Byla e2A-181-459/2020
Dėl skolos ir palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Erinijos Kazlauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. A. (Y. A.) dėl skolos ir palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 3 688,26 Eur negrąžinto kredito, 192,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipimosi į teismą dienos, 14,79 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito sumos (3 688,26 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5,18 Eur sutartinių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. balandžio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 131,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 987,20 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. 1 678 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 14,79 proc.), 334,24 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

103.

11Atsakovė J. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas) pripažino kaip neatitinkančią protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl ieškovės reikalavimo dalis dėl 1 918,08 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo pripažinta aiškiai nepagrįsta ir neprotingai didele. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės

163 688,25 Eur negrąžinto kredito, 192,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipimosi į teismą dienos, 14,79 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 3 688,25 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 334,24 Eur tarpininkavimo mokestį, 5,18 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 9 d.) nuo 4 420,01 Eur sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, 286,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

175.

18Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 987,30 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių bei sumokėti 1 678 Eur palūkanų ir 334,24 Eur tarpininkavimo mokestį. Kadangi atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.

196.

20Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų priteisimo yra pagrįsti, todėl iš atsakovės buvo priteista 3 688,25 Eur negrąžinto kredito ir 192,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 14,79 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo dienos, ieškovei iš atsakovės priteistos sutartinės palūkanos pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas – 14,79 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (3 688,25 Eur) nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos –5,18 Eur, taip pat buvo priteistos 14,79 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos 3 688,25 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 23 d., iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos.

217.

22Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokesčio, nors sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 334,24 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida. Teismas nusprendė, jog sutarties bendrosios dalies sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Nors teigiama, kad tarpininkavimo mokesčio dalis yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, tačiau yra neaišku, kokie veiksmai turi būti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Teismas manė, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl 1 918,08 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra aiškiai nepagrįsta ir neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė, todėl reikalavimas dėl 1 583,84 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ieškovei iš atsakovės priteistas sutartimi sulygtas 334,24 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

258.

26Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų bei priteisti ieškovei iš atsakovės 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokestį ir 377,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

278.1.

28Teismas nepagrįstai ieškovės reikalaujamą 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertino kaip netesybas, nors pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas ši suma sudaro tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriai sutarties sudarymo metu buvo pritaikyta nuolaida ir kurią atsakovė įgijo pareigą sumokėti dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo. Apeliantės teigimu, toks tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, atsakovė buvo tinkamai informuota apie sutarties sąlygas, todėl visa ieškovės reikalaujama tarpininkavimo mokesčio suma turėjo būti priteista iš atsakovės.

298.2.

30Teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes analogiškose bylose vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio buvo vertinamos kaip aiškios ir atitinkančios imperatyvias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019 ir kt.).

318.3.

32Vien atsakovės, kaip vartotojos, teisinis statusas neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nes atsakovei buvo tinkamai atskleista visa informacija, susijusi su vartojimo kredito sutarties mokesčiais, atsakovė su šiomis sąlygomis sutiko.

338.4.

34Teismui nepagrįstai nepriteisus dalies tarpininkavimo mokesčio, ieškovei nepagrįstai nepriteista dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės materialinis teisinis reikalavimas turėtų būti patenkintas visiškai, atitinkamai ieškovei turėtų būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

359.

36Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

39Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4010.

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4211.

43CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4412.

45Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 1 918,08 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 334,24 Eur tarpininkavimo mokesčio, kitą minėto reikalavimo dalį atmetė. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl likusios 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo.

4613.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) atliko šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų, nustatančių atsakovės pareigą mokėti tarpininkavimo mokestį, sąžiningumo kontrolę. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje aiškinant 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatas, vartojimo kredito sutarties sąlygos, susijusios su atlyginimu už vartojimo kredito davėjo teikiamas paslaugas, savaime nėra laikomos nesąžiningomis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje G. K. C-621/17). Kadangi nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovė apskritai neturi teisės reikalauti iš atsakovės tarpininkavimo mokesčio, byloje nesant ginčo dėl teismo priteistos tarpininkavimo mokesčio dalies, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 334,24 Eur tarpininkavimo mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo.

4814.

49Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra ginčijama, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas vertina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

50Faktinės bylos aplinkybės 15.

51Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 987,30 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 60 mėnesių, sumokėti 1 678 Eur palūkanų, tarpininkavimo mokestį bei vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad metinė palūkanų norma sudaro 14,79 procentus, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 18,89 procentų. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 334,24 Eur. Bendra vartojimo kredito suma, kurią privalės sumokėti kredito gavėja, – 5 999,44 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

52Dėl sutarties 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio vertinimo

5316.

54Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovės reikalaujamą 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertino kaip netesybas, nors pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas ši suma sudaro tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriai sutarties sudarymo metu buvo pritaikyta nuolaida ir kurią atsakovė įgijo pareigą sumokėti dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo.

5517.

56Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad pirmiausia byloje yra keliamas šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio kvalifikavimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas minėtą mokestį kvalifikavo kaip netesybas, apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis nelaikytina netesybomis ir sudaro pagal sutartį mokėtino tarpininkavimo mokesčio dalį, kuriam buvo panaikinta sutarties sudarymo metu pritaikyta nuolaida.

5718.

58Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

5919.

60Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra nustatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį minėtas mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas).

6120.

62Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

6321.

64Anksčiau aptartos šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovė netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminė šalių sudarytos sutarties sąlygų analizė suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovė tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį atsakovei neatsiranda. Akivaizdu, jog sutartyje numatyta kreditorės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu būdu išvengti neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Taigi 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovei, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis.

65Dėl sutarties 5.3.2 punkto sąžiningumo vertinimo

6622.

67Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, atsakovė buvo tinkamai informuota apie sutarties sąlygas, todėl visa ieškovės reikalaujama tarpininkavimo mokesčio suma turėjo būti priteista iš atsakovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

6823.

69Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį ir sąžiningumo aspektu vertino šalių sudarytos sutarties sąlygas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės, kaip vartotojos, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog 2018 m. rugsėjo 11 d. šalių sudaryta kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

7024.

71Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

7225.

73Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. CK 6.2284 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

7426.

75Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

7627.

77CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

7828.

79Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

8029.

81Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų šiai teismo išvadai pritaria, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertintinas kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu vertinant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygą dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė dėl 14,79 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, jog neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Minėtos sutarties sąlygos pagrindu ieškovė apskaičiavo ir pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 14,79 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos kredito sumos (3 688,26 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat 5,18 Eur sutartinių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. balandžio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos.

8230.

83Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

8431.

85Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutarties sąlygą vertino kaip nesąžiningą (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

8632.

87Procedūriniu sąžiningumo aspektu atliekant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimą aktuali CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

8833.

89Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, jeigu sutarčių sąlygos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, jos vertintinos kaip neatitinkančios skaidrumo reikalavimo. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje C-96/14, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

9034.

91Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė tinkamai atliko Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą informavimo pareigą ir atskleidė atsakovei visą reikšmingą informaciją, susijusią su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 334,24 Eur. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą (60 x 5,57 Eur). Nors standartinėje informacijoje nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 5,9 proc. dydis nuo mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Vadinasi, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl to apskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, sutarties sudarymo metu objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės mokėti atsakovė, jeigu įsipareigojimai nebus tinkamai vykdomi. Akivaizdu, kad neturėdama pakankamai informacijos, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jos poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėta sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui.

9235.

93Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu vertintina kaip nesąžininga ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės nenaudai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas) neatitinkančia protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

94Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos

9536.

96Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes analogiškose bylose vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio buvo vertinamos kaip aiškios ir atitinkančios imperatyvias Vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Apeliantė šiuos savo argumentus grindžia Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-370-252/2019, taip pat Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019, kuriose buvo pripažinta ieškovės teisė į tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri apskaičiuojama kredito gavėjui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus.

9737.

98Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas).

9938.

100Pažymėtina, kad teismų praktikoje galimi teismų sukurtų precedentų konkurencijos atvejai, kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime buvo išaiškinta, kad precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

10139.

102Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad jos nurodytose Panevėžio apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose buvo kitaip sprendžiamas klausimas dėl tarpininkavimo mokestį nustatančių vartojimo kredito sutarties sąlygų vertinimo, tačiau minėtos bylos vertintinos kaip pavieniai teismų praktikos atvejai ir iš esmės neatspindi šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos. Pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio bylose kredito sutarties šalių individualiai neaptartos sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri mokama tik netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, yra kvalifikuojamos kaip netesybos, kurios sutarties sudarymo metu nėra pakankamai aiškios vartotojui, todėl kredito davėjui nepriteisiamos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos dėl kintamosios tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio vertinimo.

103Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

10440.

105Apeliaciniu skundu taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės teigimu, šioje byloje ieškovės ieškinys turėjo būti tenkinamas visiškai, todėl atitinkamai ieškovei turėjo būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dalies dėl 1 583,84 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, atitinkamai nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

106Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

10741.

108Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

109Dėl bylos procesinės baigties

11042.

111Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

112Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

11343.

114Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11544.

116Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

117Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

118Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Teisėjos Raimonda Andrulienė

119Irma Čuchraj

120Erinija Kazlauskienė

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į... 8. 2.... 9. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. su atsakove sudarė... 10. 3.... 11. Atsakovė J. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu už akių... 16. 3 688,25 Eur negrąžinto kredito, 192,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų,... 17. 5.... 18. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugsėjo 11 d. sudarė vartojimo kredito... 19. 6.... 20. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas padarė... 21. 7.... 22. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 918,08 Eur... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 25. 8.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė)... 27. 8.1.... 28. Teismas nepagrįstai ieškovės reikalaujamą 1 583,84 Eur tarpininkavimo... 29. 8.2.... 30. Teismas nukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos, nes... 31. 8.3.... 32. Vien atsakovės, kaip vartotojos, teisinis statusas neatleidžia jos nuo... 33. 8.4.... 34. Teismui nepagrįstai nepriteisus dalies tarpininkavimo mokesčio, ieškovei... 35. 9.... 36. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 39. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 40. 10.... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 42. 11.... 43. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 44. 12.... 45. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 46. 13.... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios... 48. 14.... 49. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka... 50. Faktinės bylos aplinkybės 15.... 51. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovė... 52. Dėl sutarties 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio... 53. 16.... 54. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškovės... 55. 17.... 56. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada,... 57. 18.... 58. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.71 straipsnio 1... 59. 19.... 60. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte... 61. 20.... 62. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte šalys susitarė, kad... 63. 21.... 64. Anksčiau aptartos šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų... 65. Dėl sutarties 5.3.2 punkto sąžiningumo vertinimo... 66. 22.... 67. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šalių sudarytoje vartojimo... 68. 23.... 69. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad... 70. 24.... 71. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių... 72. 25.... 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo... 74. 26.... 75. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad... 76. 27.... 77. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą... 78. 28.... 79. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto... 80. 29.... 81. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl... 82. 30.... 83. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir... 84. 31.... 85. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 86. 32.... 87. Procedūriniu sąžiningumo aspektu atliekant šalių sudarytos vartojimo... 88. 33.... 89. Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 90. 34.... 91. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė tinkamai atliko Vartojimo... 92. 35.... 93. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 94. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos... 95. 36.... 96. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas... 97. 37.... 98. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad... 99. 38.... 100. Pažymėtina, kad teismų praktikoje galimi teismų sukurtų precedentų... 101. 39.... 102. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad jos nurodytose Panevėžio apygardos... 103. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 104. 40.... 105. Apeliaciniu skundu taip pat yra ginčijama pirmosios instancijos teismo... 106. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 107. 41.... 108. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo... 109. Dėl bylos procesinės baigties... 110. 42.... 111. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą,... 112. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 113. 43.... 114. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 115. 44.... 116. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos... 117. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 118. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą už akių palikti... 119. Irma Čuchraj... 120. Erinija Kazlauskienė...