Byla 2A-1010-773/2017
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 127,88 Eur neišmokėtą atlyginimo dalį už 2016 m. balandžio mėnesį. Nurodė, kad pas atsakovę dirba troleibuso vairuotoju. Pažymėjo, kad troleibusų vairuotojams yra taikoma valandinė darbo apmokėjimo sistema, valandinio atlyginimo dalį sudaro dvi sudedamosios dalys: nekintamo dydžio tarifinis atlygis ir procentinė tarifinio atlygio dydžio kintamoji atlyginimo dalis, kurios dydis priklauso nuo troleibuso vairuotojo pareigų kokybinių rodiklių įvykdymo. Nurodė, kad ieškovui A. P. nustatytas 4,08 Eur dydžio valandinis atlyginimas, iš kurio 3,40 Eur yra valandinis tarifinis atlygis, o 0,68 Eur – kintamoji atlyginimo dalis. Pasak ieškovo, jam 2016 m. balandžio mėnesį yra nesumokėta 127,88 Eur kintama atlyginimo dalis. Ieškovo A. P. teigimu, atsakovė UAB „Kauno autobusai“ nepagrįstai, remdamasi tuo, kad ieškovas padarė vienkartinį grubų darbo drausmės pažeidimą, sumokėjo ne visą jam priklausantį darbo užmokestį. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad darbuotojui yra užtikrinama tik 3,40 Eur valandinis atlygis, o kita dalis (kintama) priklauso nuo darbuotojo veiklos rezultatų. Pažymėjo, kad viena iš sąlygų, jog darbuotojui būtų išmokėta kintama atlyginimo dalis yra ta, kad vairuotojo elgesys per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas (Kintamo atlyginimo mokėjimo tvarkos 4.1 punktas, toliau – Tvarka). Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad vairuotojo elgesys laikomas nepriekaištingu, jei vairuotojas laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir įmonėje galiojančių vidaus norminių aktų reikalavimų, reglamentuojančių jo darbą, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo A. P. elgesys 2016 m. balandžio mėnesį negali būti laikomas nepriekaištingu, nes jis atvyko į darbą neblaivus, todėl ieškovui nepriklauso kintama darbo užmokesčio dalis. Pažymėjo, kad darbo užmokestis ieškovui nebuvo sumažintas, nes darbuotojui neįvykdžius darbdavio nustatytų kriterijų, darbuotojas neįgijo teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad atsakovė, siekdama užtikrinti, jog darbuotojai laikytųsi UAB „Kauno autobusai“, kaip viešojo transporto paslaugos teikėjui, nustatytų reikalavimų, 2016 m. sausio 1 d. įvedė naują darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, kuria darbuotojai yra skatinami laikytis atitinkamų paslaugų teikimo standartų ir vykdyti tam tikrus rodiklius.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad darbo sutartimi šalys sulygo dėl 3,40 Eur valandinio atlyginimo ir kintamosios atlyginimo dalies, mokamos bendrovėje nustatyta tvarka ir kitų išmokų, mokamų pagal darbo apmokėjimo nuostatus. Teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) yra aiškus ir konkretus. Pastovioji atlyginimo dalis nustatyta konkrečiu dydžiu, o kintamosios atlyginimo dalies dydžio apskaičiavimui yra įtvirtinti aiškūs ir konkretūs rodikliai (mokėjimo pagrindai), todėl kintamoji atlyginimo dalis pagal savo pobūdį yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis (DK 186 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovas A. P. 2016 m. balandžio 27 d. į darbą atvyko neblaivus, todėl už balandžio mėnesį jam buvo neišmokėta 127,88 Eur (priskaičiuota suma) kintamoji atlyginimo dalis. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl kintamo atlyginimo mokėjimo tvarkos 4.1. punkto, kaip vienos iš būtinų sąlygų kintamosios atlyginimo dalies mokėjimui, kuriame numatyta, kad kintamoji atlyginimo dalis mokama jei vairuotojo elgesys per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas, teisėtumo. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovės UAB „Kauno autobusai“ lokalinių teisės aktų normas už darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio darbuotojui nebuvo skirta drausminė nuobauda, darbdavys turėjo teisę nemokėti darbuotojui kintamosios atlyginimo dalies. Teismas atmetė ieškovo A. P. argumentą, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ nesumokėdama ieškovui priklausančios kintamosios darbo užmokesčio dalies, pritaikė drausminę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad ieškovui nebuvo sumažintas darbo užmokestis, nes jam už vieną mėnesį buvo neišmokėta kintamoji atlyginimo dalis, kurios išmokėjimas yra susietas su konkrečių iš anksto nustatytų reikalavimų įvykdymu. Ieškovui neįvykdžius Tvarkos 4.1. punkto reikalavimų, sąlygojančių kintamosios atlyginimo dalies mokėjimą, jis neįgijo teisės į kintamąją atlyginimo dalį. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos 2 punkte numatyta, jog kintamas atlyginimas yra nustatomas, siekiant skatinti ir motyvuoti darbuotojus dirbti kokybiškai, darbe elgtis nepriekaištingai ir laikytis tinkamo, priimtino ir/ar teisės aktais nustatyto elgesio taisyklių, taip pat vykdyti tam tikrus darbo kokybės rodiklius, kurie yra darbdavio nustatyti. Teismo vertinimu, papildoma kintama atlyginimo dalis, įtvirtinta darbdavio lokaliniuose teisės aktuose, yra skirta darbuotojų motyvavimui ir kartu sukuria tokią skatinamąją sistemą, kuri finansiškai motyvuoja darbuotojus laikytis darbo drausmės reikalavimų. Pažymėjo, kad DK nedraudžia darbdaviui pasirinkti skatinimo kaip darbo drausmės užtikrinimo metodo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo klausimo aspektu būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė teikia viešojo transporto paslaugas mieste ir keleivių vežimui taikytini itin griežti atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Teismo vertinimu, atsakovė sukūrė tokią finansinę skatinamąją sistemą, kuri leistų darbuotojams uždirbti daugiau, priklausomai nuo to, ar jų elgesys atitinka nustatytus kriterijus, keliamus standartus ir tokiu būdu skatintų darbuotoją nenusižengti darbo drausmei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo A. P. elgesys, kuomet jis į darbą atvyko neblaivus, negali būti laikomas nepriekaištingu, todėl atsakovė UAB „Kauno autobusai“ pagrįstai, remdamasi Tvarkos 4.1. punktu, neišmokėjo ieškovui kintamosios atlyginimo dalies už 2016 m. balandžio mėnesį.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendimas neparemtas teisės normomis, prieštaringas. Nors teismas nurodė, kad kintamoji atlyginimo dalis pagal savo pobūdį yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, tačiau laikė, jog ieškovui nesumokant kintamosios darbo užmokesčio dalies, darbo užmokestis jam nebuvo sumažintas. Teismas nepagrįstai laikė, kad Tvarkos 4.1. punktas yra teisėtas. Apelianto teigimu, teismas turėjo vertinti aplinkybę, ar darbdavio sukurtoje Tvarkoje nustatyti kintamosios dalies atlyginimo kriterijai nepažeidžia galiojančių darbo įstatymų ir teismų praktikos. Pažymėjo, kad darbdavio nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo kriterijai prieštarauja DK 237 straipsniui. Apelianto įsitikinimu, atsakovė UAB „Kauno autobusai“ neturėjo teisės lokaliniuose aktuose įtvirtinti kintamosios darbo užmokesčio dalies, kuri yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, nustatymo kriterijų ir jais remtis bausdama ieškovą už darbo drausmės pažeidimą. Teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11066-38/2009 analogišką ieškinį tenkino. Minėtą sprendimą Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko nepakeistą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno autobusai“, atstovaujama advokatės R. D., prašo ieškovo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendimas yra išsamus ir aiškus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kintama atlyginimo dalis gali būti neišmokėta, jei darbuotojas nepasiekė jam nustatytų tikslų ar neįgyvendino darbdavio keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad kintama atlyginimo dalis turi skatinamąją funkciją, t. y. darbuotojas yra skatinamas dirbti ne tik efektyviau (kiekybine prasme), bet ir kokybiškiau ir už tai jam numatomas papildomas darbo užmokestis. Nurodė, kad darbuotojas tam, jog gautų kintamą darbo užmokesčio dalį, turi įvykdyti darbdavio keliamus reikalavimus, kurie turi būti teisėti ir pagrįsti. Atsakovės įtvirtinti reikalavimai, kurie yra susieti su kintama atlyginimo dalimi, yra teisėti ir pagrįsti, jie neprieštarauja DK nuostatoms. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ nemokėdama kintamosios darbo užmokesčio dalies pritaikė drausminio poveikio priemones nenumatytas DK 237 straipsnyje. Pažymėjo, kad šalys darbo sutartyje aiškiai susitarė, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 3,40 Eur valandinį atlygį, kintamą atlyginimo dalį bendrovėje nustatyta tvarka ir kitas išmokas vadovaujantis darbo apmokėjimo nuostatais. Nurodė, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ nesumažino 3,40 Eur valandinio atlygio. Teismas pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, koks yra darbuotojo elgesys (šiurkščiai pažeidžiantis darbo drausmę ar ne), tik darbdavio prerogatyva nuspręsti, skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ar neskirti. Be to, būdas, kai darbo drausmė užtikrinama ir skatinimu, atitinka tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus – gerai dirbantys darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį ir yra geresnėje padėtyje nei netinkamai darbo funkcijas atliekantys, be to, toks skatinimas atlieka prevencinę funkciją. Apeliantas remiasi neaktualia teismų praktika. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3400-803/2015 konstatavo, kad „papildoma kintama atlyginimo dalis įtvirtinta darbdavio lokaliniuose teisės aktuose, ji yra skirta darbuotojų motyvavimui, Apraše numatyta minėtos dalies skyrimo ir sumažinimo tvarka, todėl nėra pagrindo darbdavio sprendimo dėl papildomos kintamos atlyginimo dalies sumažinimo sieti su įstatyme numatyta drausmine nuobauda.“

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilo ginčas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo kriterijų nustatymo darbdavio lokaliniuose teisės aktuose teisėtumo ir šios dalies neišmokėjimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo A. P. ir atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 2013 m. lapkričio 27 d. sudaryta darbo sutartimi atsakovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti ieškovui 3,40 Eur valandinį atlyginimą ir kintamąją atlyginimo dalį bendrovėje nustatyta tvarka ir kitas išmokas, mokamas pagal darbo apmokėjimo nuostatus (darbo sutarties pakeitimas Nr. 4, b. l. 9–14). Darbo apmokėjimo nuostatų (kolektyvinės sutarties 4 priedas, patvirtintas 2015 m. lapkričio 27 d. susitarimu) 1.8. punkte nustatyta, kad kintamojo atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato bendrovės generalinis direktorius savo tvarkomuoju dokumentu. Pagal minėtų nuostatų 2.4. ir 2.5. punktus, vairuotojams už vieną darbo valandą maršrute mokamas 3,40 Eur valandinis atlygis, o už kokybiškai atliktą darbą papildomai mokamas iki 20 procentų nuo valandinio atlyginimo kintamas atlyginimas, kurio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato bendrovės generalinis direktorius savo tvarkomuoju dokumentu (b. l. 15–18). Nustatyta, kad UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 280 patvirtintos Transporto eksploatacijos tarnybos, Autobuso, troleibuso ir keleivinio transporto vairuotojų kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4 punkte įtvirtinta, jog kintama atlyginimo dalis išmokama tik tuo atveju, jei vairuotojas atitinka abi šias sąlygas: 4.1. vairuotojo elgesys per mėnesį, už kurį mokamas kintamas atlyginimas, buvo nepriekaištingas; 4.2. vairuotojas įvykdo (pasiekia) rodiklius, numatytus šios tvarkos 7 punkte. Tvarkos 5 punkte numatyta, kad vairuotojo elgesys laikomas nepriekaištingu, jei vairuotojas laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir bendrovėje galiojančius vidaus norminių aktų reikalavimus, reglamentuojančius vairuotojo darbą, nepriklausomai nuo to, ar vairuotojui buvo paskirta drausminė nuobauda ar ne. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Kauno autobusai“ 127,88 Eur neišmokėtą kintamąją atlyginimo dalį už 2016 m. balandžio mėnesį. Atsakovė UAB „Kauno autobusai“ su ieškiniu nesutiko, motyvuodama, tuo kad ieškovas A. P. 2016 m. balandžio mėnesį neįgijo teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį, nes į darbą atvyko neblaivus, todėl jo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, pažymėdamas, kad atsakovė, remdamasi lokalinių teisės aktų normomis, turėjo teisinį pagrindą neišmokėti ieškovui A. P. kintamosios darbo užmokesčio dalies už 2016 m. balandžio mėnesį. Apeliaciniame skunde ieškovas A. P. nurodo, kad atsakovės UAB „Kauno autobusai“ nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo kriterijai prieštarauja DK 237 straipsniui. Pažymi, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“ pritaikė ieškovui drausminę atsakomybę ir nesumokėdama ieškovui kintamosios atlyginimo dalies jam paskyrė nuobaudą nenumatytą DK 237 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 186 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Pagal DK 186 straipsnio 3 dalį darbuotojo darbo užmokestis priklauso, be kita ko, ir nuo darbo kiekio, kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys darbo sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygos gali būti įtvirtintos ne tik darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007, 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 ir kt.). Taigi, įstatymas suteikia darbdaviui diskrecijos teisę nustatyti kintamojojo darbo užmokesčio skyrimo tvarką ir kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė UAB „Kauno autobusai“ turėjo teisę už 2016 m. balandžio mėnesį nemokėti ieškovui A. P. kintamosios darbo užmokesčio dalies. Pažymėtina, kad šalys darbo sutartyje sulygo, jog kintamoji darbo užmokesčio dalis bus mokama bendrovėje nustatyta tvarka pagal darbo apmokėjimo nuostatus (nutarties 10 pastraipa). Iš ieškovo A. P. pateiktų procesinių dokumentų, jo atstovo profesinės sąjungos pirmininko P. B. paaiškinimų 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu, galima spręsti, kad ieškovas buvo supažindintas su darbo apmokėjimo nuostatais ir Tvarka. Pažymėtina, kad Darbo apmokėjimo nuostatai yra sudedamoji kolektyvinės sutarties dalis ir yra suderinti su darbuotojų profesine sąjunga (b. l. 18). Atsakovės atstovė advokatė R. D. 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtinto, kad darbo apmokėjimo klausimai derinami su įmonėje veikiančia profesine sąjunga (2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo šalys, sudarydamos darbo sutartį, aiškiai susitarė dėl darbo apmokėjimo tvarkos ir atsakovė įsipareigojo besąlygiškai mokėti ieškovui pastovų pagrindinį 3,40 Eur valandinį darbo užmokestį, o kintamąją darbo užmokesčio dalį mokėti pagal darbdavio nustatytą tvarką. Ieškovą A. P. tokia darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka tenkino. Taigi, ieškovo A. P. teisė į kintamąją darbo užmokesčio dalį, o atsakovės UAB „Kauno autobusai“ pareiga ją mokėti priklauso nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo. Darbdaviui nenustačius papildomos darbo užmokesčio dalies mokėjimo kriterijų, darbo sutarties sąlyga dėl kintamosios atlyginimo dalies būtų neįgyvendinama. Kaip nurodyta šios nutarties 12 pastraipoje, ieškovas A. P. teisę į kintamąją darbo užmokesčio dalį įgyja tik tuo atveju, jeigu atitinka Tvarkos 4.1. punkte ir 4.2. punkte numatytas sąlygas, tarp jų, nepriekaištingo elgesio kriterijų. Nustatyta, kad ieškovas A. P. 2016 m. balandžio 27 d. į darbą atvyko neblaivus (pagal 05:03 val. alkotesterio duomenis alkoholio kiekis iškvepiamame ore sudarė 0,08 promilės, 05:19 val. – 0,03 promilės) ir buvo nušalintas nuo darbo (b. l. 66, 122–124). Ginčo byloje dėl ieškovo A. P. neblaivumo byloje nekilo. Pagal UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų darbuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo tikrinimo organizavimo tvarkos (kuri suderinta su darbuotojų profesine sąjunga) 5 punktą, darbuotojas, esantis darbe laikomas neblaiviu, kurio iškvėptame ore alkoholio koncentracija viršija 0,0 promilės (b. l. 60–62). Pagal 2015 m. balandžio 3 d. viešųjų paslaugų sutartį vežėjas (UAB „Kauno autobusai“) privalo užtikrinti, kad prieš išvykstant į reisą būtų tikrinamas vairuotojų blaivumas (sutarties 6.7. punktas, b. l. 39–42). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas A. P. atvykęs į darbą neblaivus ne tik pažeidė bendrovėje galiojančių lokalinių aktų reikalavimus, tačiau, toks ieškovo elgesys, atsižvelgiant į atliekamų darbo funkcijų specifiką – keleivių vežimas, kelia pavojų keleivių saugumui ir akivaizdžiai neatitinka nepriekaištingo elgesio kriterijaus. Kiekvienas apdairus ir atsakingas asmuo atvykdamas į darbą neblaivus privalo suvokti, kad toks elgesys nebus laikomas nepriekaištingu. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs tarp šalių sudarytos darbo sutarties sąlygas, darbdavio lokalinius teisės aktus ir įvertinęs ieškovo A. P. padaryto pažeidimo pobūdį, konstatuoja, kad ieškovui 2016 m. balandžio mėnesį neįvykdžius Tvarkoje numatytų sąlygų, t. y. neatitinkant nepriekaištingo elgesio kriterijaus, jis neįgijo subjektinės teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį, kurios darbdavys neįsipareigojo mokėti besąlygiškai. Priešingu atveju, susiklostytų situacija, kuomet darbuotojas dėl savo pavojingo visuomenei elgesio būtų nušalintas nuo darbo ir neatliktų darbo funkcijų, tačiau gautų kintamąją darbo užmokesčio dalį, kuria darbdavys siekia motyvuoti darbuotojus. Darbuotojui konkretų mėnesį neįvykdžius darbdavio nustatytų kriterijų, jam garantuojamas ir mokamas tik bazinis atlyginimas, kuris nagrinėjamoje situacijoje nebuvo sumažintas. Apeliacinės instancijos teismas įvertina apelianto argumentus, kad darbdavio nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo kriterijai prieštarauja DK 237 straipsniui, reglamentuojančiam drausminių nuobaudų skyrimą. Sprendžiant dėl atsakovės lokaliniu teisės aktu nustatytos troleibuso vairuotojų darbo apmokėjimo tvarkos atitikties DK nuostatoms, atsižvelgtina į nurodyto darbo pobūdį. Pažymėtina, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl, siekdamas įgyvendinti šią įstatyminę pareigą, turi teisę nustatyti tokią darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, kuri, ne tik skatintų darbuotojus tinkamai atlikti pavestas funkcijas, bet ir užtikrintų darbuotojų bei atsakovės teikiamų viešųjų paslaugų naudotojų – keleivių saugumą (DK 260 straipsnio 2 dalis). Be to, darbdavys, darbuotojams pažeidusiems darbo drausmę, turi teisę, bet ne pareigą skirti drausminę nuobaudą (DK 227 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad ieškovo A. P. atžvilgiu nebuvo pradėta drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, nepaneigia darbdavio teisės, nustačius netinkamą darbuotojo elgesį, darbo drausmę užtikrinti kitomis priemonėmis, tarp jų, skatinimo sistema. Teismo įsitikinimu, nepriekaištingo elgesio kriterijus, kaip sąlyga gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį, neprieštarauja DK 237 straipsnio nuostatoms, nes kintamas darbo užmokestis yra skatinimo sistema, kurios tikslas skatinti ir motyvuoti darbuotojus laikytis nustatytų elgesio taisyklių (Tvarkos 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, suformuotai Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11066-38/2009, kurį Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu paliko nepakeistą. Nustatyta, kad nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl papildomų priedų skaičiavimo tvarkos, kai šalys darbo sutartyje buvo sulygę dėl valandinio atlygio ir susitarę dėl konkretaus dydžio skatinimo už kokybiškai atliktą darbą. Teismas sprendė, kad darbo sutartyje šalys nebuvo sutarę dėl konkrečių rodiklių (aplinkybių), kurioms įvykus atsakovas įgytų teisę mažinti ar visai nemokėti darbo užmokesčio dalies. Nagrinėjamoje byloje šalys darbo sutartyje sulygo dėl pagrindinės darbo užmokesčio dalies ir susitarė, kad kintama dalis buvo mokama pagal darbo apmokėjimo nuostatus, kurie yra kolektyvinės sutarties dalis. Taigi, bylose skiriasi esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos teisėtumo vertinimą, t. y. apelianto nurodytoje nutartyje buvo ginčyta kitokia kintamos dalies skaičiavimo tvarka nei šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis minėtoje teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad atsakovė UAB „Kauno autobusai“, būdama atsakinga už keleivių vežimą, turi teisę numatyti tokius kintamosios darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos kiekybinius ir kokybinius kriterijus, kurie užtikrintų keleivių saugumą, teikiamų paslaugų kokybę ir motyvuotų darbuotojus tinkamai atlikti paskirtas funkcijas (DK 186 straipsnis). Ieškovui A. P. neįvykdžius darbdavio keliamų reikalavimų, jis neįgijo teisės reikalauti nustatyto dydžio kintamosios darbo užmokesčio dalies, o atsakovė – pareigos ją sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo A. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio apmokėjimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti (DK 186 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

    1. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės UAB „Kauno autobusai“ turėtas 726 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 169). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apelianto ieškovo A. P. (CPK 93, 98 straipsniai).
    2. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 2,95 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (p. b. l. 163, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. ( - ) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“, kodas ( - ), naudai 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

16Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai