103.

11Trečiasis asmuo L. V. atsiliepime prašė tenkinti M. K. ieškinį ir nurodė, kad trečiojo asmens, kaip laiduotojo, dalyvavimas byloje nėra reikšmingas, kadangi išieškojimas vykdomas iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės M. K. valstybei 24,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei panaikino 2018 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

165.

17Teismas pažymėjo, kad byloje esantys atliktų veiksmų, mokėjimo operacijų kvitai, iš kurių turinio matyti jų sudarymo eiliškumas bei laikas, taip pat sąskaitų numeriai patvirtina tai, kad ieškovė pirmiausia įsigijo kredito unijos papildomą pajų, o tik po to gavo iš kredito unijos paskolą. Nurodytos finansinės operacijos nepatvirtina ieškovės pozicijos dėl pajinio įnašo formavimo fiktyvumo, ar to, kad dalies paskolos ieškovė negavo. Be to, ant šių kvitų yra ieškovės parašai, kurių ieškovė neginčija. Teismo nuomone, laikotarpiai, skiriantys ieškovės įstojimą į uniją, paskolos sutarties pasirašymą ir paskolos suteikimą, leidžia daryti išvadą, kad nurodytas reikalavimas dėl pajinio įnašo formavimo ieškovei buvo arba turėjo būti žinomas. Tokia sąlyga nurodyta paskolos sutartyje, kuri buvo sudaryta likus kelioms dienoms iki paskolos suteikimo (Paskolos sutarties Bendrosios dalies 6.3 punktas). Kadangi pajinis įnašas nebuvo suformuotas kredito unijos paskolintomis lėšomis, teismas sprendė, jog nebuvo pažeistas ir imperatyvus ginčo laikotarpiui aktualus Kredito unijų įstatymo (toliau ir – KUĮ) (2002-06-20 - 2008-07-04 redakcija) 41 straipsnio 4 dalies reikalavimas, draudžiantis kredito unijos pajiniam kapitalui kaupti naudoti kredito unijos pasiskolintas lėšas ir jai įkeistą turtą.

186.

19Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas remiasi tik viena išmokėta paskolos dalimi – 196 755 Lt, o apie kitą dalį – 23 245 Lt, nutyli. Teismo vertinimu, joks protingas asmuo, negavęs visos paskolos sumos nepatvirtintų parašu visos paskolos sumos gavimo ir daugiau kaip dešimt metų nesiimtų jokių veiksmų. Teismo vertinimu, neįtikėtina bei neatitinka protingo ir apdairaus asmens elgesio standartų, kad ieškovė, dalyvaujant profesionaliam teisininkui – jos atstovui, pasirašė ant visų jai kredito unijos darbuotojų pateiktų dokumentų, nesigilindama į jų turinį bei prasmę arba jų būtų nesupratusi. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog Paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovei suvokiant joje nurodytus duomenis bei savo pareigą įmokėti pajinį įnašą bei atlyginti sutarties sudarymo išlaidas.

207.

21Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovė neįvertino rizikos išduodant kreditą, kai ją tai padaryti įpareigojo įstatymas, nes ieškovė gavo tik pensiją, laikė nepagrįstomis.

228.

23Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė Paskolos sutartį sudarė 2006 m. gruodžio 18 d., prašymą suteikti informaciją dėl paskolos dydžio ir grąžinimo pareiškė 2011 m. gegužės 5 d., gauto atsakovės atsakymo, kuriame nurodytas 211 876,71 Lt įsiskolinimas, neginčijo. Ieškovė pajinio įnašo mokėjimo teisėtumo klausimą iškėlė po beveik 11 metų ir jau vykstant priverstinam skolos išieškojimui; dėl Paskolos sutarties nevykdymo iškilusių padarinių ieškovė buvo aktyvi: ginčijo antstolių, teismo procesinius dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad ieškiniu siekiama nesąžiningai apginti savo teises, nepagrįstai išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

249.

25Įvertinęs tai, kad kredito unijos pajinis įnašas yra šios kredito unijos kapitalo dalis, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog bylos įrodymai tvirtina labiau tikėtiną faktą, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovė veikė sąmoningai bei valingai, suvokė, kad paskolai gauti privalo įgyti atitinkamo dydžio pajinį įnašą, įvykdė tokią paskolos sutarties sąlygą, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, ir ieškinio netenkino.

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2810.

29Ieškovė M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir ieškovės M. K. ieškinį patenkinti, pripažįstant, kad ji atsakovei KB „Rato“ kredito unijai pagal paskolos sutartį skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3010.1.

31Teismo argumentai, kad ieškovė pagal 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartį Nr. 06-00026 gavo ne 200 000 Lt, o 220 000 Lt, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teigia faktiškai gavusi 198 655 Lt paskolą.

3210.2.

33Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą), kokią yra gavęs. Pasak apeliantės, ji iš kredito unijos gavo 200 000 Lt paskolą, o 20 000 Lt liko Kredito unijoje kaip pajus, tačiau palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo 200 000 Lt, o nuo 220 000 Lt. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. buvo permokėta 4 214 Lt, tačiau teismas šių aplinkybių nesvarstė ir sprendime nepasisakė.

3410.3.

35Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kasos kvitus M. K. sumokėjo 1 345 Lt paskolos administravimo mokestį, 21 900 Lt (depozitą) ir per operacijos Nr. 07578 sumokant 23 245 Lt bei operacijos Nr. 07579 – 196 755 Lt. Tačiau teismas pripažįsta, kad visos piniginės operacijos buvo atliktos tuo pačiu metu. Šios aplinkybės patvirtina M. K. teiginį, kad jai faktiškai buvo išmokėta tik 200 000 Lt, o likusi paskolos dalis liko kredito unijoje kaip papildomas pajus. Pažymi, kad teismas pripažino, jog pagal paskolos sutarties Bendrosios dalies 6.3 punktą paskolos gavėjas įsipareigoja iki paskolos suteikimo išpirkti papildomą Unijos pajų, kad paskolos gavėjo turimas pajus Unijoje nebūtų mažesnis nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos Sutarties 2.1 punkte ir papildomas pajus grąžinamas paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį. Apeliantės teigimu, tai patvirtina, kad šis pajus buvo paimtas nuo 220 000 Lt sumos ir liko Unijoje, o M. K. jo neišpirkus, jis jai nebuvo grąžintas.

3610.4.

37Iš teismui pateiktų kvitų matyti, kad per 2007-2010 metus kreditoriui sumokėta 79 272 Lt paskolos, todėl skolos dydis turėjo būti 132 604 Lt, po to dar sumokėta 17 868,30 Eur.

3810.5.

39M. K. skolos likutis 2016 m. lapkričio 4 d. (50 714,36 Eur) skaičiuojamas nuo 220 000 Lt, o ne nuo 200 000 Lt, todėl ieškovė ir prašo nustatyti, kad ji Kredito unijai skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur.

4011.

41Atsakovė KB „Rato“ kredito unija atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4211.1.

43Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškiniu siekiama nesąžiningai apginti savo teises, apeinant įstatymuose nustatytus apribojimus, nepagrįstai išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė siekia iš naujo peržiūrėti ir pakeisti įsiteisėjusį ir vykdomą teismo procesinį dokumentą, nors jo teisėtumas kartą jau buvo įvertintas aukštesnės instancijos teismo.

4411.2.

45Nuo negrąžintos skolos pagal Paskolos sutartį sumos iki visiško jos išieškojimo dienos yra skaičiuojamos teismo nutartyje numatytos 5 proc. įstatyminės palūkanos, todėl bendra skolos pagal vykdomąjį dokumentą suma kiekvieną dieną keičiasi ir nustatyti fiksuotos įsiskolinimo sumos tol, kol nebus visiškai padengta skola pagal Paskolos sutartį, nėra galimybės.

4611.3.

47Teismas detaliai išnagrinėjo visas paskolos suteikimo aplinkybes, surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė gavo visą Paskolos sutartyje nurodytą 220 000 Lt arba 63 716,40 Eur paskolos sumą, visos iš ieškovės gautos įmokos buvo nukreiptos jos įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį mažinimui; papildomo pajaus dydžiu, t. y. 6 342,68 Eur, nuo 2011 m. lapkričio 14 d. buvo sumažinta ieškovės skola pagal Paskolos sutartį. Teismo sprendimo naikinti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5012.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5213.

53Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo pagal paskolos sutartį apskaičiavimo, ieškovei teigiant, jog faktiškai išmokėta paskola buvo mažesnė, nei nurodyta paskolos sutartyje.

5414.

55Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 11 d. ieškovė M. K. Vilniaus regiono kredito unijai įmokėjo 100 Lt pajų (operacija Nr. 06993) ir 50 Lt stojamąjį mokestį (operacija Nr. 06994). 2006 m. gruodžio 13 d. šalys sudarė Paskolos sutartį Nr. 06-00026, kuria Vilniaus regiono kredito unija įsipareigojo suteikti ieškovei M. K. 220 000 Lt paskolą būsto remontui. Sutartyje nustatytas 1 345 Lt administravimo mokestis (Paskolos sutarties bendrosios dalies – 4.1 p., Specialiosios dalies - 1,2 punktai). Sutarties 6.3 punkte nustatytas paskolos gavėjo įsipareigojimas iki paskolos suteikimo išpirkti papildomą unijos pajų, kad paskolos gavėjo turimas pajus unijoje nebūtų mažesnis nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos Sutarties 2.1 punkte; papildomas pajus grąžinamas paskolos gavėjui tada, kai jis pilnai įvykdo prievoles pagal sutartį. 2006 m. gruodžio 18 d. M. K. Kredito unijos valdybos pirmininkui pateikė prašymą paskolos dalį, t. y. 196 755 Lt, pervesti į banko sąskaitą, o likusią sumą – 23 245 Lt – išmokėti grynaisiais pinigais. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad į Vilniaus regiono kredito unijoje esančią sąskaitą Nr. ( - ) (papildomi pajai) klientė M. K. 2006 m. gruodžio 18 d., 12:01:04 val. įmokėjo 21 900 Lt sumą (depozitas; operacija Nr. 07572); tą pačią dieną, 12:01:53 – 1 345 Lt paskolos administravimo mokestį (operacijos Nr. 07573). 2006 m. gruodžio 18 d. M. K. buvo išmokėta bendra paskolos 220 000 Lt suma (12:14:28 val. išmokėta 23 245 Lt suma (operacija Nr. 07578), o 12:14:55 val. – 196 755 Lt suma (operacijos Nr. 07579). Unijos valdyba 2011 m. kovo 7 d. sprendimu nutraukė Paskolos sutartį Nr. 06-00026 ir Laidavimo sutartį Nr. 06-00026-1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė išieškoti iš M. K. Vilniaus regiono kredito unijos naudai skolą: 195 921,62 Lt negrąžintos paskolos, 12 587,47 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 367,62 Lt delspinigių (iš viso 211 876,71 Lt) bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (211 876,71 Lt), nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki visiškos skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. 2015 m. balandžio 1 d. šalys sudarė Susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo, kuriame nurodyta M. K. skola 2015 m. vasario 24 d. - 71 473,21 Eur. 2016 m. liepos 12 d. antstolė D. M. atnaujino vykdomosios bylos Nr. 0012/14/00699 vykdymą bei nustatė, kad 2016 m. liepos 12 d. skolos likutis – 57 400,95 Eur. 2017 m. vasario 2 d. Patvarkyme dėl turto arešto akto patikslinimo patvirtintas ieškovės įsiskolinimo likutis 2016 m. lapkričio 4 d. - 50 714,36 Eur.

5615.

57Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad pagal 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos sutartį Nr. 06-00026 ji skolinga ne 50 714,36 Eur, o 44 929,22 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

5816.

59Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

6017.

61Apeliantė teigia, jog teismo argumentai, kad ieškovė pagal minėtą paskolos sutartį gavo ne 200 000 Lt, o 220 000 Lt, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pasak apeliantės, ji iš kredito unijos gavo 200 000 Lt paskolą, o 20 000 Lt liko Kredito unijoje kaip pajus.

6218.

63Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

6419.

65Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismas vertino ieškovės pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, tinkamai motyvavo savo išvadas.

6620.

67Būtent byloje esančių įrodymų visuma – ieškovės 2006 m. gruodžio 18 d. prašymas atsakovei 196 755 Lt (56 984,19 Eur) suteikiamos paskolos pagal Paskolos sutartį dalį pervesti į nurodytą sąskaitą, o likusią 23 245 Lt (6 732,21 Eur) sumą išduoti grynais pinigais, išrašas iš paskolos sąskaitos, ieškovės pasirašyti kvitai dėl 23 245 Lt ir 196 755 Lt paskolos sumų išmokėjimo, taip pat paskolos įmokų grąžinimo grafikas patvirtina, jog ieškovė gavo visą Paskolos sutartyje nurodytą sumą ir suprato, jog jos dydis 220 000 Lt, o ne nurodytu pajiniu įnašu mažesnė suma. Apeliantė nekvestionuoja minėtuose dokumentuose esančių duomenų teisingumo, savo parašų. Taigi, nors apeliaciniame skunde paminėtos operacijos atliktos 2006 m. gruodžio 18 d., tačiau jų eiliškumas laiko atžvilgiu rodo, jog ieškovė pagal sutarties nuostatas sumokėjo papildomą pajų, administravimo mokestį, ir tik vėliau, kaip minėta, jai buvo išmokėta visa 23 245 Lt ir 196 755 Lt paskolos suma.

6821.

69Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus, kuriais vadovavosi ir pagrindė savo išvadas, taip pat pagrįstai vertino pačios ieškovės elgesį. Apeliantė dėl įmokėto papildomo pajaus prieš paskolos išdavimą, savo parašų ir kitų skundžiamame sprendime išdėstytų aplinkybių nepasisakė, tik deklaratyviai teigia, kad gavo mažesnę paskolos sumą, nei nurodyta paskolos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neneigia aplinkybės, kad papildomas pajus (ieškovės įmokėtas iki paskolos išmokėjimo) liko unijoje, tačiau nurodo, kad papildomo pajaus dydžiu, t. y. 6 342,68 Eur, jau buvo sumažinta skolos suma. Taigi ir dėl šios priežasties reikalavimas sumažinti skolos sumą laikytinas nepagrįstu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

7022.

71Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

7223.

73Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino finansinių operacijų atlikimo įrodymus ir jie sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės argumentų dėl paskolos dalies negavimo nepagrįstumą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

75Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė... 8. 2.... 9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo L. V. atsiliepime prašė tenkinti M. K. ieškinį ir nurodė,... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.... 17. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys atliktų veiksmų, mokėjimo operacijų... 18. 6.... 19. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas remiasi tik viena... 20. 7.... 21. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas ieškovės nurodomas aplinkybes,... 22. 8.... 23. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė Paskolos sutartį sudarė 2006 m.... 24. 9.... 25. Įvertinęs tai, kad kredito unijos pajinis įnašas yra šios kredito unijos... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 28. 10.... 29. Ieškovė M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono... 30. 10.1.... 31. Teismo argumentai, kad ieškovė pagal 2006 m. gruodžio 13 d. paskolos... 32. 10.2.... 33. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti... 34. 10.3.... 35. Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kasos kvitus M. K. sumokėjo 1 345 Lt paskolos... 36. 10.4.... 37. Iš teismui pateiktų kvitų matyti, kad per 2007-2010 metus kreditoriui... 38. 10.5.... 39. M. K. skolos likutis 2016 m. lapkričio 4 d. (50 714,36 Eur) skaičiuojamas nuo... 40. 11.... 41. Atsakovė KB „Rato“ kredito unija atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį... 42. 11.1.... 43. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškiniu siekiama nesąžiningai apginti... 44. 11.2.... 45. Nuo negrąžintos skolos pagal Paskolos sutartį sumos iki visiško jos... 46. 11.3.... 47. Teismas detaliai išnagrinėjo visas paskolos suteikimo aplinkybes, surinktus... 48. IV.... 49. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 50. 12.... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –... 52. 13.... 53. Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo pagal paskolos sutartį apskaičiavimo,... 54. 14.... 55. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 11 d. ieškovė M. K. Vilniaus regiono... 56. 15.... 57. Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti,... 58. 16.... 59. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 60. 17.... 61. Apeliantė teigia, jog teismo argumentai, kad ieškovė pagal minėtą paskolos... 62. 18.... 63. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185... 64. 19.... 65. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį... 66. 20.... 67. Būtent byloje esančių įrodymų visuma – ieškovės 2006 m. gruodžio 18... 68. 21.... 69. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus,... 70. 22.... 71. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo... 72. 23.... 73. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 74. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 75. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti...