Byla A-214-261/2017
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Eurometras“, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas P. P. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 5-10), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 36 VĮ-(14.36.2.)-1210 (toliau – ir skundžiamas įsakymas) ir 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 36SK-(14.36.110.)-688 (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

6Nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 2,45 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), suformuotas 2000 m. vasario 10 d. atliekant preliminarius matavimus (toliau – ir pareiškėjo sklypas), gretimybėje ribojosi su šiuo metu A. J. priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )) (toliau – ir ginčo sklypas). Skundžiamu įsakymu, atsižvelgiant į UAB „Eurometras“ atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patikslintas ginčo sklypo plotas ir ribos, pakeičiant įsakymą, kuriuo suprojektuotas šis sklypas. Skundžiamu sprendimu patvirtinti ginčo sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Eurometras“ matininko 2014 m. vasario 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

7Pareiškėjo manymu, skundžiami įsakymas ir sprendimas priimti pažeidžiant teisės normų reikalavimus, šie aktai tiesiogiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes už ginčo sklypo ribos pareiškėjo sklype pažymėtas 4 m pločio kelias, dėl ko pareiškėjas priverstas keisti savo sklypo ribą ir taip sumažinti sklypo plotą 194 kv. m.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 129-137) su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

9Teigė, kad ginčo sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikti įrodymai – G. M. paslaugų įmonės 2015 m. vasario 5 d. parengtas žemės sklypo planas (projektas) – negali būti vertinami kaip įrodymai, kadangi žemės sklypo planas nėra teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir įregistruotas. Plungės rajono savivaldybės Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1999 m. plane bei pareiškėjo ir ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo dokumentuose taip pat nurodomas kelias tarp šių žemės sklypų.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 119-125) su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

11Teigė, kad nustatant ginčo sklypo kadastro ribas pareiškėjas asmeniškai dalyvavo ir parašė pastabas 2013 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kurio duomenimis buvo priimti skundžiami aktai. Kelias yra ne pareiškėjo sklype, o tarp pareiškėjo ir ginčo sklypų, todėl jis jokios įtakos pareiškėjo sklypo dydžiui turėti negali. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog tarp jo žemės sklypo ir ginčo sklypo nebuvo kelio ir teigia, jog tai patvirtina ankstesni planavimo dokumentai. Kelias yra faktiškai naudojamas. Kadastrinių matavimų ir skundžiamų aktų priėmimo procedūros buvo atliktos teisės aktų nustatyta tvarka.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurometras“ (toliau – ir UAB „Eurometras“) atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 113-114) su juo nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

13Teigė, kad kadastrinių matavimų ir skundžiamų aktų priėmimo procedūros buvo atliktos teisės aktų nustatyta tvarka. Ankstesni planavimo dokumentai patvirtina, kad tarp pareiškėjo žemės sklypo ir ginčo sklypo buvo kelias.

14II.

15Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 97-110) pareiškėjo skundą atmetė.

16Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad vertina tik administravimo subjekto, priėmusio skundžiamą aktą, veiksmų teisėtumą tvirtinant kadastro duomenų patikslinimą ir kadastro duomenis, bet nesprendžia ginčo dėl žemės sklypo ribų.

17Teismas nustatė, kad pareiškėjo manymu, už ginčo sklypo ribos UAB „Eurometras“ 2014 m. birželio 16 d. parengtame plane pažymėjus 4 m pločio kelią ties posūkių taškais „2“ ir „3“ pareiškėjas yra priverstas keisti savo sklypo ribą ir taip sumažinti savo sklypo plotą 194 kv. m, kas viršija leistiną maksimalią paklaidą ir tai, pasak pareiškėjo, patvirtina G. M. paslaugų įmonės 2015 m. vasario 5 d. parengtas pareiškėjo žemės sklypo planas ir maksimalios leistinos paklaidos paskaičiavimas. Pareiškėjo nuomone, tarp pareiškėjo sklypo ir ginčo sklypo niekada nebuvo ir nėra jokio kelio, o šiuo metu tarp skundžiamu sprendimu naujai nustatytos ginčo sklypo ribos ir pareiškėjo sklypo ribos, kurią iki šiol žymi seni riboženkliai, nėra 4 m pločio laisvo tarpo.

18Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 1, 19-49, 50-545, 65, 651, 67 punktų, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – ir Surinkimo ir tikslinimo taisyklės) 1, 11, 14.1-14.12 punktų, Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, (toliau – ir Priežiūros, tikrinimo ir organizavimo taisyklės) (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 1 d.; Žin., 2009, Nr. 107-4512; 2012, Nr. 4-134; TAR, 2014 m. gruodžio 30 d., Nr. 2014-20837) 1 punkto, Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209, 8, 9, 10 punktų nuostatomis, teismas pažymėjo, jog ištyrus byloje pateikiamus A. K. (iš kurios savo sklypą įsigijo pareiškėjas) 1999 m. spalio 15 d. asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą ir ribų nustatymo abrisą, A. S. (iš kurio savo sklypą (ginčo sklypą) įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo A. J.) 2000 m. gegužės 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir ribų nustatymo abrisą, V. G. (gretimo sklypo savininkės) 2002 m. liepos 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir ribų nustatymo abrisą, Telšių apskrities Plungės rajono Platelių seniūnijos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, Platelių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą bei atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, darytina išvada, kad tarp pareiškėjo ir ginčo žemės sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas nei į pareiškėjo, nei į besiribojančio sklypo plotą. Telšių apskrities Plungės rajono Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas taip pat patvirtina, jog tarp pareiškėjo ir ginčo sklypų yra 4 m pločio pravažiavimo kelias, kuris su A. J. sklypu ribojasi posūkių taškuose, A. J. žemės sklypo ginčijamame plane pažymėtuose 2-3 (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 84). Be to, toks kelias yra pažymėtas ir tos pačios vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 II t., b. l. 25-26) bei valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 76). Nenuginčytais teritorijų planavimo dokumentais turėjo teisę ir pareigą remtis UAB „Eurometras“, atlikdamas kadastrinius matavimus (Surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11, 12, 14 p.). Kadastrinių matavimų metu neturėjo būti naudojama pareiškėjo sklypo planinė medžiaga, parengta atliekant tik preliminariuosius matavimus, nes kadastriniams matavimams naudojami „gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytu geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos“ (Surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14.9 p.). Atkuriant nuosavybės teises A. S., 2000 m. gegužės 12 d. buvo surašytas asmeninio žemės ūkio žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktas (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 78), kurio 9 punkte buvo nurodyta: įvažiuoti į sklypą esamu lauko keliuku nuo kelio Plateliai – Alsėdžiai, tai yra tuo keliuku, kuris yra tarp dabartinių A. J. ir P. P. T. sklypų. Šio keliuko trasa nuo kelio Plateliai – Alsėdžiai matyti nubraižytame sklypo abrise (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 80). Keliukas buvo pažymėtas ir 2000 m. spalio 2 d. sudarytame A. S. žemės sklypo plane (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 79). Formuojant A. K. sklypą, kurį iš jos įsigijo pareiškėjas, 1999 m. spalio 15 d. sklypo paženklinimo-parodymo akto 7 punkte nurodyta, kad „prie sklypo Nr. 650-1 yra suformuotas 4 m. bendro naud. kelias į Medsėdžių k.“, o akto 9 punkte įrašyta: „4 m. privažiavimo kelias prie sklypo Nr. 453“. Iš A. K. sklypo abriso matyti, kad jame numeriu 453 pažymėtas dabartinis A. J. sklypas (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 II t., b. l. 77-78). Pareiškėjo pateiktame jo žemės sklypo (buvusio A. K.) plane pažymėta sklypo riba taškuose 1-11 nesiekia medžių eilės, t. y., tarp medžių ir sklypo kaip tik ir lieka pakankamai ploto pravažiavimui (I t., b. l. 25). Duomenis apie kelią patvirtina ir gretimo sklypo Nr. 731, priklausančio V. G., abrisas, kuriame pažymėtas keliukas, einantis šalia jos sklypo į Medsėdžius, ir pagal šį abrisą A. J. sklypo riba eina šio keliuko viduriu (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 II t., b. l. 84). Administracinėje byloje Nr. I-121-342/2013 Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įvertinęs paminėtų dokumentų visetą, įsiteisėjusiu 2013 m. vasario 4 d. sprendimu pripažino aplinkybę, kad „tarp pareiškėjo ir A. J. sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas nei į pareiškėjui, nei į A. J. priklausančių žemės sklypų plotus“ (I t., b. l. 74-83). Remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, šitoks faktas, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, neturi būti iš naujo įrodinėjamas šioje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.

19Teismas pažymėjo, jog aptartuose teritorijų planavimo dokumentuose kelio posūkių taškų koordinatės nėra nurodytos, kadangi rengiant visus to meto planus, valstybinė geodezinių koordinačių sistema dar nebuvo naudojama, tačiau toliau nuo pareiškėjo sklypo ribos kelio negalėtų būti, kadangi tam trukdytų šalia kelio augantys medžiai, kurie matyti ne tik planuose, bet ir paties pareiškėjo pateiktose fotonuotraukų kopijose (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 II t., b. l. 47).

20Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pareiškėjo pateikti įrodymai – G. M. paslaugų įmonės 2015 m. vasario 5 d. parengtas žemės sklypo planas (projektas), negali būti vertinami, kaip įrodymai, kadangi žemės sklypo planas nėra teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir įregistruotas, vadovaujantis Nuostatų 32.1.8 punktu.

21Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, jeigu pareiškėjui atlikus jo žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų nustatytas neleistinas žemės ploto trūkumas, jis už nustatytą žemės sklypo ploto trūkumą galėtų kreiptis dėl kompensacijos Vyriausybės nustatyta tvarka.

22Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad be tos aplinkybės, kad kelias pažymėtas visuose teritorijos planuose dar ilgą laiką iki žemės reformos vykdymo pradžios, kelio buvimą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. aktas Nr. VP3-768 (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 19-20), kuriame nurodyta, kad natūroje A. J. sklypas ribojasi su greta sklypo einančiu bendro naudojimo keliu, ir kad „natūroje apžiūrėtas kelias yra reikalaujantis tvarkymo, bet pravažiuojamas, juo galima pravažiuoti iki J. sklypo“.

23Dėl pareiškėjo nurodyto Nuostatų 32.1.1.5 punkto pažeidimo, kad 2013 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas dalyvavo ženklinant sklypo ribas vietoje ir įrašė pastabas akte Nr. 261, tačiau į šias pastabas negavo jokio atsakymo, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2013 m. gruodžio 19 d. A. J. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 261 įrašė pastabą dėl savo žemės sklypo ribos. Kaip nurodo UAB „Eurometras“, pastabos buvo įrašytos jam pačiam prašant ir buvo paaiškinta, kad jo ir A. J. žemės sklypai nebesiriboja, šalia lieka laisvos nepaskirtos valstybinės žemės, todėl į pastabas raštu jam nebus atsakyta. Pagal pareiškėjo ginčijamų kadastrinių matavimų duomenis A. J. ir pareiškėjo sklypai nebesiriboja, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neprivalėjo pareiškėjo informuoti apie jokius su kadastrinių matavimų tikrinimu ir derinimu susijusius veiksmus, kadangi pamatavus A. J. sklypą tik iki kelio, jo sklypas nebeturėjo bendrų ribų su pareiškėjo sklypu.

24Dėl pareiškėjo nurodomo Nuostatų 21 punkto pažeidimo (kadastrinių matavimų bylos derinimo) teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą, bylos duomenimis, UAB „Eurometras“ matininkas V. M. 2013 m. gruodžio 30 d. teikimu Nr. 1-13-103 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrių, kuriuo informavo, kad pamatavus A. J. priklausantį žemės sklypą buvo nustatyti žemės sklypų ribų neatitikimai teritorijų planavimo dokumentams (Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 1999 m. projektui M-1:10000, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planui), pateikė situacijos brėžinį ir paprašė priimti sprendimą dėl tolimesnio A. J. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos rengimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, išnagrinėjęs A. J. ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir Plungės rajono Platelių kadastro vietovės teritorijų planavimo dokumentus, atsakydamas į matininko teikimą, 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.104.)-264 „Dėl teikimo“ nurodė, kad matuojamas sklypas turi ribotis su bendro naudojimo keliui „1“, „2“ ir „3“ pažymėtuose taškuose. Atsakovui patikrinus A. J. žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2014 m. birželio 10 d., tikrinimo akte Nr. 36KAM-53100 buvo konstatuota, jog sklypo plane besiribojantis su sklypu bendro naudojimo kelias turi būti 4 m pločio (plane, remiantis A. S. sklypo abrisu, buvo nurodytas 6 m kelio plotis) ir jog planas nesuderintas su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Šiuos trūkumus pašalinus, 2014 m. liepos 10 d. atsakovas kadastro duomenų bylą pripažino parengta teisingai. Toliau Skyrius pagal matininko nustatytus duomenis inicijavo teritorijų planavimo dokumento patikslinimą, t. y. 2014 m. liepos 17 d. buvo priimtas skundžiamas įsakymas Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1210 „Dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 1999 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1689 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Platelių kadastro vietovėje Plungės rajone“ pakeitimo“. Taigi, pareiškėjo motyvas, kad buvo pažeistos Nuostatų 21 punkto bei Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatos, nepagrįstas.

25Dėl pareiškėjo teiginio, kad pripažinus nustatytu faktą, jog keitėsi A. J. sklypo ribos, konfigūracija, plotas, šio pakitusio sklypo ribos turėjo būti pažymėtos vietoje riboženkliais, tačiau iš Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų Nr. 238 ir Nr. 261 matyti, kad žemės sklypo ribos naujais riboženkliais nebuvo paženklintos, taip buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1 punktas, teismas pažymėjo, jog remiantis Nuostatų 32.1.1 papunkčiu, Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 29.1 punktu darytina išvada, jog esami riboženkliai keičiami tik tuomet, jei jie yra laikini arba atstatomi sunaikinti riboženkliai. Šiuo atveju A. J. sklypo ribos jau buvo pažymėtos nuolatiniais riboženkliais, kurie procedūros metu buvo tik koordinuoti (Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 29.5 p.).

26Dėl pareiškėjo nurodymo, kad pagal Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 16.3. punktą žemės sklypo planas turėjo būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, šiuo atveju – su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, tačiau tai nebuvo padaryta, teismas pažymėjo, jog tai, kad A. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo suderinti su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija patvirtina Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2014 m. birželio 26 d. raštas Nr. (1)-S-539-(1.10), kuriame nurodyta, kad minėta institucija derina atliktus A. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Reikalavimas suderinti sklypo planą su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, yra nurodytas tik Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 16.3 punkte. Šių taisyklių 53.1-53.2 punktai (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nustato, kad atlikus kadastrinius matavimus, planas konstruojamas abiejose lapo pusėse: vienoje pusėje braižomas planas, kitoje užpildomas koordinačių žiniaraštis, o dešinėje lapo dalyje lentelėse įrašoma: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas ir rekvizitai; visų lentelių plotis yra 12 cm. Šių taisyklių 53.6.6 punktas nustato, kad 6 lentelės: pirmoje eilutėje įrašomas apskrities pavadinimas, antroje eilutėje įrašomas vietovės pavadinimas; trečioje eilutėje po žodžio „Patikrino“ įrašoma atsakingo asmens pareigos, vardo pirmoji raidė, pavardė, parašas, pasirašymo data; ketvirtoje eilutėje po žodžio „Suderino“ įrašoma žemėtvarkos skyriaus vedėjo vardo pirmoji raidė, pavardė, parašas, pasirašymo data; dešiniajame apatiniame lentelės kampe dedamas žemėtvarkos skyriaus antspaudas. Taigi, nors šių taisyklių 53.2 punkte minima, kad suderinimai turi būti įrašyti pačiame plane, tačiau iš 53.6.6 punkto seka išvada, jog šis reikalavimas taikomas tik žemėtvarkos skyriaus suderinimui.

27III.

28Pareiškėjas P. P. T. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 113-117), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir faktines aplinkybes ir todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
  2. Iki skundžiamų įsakymo ir sprendimo priėmimo A. J. nuosavybės teise priklausė 1,8100 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kuris buvo suformuotas 2000 m. rugsėjo 11 d. atlikus preliminarius matavimus, ir šie faktai užfiksuoti ginčo žemės sklypo (A. J. žemės sklypo) kadastrinių matavimų byloje esančiame 2013 m. lapkričio 11 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) Centrinio duomenų banko išraše, be to, šiame išraše nurodyta, kad minėtas sklypas 2012 m. kovo 22 d. buvo padalintas, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pradiniai ginčo sklypo duomenys Viešame registre buvo atstatyti. Iš prie šios bylos prijungtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-121-342/2013 matyti, kad joje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to paties atsakovo 2012 m. kovo 21 d. priimto įsakymo, kuriuo tas pats 1,81 ha ploto A. J. žemės sklypas dėl įsiterpusių kelių buvo performuotas į du sklypus – 1,8137 ha ir 0,1275 ha. Iš byloje esančio A. J. pateikto 2015 m. kovo 31 d. VĮ Registrų centro NTR centrinio duomenų banko išrašo (I t., b. l. 126-127) matyti, jog po UAB „Eurometras“ atliktų kadastrinių matavimų A. J. nuosavybės teise įregistruotas jau didesnio ploto ginčo žemės sklypas – 1,8490 ha. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 19 d. UAB „Eurometras“ ženklinant sklypo ribas vietoje, jos nei vienu nauju riboženkliu nebuvo pažymėtos (šios aplinkybės bylą nagrinėjant teisme nei viena iš proceso šalių neneigė). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad faktiškai naudojamų A. J. ir gretimų sklypų ribos nuo pažymėtų pradiniuose jų suformavimo dokumentuose (abrisuose ir kt.) skiriasi, šie skirtumai akivaizdžiai matyti 2014 m. liepos 11 d. UAB „Eurometras“ parengtame ir skundžiamu 2014 m. liepos 14 d. įsakymu patvirtintame plane (I t., b. l. 62). Todėl lieka neaišku, kokiais anksčiau paženklintais riboženkliais buvo remiamasi nustatant dabartines ginčo sklypo ribas, nes iš A. S. formuojamo 2000 m. gegužės 12 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto matyti (I t., b. l. 143-144), kad tuo metu jis buvo pažymėtas tik dviem naujais riboženkliais (akto 2 punktas), tačiau, kaip jau minėta, tuomet buvo pažymėtas 1,81 ha ploto sklypas, be to, šiandiena situacija (sklypo plotas, konfigūracija) yra iš esmės pasikeitusi. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. 1-121-342/2013 matyti, kad ginčo sklypo kadastrinius matavimus 2009-2012 m. atlikinėjo A. Ketvirčio ir R. K. įmonės, buvo siūlomi ir planuojami įvairūs sklypo dydžio ir kelio (pravažiavimo) variantai, tačiau nei vienu atveju nebuvo pažymėtas vietoje žemės sklypo dydis, kuris būtų 1,8490 ha dydžio, t. y. toks, koks nustatytas skundžiamais įsakymu ir sprendimu. Ankščiau atlikti kadastriniai matavimai administracinėje byloje Nr. 1-121-342/2013 teismų sprendimais buvo pripažinti neteisėtais, todėl remtis jais nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas net ir nenurodė (nekonkretizavo), kada ir kieno įtvirtintus riboženklius reikėtų laikyti nuolatiniais, kurie, teismo teigimu, procedūrų metu buvo tik sukoordinuoti. Taigi, tai patvirtina, jog ginčo sklypo ribos vietoje nebuvo tinkamai nustatytos ir pažymėtos riboženkliais, kas prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktui, taip pat skundžiamu sprendimu patvirtintas A. J. žemės sklypo planas neatitinka Nuostatų 36, 37 punktuose nustatytų reikalavimų teisingai įbraižyti riboženklius, kitus sklypo posūkio taškus bei nurodyti jų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
  3. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas nei į pareiškėjo, nei į A. J. sklypo plotus. Su šia išvada pareiškėjas sutinka tik iš dalies. Iš tikrųjų paminėtuose ir teismo aptartuose dokumentuose yra nuorodos ir faktai apie privažiavimo kelią į A. J. sklypą, tačiau kategoriškai nesutinka, jog šis kelias yra pažymėtas būtent toje vietoje, kuris pažymėtas skundžiamais įsakymu ir sprendimu patvirtintuose planuose. Ši aplinkybė akivaizdžiai matyti net iš A. S. sklypo abriso (I t., b. l. 145), ją patvirtina ir V. G. sklypo abrisas (prijungtos administracinės bylos II t., b. l. 84), iš kurių matyti, jog nuo kampo, kuris V. G. sklypo abrise pažymėtas „6“, kelias eina ne kaip du sklypus – pareiškėjo ir A. J. – atskirianti juosta, kurią teismas įvardijo kaip jau egzistuojantį kelią, nors jo faktiškai nėra, bet nuo paminėto kampo į A. J. sklypą. Be to, šią svarbią faktinę aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo (A. S.) sklypo formavimo dokumentai, iš kurių matyti, jog jokio kelio pietinėje sklypo dalyje nėra ir šioje vietoje pareiškėjo sklypas ribojasi su A. J. sklypu, o ne valstybine žeme ir / ar keliu. Šis reikšmingas faktas, absoliučiai atitinkantis ir pareiškėjo sklypo formavimo dokumentus, yra užfiksuotas ir AB „Hidroprojektas“ projektuotojos M. A. 2000 m. spalio 2 d. parengtame A. S. (dabar A. J.) žemės sklypo plane, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nepasisakė – jame gretimybė su pareiškėjo sklypu tarp taškų „1-2“ per visą jos ilgį 183 m nurodyta Medsėdžių k. gyv. asm. ūkio žemė, t. y. pareiškėjo žemės sklypas, o ne kelias (I t., b. l. 146). Be to, sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo išvados teisingumo apie kelio buvimo vietą sklypų atžvilgiu, būtina įvertinti ir tai, kad joks kelias šiuo metu apskritai neegzistuoja, yra tik planuojama jo buvimo vieta, ir kad per visą laikotarpį nuo 2009 m., kai buvo atliekami A. J. sklypo kadastriniai matavimai, buvo siūlomi įvairūs privažiavimo (kelio) variantai, skirtingi jo pločiai iki 6 metrų (šios aplinkybės ir faktai atsispindi prijungtoje administracinėje byloje Nr. 1-121342/2013), kas patvirtina, jog galbūt dokumentuose esant nepakankamai tikslių duomenų apie kelio buvimo vietą ar šiuo metu dėl reljefo ypatumų nesant galimybės jį įrengti teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtoje vietoje, tai norima padaryti pareiškėjo žemės sklypo sąskaita. Nors skundžiamais įsakymu ir sprendimu formaliai pareiškėjo sklypo riba ir nebuvo pakeista, tačiau, suprojektavus ir patvirtinus šalia A. J. sklypo 4 m pločio kelią, realybėje ji jau yra pakeista ir šį pakeitimą pareiškėjas privalės tik įforminti, atlikdamas savo sklypo kadastrinius matavimus.
  4. Minėtas faktinis pareiškėjo sklypo ribos pakeitimas atsispindi ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriuo pripažintas nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentas ir dėl Nuostatų 32.1.1.5 punkto, įpareigojančio matininką pastabas pateikusį kviestinį asmenį raštu informuoti jį apie priimtą sprendimą dėl pastabų ir nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvus, pažeidimo. Nesutinka su teismo išvada, kad ši teisės norma nebuvo pažeista, nes pamatavus A. J. sklypą tik iki kelio, pareiškėjo ir jo sklypas nebeturėjo bendrų ribų, todėl matininkas neturėjo pareigos raštu atsakyti į pareiškėjo pastabas, nurodytas 2013 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 261. Pareiškėjo sklypas tiek pagal faktinę situaciją, tiek pagal nuosavybės dokumentus bei įregistruotus duomenis viešame registre iki pat skundžiamų įsakymo ir sprendimo priėmimo dienos ribojosi su A. J. sklypu. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro pažyma ir kadastro žemėlapio ištrauka (I t., b. l 26, 27), iš kurių matyti, kad NTR centrinio duomenų banko ir kadastro žemėlapio grafiniais 2014 m. birželio 12 d. duomenimis pareiškėjo sklypas ribojosi su A. J. sklypu, todėl kadastrinius matavimus atlikęs matininkas privalėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo pastabų ir apie tai jį informuoti raštu, tačiau, pažeisdamas Nuostatų 32.1.1.5 punktą, to nepadarė, t. y. nesilaikė nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos ir dėl to skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Teismo argumentacija ir išvados, jog ženklinant sklypo ribas vietoje, žodinis paaiškinimas apie sklypus atribojantį kelią, kuris net neegzistuoja ir iki pat šiol nėra pažymėtas vietoje, yra pakankamas nesilaikyti Nuostatų 35.1.1.5 punkto, yra teisiškai nepagrįstos, nes kadastrinių matavimų nustatyti duomenys įgyja teisinę galią juos NŽT vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nustatyta tvarka patvirtinus (Nuostatų 12 p.), todėl Nuostatų 32.1.1.5 punkte nustatyta pareiga raštu pateikti atsakymą į pareiškėjo pastabas išnyko tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, t. y. po 2014 m. liepos 17 d.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus apie tai, jog buvo pažeistos kadastrinių matavimų derinimo ir tikrinimo procedūros. Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kas reiškia, jog šie dokumentai turi vienas kitam neprieštarauti. Pagal bylos duomenis kadastrinių matavimų byla tikrinimui buvo teikiama du kartus. Pirmame 2014 m. birželio 10 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 36KAM-53100 (I t., b. l. 54) nurodyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Taigi, tokia neigiama išvada neabejotinai reiškia, jog vadovaujantis Nuostatų 21 punkte nustatytomis taisyklėmis, pirmiau būtina nustatyta tvarka patikslinti teritorijų planavimo dokumentą (šiuo atveju žemės reformos žemėtvarkos projektą) taip, kad abu dokumentai vienas kitam neprieštarautų. Antrą kartą kadastrinių matavimų byla buvo patikrinta 2014 m. liepos 10 d. ir tikrinimo aktu Nr. 36KAM-66612 (I t., b. l. 51) pripažinta, jog ji parengta teisingai, kas suponuoja logišką išvadą, jog žemės sklypo planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau pagal bylos duomenis žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo planas šio tikrinimo metu dar net nebuvo parengtas, nes projekto autorius jį sudarė tik 2014 m. liepos 11 d. (I t., b. l. 62), t. y. kitą dieną po 2014 m. liepos 10 d. teigiamos išvados surašymo, o patvirtintas dar vėliau – skundžiamu 2014 m. liepos 14 d. įsakymu. Taigi, akivaizdu, jog tikrinimo metu 2014 m. liepos 10 d. teisinė situacija buvo analogiška kaip ir 2014 m. birželio 10 d., t. y. žemės sklypo planas prieštaravo galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, ir dėl to pagal Nuostatų 67 punktą kadastrinių duomenų nebuvo galima derinti, byla vėl turėjo būti grąžinta matininkui trūkumams pašalinti. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas jokių pažeidimų nepadarė, nes pakartotinio tikrinimo metu trūkumai nebuvo pašalinti.
  6. Nors pirmosios instancijos teismui raštu pateiktame skunde (I t., b. l. 5-10) pareiškėjas nebuvo detalizavęs pažeidimų, susijusių su 2014 m. liepos 14 d. įsakymo priėmimu, tačiau teismo posėdžių metu nurodė, jog šis įsakymas priimtas visiškai nesilaikant Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, kadangi šiuo įsakymu buvo patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo įsakymo atitikties nurodytam teisės aktui neanalizavo ir dėl to nepasisakė. Nurodytos metodikos septintame skirsnyje „Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarka“ plano rengėjui nustatyti šie esminiai (pagrindiniai) reikalavimai – sklypo (ų) ženklinimas vietoje, suinteresuotų asmenų informavimas apie žemėtvarkos projekto rengimą arba jo tikslinimą ir tokių asmenų informavimas apie žemėtvarkos projekto sprendinius. Šiuo atveju patikslintu žemėtvarkos projektu šalia A. J. sklypo, t. y. faktiškai pareiškėjo sklypo ribose, buvo suprojektuotas kelias, tačiau apie rengiamą žemėtvarkos projekto tikslinimą pareiškėjas nebuvo informuotas, žemės sklypas bei kelias nebuvo paženklinti vietoje ir apie jo suprojektavimą pareiškėjas sužinojo tik po skundžiamų įsakymo ir sprendimo priėmimo, todėl abu administraciniai teisės aktai turi būti panaikinti.

30Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 131-134) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl žemės sklypo ženklinimo pažymėtina, jog UAB „Eurometras“ matininkas V. M. 2013 m. lapkričio 27 d. dalyvaujant A. J. (gretimų žemės sklypų savininkai nedalyvavo) surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 238, iš kurio matyti, kad matuojant žemės sklypą naujų riboženklių nebuvo pastatyta. Kita žemės sklypo paženklinimo data 2013 m. gruodžio 19 d. (pageidaujant pareiškėjui P. P T. ir V. G. įgaliotai L. G.). Iš Žemės klypo paženklinimo-parodymo aklo Nr. 261, taip pat matyti, kad naujų riboženklių pastatyta nebuvo. Dalyvavę asmenys pasirašė Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte. Pažymėtina, kad fakto, jog naujų riboženklių matuojant A. J. žemės sklypą nebuvo pastatyta, neginčija net ir pats pareiškėjas. Atlikus žemės sklypo matavimus nustatytas 1,8490 ha plotas. Be to 2013 m. gruodžio 19 d. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 261 nurodyta, kad matininkas V. M. matavimus atliko vadovaudamasis preliminarių matavimų žemės nuosavybės byla, o ne Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikintais R. K. atliktais kadastriniais matavimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad A. J. žemės sklypo ribos jau buvo pažymėtos nuolatiniais riboženkliais, kurie procedūros metu buvo tiktai koordinuoti, todėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, 32.1 punkto, bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.5 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.
  2. Dėl kelio vietos pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-121-342/2013 įsiteisėjusiu 2013 m. vasario 4 d. sprendimu pripažino aplinkybę, kad „tarp pareiškėjo ir A. J. sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas nei į pareiškėjui, nei į A. J. priklausančių žemės sklypų plotus“. Todėl teisingai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šitoks faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, neturi būti iš naujo įrodinėjamas šioje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentuose kelio posūkių taškų koordinatės nėra nurodytos, kadangi rengiant visus to meto planus valstybinė geodezinių koordinačių sistema dar nebuvo naudojama ir pažymėjo, kad toliau nuo pareiškėjo sklypo ribos kelio negalėtų būti, kadangi tam trukdytų šalia kelio augantys medžiai, kurie matyti ne tik planuose, bet ir to paties pareiškėjo pateiktose fotonuotraukų kopijose. Pareiškėjo pateikti įrodymai – G. M. paslaugą įmonės 2015 m. vasario 5 d. parengtas žemės sklypo planas (projektas), negali būti vertinami kaip įrodymai, kadangi žemės sklypo planas nėra teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir įregistruotas, vadovaujantis Nuostatų 32.1.8 punktu. Su šiais argumentais sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tai nurodydamas sprendime.
  3. Nuostatų 32.1.1.5 punktas šiuo atveju nebuvo pažeistas. Pareiškėjui 2013 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo paženklinimo-parodyme akte įrašius pastabas, kaip nurodo UAB „Eurometras“ buvo paaiškinta, kad jo ir A. J. žemės sklypai nebesiriboja, šalia lieka laisvos nepriskirtos valstybinės žemės, todėl į pastabas raštu jam nebus atsakyta. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pamatavus A. J. sklypą tik iki kelio, jo sklypas nebeturėjo bendrų ribų su pareiškėjo sklypu, todėl matininkas neprivalėjo pareiškėjo informuoti apie jokius su kadastrinių matavimų tikrinimu ir derinimu susijusius veiksmus.
  4. Dėl kadastrinių matavimų derinimo ir tikrinimo procedūrų pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2014 m. birželio 10 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 36KAM-53100 buvo konstatuota, jog sklypo plane besiribojantis su sklypu bendro naudojimo kelias turi būti 4 m pločio (plane, remiantis A. S. sklypo abrisu, buvo nurodytas 6 m kelio plotis) ir jog planas nesuderintas su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Šiuos trūkumus pašalinus 2014 m. liepos 10 d. kadastro duomenų byla pripažinta parengta teisingai. Toliau inicijuotas teritorijų planavimo dokumento patikslinimas, priimtas skundžiamas įsakymas. Todėl visiškai logiška pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo motyvas, kai buvo pažeistos Nuostatų 21 punkto bei Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatos, nepagrįstas.
  5. Pareiškėjo teiginys, kad 2014 m. liepos 14 d. įsakymas priimtas nesilaikant Žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas tik nurodo, kad įsakymas priimtas visiškai nesilaikant šios metodikos, tačiau nekonkretizuoja, koks konkrečiai metodikos punktas pažeistas. Taip pat pažymėtina, jog patikslintu žemėtvarkos projektu kelias nebuvo projektuojamas. Tačiau galima iš dalies sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad „kelias nebuvo paženklintas vietoje“, nes UAB „Eurometras“ matininkas atliko A. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus, o ne kelio matavimus.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 124) nurodo, jog kadangi šis apeliacinis skundas neturi įtakos Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos interesams, prašo teismo šį apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurometras“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 126-128) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. A. J. žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastrinius matavimus UAB „Eurometras“ vykdė, vadovaudamasi nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“ (Žin., 2005, Nr. 136-4903) ir šių teisės aktų nepažeidė. 2013 m. atliekant A. J. žemės sklypo Nr. ( - ) kadastrinius matavimus, naujų riboženklių nebuvo pastatyta, nes buvo rasti visi įtvirtinti ir apkapčiuoti riboženkliai, kurie atitiko tuo metu galiojančius riboženklių standartus. Nuo 2014 m. birželio 1 d. žemės sklypų ribos privalo būti ženklinamos vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir riboženklių standartais, patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-424 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“ pakeitimo. Iki 2014 m. birželio 1 d. žemės sklypo ribos galėjo būti ženklinamos riboženkliais, atitinkančiais riboženklių standartus, galiojusius iki šio įsakymo įsigaliojimo. A. J. žemės sklypo ribų posūkio taškuose įtvirtinti riboženkliai ir sklypų ribos per teisės aktuose nustatytą terminą nebuvo ginčijami. Kadastriniais matavimais nustatytas sklypo Nr. ( - ) plotas 1,8490 ha. A. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vykdomi vadovaujantis šio žemės sklypo preliminarių matavimų medžiaga, o ne R. K. įmonės atliktais kadastriniais matavimais, kuriuos Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. panaikino.
  2. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Eurometras“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, o ne lauko kelio kadastrinius matavimus. Riboženkliais paženklintos A. J. žemės ribos iš šiaurinės sklypo pusės ir yra lauko kelio vienos pusės riba. Iš kitos pusės lauko kelio ribos bus paženklintos, kai bus atlikti toje pusėje esančių sklypų kadastriniai matavimai, nepažeidžiant nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, kadastro nuostatų ir žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių. Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo galiojantys dokumentai, nei parengti preliminarių matavimų pirminiai dokumentai (abrisai, planai). Atliekant kadastrinius matavimus padarytos klaidos dėl privažiavimo kelių taisomos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 22 punktas nurodo, kad asmenys, atliekantys kadastrinius matavimus, privalo vadovautis šių taisyklių 14 punkte išvardinta medžiaga, t. y. išrašais iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentais, žemės reformos žemėtvarkos projektais ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijomis, žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijomis, žemės sklypų planų kopijomis ir kt.
  3. Vadovaujantis Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.7, 29.8.4, 29.8.5 punktais, Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punktu, pareiškėjui registruotu laišku nebuvo siunčiami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka), nes jis 2013 m. gruodžio 19 d. atvyko, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 261, paženklintos ir parodytos žemės sklypo Nr. ( - ) ribos nebesiribojo su pareiškėjo žemės sklypu Nr. ( - ) ir jis šių ribų neginčijo. Pareiškėjas į Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių bei UAB „Eurometras“ raštiškai kreipėsi 2014 m. birželio 6 d. raštu, kai kadastrinių matavimų byla jau buvo atiduota patikrai į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių. Rašte nebuvo nurodyta, kokie matininko V. M. veiksmai pažeidžia pareiškėjo asmeninę nuosavybę. Šiame, vieninteliame UAB „Eurometras“ adresuotame rašte, buvo tik prašyta įpareigoti matininką V. M. atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis įstatyminiais aktais. Sprendimą dėl bendro naudojimo kelio vietos priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius (2014 m. sausio 27 d. raštas Nr. 36SD-(14.36.104.)-264).
  4. Matininkas V. M. įvykdė Kadastro nuostatų 1, 21 punktų reikalavimus, raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių dėl projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), pateikdamas esamos situacijos brėžinį ir iš Skyriaus gavo raštišką atsakymą (2014 m. sausio 27 d. raštas Nr.36SD-(14.36.104.)-26 į 2013 m. gruodžio 30 d. teikimą Nr. I-13-103). Vadovaujantis šiuo raštu, nereikėjo tikslinti sklypo ribų vietovėje. Buvo tikslinamos ribos žemės reformos žemėtvarkos projekte.
  5. Pareiškėjas žemės sklypą iš A. K. nupirko įregistruotą preliminariais matavimais, nežinodamas sklypo ribų ir prisiėmė riziką dėl sklypo ribų ir ploto. Jo apeliaciniame skunde minimas sumažėjęs 194 kv. m sklypo plotas neturi pagrindo, nes šalia sklypo yra laisvos žemės. A. J. atsisakė savo žemės dalies 0,1275 ha už kelio, kuris perimtas į laisvos valstybinės žemės fondą ir ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu. G. M. paslaugų įmonės teismui pateiktas planas, kuriame nurodytas 194 kv. m ploto trūkumas, yra parengtas pažeidžiant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir Sklypų ženklinimo taisykles. T. y. nesivadovauta žemės sklypo Nr. ( - ) preliminarių matavimų abrisu ir planu, Platelių kadastro vietovės teritorijų planavimo dokumentais, nesikreipta į teritorinį skyrių dėl nustatytų sklypo ribų ir ploto. Matininkas G. M. viršijo savo kompetenciją, priimdamas šališką sprendimą dėl sklypo ribų, ploto ir bendro naudojimo kelio. Jeigu nebūtų padaryta minėtų pažeidimų, nebeliktų ir priežasties pareiškėjo skundui.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 136-139) prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

36Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pareiškėjas teisės aktų reikalavimų pažeidimu laiko tai, kad UAB „Eurometras“ matininkas V. M. surašė 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, nepastatęs A. J. sklypo ribas žyminčių riboženklių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. J. sklypo ribos buvo pažymėtos nuolatiniais riboženkliais, todėl, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktu bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.1 punktu, tokių riboženklių keisti nereikėjo. Nesutiktina su pareiškėjo nuomone, jog 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 19 d. nuolatinių riboženklių būti negalėjo, nes, pareiškėjo teigimu, atkuriant nuosavybės teises ankstesniajam A. J. sklypo savininkui A. S., buvo pastatyti tik du riboženkliai. A. S. žemės sklypo paženklinimo-parodymo 2000 m. gegužės 12 d. akte (prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 78) yra nurodyta ne tik tai, jog ženklinant naujai įtvirtinti du pastovūs riboženkliai, bet dar tai, jog panaudoti ir septyni anksčiau įtvirtinti pastovūs riboženkliai. Kitus matininko V. M. rastus riboženklius pastatė matininkas R. K., atlikdamas kadastrinius matavimus 2011 m. gruodžio 22 d. ir pažymėjo tai plane įrašais „esamas riboženklis“, „statomas riboženklis“ (administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 46). Pareiškėjas nei skunde, nei pasisakydamas teismo posėdžiuose nebuvo nurodęs, jog turėtų abejonių dėl riboženklių skaičiaus ar vietos bei pats pripažino, kad matininkui V. M. surašant 2013 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, pastovūs riboženkliai iš tiesų buvo ir kad šie riboženkliai teisingai ženklina A. J. sklypo ribas. Jis tik tvirtino, kad riboženkliai pažymi ribą tarp jo ir A. J. sklypų, o ne A. J. sklypo ribą su bendro naudojimo keliuku. Ginčas šioje byloje iš esmės ir kilo tik dėl to, jog UAB „Eurometras“ parengtame žemės sklypo plane (I t., b. l. 65) šalia sklypo kraštinės tarp ribos posūkio taškų 2-3 matininkas kaip sklypo gretimybę pažymėjo 4 m pločio pravažiavimą.
  2. Pareiškėjas teigia, jog ginčijamais kadastriniais matavimais nustatytas A. J. sklypo 1,8490 ha plotas yra didesnis, negu sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus preliminarius matavimus (1,81 ha), ir didesnis, negu buvo apskaičiavęs matininkas R. K. 2011 m. gruodžio 23 d. (1,8137 ha), tačiau kokiu būdu tai pažeidžia jo interesus ir kurį plotą laiko esant tikslų – pareiškėjas nepaaiškina. Visuotinai žinoma ir teismų pripažįstama, jog preliminariais matavimais suformuotų sklypų plotai nebuvo apskaičiuojami dideliu tikslumu. Šitokius netikslumus pašalinti galimybę sudaro Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 3.5 punktas, kuris numato, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Šių taisyklių 23 punkte, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede numatyta, kiek atlikus kadastrinius matavimus apskaičiuotas žemės sklypo plotas gali skirtis nuo jau įregistruoto sklypo ploto. Administracinis aktas, patvirtinęs kadastrinius matavimus, atliktus matininko R. K., yra teismo panaikintas, todėl jo atliktu sklypo ploto apskaičiavimu remtis nėra pagrindo. Abejones dėl sklypo ploto apskaičiavimo teisingumo pareiškėjas pareiškė tik apeliaciniame skunde, tačiau ir dabar nepateikia jokių įrodymų, kad A. J. sklypo plotas būtų didesnis ar mažesnis, nei 1,8490 ha.
  3. Pareiškėjas teigia, kad jo ginčijamame A. J. sklypo plane kelio tarp jo ir A. J. sklypų vieta pažymėta neteisingai, tačiau taip ir nenurodo, kur, jo manymu, tas kelias turėtų būti pažymėtas. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus galiojančius ir nenuginčytus teritorijų planavimo dokumentus ir pagrįstai pripažino, jog šiuose dokumentuose kelias pažymėtas būtent toje vietoje, kurią ir nurodė ginčijamame A. J. sklypo plane matininkas V. M.. Ši teismo išvada atitinka ir administracinėje byloje Nr. I-121-342/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimu nustatytą prejudicinį faktą, jog tarp pareiškėjo ir A. J. sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas nei į pareiškėjui, nei į A. J. priklausančių žemės sklypų plotus. Šioje byloje reikšmingos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados, padarytos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, nes abiejose bylose faktinės aplinkybės yra panašios. Byloje Nr. A-816-438/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pagrindas nustatyti žemės sklypų ribas ir konfigūraciją, taip pat privažiavimus prie sklypų, yra teritorijų planavimo dokumentas – žemėtvarkos projektas. Taigi, jei preliminarių matavimų rezultate sudarytame pareiškėjo sklypo plane (I t., b. l. 25) ir buvo padaryta klaidų, nulemiančių plano neatitikimą žemėtvarkos projektui, ginčas turi būti sprendžiamas remiantis žemėtvarkos projektu, kaip tai pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kitoje vietoje kelias tiesiog negalėtų būti, nes to neleidžia šalia augančių medžių eilė. Atkreiptinas dėmesys, kad šie medžiai auga kaimyniniame V. G. sklype, todėl net ir nukirtus medžius bei pakeitus faktinę kelio vietą, kelias galėtų būti perkeltas tik į V. G. sklypą, o tai vėlgi neatitiktų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, pagal kuriuos kelias į V. G. sklypą nepatenka, o yra išsidėstęs tarp pareiškėjo ir A. J. sklypų. Net ir pareiškėjo žemės sklypo plane pažymėta sklypo riba taškuose 1-11 nesiekia medžių eilės, t. y., tarp medžių ir sklypo kaip tik ir lieka pakankamai ploto pravažiavimui. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog kelio faktiškai nėra, tačiau nagrinėjant bylą 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje jis pats pripažino, kad „kažkada žmonės važinėdavo su arkliais“, t. y. patvirtino tą aplinkybę, jog kelias yra jau ilgą laiką. Administracinėje byloje Nr. I-121-342/2013 (II t. b. l. 25-26) esantis žemės reformos žemėtvarkos projekto preliminarus planas parengtas ant 1984 m. kartografinės medžiagos ir jau tada buvo aiškiai pažymėtas kelias, einantis nuo kelio Plateliai – Alsėdžiai pro dabartinį A. J. sklypą. Be tos aplinkybės, kad kelias pažymėtas visuose teritorijos planuose dar ilgą laiką iki žemės reformos vykdymo pradžios bei planuose, sudarytuose vykdant žemės reformą, kelio buvimą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. aktas Nr. VP3-768 (administracinės bylos Nr. I-121-342/2013, b. l. 19-20), kuriame nurodyta, kad natūroje A. J. sklypas ribojasi su greta sklypo einančiu bendro naudojimo keliu, ir kad natūroje apžiūrėtas kelias yra reikalaujantis tvarkymo, bet pravažiuojamas, juo galima pravažiuoti iki A. J. sklypo. Tai, jog kelias yra, patvirtino 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje ir A. J. bei atsakovo atstovas S. J.. Kaip pažymėta bylos 128 lape esančiame plane, šiuo metu kelias yra perkastas grioviu ir teismo posėdyje pareiškėjas neneigė A. J. tvirtinimo, kad pareiškėjas pats iškasė šitą griovį, kliudydamas pasinaudoti keliu kitiems asmenims. Nesuprantama, kokiu tikslu pareiškėjas būtų sudaręs kelio kliūtis, jeigu kelio nebūtų ar juo niekas nesinaudotų. Mano, jog pareiškėjas, ėmęs neigti teritorijų planavimo dokumentuose pažymėto kelio egzistavimo faktą, pats ir turėtų įrodyti aplinkybę, jog kelio nėra, tačiau tokių įrodymų jis nepateikė.
  4. Negalima sutikti su pareiškėjo nuomone, jog atsakovo 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1210 buvo patikslintas žemėtvarkos projektas, suprojektuojant kelią jo sklypo ribose, kadangi joks kelias nebuvo naujai suprojektuotas. Jau daugelį metų esantis kelias buvo pažymėtas tarp pareiškėjo ir A. J. sklypų žemėtvarkos projekte nuo pat jo patvirtinimo 1999 m. lapkričio 26 d., taip pat žemėtvarkos preliminariajame projekte, parengtame 1992 m. (I t., b. l. 147; prijungtos administracinės bylos Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 84, II t., b. l. 25-26). Nei pareiškėjo sklypo vieta, nei ribos projekte pakeistos nebuvo, taigi atsakovo 2014 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1210 neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms ir apskųsti šį įsakymą pareiškėjas apskritai neturėjo teisės. Šis įsakymas buvo priimtas dėl to, kad A. J. nuosavybės teise priklausančio žemės ploto pakako sklypo dalyje iki kelio ribos, todėl kitapus kelio esanti sklypo dalis, taip pat priklausiusi A. J. pagal preliminarius matavimus, A. J. sutinkant, jam nebebuvo matuojama, atliekant ginčijamus kadastrinius matavimus. Šis žemės plotas atsakovo 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1210 3 punktu buvo grąžintas į laisvos valstybinės žemės fondą. Šitokia išeitis buvo pasirinkta dėl to, kad abipus kelio išsidėsčiusį sklypą pamatavus dviem masyvais, trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsisakė derinti kadastrinius matavimus, vertindama tai kaip sklypo padalijimą; būtent nesuderinimas su šia institucija tapo pagrindu panaikinti atsakovo administracinį aktą, patvirtinusį 2011 m. gruodžio 23 d. matininko R. K. parengtus kadastrinius matavimus (prijungta administracinė byla Nr. I-121-342/2013). Šį buvusį sklypo dalių išsidėstymą aiškiai iliustruoja byloje Nr. I-121-342/2013 esantys planai (I t., b. l. 46, 81, 82). Taigi, A. J. jau yra atsisakęs kitapus kelio esančio 0,1275 ha ploto sklypo dalies. Patenkinus pareiškėjo skundą, A. J. netektų galimybės naudotis ir 1,8490 ha ploto sklypu, nes sklypas liktų be privažiavimo, o tuo būtų pažeista A. J. nuosavybės teisė.
  5. Dėl žodinio proceso pažymėtina, jog šioje byloje, taip pat prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-121-342/2013 itin daug grafinės medžiagos, kurią apžiūrint teismo posėdyje suinteresuotų asmenų paaiškinimai padėtų ištirti bylos aplinkybes. Pareiškėjas savo poziciją grindžia įvairių dokumentų nereikšmingų detalių analize, jo išgalvotais dokumentų trūkumais, tad būtų tikslinga galimai iškilsiančius teismui klausimus išsiaiškinti žodinio bylos nagrinėjimo metu.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

39Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. prašo apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi mano, jog bylą nagrinėsiančiam teismui žodinio proceso tvarka suinteresuoti asmenys teikdami paaiškinimus padėtų ištirti bylos aplinkybes.

41Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens A. J. prašymą, daro išvadą, jog prašyme dėl žodinio proceso nurodytos aplinkybės nepaneigia galimybės bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje nustatytus bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens A. J. prašymo netenkino ir apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

42Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

43Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

44Pareiškėjas ginčija atsakovo įsakymą, kuriuo buvo patikslintas sklypo suformavimo projektas ir sprendimą, kuriuo buvo pakeisti šalia esančio sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastriniai duomenys. Ši aplinkybė nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį asmuo gali kreiptis į teismą tik dėl savo teisės ar intereso pažeidimo. Kadangi ginčijamais įsakymais nebuvo keičiami pareiškėjui priklausančio sklypo kadastriniai duomenys, todėl pareiškėjo teisės į jo valdomą žemės sklypą nebuvo pažeistos, o dėl kito asmens teisių, remiantis minėto straipsnio nuostata, pareiškėjas kelti ginčo negali. Todėl šioje byloje vertinamas ginčas tik toje apimtyje, ar minėtais aktais nebuvo pažeisti pareiškėjo įstatymu saugomi interesai, kadangi, kaip patvirtina bylos įrodymai, ginčas kilo dėl 4 m pločio pravažiavimo, suprojektuoto valstybei priklausančioje žemėje, esančioje tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), nes tai gali turėti įtakos pareiškėjo turtinei teisei, susijusiai su valdomu žemės sklypu.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi grąžindamas šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatė, kad kelias tarp minėtų sklypų yra valstybinio fondo žemėje ir nurodė, kad būtina patikrinti, ar kelias pažymėtas remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Todėl nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti tik kelio nužymėjimo pagrįstumą ir ar toks nužymėjimas nepažeidžia pareiškėjo interesų, nes paties pravažiavimo tarp sklypų būtinybė neginčijama.

46Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pravažiavimo pažymėjimą tarp sklypų, savo išvadas pagrindė galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Taip pat teismas pažymėjo, kad kelias, skiriantis pareiškėjo ir A. J. žemės sklypus, yra pažymėtas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane (administracinė byla Nr. I-121-342/2013 I t., b. l. 76). Esant šiai aplinkybei, valstybinės žemės dalis, skirta keliui, negalėjo patekti į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, todėl G. M. paslaugų įmonės 2015 m. vasario 5 d. parengtas pareiškėjo žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, jog kelias buvo nužymėtas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalyje, neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir dėl to yra netikslus ir juo remtis įrodinėjant pareiškėjo pažeistą interesą negalima.

47Pareiškėjo valdomas žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus (I t., b. l. 23-24) ir, kaip minėta, ginčijamu įsakymu bei sprendimu pareiškėjo sklypo kadastriniai duomenys nebuvo keičiami, todėl kol nebus atlikti pareiškėjo sklypo kadastriniai matavimai ir nebus nustatyta, kad sklypo kadastriniai duomenys buvo pakeisti, nėra pagrindo jų tikrinti. Šio ginčo apimtyje situacija dėl pravažiavimo nužymėjimo ištirta visiškai ir pagrįstai pripažinta, kad Žemės reformos žemėtvarkos projekto ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastrinių duomenų keitimo aktai pareiškėjo įstatymo saugomų interesų nepažeidžia ir nėra pagrindo pagal pareiškėjo skundą taikyti teisminės gynybos priemones.

48Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50pareiškėjo P. P. T. apeliacinį skundą atmesti.

51Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas P. P. T. (toliau –... 6. Nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 2,45 ha ploto... 7. Pareiškėjo manymu, skundžiami įsakymas ir sprendimas priimti pažeidžiant... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 9. Teigė, kad ginčo sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir patvirtinti... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į... 11. Teigė, kad nustatant ginčo sklypo kadastro ribas pareiškėjas asmeniškai... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurometras“... 13. Teigė, kad kadastrinių matavimų ir skundžiamų aktų priėmimo procedūros... 14. II.... 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu... 16. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 17. Teismas nustatė, kad pareiškėjo manymu, už ginčo sklypo ribos UAB... 18. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalies,... 19. Teismas pažymėjo, jog aptartuose teritorijų planavimo dokumentuose kelio... 20. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pareiškėjo pateikti įrodymai –... 21. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies... 22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad be tos aplinkybės, kad kelias... 23. Dėl pareiškėjo nurodyto Nuostatų 32.1.1.5 punkto pažeidimo, kad 2013 m.... 24. Dėl pareiškėjo nurodomo Nuostatų 21 punkto pažeidimo (kadastrinių... 25. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pripažinus nustatytu faktą, jog keitėsi 26. Dėl pareiškėjo nurodymo, kad pagal Surinkimo ir tikslinimo taisyklių 16.3.... 27. III.... 28. Pareiškėjas P. P. T. pateikė... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    30. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 31. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl žemės... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurometras“... 34. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į... 36. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
        1. Pareiškėjas... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. prašo apeliacinėje... 41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1... 42. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 44. Pareiškėjas ginčija atsakovo įsakymą, kuriuo buvo patikslintas sklypo... 45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi... 46. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pravažiavimo pažymėjimą tarp... 47. Pareiškėjo valdomas žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius mata 48. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. pareiškėjo P. P. T. apeliacinį skundą atmesti.... 51. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą... 52. Nutartis neskundžiama....