Byla 3K-3-44/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Januškienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl bylos teismingumo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. K., A. C., J. V., K. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus Sigma“ dėl žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Ž. K., A. C., J. V., K. V. kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB „Vilniaus Sigma“ ir prašė: 1) pakeisti 2006 m. kovo 16 d. žemės nuomos sutarties 2 punkte nustatytą 70 metų nuomos terminą į 20 metų; 2) pakeisti šios sutarties 10 punktą ir jį išdėstyti taip „10. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 28 000 Lt“; 3) panaikinti sutarties 3 punkto antrąjį sakinį, nustatantį galimybę keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį; 4) panaikinti sutarties 9 punktą (,,neindeksuota žemės sklypo vertė – 19 892 Lt“); 5) panaikinti sutarties 15 punktą, nustatantį žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, mokėjimo terminus.

5Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi šią civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad ieškovai ginčija ilgalaikės nuomos sutarties sąlygas. Pagal CK 4.165 straipsnio 1 dalį ilgalaikė nuoma yra daiktinė teisė, o pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Teismas, remdamasis 2006 m. birželio 9 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo pažymėjimu, nustatė, kad ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 189 571 Lt, todėl sprendė, jog byla neteisminga Molėtų rajono apylinkės teismui.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutarė grąžinti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad ieškovai pareiškė keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus: 1) pakeisti nuomos sutarties 2 punkte nustatytą nuomos terminą; 2) panaikinti sutarties 3 punkto antrąjį sakinį; 3) panaikinti sutarties 9 punktą; 4) panaikinti sutarties 15 punktą, ir vieną turtinio pobūdžio reikalavimą - pakeisti sutarties 10 punktą ir jį išdėstyti taip „10. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 28 000 Lt“. Kadangi pagal šiuo metu galiojančios sutarties 10 punktą žemės nuomos mokesčio dydis šiuo metu yra 259,10 Lt per metus, ieškovų prašomo pakeisti žemės nuomos mokesčio dydis (skirtumas) yra 27 740,90 Lt per metus. Teismas nurodė, kad bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl ieškinio suma yra 83 222,70 Lt, o byla nagrinėtina apylinkės teisme (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija, sutikusi su atsakovo nuomone, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma turi būti nustatoma pagal turto rinkos vertę, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pati daiktinė teisė – ilgalaikė nuoma – nėra ginčijama, o keliamas klausimas tik dėl šios teisės apimties bei sąlygų, dėl to atsakovo nurodyta taisyklė negali būti taikoma. Kolegija taip pat sprendė, kad žemės nuomos terminas iš tiesų lemia galimybės nuomoti žemę trukmę, o tai gali būti vertinama pinigine suma, lygia mokėtinam nuomos mokesčio dydžiui, tačiau pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus. Kolegija sprendė, kad Vilniaus apygardos teismas laikėsi šios nuostatos.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas AB ,,Vilniaus Sigma“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo kaip pirmosios instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

111. Teismas, spręsdamas, kad ieškovų pareikšti reikalavimai dėl ilgalaikės nuomos sutarties pakeitimo yra neturtiniai, neatsižvelgė į tai, kad ieškiniu siekiama pakeisti esmines sutarties sąlygas - terminą ir kainą. Teismas neišsiaiškino, ar prašomos pakeisti sutarties sąlygos yra esminės, ar antraeilės ir nepasisakė dėl prašomų sutarties sąlygų pakeitimų įtakos atsakovo daiktinėms teisėms ar kai kurioms iš jų. Dėl to, kasatoriaus nuomone, skundžiamos nutarties negalima laikyti pagrįsta.

122. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2008. Šioje nutartyje nurodyta, kad, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktu, bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Viena iš daiktinių teisių yra ilgalaikė nuoma (emphyteusis).

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai Ž. K., A. C., J. V. ir K. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme bei šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

141. Nuomos mokestis yra terminuota išmoka nepriklausomai nuo to, pripažinta nuomos sutartis ilgalaikės nuomos sutartimi (emphyteusis) ar ne. Dėl to bet kuriuo atveju, kai keliamas klausimas dėl terminuotų išmokų apimties (dydžio), ieškinio suma turi būti nustatoma pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

152. Šioje byloje nėra pagrindo vadovautis teisės aiškinimo taisykle, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2008, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ilgalaikės nuomos sutarties panaikinimo ir dėl sutarties objekto – žemės sklypo ir teisių į jį, o nagrinėjamoje byloje - dėl nuomos santykių modifikavimo. Ieškovų nuomone, darytina išvada, kad pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškinio suma apskaičiuojama tuo atveju, kai ilgalaikės nuomos sutartis pasibaigia, o kai reikalavimas pareikštas dėl nuomos santykių modifikavimo, ieškinio suma apskaičiuojama pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, remtis kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nėra pagrindo, nes ji nepaskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje (CPK 4 straipsnis, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).

163. Jei, reiškiant ieškinį dėl nuomos sutarties termino ar nuomos mokesčio dydžio pakeitimo, ieškinio suma būtų skaičiuojama pagal nuomojamo turto rinkos vertę, besikreipiantis į teismą asmuo patirtų nepagrįstų suvaržymų, nes, reikalaujant nežymiai pakeisti nuomos mokestį, žyminis mokestis būtų skaičiuojamas nuo viso turto vertės. Taip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

174. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prašomų sutarties sąlygų pakeitimų įtakos atsakovo daiktinėms teisėms, nesiaiškino, ar prašomos pakeisti sutarties sąlygos yra esminės ar antraeilės, nes atsakovas tokiais argumentais negrindė savo atskirojo skundo. Kasaciniame skunde atsakovas neargumentuoja, kokią įtaką turės prašomų sutarties sąlygų pakeitimai jo daiktinėms teisėms, nenurodo savo pozicijos, ar keičiamos sąlygos yra esminės, ar antraeilės, t. y. kasatoriaus teiginiai nėra argumentuoti.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19Dėl ieškinio sumos ir bylos teismingumo nustatymo

20Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl to, kokios grandies bendrosios kompetencijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pirmąja instancija. Ginčai, kuriuos pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai, išvardyti CPK 27 straipsnyje. Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismams kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

21Kadangi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą, turtinio ginčo tinkamas įkainojimas kiekvienu atveju yra teisiškai reikšmingas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008). Nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl žemės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, taigi reikalavimai tiesiogiai susiję su naudojimusi konkrečiu turto objektu- nuomojamu žemės sklypu. Dėl to reikalavimai kvalifikuotini turtiniais. Tokiems ginčams taikomas proporcinis žyminis mokestis ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma turtiniuose ginčuose nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tačiau tam tikrais atvejais galimi ir neįkainoti turtiniai ieškiniai. Tai – ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma.

22Iš CPK 85 straipsnio matyti, kad ieškinio sumos nustatymo būdas priklauso nuo reiškiamo turtinio reikalavimo turinio. Dėl to, norint tiksliai nustatyti ieškinio kainą, reikia analizuoti materialinius teisinius santykius, iš kurių kilo ginčas.

23Iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, kad kasatorius pageidauja, jog ieškinio suma būtų nustatyta pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. pagal daikto rinkos vertę. Šis punktas taikomas ginčams dėl daiktinių teisių į turtą. Kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, kad ginčijama sutartis turėtų būti kvalifikuota kaip susitarimas dėl daiktinės teisės – ilgalaikės nuomos (emphyteusis) nustatymo, tačiau nurodo teisės normas, reglamentuojančias šią daiktinę teisę. Nagrinėjamu atveju (tai matyti iš ginčijamos žemės sklypo nuomos sutarties turinio) nenustatyta daiktinės teisės – ilgalaikės nuomos (emphyteusis), o sulygta dėl žemės nuomos prievolių teisės prasme. Nors nuoma ir ilgalaikė nuoma yra skirtingų teisės pošakių (daiktinės ir prievolių) institutai, tačiau savo turiniu yra panašūs, o kai kurios teisės ir pareigos, atsirandančios jų pagrindu, gali sutapti. Tiek nuomos, tiek ilgalaikės nuomos atveju gali būti išnuomotas toks pats turtas, gali sutapti nuomos terminas, mokesčio dydis bei periodiškumas ir kitos naudojimosi žemės sklypu sąlygos. Dėl to tiek žemės nuomos sutarties, tiek susitarimo dėl ilgalaikės nuomos ginčijimo atvejais nustatant ieškinio sumą gali būti taikomos tam tikros bendros taisyklės. Tais atvejais, kai keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto ir teisių į jį, nepriklausomai nuo to, ar santykių prigimtis yra prievolinė, ar daiktinė, ieškinio kaina gali būti nustatoma CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr. 3K-3-381/2008).

24Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo modifikuoti atskiras sutarties sąlygas, nustatančias sutarties šalių teises ir pareigas, tačiau šie pakeitimai nelemia sutartinių santykių pasibaigimo ir iš sutarties atsiradusių teisių į žemės sklypą praradimo.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turtinių ginčų ir jų įkainojimo laikomasi nuostatos, kad ginčo dėl sandorio įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Taigi Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai šaliai.

26Teismai, nustatydami ieškinio, kuriuo prašoma pakeisti žemės nuomos sutarties sąlygas, kainą, šių taisyklių iš esmės laikėsi ir ieškinio kainą nustatė pagal ieškovo pageidaujamų sukurti teisinių padarinių įvertinimą, o ne pagal turto rinkos kainą, kaip pageidauja kasatorius. Pagal nustatytą ieškinio sumą byla teisminga apylinkės teismui.

27Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos

28Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pasisakė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas, ir kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

29Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, bylos Nr.3K-3-252/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybė, UAB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-230/2009; kt.).

30Kasatoriaus nurodomoje Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008 buvo reiškiamas kitoks reikalavimas nei nagrinėjamoje byloje: joje buvo keliamas ginčas ne dėl sutarties sąlygų keitimo, o dėl sandorio ir administracinių aktų, kuriais suteiktos ilgalaikės teisės į vertingą įvairiais aspektais objektą, pripažinimo negaliojančiais, reiškiančio turėtų teisių netekimą. Dėl to nutartyje suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis.

31Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl kasacinis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

33Netenkinant atsakovo kasacinio skundo, ieškovams priteistinas išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Iš ieškovų pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovai sumokėjo advokatui po 363 Lt, iš viso – 1452 Lt. Ši suma atitinka CPK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, todėl priteistina iš kasatoriaus ieškovams. Be to, iš kasatoriaus valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, yra 68,60 Lt (2010 m. sausio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Priteisti Ž. K. (a. k. duomenys neskelbtini), A. C. (a. k. duomenys neskelbtini), J. V. (a. k. duomenys neskelbtini), K. V. (a. k. duomenys neskelbtini) iš AB „Vilniaus Sigma“ (į. k. 120094990) po 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

37Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Vilniaus Sigma“ (į. k. 120094990) 68,60 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai Ž. K., A. C., J. V., K. V. kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės... 5. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi šią... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi civilinę bylą... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas AB ,,Vilniaus Sigma“ prašo panaikinti Lietuvos... 11. 1. Teismas, spręsdamas, kad ieškovų pareikšti reikalavimai dėl ilgalaikės... 12. 2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai Ž. K., A. C., J. V. ir K. V.... 14. 1. Nuomos mokestis yra terminuota išmoka nepriklausomai nuo to, pripažinta... 15. 2. Šioje byloje nėra pagrindo vadovautis teisės aiškinimo taisykle,... 16. 3. Jei, reiškiant ieškinį dėl nuomos sutarties termino ar nuomos mokesčio... 17. 4. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prašomų sutarties... 18. Teisėjų kolegija... 19. Dėl ieškinio sumos ir bylos teismingumo nustatymo... 20. Civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis... 21. Kadangi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą, turtinio ginčo... 22. Iš CPK 85 straipsnio matyti, kad ieškinio sumos nustatymo būdas priklauso... 23. Iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, kad kasatorius pageidauja, jog... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo modifikuoti atskiras sutarties sąlygas,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turtinių ginčų ir jų... 26. Teismai, nustatydami ieškinio, kuriuo prašoma pakeisti žemės nuomos... 27. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime... 29. Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas bylas... 30. Kasatoriaus nurodomoje Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.... 31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme... 33. Netenkinant atsakovo kasacinio skundo, ieškovams priteistinas išlaidų... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 36. Priteisti Ž. K. (a. k. duomenys neskelbtini), A. C. (a. k. duomenys... 37. Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Vilniaus Sigma“ (į. k. 120094990)... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...