Byla 2A-1694-603/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilindigas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilindigas“ ieškinį atsakovui A. B., trečiasis asmuo atsakovo pusėje I. B., dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Abadona“, prašo priteisti iš atsakovo A. B. 39408,34 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad 2012-03-26 paskirtas bankroto administratorius, susipažinęs su perduotais BUAB „Vilindigas“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatė, kad BUAB „Vilindigas“ direktoriaus pareigas iki 2008-02-01 ėjo atsakovas A. B.. 2006 m. šios įmonės veiklos grynasis nuostolis sudarė 37 844 Lt, o 2007 m. – 37 374 Lt. Analizuodamas įmonės darbuotojų 2007 m. darbo užmokesčio sandarą nustatė, kad 2007 m. I ketvirtį atsakovo sutuoktinės I. B. darbo užmokestis sudarė 15 101 Lt ir buvo 13,81 karto didesnis nei vidutinis kitų BUAB „Vilindigas“ darbuotojų darbo užmokestis. 2007 m. II ketvirtį atsakovo sutuoktinės darbo užmokestis buvo 17,5 karto, 2007 m. III ketvirtį – 14,93 karto, o 2007 IV ketvirtį – 12,38 karto didesnis nei kitų BUAB „Vilindigas“ darbuotojų. Priedai, išmokėti prie atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio, buvo kelis kartus didesni nei kitų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis. Atsakovo priimti 2007-02-27, 2007-04-30, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-08-31, 2007-09-28, 2007-11-30 ir 2007-12-27 įsakymai dėl priedo prie darbo užmokesčio skyrimo, kuriais jis skyrė savo sutuoktinei 29 413,60 Lt priedų prie darbo užmokesčio, atsižvelgiant į BUAB „Vilindigas“ finansinę padėtį, laikytini neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovo nuostoliai, sukelti BUAB „Vilindigas“, iš viso sudaro 39 408,34 Lt. Atsakovas nepagrįstai išmokėjo sutuoktinei, o tai reiškia netiesiogiai ir sau pačiam, didelius priedus tuo metu, kai įmonė veikė nuostolingai. Apyvarta ir pelnas yra skirtingi dalykai, apyvarta gali didėti, o pelnas tuo pačiu metu mažėti. Pagal metinę pelno mokesčių deklaraciją taip pat matyti, jog įmonė 2007 m. patyrė nuostolių, pelno neuždirbo. Ieškovo atstovai teismo posėdžio papildomai pažymėjo, jog pagal UAB „Vilindigas“ įstatų 8.2.10 p. skirti priedus turi ne vadovas, o visuotinis akcininkų susirinkimas. Trečiojo asmens skyrimas į pardavimo vadovės pareigas nebuvo apiformintas, be to, darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad darbuotojai bus mokami priedai. Be to, priedų didis nesuderintas su apskaitos lentelėje esančiais skaičiais, todėl akivaizdu, kad skiriamų priedų sumos nesusijusios su įmonės pelnu.

4Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo I. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2007 m. BUAB „Vilindigas“ dirbo pelningai, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 5 002 Lt pelno mokesčio. Nurodo, kad trečiasis asmuo I. B. BUAB „Vilindigas“ dirbo daugiau kaip dešimt metų ir jai motyvaciniai priedai buvo skiriami už darbo rezultatus ir tik tais mėnesiais, kai bendrovė turėjo atitinkamą pelną, bei vadovaujantis direktoriaus 2006 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl darbuotojų motyvavimo ir skatinimo“. Atsakovo teigimu, I. B. priedai prie darbo užmokesčio buvo mokami pagrįstai, nes ji viena buvo atsakinga už naujų valymo objektų suradimą, nuolatinių bendrovės pajamų užtikrinimą. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai I. B. darbo užmokestį lygina su kitų bendrovės tarnautojų uždarbiu, nes įmonėje be direktoriaus, pardavimų vadovės, administratorės dar dirbo apie 60 valytojų ir kiemsargių, kurių atlyginimai tikrai buvo mažesni. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nurodo, kad I. B. priedai buvo mokami 2007 m., o bankroto byla įmonei iškelta tik 2012-03-26, t.y. po penkerių metų. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

6Atsakovas A. B. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2007 m. įmonės pajamos lyginant su 2006 m. ir ankstesniais metais užaugo beveik dvigubai, t. y. nuo 682 564,00 Lt 2006 m., iki 1 327 139,00 Lt 2007 m. Skirti priedą darbuotojams jis turėjo teisę įmonės įstatų 9.14 p. pagrindu. Be to, su įmonės akcininkais žodžiu buvo sutarta dėl priedų darbuotojams skyrimo. Įmonės akcininkai jokių pretenzijų nereiškė. Trečiasis asmuo I. B. nuo 2006 m. jo vadovaujamoje įmonėje ėjo pardavimo vadovės pareigas. Ji buvo atsakinga už bendrovės klientų, valymo objektų suradimą, analizuodavo valymo paslaugų rinką, dalyvavo atitinkamuose konkursuose, ruošdavo konkursų medžiagą ir paskaičiavimus, organizuodavo sutarčių pasirašymą su klientais, o jis buvo atsakingas už sutarčių vykdymą. Tai pat ji dirbo visus kitus darbus, susijusius su personalo tvarkymu, administravimu, nes įmonėje, be jos, iš esmės dirbo tik valytojos. Be to, ir kitiems darbuotojams, atsižvelgiant į jų darbą, priedai taip pat buvo skiriami.

7Trečiasis asmuo I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus aplinkybes ir reikalavimus.

8Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad trečiajam asmeniui priedai buvo skiriami tais mėnesiais, kai įmonė dirbo pelningai. Vadovas priedus skyrė vadovaudamasis 2006-10-30 įsakymu dėl priedų darbuotojams skyrimo, kurio ieškovas neginčija. Pažymėjo, kad atsakovui yra apsunkintas įrodinėjimas, kadangi 2008-01-31 perdavimo aktu atsakovas visus su įmone susijusius dokumentus buvo perdavęs naujajam vadovui. Nors ieškovas į bylą perdavė nepilną darbo sutartį, tačiau iš kitų įrodymų, t. y. iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, iš ginčijamų įsakymų matyti, kad trečiasis asmuo ėjo pardavimo vadovės pareigas. Remiantis byloje esančiais viešai skelbiamais 2007 m. duomenimis trečiojo asmens – pardavimo vadovės - darbo užmokestis su priedais 2007 m. buvo ženkliai mažesnis už rinkoje vyraujant analogiškas pareigas vykdančio darbuotojo. Kadangi I. B. pareigas atlikdavo tinkamai, o įmonės rezultatai priklauso nuo pardavimų, atsakovas vadovaudamasis DK 186 str., 233 str., UAB „Vilindigas“ įstatų 9.14 p. pagrįstai skyrė trečiajam asmeniui priedus už atliekamą darbą. Dėl priedų skyrimo įmonė žalos nepatyrė. Su darbuotojais ir kreditoriais buvo atsiskaityta laiku.

9Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, 2006-10-30 įsakymu Nr. 2-6 ,,Dėl darbuotojų motyvavimo bei skatinimo“, siekdamas motyvuoti bei skatinti darbuotojus kuo produktyviau dirbti bei siekti geresnių rezultatų, įsakė tiesiogiai už pardavimus atsakingiems darbuotojams – pardavimų vadovui, pardavimų vadybininkams skirti mėnesinius priedus prie darbo užmokesčio. Priedų dydis apibrėžiamas atskiru įsakymu bei tiesiogiai priklauso nuo įmonės pelno. Maksimali priedo suma – 80 % nuo įmonės mėnesinio pelno (t. I, b.l. 152). Remdamasis šiuo bendruoju įsakymu, 2007-02-27, 2007-04-30, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-08-31, 2007-09-28, 2007-11-30 ir 2007-12-27 įsakymais atsakovas skyrė pardavimų vadovei I. B. priedus prie darbo užmokesčio už 2007 m. vasario, balandžio-birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius, iš viso – 29 413,60 Lt (t. I, b.l. 6-12; 14). Vilniaus apygardos teismas 2012-03-26 nutartimi iškėlė UAB „Vilindigas“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Abadona“ (t. I, b.l. 103-104). UAB „Vilindigas“ teikė valymo paslaugas. Iš byloje esančio 2007-11-23 UAB „Vilindigas“ akcininkų registravimo sąrašo matyti, kad įmonėje buvo penki akcininkai, iš kurių atsakovas turėjo 46 materialias paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias 14,98 procentų visų balsų, t. y. neturėjo daugumos ir sprendžiančio balso teisės (t. I, b.l. 102, t. III, b.l. 146). Pagal UAB „Vilindigas“ įstatų 9.14 punktą bendrovės direktorius turi teisę skirti paskatinimus ir nuobaudas administracijos darbuotojams, leisti įsakymus, reguliuojančius administracijos ir struktūrinių padalinių darbą, nustatyti darbuotojų atlydinimo už darbą ir premijavimo tvarką (t. III, b. l. 156). Nors ieškovo atstovai baigiamosiose kalbose nurodė, kad pagal įmonės (atsakovo) įstatų 8.2.10 p. tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl pelno panaudojimo darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nagrinėjamas pelno paskirstymo (ne)teisėtumo klausimas, o vadovo teisės skatinti darbuotojus einamaisiais metais įgyvendinimo klausimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad priedai prie darbo užmokesčio trečiajam asmeniui buvo skiriami už 2007 m. vasario, balandžio-birželio, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog visą laiką, kai buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, kuris nors iš akcininkų apie tai nežinojo, ypač pasikeitus vadovui, taip pat nėra duomenų, kad kuris nors iš akcininkų būtų reiškęs dėl to prieštaravimus. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pilno pranešimo Sodrai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. įmonėje iš viso dirbo nuo 61 iki 79 darbuotojų, administraciją sudarė direktorius, pardavimo vadovas, sekretorius ir administratorius, o visi kiti darbuotojai ėjo valytojo pareigas (t. II, b.l. 93-179; 3t., b.l. 124-127, 130-133, 136-139, 142-145). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad įmonėje 2007 metais iš esmės nebuvo vadybininkų. Iš byloje esančios trečiojo asmens darbo sutarties matyti, kad 1997-06-20 UAB „Vilindigas“ sudarė su trečiuoju asmeniu I. B. (ankstesnė pavardė B.) darbo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo neterminuotam laikotarpiui buvo priimta dirbti bendrovėje administratorės asistentės pareigoms, nuo 1998-05-01 – direktoriaus pavaduotojo pareigoms, 2000-20-01 – buhalterės pareigoms, o nuo 2001-08-31 – vyr. finansininkės pareigoms, ir jai 2003-06-27 akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 18 nutarta mokėti 2745,00 Lt priskaičiuotą darbo užmokestį (t.I, b.l. 90-91, t. II, b.l.164). Teismas sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų, t. y. iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tame tarpe iš ginčijamų įsakymų, matyti, kad trečiasis asmuo ėjo pardavimo vadovės pareigas. Daugiau įmonėje nurodytu laikotarpiu panašias pareigas ėjusių asmenų nebuvo. Iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, kai kurių byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo I. B. būdavo atsakinga už bendrovės klientų, valymo objektų suradimą, analizuodavo valymo paslaugų rinką, dalyvavo atitinkamuose konkursuose, ruošdavo konkursų medžiagą ir paskaičiavimus, organizuodavo sutarčių pasirašymą su klientais, tvarkydavo personalo apskaitą. Atsakovas pažymėjo, jog trečiasis asmuo I. B. viena buvo atsakinga už naujų valymo objektų suradimą, nuolatinių bendrovės pajamų užtikrinimą. Įmonėje nurodytu laikotarpiu vadybininkų nebedirbo. Byloje esantis LRT patalpų valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad UAB „Vilindigas“, laimėjusi atvirus konkursus, pasirašė 571 203,93 Lt ir 2 185 631,19 Lt vertės paslaugų teikimo sutartis (1 t., b. l. 130-135, t. II, b.l. 89). Liudytojos T. R. paaiškinimais nustatyta, kad ji ruošdavo ir teikdavo vadovui bei akcininkams detaliąsias mėnesines pajamų ir pelno ataskaitas, kaip buvo numatyta pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Iš byloje esančios vidinio naudojimo ataskaitos (1 t., b. l. 126-127) matyti, kad UAB „Vilindigas“ 2007 m. sausio – gegužės mėn., liepos – rugpjūčio mėn., spalio – lapkričio mėn. turėjo atitinkamą pelną (t.I, b.l. 126-127). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens, kaip pardavimo vadovės, darbo užmokesčio priedas (80 proc. dydžio priedas nuo pelno) buvo susietas su mėnesiniais įmonės veiklos rezultatais. Teismas vertino, kad prie atsiliepimo pateikta įmonės vidiniam naudojimui skirta ataskaita nėra laikytina tinkamu įrodymu, tačiau iš joje esančių duomenų, palyginus juos su atsakovo pozicija ir priimtų įsakymų turiniu, liudytojos T. R. (buvusi pavardė Jožica) parodymais, darė išvadą, kad įmonės vadovas, gaudamas iš apskaitą tvarkančios įmonės informaciją apie įmonės pajamas, pelną už praėjusį mėnesį, galėjo remdamasis savo 2006-10-30 įsakymu, skirti priedą ir paskatinti tiesiogiai pardavimus įmonėje vykdantį darbuotoją – I. B.. Beje, liudytoja pažymėjo, kad priedai buvo skiriami ir kitiems darbuotojams, ne tik išimtinai trečiajam asmeniui. Todėl įvertinęs aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad atsakovas, kas mėnesį, įvertinęs bendrovės veiklos rezultatus ir pelną, trečiojo asmens darbą, vadovaudamasis UAB „Vilindigas“ įstatu 9.14 p. bei direktoriaus 2006-10-30 įsakymu „Dėl darbuotojų motyvavimo ir skatinimo“ turėjo teisę skirti priedą prie darbo užmokesčio. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad trečiajam asmeniui skirti priedai buvo per dideli ar neprotingi, kadangi byloje esantys žurnalistinių tyrimų apie vidutinį vadybininkų atlyginimą šalyje duomenys rodo priešingus faktus (2 t., 9-12). Iš teismui pateiktų UAB „Vilindigas“ finansinių dokumentų (įmonės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų) nustatyta, kad: 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu bendrovės turtas siekė 332674,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 399482,00 Lt, pardavimo pajamos sudarė 1327 139, nuostoliai sudarė 37 374 Lt (t. I, b.l. 99-100). Teismas manė, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiai teigti, jog UAB „Vilindigas“ finansinė būklė buvo bloga, ir vertinti įmonės finansinę būklę 2007 metais vien iš pateiktų įmonės balanso skaičių. Iš UAB „Vilindigas“ pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad vertinant įmonės būklę 2007 m. su 2006 m., įmonės pajamos išaugo nuo 682 564,00 Lt 2006 m. iki 1327 139,00 Lt 2007 m. (t. I, b.l. 99-100). Iš bankroto administratoriaus pateiktų UAB „Vilindigas“ banko sąskaitos išrašų atskirais laikotarpiais nuo 2007-02-12 iki 2008-02-05 matyti, kad įmonės sąskaitoje periodo pabaigai nuolat būdavo teigiamas likutis pinigų, išėjus iš vadovo pareigų atsakovui įmonės sąskaitoje buvo apie 33000 Lt (1 t., b. l. 21-90). Iš pateiktų sąskaitų pagal klientus suvestinės už 2007 metus (paskutinis stulpelis „likutis pabaigai“) matyti, kad likučių (t.y. neatsiskaitymų su kitais asmenimis) nurodytu laikotarpiu praktiškai nebuvo, nebuvo pradelstų skolų, neapmokėtos buvo metų pabaigoje pateiktos kai kurios sąskaitos (3 t., b. l. 38-113). Taip pat pastebėtina, kad priedai trečiajam asmeniui I. B. buvo mokami 2007 m., tuo tarpu UAB „Vilindigas“ bankroto byla iškelta 2012-03-26, t. y. po ketverių metų. LITEKO duomenimis UAB „Vilindigas“ 2007 m. kreditorinių įsiskolinimų neturėjo, pirmas ieškinys atsakovui UAB „Vilindigas“ teismui buvo pateiktas tik 2009 m. antroje pusėje. Iš pelno mokesčio deklaracijos, kurią ieškovas nurodo kaip blogos finansinės būklės įrodymą, matyti, kad įmonė mokėjo pelno mokestį 2007 metais, apmokestinamas pelnas nurodomas apie 28 000 Lt (60 ir 73 eilutės, 1 t., b. l. 178-181). Tik dėl neleidžiamų atskaitymų perskaičiavus pelną įmonė gavosi nuostolingai veikianti (19 eilutė). Įvertinus išdėstytus duomenis visumoje, teismas neturi pagrindo išvadai, kad įmonė 2007 metais buvo tokios blogos finansinės būklės, kad negalėtų atsiskaityti ar skatinti darbuotojų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas pažeidė vadovo pareigas prieš įmonę, jos akcininkus. Teismas taip pat nustatė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas bankroto administratoriui skaičiuojamas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2012-03-26. Jis nėra praleistas, nes ieškinys pateiktas 2012 metų spalio mėnesį.

11Teismas, vertindamas šioje byloje šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, atsižvelgė į tai, kad atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) galimybės atsikirsti į ieškinio reikalavimus yra apsunkintos, nes jis išeidamas iš vadovo pareigų 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktu su įmone susijusius dokumentus perdavė naujajam vadovui G. B. (t. III, b.l. 32-33). Įrodymų, kad atsakovas nebūtų perdavęs įmonės dokumentų ar turto, nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovui iki šios bylos iškėlimo teisme būtų buvusios keliamos kokios nors pretenzijos dėl jo veiklos, priimtų sprendimų.

12Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė, kad 2006-2007 m. bendrovėje buvo 5 akcininkai, kadangi iš 2006-07-24 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 22 ir 2007-12-17 akcininkų registravimo sąrašo matyti, kad bendrovėje nurodytu laikotarpiu buvo 4 akcininkai, be atsakovo kiti trys – užsieniečiai.

14Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės įstatų ir jų nuostatos, kad priedus prie darbo užmokesčio trečiajam asmeniui nuo įmonės mėnesinio pelno galėjo skirti tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne vadovas, todėl nepagrįstai atsakovo veiksmus pripažino teisėtais.

15Trečiajam asmeniui buvo nustatytas fiksuotas darbo užmokestis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriuo nebuvo numatyta galimybė skirti priedus prie darbo užmokesčio, todėl bet kokie darbo užmokesčio pakeitimai taip pat turėjo būti nustatomi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

16Apelianto nuomone, 2006-10-30 įsakymas Nr. 2-6 ir jo pagrindu priimti įsakymai dėl priedų skyrimo buvo priimti pažeidžiant be tik bendrovės įstatus bet ir žalingi bendrovei, kadangi bendrovės pelnas buvo nukreiptas ne akcininkams ar nuostoliams dengti, o trečiajam asmeniui. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja įmonės veiklos tikslui – pelno siekimui, pažeidžia jam kaip bendrovės vadovui numatytas pareigas veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliu.

17Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad mažai tikėtina, jog visą laiką, kai buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, kuris nors iš akcininkų apie tai nežinojo, ypač pasikeitus vadovui, taip pat nėra duomenų, kad kuris nors iš akcininkų būtų reiškęs dėl to prieštaravimus. Byloje nėra duomenų, jog kiti akcininkai žinojo apie priedų skyrimą trečiajam asmeniui ir tam pritarė, be to kiti akcininkai yra užsieniečiai, todėl galėjo ir nežinoti apie priedų skyrimą trečiajam asmeniui.

18Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė bendrovės įstatų 8.2.10 p., kadangi pagal 2006-10-30 įsakymą Nr. 2-6 skiriamų priedų dydis priklausė ne nuo trečiojo asmens darbo rezultato, kiekio ir kokybės, o nuo bendrovės veiklos rezultato – pelno, taigi faktiškai buvo skirstomas įmonės pelnas. Dėl to nepagrįsti teismo motyvai, kad priedai buvo mokami už trečiojo asmens gerą darbą, kas, be to, nebuvo įrodinėjimo dalykas šioje byloje. Tačiau net ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo gerai atliko darbą grindžiama tik bylos baigtimi asmenų – atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais. Tuo tarpu iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad trečiojo asmens darbo krūvis niekuo neišsiskyrė, viršvalandžių nedirbo.

19Apeliantas teigia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog trečiasis asmuo 2007 m. ėjo pardavimų vadovės pareigas. Pagal byloje esančią darbo sutartį, trečiasis asmuo nuo 2001-08-31 ėjo vyr. finansininkės pareigas. Pirmos instancijos teismas išvadą apie tai, kad trečiasis asmuo 2007 m. ėjo pardavimų vadovės pareigas, darė remdamasis suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, jų pačių sudarytais ir pasirašytais dokumentais. Vien aplinkybė, kad daugiau panašias pareigas ėjusių asmenų bendrovėje nebuvo, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tokias pareigas ėjo trečiasis asmuo.

20Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo yra atsakovo sutuoktinė. Skirdamas priedus savo sutuoktinei atsakovas neišvengė interesų konflikto.

21Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad trečiajam asmeniui skirti priedai buvo per dideli ar neprotingi, kadangi byloje esantys žurnalistinių tyrimų apie vidutinį vadybininkų atlyginimą šalyje duomenys rodo priešingus faktus. Nėra pagrindo lyginti kitų įmonių vadybininkų gaunamų atlyginimų dydžiais neįvertinus kiekvienos įmonės veiklos ypatumų. Bendrovės finansinė padėtis 2007 m. buvo prasta, neuždirbo jokio pelno, pradelstos skolos sudarė 149 127,27 Lt ir įmonė buvo ant bankroto ribos. Teismas vertino nereikšmingus įmonės finansinių dokumentų rodiklius, neanalizavo balansinių rodiklių informacijos ir pokyčių 2007 metais, netinkamai vertino pelno mokesčių deklaraciją, kadangi apmokestinamasis pelnas nieko nesako apie įmonės pelningumą ar nuostolingumą. Apelianto teigimu nesuprantama, kaip teismas padarė išvadą, jog įmonės finansinė padėtis buvo gera, nors pats nurodė, kad dėl neleidžiamų atskaitymų perskaičiavus pelną įmonė gavosi nuostolingai veikianti.

22Apeliantas teigia, kad teismo išvados, jog įmonės vadovas, gaudamas iš apskaitą tvarkančios įmonės informaciją apie įmonės pajamas, pelną už praėjusį mėnesį, galėjo <...> paskatinti tiesiogiai pardavimus įmonėje vykdantį darbuotoją – I. B., jog atsakovas, kas mėnesį, įvertinęs bendrovės veiklos rezultatus ir pelną <...> turėjo teisę skirti priedą prie darbo užmokesčio, yra nepagrįstos. Teismas pats nurodė, kad įmonės vidiniam naudojimui skirta ataskaita nėra laikytina tinkamu įrodymu, o buhalterinės įmonės teikiami duomenys neturi jokios teisinės reikšmės, kol nėra sudarytas ir patvirtintas bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. Atsakovas, skirdamas priedus, rėmėsi negalutine, netikslia, nepatvirtinta informacija apie bendrovės mėnesinį pelną, todėl bendrovei buvo padaryta žala.

23Atsakovas ir trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Nurodė, kad tai, jog trečiasis asmuo nuo dirbo 2006 metų pardavimo vadovės pareigose patvirtino ne tik atsakovas bei trečiasis asmuo, bet ir 2007 m. įsakymai „Dėl motyvacinio priedo skyrimo“, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodomos ne tik trečiojo asmens pareigos, bet visų darbuotojų pareigos patvirtina, kad joks kitas asmuo įmonėje pardavimo vadovo pareigų nėjo. Papildomai paaiškino, kad vyr. finansininkės pareigas I. B. ėjo iki 2004 m. rugsėjo vidurio, kuomet direktoriaus įsakymu buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, vėliau vaiko priežiūros atostogų. Nuo 2005 m buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „ACL“. Po vaiko priežiūros atostogų I. B. grįžo 2006 metų viduryje. Kadangi vyr. finansininkės pareigybės faktiškai nebuvo likę I. B. buvo paskirta (priimta) į pardavimų vadovės pareigas. Buvo parengtas ir pateiktas Sodrai direktoriaus įsakymas dėl vaiko priežiūros atostogų nutraukimo ir I. B. paskyrimo į pardavimų vadovės pareigas. Visgi pažymėjo, kad ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ieškovas neginčijo I. B. pardavimų vadovo pareigų atlikimo fakto nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose (iki apeliacinio skundo) bei neįrodinėjo, kad priedai buvo skirti ne pardavimų vadovei, bet vyr. finansininkei. Sutinkamai su CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

25Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl vadovo kompetencijos, nurodė, kad akcinės bendrovės vadovo kompetenciją apibrėžia tiek bendrovės įstatai, tiek įstatymai. UAB „Vilinigas“ įstatų 9 punkte detalizuota akcinės bendrovės vadovo kompetencija. Įstatų 9.14 p. nustatyta, kad bendrovės direktorius skiria paskatinimus ir nuobaudas administracijos darbuotojams, <...> nustato darbuotojų atlyginimo už darbą ir premijavimo tvarką. Bendrovės įstatai nenustato, jog minėti klausimai turėtų būti derinami su bendrovės akcininkais, ar visuotiniu akcininkų susirinkimu. 2006-10-30 įsakymas Nr. 2-6, kurio pagrindu trečiajam asmeniui buvo skiriami mėnesiniai priedai prie darbo užmokesčio, yra lokalinis įmonės aktas, jame vartojami terminai atitinka įmonės dokumentuose vartojamus terminus. Šiame įsakyme numatyta, kad priedų dydis tiesiogiai priklauso „nuo įmonės mėnesinio pelno“ ir „maksimali priedo suma - 80 % nuo įmonės mėnesinio pelno“. 2006-10-30 įsakyme Nr. 2-6 minimas mėnesinis pelnas reiškia pelną, apskaičiuotą detaliosiose mėnesinėse pajamų ir pelno ataskaitose, kurias ruošdavo apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad akcininkai būtų nepritarę priedų skyrimui trečiajam asmeniui. Atsakovas, duodamas nurodymus paaiškino ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visi finansiniai klausimai buvo derinami su akcininkais, kiekvieną mėnesį buvo rengiamos ir siunčiamos akcininkams detalias mėnesines pajamų ir pelno ataskaitos (lenteles), kurias rengdavo UAB „ACL“. Aplinkybę, jog priedų skyrimo bei kiti įmonės veiklos klausimai buvo derinami su įmonės akcininkais patvirtino ne tik pats atsakovas, trečiasis asmuo, bet ir liudytoja apklausta T. R., kuri paaiškino, kad ji ruošdavo ir teikdavo vadovui bei akcininkams detaliąsias mėnesines pajamų ir pelno ataskaitas, kaip buvo numatyta pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, be to, minėta liudytoja paaiškino, kad priedai buvo skiriami ne tik I. B., bet ir kitiems asmenims.

26Taip pat nurodė, kad iki I. B. tampant pardavimų vadove, įmonėje dirbo pardavimų vadybininkai (2- 3), tuo tarpu pradėjus dirbti I. B. dėl efektyvaus darbo pareigų vykdymo bendrovė 2007 m. papildomai pardavė teikiamų valymo paslaugų už 644 575,00 Lt lyginant su 2006 metais, 2007 m. įmonės pajamos lyginant su 2006 m. ir ankstesniais metais išaugo beveik dvigubai, t.v. nuo 682 564,00 Lt iki 1 327 139,00 Lt.

27Dėl priedų dydžio nurodė, kad I. B. kaip pardavimų vadovei 2007 m. buvo skirtas 4,56 proc. dydžio priedas nuo papildomų lyginant su 2006 metais bendrovės uždirbtų pajamų, arba atitinkamai 2,21 proc. nuo visų per 2007 m. uždirbtų pajamų. Atsakovo nuomone, priedų dydis nebuvo per didelis lyginant su įmonės uždirbtų lėšų dydžiu ir apskritai nebuvo reikšmingas įmonės būklei. Bendras pelno dydis per 2007 metus, pagal UAB „ACL“ pateiktus duomenis, sudarė 95 256 Lt. Atsakovas pardavimų vadovei priedus skyrė už tuos laikotarpius, kuriais, pagal UAB „ACL“ pateiktus suvestinius duomenis UAB „Vilindigas“ dirbo pelningai. Be to, šioje byloje nenagrinėjamas metinio pelno paskirstymo klausimas. Paminėtina ir tai, jog finansinė atskaitomybė sudaroma 1 kartą per metus, pasibaigus finansiniams metams, tuo tarpu darbo užmokestis darbuotojams mokamas kiekvieną mėnesį, todėl akivaizdu, jog atsakovas turėjo remtis tarpiniais įmonės veiklos rezultatais. Pažymėtina ir tai, jog priedai, remiantis iš esmės tokiais pačiais principais, buvo mokami ir kitiems darbuotojams, tačiau apeliantas šių išmokėjimų neginčija. Remiantis viešai skelbiamais 2007 m. duomenimis, pardavimų vadovės darbo užmokestis su priedais 2007 m. buvo ženkliai mažesnis už rinkoje vyraujant analogiškas pareigas vykdančio darbuotojo. Viešai skelbiamais duomenimis 2007 m. pardavimo vadovo pagrindinis (fiksuotas) darbo užmokestis (be priedų) atskaičius mokesčius sudarė 3500-5000 Lt, be to, likusią dalį pardavimo vadovai gauna kaip priedai, priklausomai nuo pardavimo rezultatų. Tokiu būdu, viešai skelbiamais duomenimis pardavimo vadovų darbo užmokestis „į rankas“ 2007 m. sudarė nuo 3000 iki 15 000 (į rankas), kas sudarė 9000 Lt vidutinį darbo užmokestį į rankas. Tuo trapu vidutinis trečiojo asmens darbo užmokestis su priedais į rankas sudarė 6650 Lt neatskaičius mokesčių arba 5054 Lt atskaičius mokesčius.

28Dėl įmonės finansinės būklės 2007 m., atsakovas nurodo, kad apelianto nurodomos skolos nebuvo pradelstos. Tai buvo skolos akcininkams ir susijusioms įmonėms, kurių šios įmonės atsisakė. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog minėtos Įmonės nėra pareiškusios kreditorinių reikalavimų UAB „Vilindigas“ bankroto byloje. 2007 m. UAB „Vilindigas“ gavo 1 327 139 Lt pajamų, t.y. papildomai 644 575,00 Lt pajamų lyginant su 2007 m. Su darbuotojais buvo atsiskaitoma tinkamai ir laiku, taip pat ir su visais kreditoriais buvo atsiskaitoma sutartyse nustatytais terminais, dėl ko joks kreditorius nebuvo kreipęsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iki pat 2009 m. metų.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja, tačiau, pažymi, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė, kad įmonėje buvo penki akcininkai, kaip iš byloje esančių duomenų matyti, jog akcininkų buvo keturi.

32Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog vertinant šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo (buvusio bendrovės vadovo) galimybės atsikirsti į ieškinio reikalavimus yra apsunkintos, nes jis išeidamas iš vadovo pareigų 2008-01-31 priėmimo-perdavimo aktu su įmone susijusius dokumentus perdavė naujajam vadovui G. B..

33Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pagal UAB „Vilindigas“ įstatų 9.14 punktą bendrovės direktorius skiria paskatinimus ir nuobaudas administracijos darbuotojams, leidžia įsakymus, reguliuojančius administracijos ir struktūrinių padalinių darbą, nustatyto darbuotojų atlydinimo už darbą ir premijavimo tvarką. Tuometinis UAB „Vilindigas“ direktorius – atsakovas 2006-10-30 įsakymu Nr. 2-6 ,,Dėl darbuotojų motyvavimo bei skatinimo“ siekiant motyvuoti bei skatinti darbuotojus kuo produktyviau dirbti bei siekti geresnių rezultatų, įsakė tiesiogiai už pardavimus atsakingiems darbuotojams skirti mėnesinius priedus prie darbo užmokesčio. Minėtu įsakymu buvo nustatyta, kad priedų dydis apibrėžiamas atskiru įsakymu bei tiesiogiai priklauso nuo įmonės mėnesinio pelno, maksimali priedo suma – 80 proc. nuo įmonės mėnesinio pelno. Tuo tarpu įstatų 8.2.10 p. numato, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl pelno panaudojimo darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas klaidingai aiškina šias įmonės įstatų nuostatas. Pagal įstatų 8.2.10 p. prasmę, akcininkai skirsto metinį pelną, kurį gali naudoti dividendams išsimokėti, investuoti ir t.t. Tuo tarpu 2006-10-30 įsakyme Nr. 2-6 nedviprasmiškai nurodyta, kad priedų dydis tiesiogiai priklauso nuo įmonės mėnesinio pelno, kas elementariai reiškia, jog atsižvelgiant į įmonės mėnesinius rezultatus, tiesiogiai tokiems teigiamiems rezultatams turėjusiems įmonės darbuotojams skiriamas priedas. Sutiktina ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog finansinė atskaitomybė sudaroma vieną kartą per metus, pasibaigus finansiniams metams iki kitų metų gegužės mėnesio, tuo tarpu darbo užmokestis darbuotojams mokamas kiekvieną mėnesį, todėl akivaizdu, jog atsakovas turėjo remtis tarpiniais įmonės veiklos rezultatais. Iš esmės tais pačiais motyvais atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog aplinkybė, kad 2007 m. bendrovė patyrė nuostolį, reiškia, kad priedai trečiajam asmeniui buvo skiriami nepagrįstai, bei jog teismas turėjo analizuoti visų 2007 metų balansinių rodiklių informaciją ir pokyčius. Sprendžiant, ar atsakovas pagrįstai už tam tikrus mėnesius skirdavo priedus trečiajam asmeniui, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas skirdamas priedus vertindavo detaliąsias mėnesines pajamų ir pelno ataskaitas, kurias ruošdavo apskaitos paslaugas teikianti įmonė, ir kuriomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti ar nesivadovauti.

34Atsižvelgiant į bendrovės įstatų 9.14 punktą, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog bet kokie darbo užmokesčio pakeitimai, t.y. priedų skyrimas, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyje, turėjo būti nustatomi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kadangi priešingu atveju, įstatų 9.14 punktas neturėtų jokios prasmės ir taip būtų paneigiama bendrovės įstatais suteikta vadovui kompetencija.

35Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo yra atsakovo sutuoktinė, reiškia, jog priedai trečiajam asmeniui buvo skiriami nepagrįstai. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog priedai tokiais pačiais principais kaip ir trečiajam asmeniui buvo mokami ir kitiems darbuotojams, šių išmokėjimų apeliantas neginčija.

36Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis atsakovo priimtais įsakymais dėl priedų skyrimo, nes jų teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškiniu neginčijamas jokių dokumentų galiojimas, ieškinio dalykas yra žalos atlyginimas, todėl nesivadovauti 2007-02-27, 2007-04-30, 2007-05-31, 2007-06-29, 2007-08-31, 2007-09-28, 2007-11-30 ir 2007-12-27 įsakymais dėl priedų skyrimo nėra pagrindo. Vien tai, kad minėtus įsakymus pasirašė atsakovas nereiškia, kad yra pagrindas abejoti šių dokumentų turiniu, kadangi būtent tik atsakovas galėjo pasirašyti tokio turinio dokumentus įmonėje savo vadovavimo laikotarpiu.

37Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, kuomet nagrinėjamas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003).

38Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2014-06-03 nutartyje išdėstyta pozicija, jog nepakankamas įmonės pelno gavimas ar netgi nuostolinga veikla nepanaikina įmonės vadovo pareigos tinkamai atlyginti darbuotojams už atliktą darbą bei skatinti juos už gerus asmeninius darbo rezultatus bei dirbamus viršvalandžius, DK taip pat nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Pagal DK 233 straipsnį už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.). Kaip nustatė pirmos instancijos teismas trečiasis asmuo dirbo našiai, ji viena buvo atsakinga už naujų valymo objektų suradimą, nuolatinių bendrovės pajamų užtikrinimą, kadangi aktualiu laikotarpiu įmonėje vadybininkai nebedirbo, be to vykdė ne tik tiesiogines pardavimo vadovo funkcijas, bet ir tvarkė įmonės personalo apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad atsakovas, kas mėnesį, įvertinęs bendrovės veiklos rezultatus ir pelną, trečiojo asmens darbą, vadovaudamasis UAB „Vilindigas“ įstatų 9.14 p. bei direktoriaus 2006-10-30 įsakymu „Dėl darbuotojų motyvavimo ir skatinimo“ neveikė priešingai įmonės interesams skirdamas priedą prie darbo užmokesčio.

39Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovo argumentais, kad trečiajam asmeniui skirti priedai nebuvo per dideli ar neprotingi. Kaip nurodė atsakovas trečiajam asmeniui skirti priedai sudarė 4,56 proc. nuo papildomų lyginant su 2006 metais bendrovės uždirbtų pajamų, arba atitinkamai 2,21 proc. nuo visų per 2007 m. uždirbtų pajamų. Sutiktina su atsakovo nuomone, jog priedų dydis nebuvo per didelis lyginant su įmonės uždirbtų lėšų dydžiu ir apskritai nebuvo reikšmingas įmonės finansinei būklei.

40Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasisakytina, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012)

41Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismų praktiką dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl bylos nagrinėjimo dalyko, apeliacinio proceso tikslą, vadovaudamasi CPK 5, 301, 320 straipsnių nuostatomis, apeliacinio skundo argumento, jog trečiasis asmuo neatliko pardavimų vadovo pareigų bei kitų su tuo susijusių argumentų dėl priedų skyrimo nepagrįstumo, nevertina.

42Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

43Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Abadona“, prašo... 3. Nurodė, kad 2012-03-26 paskirtas bankroto administratorius, susipažinęs su... 4. Atsakovas A. B. ir trečiasis asmuo I. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko,... 5. Nurodė, kad 2007 m. BUAB „Vilindigas“ dirbo pelningai, nes Valstybinei... 6. Atsakovas A. B. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2007 m. įmonės... 7. Trečiasis asmuo I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko atsiliepime į... 8. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu... 9. Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais... 11. Teismas, vertindamas šioje byloje šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus... 12. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 13. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė, kad 2006-2007 m.... 14. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės įstatų ir jų... 15. Trečiajam asmeniui buvo nustatytas fiksuotas darbo užmokestis visuotinio... 16. Apelianto nuomone, 2006-10-30 įsakymas Nr. 2-6 ir jo pagrindu priimti... 17. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad mažai tikėtina, jog visą laiką,... 18. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė bendrovės įstatų 8.2.10 p.,... 19. Apeliantas teigia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog trečiasis asmuo... 20. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad trečiasis... 21. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teismas neturi pagrindo sutikti su... 22. Apeliantas teigia, kad teismo išvados, jog įmonės vadovas, gaudamas iš... 23. Atsakovas ir trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį... 24. Nurodė, kad tai, jog trečiasis asmuo nuo dirbo 2006 metų pardavimo vadovės... 25. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl vadovo... 26. Taip pat nurodė, kad iki I. B. tampant pardavimų vadove, įmonėje dirbo... 27. Dėl priedų dydžio nurodė, kad I. B. kaip pardavimų vadovei 2007 m. buvo... 28. Dėl įmonės finansinės būklės 2007 m., atsakovas nurodo, kad apelianto... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija,... 33. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pagal UAB „Vilindigas“ įstatų... 34. Atsižvelgiant į bendrovės įstatų 9.14 punktą, atmestinas apeliacinio... 35. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad ta aplinkybė, jog trečiasis... 36. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis atsakovo... 37. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką tokio... 38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas... 39. Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasisakytina, jog esminis bylos... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismų praktiką dėl apeliacinio skundo... 42. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti...