Byla 2-410/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maelvita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1731-265/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maelvita“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų inžinieriniai tinklai“ dėl nuosavybės teisių į skolą pripažinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio vandenys“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu kreipėsi teismą, prašydamas pripažinti jo teisę į iš trečiojo asmens gautiną 279 388,49 Lt sumą. Reikalavimą kildino iš ieškovo su atsakovu 2012 m. rugsėjo 3 d. subrangos sutarties Nr. 12/07/31-01, kuri buvo sudaryta siekiant įgyvendinti 2011 m. spalio 10 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos, projekto pagrindinio užsakovo ir statytojo (trečiojo asmens) bei atsakovo rangos sutartį.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi CPK ir ĮBĮ įstatymo nuostatomis pareikšdamas ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 27 straipsnio 4 punktą apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą praneša kitiems teismams apie bankroto bylos iškėlimą ir perima šių bylų, kuriose pareikšti turtiniai bei su darbo santykiais susiję reikalavimai, nagrinėjimą. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl neteismingas Klaipėdos apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas pasiūlė ieškovui kreiptis su ieškiniu į Plungės rajono apylinkės teismą.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Ieškovas ieškiniu siekia turtinės naudos ir materialinių pasekmių – pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 279 388,49 Lt sumą, kurios dalis yra atsakovo žinioje, o dalis trečiojo asmens žinioje. Taigi, ieškiniu iš esmės prašoma ieškovui priteisti skolą ir reikalaujama materialaus turto. Todėl teismas nepagrįstai ginčą kvalifikavo, kaip neturtinį.

92. Visi turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei nagrinėjami bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste – ĮBĮ) 14 str. 3 d., CPK 25-33 str.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad byla neteisminga Klaipėdos apygardos teismui.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Pažymėtina, kad ieškinio teismingumo klausimą teisingai išspręsti galima tik nustačius, kokio pobūdžio ieškinys yra pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

13CPK 26 str. - 27 str. įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 str., ir 28 str. CPK 27 str. 1 d. numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

14Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja dviem argumentais, t. y., kad visi turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei nagrinėjami bankroto byloje, ir kad ieškovo reikalavimas yra turinis.

15CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (teismingumą, bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ nuostatos. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras. ĮBĮ reguliuojamų teisinių santykių specifika lemia bankroto bylų procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, jų teisių ir pareigų apimties ypatumus.

16ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalys numato, vi

17eikalavimą kildino iš ieškovo su atsakovu 2012 m. rugsėjo 3 d. subrangos sutarties Nr. 12/07/31-01, kuri buvo sudaryta siekiant įgyvendinti 2011 m. spalio 10 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos, projekto pagrindinio užsakovo ir statytojo (trečiojo asmens) bei atsakovo rangos sutartį. Užsakovui UAB „Vakarų inžinieriniai tinklai” delsiant atsiskaityti su ieškovu, šalys 2013 m. birželio 4 d. sutartimi sudarė papildomą susitarimą prie minėtos Subrangos sutarties, kuria atsakovas numatė ieškovo teisę reikalauti 279 388,49 Lt skolos iš trečiojo asmens UAB „Joniškio vandenys“, kaip iš pagrindinio projekto užsakovo ir statytojo, kuris buvo informuotas apie šią ieškovo teisę. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, ieškovui tapo žinoma, kad trečiasis asmuo nepaisė ieškovo ir atsakovo papildomo susitarimo dėl atsiskaitymo ir dalį ieškovui mokėtinos sumos bankiniu pavedimu pervedė atsakovui, kuriam minėtos lėšos nebepriklausė, o atsakovo bankroto administratorius atsisako grąžinti nepagrįstai gautas lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje pažymima, jog trečiasis asmuo neginčija atsakovo reikalavimo teisės, o atsakovas neginčija ieškovo ir atsakovo papildomo susitarimo, patvirtinančio, kad trečiojo asmens mokėjimai būtų atliekami tiesiogiai ieškovui.

18Taigi, nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad šalys neginčija susitarimų, tačiau atsakovas ieškovui minėtu pagrindu negrąžina ieškovui priklausančios reikalavimo sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluotė „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Ž. K., ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-44/2010). Šiuo atveju ieškovas siekia turtinės naudos ir materialinių pasekmių - pripažinti ieškovo nuosavybės teises į 279 388,49 Lt sumą, kurios dalis yra atsakovo, o kita dalis trečiojo asmens žinioje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė ir ieškinio sumą. Esant situacijai, kai tarp šalių yra sudarytas susitarimas, kuriuo ieškovo teisė reikalauti atsiskaitymo tiesiogiai iš pradinio užsakovo yra pripažįstama (neginčijama), ieškinys turėtų būti formuluojamas kaip ieškinys dėl priteisimo, o ne kaip ieškinys dėl pripažinimo. Todėl, ieškovas, reikšdamas turtinį reikalavimą atsakovui BUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai“ kaip rangovui ar atitinkamą reikalavimą reikšdamas tiesiogiai užsakovui UAB ,,Joniškio vandenys“, ieškinio dalyką ir turėtų formuluoti kaip ieškinį dėl konkrečių sumų priteisimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad iš esmės pagal nurodytas faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą) pareikštas ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis, tačiau konstatuotina, jog jo dalykas (ieškinio reikalavimas) ieškinyje suformuluotas kaip ieškinys dėl pripažinimo, t.y. kaip neturtinio pobūdžio reikalavimas. Teismas, spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, kuomet iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ieškiniu siekiama turinių pasekmių, bet reikalavimas formuluojamas kaip neturtinis, turėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti ieškovui ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad reiškiami reikalavimai atitiktų ieškinyje dėstomą faktinį jo pagrindą.

19Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas pašalinti prieštaravimų tarp ieškinio pagrindo ir dalyko ir konstatavęs ieškinio neteismingumą Klaipėdos apygardos teismui, bei tuo pagrindu atsiakydamas priimti ieškinį netinkamai taikė proceso normas, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

20Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maelvita“ ieškinio atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų inžinieriniai tinklai“ dėl nuosavybės teisių į skolą pripažinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas ieškiniu kreipėsi teismą, prašydamas pripažinti jo teisę į iš... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. III. Atskirojo skundo argumentai... 7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 8. 1. Ieškovas ieškiniu siekia turtinės naudos ir materialinių pasekmių –... 9. 2. Visi turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei nagrinėjami bankroto... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 12. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo.... 13. CPK 26 str. - 27 str. įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji... 14. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja dviem... 15. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 16. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalys numato, vi... 17. eikalavimą kildino iš ieškovo su atsakovu 2012 m. rugsėjo 3 d. subrangos... 18. Taigi, nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad šalys neginčija... 19. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 20. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 21. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir...