Byla 2A-3400-803/2015
Dėl kintamosios atlyginimo dalies priteisimo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį dėl kintamosios atlyginimo dalies priteisimo atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, kurio reikalavimą patikslino teismo posėdžio metu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo sumažintą 128,76 Eur kintamąją atlyginimo dalį už 2014 m. gruodžio mėn. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija priėmė 2015 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. DGKS – 1123, kuriame ieškovo reikalavimo netenkino. Paaiškino, kad dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stotyje vagonų tikrintoju- remontininku. Ieškovui 2014-12-09 buvo įteiktas 2014-12-08 reikalavimas pateikti raštišką pasiaiškinimą, kuriame ieškovas buvo kaltinamas, jog atvyko į darbą pavėlavęs 1 val. ir 12 min., t. y. ne 7.00 val., o 8.12 val. Ieškovas savo 2014-12-16 paaiškinime nurodė neatvykimo priežastis ir aplinkybes, be to, informavo darbdavį, kad yra išrinktas profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos nariu. Ieškovas paaiškinime nurodė, jog į darbą pavėlavo dėl darbo grafiko supainiojimo. Darbdavio 2014-12-22 įsakymu ieškovui už 2014 m. gruodžio mėnesį buvo sumažinta 30 proc. kintamoji atlyginimo dalis, t.y. sumažintas to mėnesio darbo užmokestis 70 Eur (pasitikslinęs baigiamųjų kalbų metu nurodė 128,76 Eur sumą). Ieškovo teigimu, kintamoji atlyginimo dalis jam buvo sumažinta nepagrįstai, nes jis pavėlavo į darbą dėl pateisinamos priežasties – sutuoktinės blogos savijautos. Be to, pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbo tvarkos taisykles kintamoji atlyginimo dalis gali būti sumažinta ir neišmokėta už tą mėnesį, kurį darbuotojui už darbo drausmės pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda, o šiuo atveju ieškovui drausminė nuobauda nebuvo paskirta, todėl kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimą ieškovas vertina kaip piniginę baudą už darbo drausmės pažeidimą. Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) nuostatos nenumato piniginių baudų skyrimo už darbo drausmės pažeidimą, taip pat nenumato galimybės pakeisti drausminės nuobaudos pinigine bauda, todėl tokia bauda yra neteisėta (b. l. 10-11).

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas neteisingai nurodė faktines aplinkybes, prieštaraujančias jo paties 2014-12-16 pasiaiškinime išdėstytoms aplinkybėms. Atsakovo teigimu, iš ieškovo pateikto pasiaiškinimo matyti, kad ieškovas pasiaiškinime nurodė visiškai priešingas ieškinyje nurodytoms neatvykimo aplinkybes – darbo grafiko supainiojimą, o ne pablogėjusią sutuoktinės sveikatą. Atsakovo teigimu, ieškovas į darbą vėlavo ne dėl svarbių priežasčių, apie vėlavimą nepranešė, tuo pažeisdamas Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo tvarkos taisyklių 126.5 p. bei Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginius nuostatus, dėl ko ieškovui teisėtai ir pagrįstai sumažinta 30 proc. kintamoji atlyginimo dalis, mokama už asmeninį darbuotojo indėlį. Atsakovas nurodo, jog kintamosios atlyginimo dalies sumažinimas negali būti vertinamas kaip drausminė nuobauda arba drausminę nuobaudą pakeičianti piniginė bauda, be to, kintamosios atlyginimo dalies skyrimo bei mažinimo pagrindai ir tvarka darbo drausmės pažeidimo atveju, kai darbuotojui neskiriama drausminė nuobauda, reglamentuoti atsakovo generalinio direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. Į-277 patvirtintame AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių veiklos planų įvykdymą ir papildomosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos apraše (toliau- Aprašas; b. l. 23-27).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 susitarimo 4 punkte numatyta, kad darbuotojams gali būti mokama kintamoji atlyginimo dalis, kuri apskaičiuojama procentais nuo pastoviosios atlyginimo dalies (mėnesinės algos arba valandinio tarifinio atlygio), vadovaujantis generalinio direktoriaus patvirtintu kintamosios atlyginimo dalies nustatymo tvarkos aprašu (suderintu su profesinių sąjungų atstovais) ir išmokama kartu su darbo užmokesčiu. Sprendė, jog ginčas kilo dėl ieškovui už 2014 m. gruodžio mėn. neišmokėtos papildomos kintamosios dalies atlyginimo – 128,76 Eur. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog ginčo tarp šalių dėl pavėlavimo fakto ir laiko byloje nėra, tačiau remdamasis liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis nustatė, jog ieškovas neinformavo savo tiesioginio vadovo apie neatvykimo į darbą 7.00 val. aplinkybę bei neįrodė pavėlavimo į darbą svarbių priežasčių, t. y. pablogėjusios sutuoktinės sveikatos. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovas pažeidė Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo tvarkos taisyklių 126.5 punktą bei Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų 5.6 punkto, 5.8 punkto nuostatas, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog neskyrus drausminės nuobaudos negali būti mažinama kintamoji atlyginimo dalis, nes Aprašo 201 punkte numatyta, jog iki 100 proc. mažesnė nei bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu papildoma kintamoji atlyginimo dalis darbuotojui gali būti skiriama, jeigu darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jam nebuvo skirta drausminė nuobauda, laiku neatliko užduočių arba darbuotojo veikla turėjo neigiamos įtakos padalinio veiklos rezultatams. Teismas iš atsakovo į Darbo bylą pateiktų tarnybinių pranešimų dėl kitų darbuotojų vėlavimo, atsakovo paaiškinimų, nustatė, jog įmonėje buvo nusistovėjusi praktika už vėlavimą į darbą bei nepranešimą laiku tiesioginiam vadovui arba atsakingam darbuotojui pagal budėjimo grafiką apie vėlavimą siūlyti mažinti 30kintamąją atlyginimo dalį už asmeninį indelį bei atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodė atvejų, kai už vėlavimą į darbą be svarbių priežasčių pavėlavusiam darbuotojui nebuvo sumažinta kintamoji atlyginimo dalis. Teismas taip atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo, konstatuodamas, jog drausminės nuobaudos skyrimas yra darbdavio teisė, bet ne pareiga, o darbdavys pasirinko kitus nustatytus kriterijus darbo drausmei išlaikyti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, priteisti 70 eurų nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, išreikalauti dokumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Įrodinėja, kad ieškovo neigiama įtaka atsakovo rezultatams turėjo būti nustatyta, tačiau nepateikti jokie pinigine išraiška pagrįsti paskaičiavimai. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai jo vėlavimo į darbą priežasties nepripažino svarbia, neįvertino aplinkybės, jog apie sutuoktinės ligą buvo informuotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties vagonų techninės priežiūros punkto viršininkas D. S.. Mano, jog Aprašas prieštarauja atsakovo darbo tvarkos taisyklėms, kadangi nėra suderintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“. Apelianto teigimu, DK 237 straipsnyje aiškiai įtvirtintas drausminių nuobaudų sąrašas, jame piniginė bauda už darbo drausmės pažeidimą nėra numatyta, todėl yra neteisėta. Apeliantas mano, jog atsakovo veiksmai yra kerštas ieškovui už jo profesinę veiklą, kadangi ieškovas yra trijų profesinių sąjungų narys, ir neturėjo jokios įtakos padalinio veiklos rezultatams. Apelianto teigimu, Aprašas nenumato kintamos atlyginimo dalies sumažinimo, be to, minėta dalis galėjo būti neskirta tik tuo atveju, jeigu ieškovui būtų paskirta drausminė nuobauda (b. l. 72-77).

10Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai buvo išsakyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei aiškiai išdėstyti atsakovo atsiliepime į ieškinį, įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl plačiau dėl jų apeliaciniame skunde nepasisako. Atsakovo teigimu, darbuotojų kintama atlyginimo dalis gali būti didinama padidėjus darbų mastui ir kitais atvejais, taip pat gali būti ir sumažinama arba nemokama kolektyvinės sutarties ir atsakovo generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Atsakovas nurodo, jog apeliantas neįrodė neatvykimo į darbą priežasčių svarbumo, bei tai, kad apie jas tinkamai ir laiku pranešė tiesioginiam vadovui, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, atmesdamas ieškovo ieškinį. Atsakovas mano, jog nėra pagrindų prijungti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkami išsprendė papildomų dokumentų , susijusių su ginčo dalyku, pateikimo ir jų prijungimo prie bylos klausimą, be to, apeliantas nenurodo apeliaciniame skunde, kokius naujus įrodymus jis reikalauja išreikalauti iš atsakovo.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Byloje kilo ginčas dėl darbdavio teisės įgyvendinimo į kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygų nustatymą ir jos mokėjimo diskrecijos. Nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus - Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio vagonų techninės priežiūros punkto VI kat. vagonų tikrintojo – remontininko pareigose. Iš Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-36-739, ieškovo, jo atstovų, atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas 2014-12-05 nesilaikė nustatyto darbo grafiko ir į darbą atvyko ne 7.00 val., o 8 val. 12 min., t. y. pavėlavęs 1 val. 12 min. (b. l. 3-5, darbo ginčų komisijos b. l. 3-6). Atsakovas sprendė, kad apeliantas į darbą pavėlavo be pateisinamos priežasties ir apie pavėlavimą tinkamai neinformavo skyriaus viršininko D. S., todėl jam už Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo tvarkos taisyklių 126.5 punkto bei Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kat. Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 4 5.6 punkto pažeidimus 2014 m. gruodžio mėn. buvo sumažinta 30 proc. kintamoji atlyginimo dalis už asmeninį indėlį (darbo bylos b. l. 6). Apeliantas ginčija tokį atsakovo sprendimą, kurio neteisėtumas nekonstatuotas skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

14Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarkos teisėtumo

15DK 186 straipsnis numato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Inter alia kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygos gali būti įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007).

16Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aprašo 201 punkto, kuriame numatyta, jog iki 100 proc. mažesnė nei bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta papildoma kintama atlyginimo dalis darbuotojui gali būti skiriama, jeigu darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jam nebuvo skirta drausminė nuobauda, laiku neatliko užduočių arba darbuotojo veikla turėjo neigiamos įtakos padalinio veiklos rezultatams. Apeliantas įrodinėja, jog Aprašo 201 punktas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėms ir nėra suderintas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesine sąjunga „Solidarumas“, todėl juo remdamasis darbdavys negalėjo mažinti papildomo uždarbio. Darbo byloje pateiktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. Į-212, kuriuo ir buvo papildytas Aprašas 201 punktu, ir iš kurio matyti, jog įsakymas suderintas su kitais darbuotojų kolektyvo įgaliotais atstovais – Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininku V. L. ir Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininke E. Š., kuriems, atsakovo paaiškinimu, suteikti įgaliojimai atstovauti darbuotojų kolektyvą iki kol nebus sudaryta visų pas atsakovą veikiančių profesinių sąjungų atstovybė (darbo b. l. 37). Pagal įstatymą, įmonėje esant kelioms profesinėms sąjungoms, sudaroma jungtinė profesinių sąjungų atstovybė profesinių sąjungų susitarimu (DK 60 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų bei atsakovo paaiškinimų, atsakovo darbuotojus atstovauja kelios profesinės sąjungos, tačiau nėra byloje duomenų apie jungtinės profesinių sąjungų atstovybės sudarymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Taigi esant profesinių sąjungų atstovams LGPF pirmininkui V. L. ir LGPSS pirmininkei E. Š. įgaliotiems atstovauti darbuotojų kolektyvą, nėra pagrindo teigti, jog Aprašą 201 punktu papildantis lokalinis teisės aktas privalo būti suderintas su profesine sąjunga „Solidarumas“.

17Be to, Profesinių sąjungų įstatymas nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais. Minėto įstatymo 11 straipsnis numato, jog profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Taigi įstatyme yra aiškiai apibrėžtas profesinės sąjungos veikimo teisinis pagrindas – kolektyvinė ir kitokia sutartis. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad profesinė sąjunga „Solidarumas“ nėra sudariusi su atsakovu (darbdaviu) kolektyvinės ar kitokios sutarties (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog minėtame įsakyme nustatyta nagrinėjamu atveju ieškovui nepalanki kintamos atlyginimo dalies sumažinimo tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Aprašo 201 punktas prieštarauja kitiems atsakovo įmonėje galiojantiems lokaliniams teisės aktams.

18Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimo teisėtumo

19Kaip minėta, pagal DK 186 straipsnio, reglamentuojančio darbo užmokestį, 3 dalį darbuotojo darbo užmokestis priklauso, be kita ko, ir nuo darbo kiekio, kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia diskreciją darbdaviui spręsti dėl papildomo uždarbio skyrimo, atsižvelgiant į darbuotojo pareigų vykdymo tinkamumą. Nagrinėjamoje byloje Aprašo 201 punktas numato kintamojo atlyginimo dalies mokėjimo dydį iki 100 proc., t.y. konkretaus įsipareigojimo skirti tam tikrą papildomo uždarbio sumą šalių nesulygta (DK 95 straipsnis, 99 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktas Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko - Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. įsakymu Nr. P (VRSS)-684A ieškovui buvo sumažinta 30 proc. papildoma kintamoji atlyginimo dalis už asmeninį indėlį 2014 m. gruodžio mėn. (darbo b. l. 6). Apeliantas įrodinėja, kad minėtas sprendimas priimtas neatsižvelgus į ieškovo pavėlavimo į darbą priežastis bei yra nepagrįstas DK 237 straipsnio prasme, kuriame numatytos drausminių nuobaudų rūšys, be to, priimtas įvertinus ieškovo priklausymą profesinei sąjungai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia teisę darbdaviui spręsti dėl darbuotojui kintamojo darbo užmokesčio dalies skyrimo pagal jo atliekamo darbo kokybę, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl siekio jį nubausti kaip profesinės sąjungos narį ar jo dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje (CPK 185 straipsnis).

20Nustatydamas, ar ieškovui buvo pagrįstai sumažintas 30 proc. papildoma kintama atlyginimo dalis, teismas turi išsiaiškinti tokio sprendimo priėmimo priežastis, kadangi nepagrįstai sumažinus papildomą kintamą atlyginimo dalį gali būti pažeista darbuotojo teisė į teisingą darbo apmokėjimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas į darbą 2014 m. gruodžio 5 d. pavėlavęs 1 val. 12 min. atvyko be pateisinamos priežasties. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu bei procesinių dokumentų matyti, jog ieškovas pavėlavimo į darbo priežastį nurodė pablogėjusią sutuoktinės sveikatą (b. l. 10-11), kai tuo tarpu darbdavio pareikalavimu pateiktame 2014-12-16 pasiaiškinime ieškovas nurodo visiškai kitas neatvykimo priežastis – darbo grafiko supainiojimą (darbo b. l. 4). Taigi ieškovo paaiškinimai dėl pavėlavimo į darbą priežasties prieštaringi. Kadangi ieškovo argumentai dėl sutuoktinės pablogėjusios sveikatos 2015 m. gruodžio 5 d. nepagrįsti rašytiniais įrodymais (nepateikti duomenys apie tai, kad sutuoktinė buvo vežama į gydymo įstaigą), apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtą argumentą kaip neįrodytą ir neturintį teisinės reikšmės sprendžiant papildomos kintamos atlyginimo dalies sumažinimo klausimą (CPK 178 straipsnis). Darbo grafiko supainiojimo aplinkybę patvirtino ir liudytojas – ieškovo tiesioginis vadovas D. S. teismo posėdžio metu. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas iki darbo pamainos pradžios nei pats, nei per trečiąjį asmenį neinformavo savo tiesioginio vadovo apie neatvykimą į darbą 7.00 val. Minėtos aplinkybės ieškovas nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovo pažeidimo vertinti kitaip negu darbdavys, konstatuodamas Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo tvarkos taisyklių 126.5 punkto bei Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto VI kat. Vagonų tikrintojo remontininko pareiginių nuostatų Nr. 4 5.6 punkto pažeidimus.

21Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo ir apelianto argumentas, jog papildomos kintamos atlyginimo dalies sumažinimas nenumatytas DK 237 straipsnyje, įtvirtinančiame drausmines nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai sutapatina kintamą atlyginimo dalį bei jos sumažinimą ir drausminės nuobaudas bei jų skyrimą. AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 4 punkte numatyta, kad darbuotojams gali būti mokama kintamoji atlyginimo dalis, kuri apskaičiuojama procentais nuo pastoviosios atlyginimo dalies (mėnesinės algos arba valandinio tarifinio atlygio), vadovaujantis generalinio direktoriaus patvirtintu kintamosios atlyginimo dalies nustatymo tvarkos aprašu (suderintu su profesinių sąjungų atstovais) ir išmokama kartu su darbo užmokesčiu (b. l. 44). Taigi iš kintamos atlyginimo dalies reglamentavimo matyti, jog papildoma kintama atlyginimo dalis įtvirtinta darbdavio lokaliniuose teisės aktuose, ji yra skirta darbuotojų motyvavimui, Apraše numatyta minėtos dalies skyrimo ir sumažinimo tvarka, todėl nėra pagrindo darbdavio sprendimo dėl papildomos kintamos atlyginimo dalies sumažinimo sieti su įstatyme numatyta drausmine nuobauda.

22Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Kadangi atmestas ieškovo apeliacinis skundas, teisėjų kolegija nevertina ir prašomo priteisti papildomo kintamo atlyginimo dydžio, kuris pagal ieškovo reikalavimus teismo posėdžio metu ir apeliacinį skundą skiriasi. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

23Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

24Dėl įrodymų išreikalavimo

25Apelianto (ieškovo) prašymas išreikalauti įrodymus, nurodytus 2015-09-03 prašyme, netenkintinas. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad be kita ko kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėtų apelianto prašomų išreikalauti įrodymų priėmimo klausimas buvo išspręstas 2015-05-20 parengiamajame teismo posėdyje, atsakovas buvo įpareigotas pateikti atitinkamus įrodymus, todėl nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui dar kartą spręsti dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, kurio reikalavimą patikslino teismo... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti... 10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas atsakovo... 11. Teisėjų kolegija... 12. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Byloje kilo ginčas dėl darbdavio teisės įgyvendinimo į kintamosios darbo... 14. Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo tvarkos teisėtumo... 15. DK 186 straipsnis numato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą,... 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aprašo 201 punkto, kuriame numatyta, jog... 17. Be to, Profesinių sąjungų įstatymas nustato profesinių sąjungų veiklos... 18. Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimo teisėtumo... 19. Kaip minėta, pagal DK 186 straipsnio, reglamentuojančio darbo užmokestį, 3... 20. Nustatydamas, ar ieškovui buvo pagrįstai sumažintas 30 proc. papildoma... 21. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo ir apelianto argumentas, jog... 22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės pirmosios... 23. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo... 24. Dėl įrodymų išreikalavimo... 25. Apelianto (ieškovo) prašymas išreikalauti įrodymus, nurodytus 2015-09-03... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 27. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93... 28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti...