Byla 2A-674-565/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 47 300 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad ieškovas su UAB „Pireka“ buvo sudaręs automobilių ir keleivių savanoriškojo draudimo sutartį, kuria buvo apdraudęs UAB „Nordea Finance Lithuania“ nuosavybės teise priklausiusį automobilį Opel Insignia, v.n. ( - ) 2010-01-02 minėtas automobilis, vairuojamas UAB „Pireka“ darbuotojo, kelyje Vilnius-Utena susidūrė su į važiuojamąją kelio dalį išbėgusiu briedžiu, automobilis buvo smarkiai sugadintas. 2010-01-18 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinės teisenos dėl eismo įvyko, nes buvo pripažinta, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio vairuotojo kaltės. Ieškovas išmokėjo draudėjui 47 300 Lt draudimo išmoką.

6Ieškovas teigia, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą valstybei, kaip laukinės gyvūnijos, t.y. briedžio, savininkei, kyla griežtoji atsakomybė – pareiga atlyginti savo nuosavybės teise valdomo laukinio gyvūno padarytą žalą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių įstatymą bei CK valstybė turi pareigą užtikrinti (kontroliuoti, kad būtų užtikrintas) eismo saugumą keliuose, o, tokios pareigos neįvykdžius ar vykdant netinkamai, ir dėl to kilus žalai, valstybei kyla civilinė atsakomybė bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Magistralinio kelio Vilnius-Utena ruožo iki 40,620 km, t.y. ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, valdymas, naudojimas ir disponavimas patikėjimo teise perduotas atsakovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priemonių saugesniam eismui užtikrinti ir žalos kilimo galimybei sumažinti ėmėsi tik po 2010-01-02 įvykio. Atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ netinkamai vykdė savo kaip kelio valdytojo pareigą imtis priemonių užtikrinti saugų eismą, laiku nesiėmė veiksmų, pritaikant inžinerines eismo saugumo priemones taip, kad fiziškai neleistų žalai kilti arba iki minimumo sumažintų žalos kilimo galimybę. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti, kad šią sumą grąžintų solidariai atsakovai.

7Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

8II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-13 sprendimu ieškinį atmetė.

10Spręsdamas dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinio gyvūno padarytą žalą, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr.3K-3-338/2011, Nr.3K-3-371/2011, Nr.3K-3-133/2012, kad valstybės atsakomybė už eismo įvykio metu laukinių gyvūnų padarytą žalą pagal CK 6.267 str. kyla tik nustačius visas CK 6.246-6.249 str. įtvirtintas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. T.y. nagrinėjamu atveju valstybei negali būti taikoma griežtoji atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės.

11Teismas atmetė ieškovo argumentą dėl valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareigos užtikrinti saugumą keliuose nevykdymo. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota valstybės pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto ar pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.

12Teismas vertinimu, vien aplinkybė, kad įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ ar kitų techninių priemonių (kelio atitvarų nuo laukinių gyvūnų išbėgimo į važiuojamąją kelio dalį), nesudaro pagrindo konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus (neveikimą).

13Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus rajono policijos komisariato 2010-06-11 rašte Nr.10-57-S-16401 nurodytus duomenis nuo 2006-01-01 iki 2010-04-31 kelyje Vilnius-Utena (20 km-60 km) buvo užregistruoti 69 eismo įvykiai, kuriuos įtakojo susidūrimai su gyvūnais. Atsižvelgiant į Vilniaus universiteto Ekologijos instituto atliktą laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės reikšmės kelius mokslo tiriamąjį darbą, magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena nuo 17,8 iki 40,63 km 2010 m. rugsėjo mėn. buvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr.131 „Laukiniai žvėrys“. Tačiau minėti įrodymai, teismo vertinimu, patys savaime nepatvirtina situacijos toje kelio vietoje, kuriame įvyko eismo įvykis, kadangi atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ duomenimis nuo 2006-01-01 iki 2010-01-02 kelio Vilnius-Utena ruože iki 40,62 km neįvyko nė vieno eismo įvykio, susijusio su gyvūnais, kuriame būtų žuvę arba nukentėję žmonės. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina ir tai, kad ginčo laikotarpiu buvo objektyviai privaloma įspėjamųjų kelio ženklų Nr.131 „Laukiniai žvėrys“ ar kitų techninių priemonių panaudojimo būtinybė, kadangi techninių priemonių įrengimo būtinumą lemia ne vien laukinių gyvūnų populiacijos buvimas tam tikroje teritorijoje, o ir eismo įvykių priežastys, konkretaus kelio ruožo palyginimai su bendra situacija aplinkiniuose keliuose. Ieškovo pateiktą medžiotojų klubo “Glitiškis” vadovo nuomonę apie laukinių žvėrių migracijos takus teismas vertino kaip subjektyvi nuomonę, o ne objektyvų įrodymą, patvirtinantį, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė ir į automobilio vairuotojo parodymus apie tai, kad prieš pat eismo įvykį vyko medžioklė, kas galėjo turėti įtakos briedžio išbėgimui į kelią. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtina valstybės, kaip laikinių gyvūnų savininkės, ribotas galimybes juos valdyti. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad ne kelio ženklų skaičius ar kitų techninių priemonių pakankamumas, o techninių galimybių išvengti eismo įvykio nebuvimas sąlygojo automobilio susidūrimą su briedžiu. Todėl ieškinį teismas atmetė padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

14III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

16Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmiausia teismas netinkamai aiškino valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, valstybės atsakomybė pagal CK 6.267 str. kyla tik jei nustatytos visos CK 6.246 - 6.249 str. įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes valstybei turi būti taikoma griežtoji atsakomybė pagal 6.271 str., reglamentuojantį atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, valstybės kaltė yra preziumuojama pagal CK 6.248 str. 1 d., numatančią skolininko kaltės prezumpciją. Ši prezumpcija ginčo atveju nėra paneigta.

17Teismas netinkamai vertino valstybės neteisėtų veiksmų sąlygą. Pareigą valstybei imtis apsaugos nuo laukinių žvėrių priemonių lėmė ne tik bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, kurią pripažino ir teismas, bet ir konkretūs teisės aktų reikalavimai: Lietuvos standartas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas", Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 603/456 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobiliu keliai" 380 p. Sprendime pažymėta, kad ginčo eismo įvykio metu nebuvo įrengta nei įspėjamųjų ženklų, nei kitų techninių reguliavimo priemonių (tvorų, atitvarų ir kitų). Atsakovės nenurodė ir jokių kitų priemonių, kurių jos ėmėsi, kad išvengtų susidūrimų su laukiniais žvėrimis ar sumažintų jų skaičių. Taigi atsakovių neteisėti veiksmai akivaizdūs - įstatymuose nustatytos pareigos nebuvo vykdomos.

18Tai, kad ieškovo į bylą pateiktus statistinius duomenis apie eismo įvykius, kuriuos lėmė susidūrimai su laukiniais gyvūnais, kaupia ir sistemina policijos įstaigos, kurios priskirtinos valstybės institucijoms, vienareikšmiškai leidžia teigti, kad valstybei buvo žinoma apie eismo saugumui pavojingą situaciją analizuojamame kelio ruože.

19Teismas pažeidė įrodymų visumos vertinimo reikalavimą (CPK 185 str.), nes dalies įrodymų apskritai nevertino, kitus vertino pavieniui, o ne jų visumą.

20Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta statistika apie kelio 40 km įvykusius eismo įvykius savaime nepatvirtina situacijos toje kelio vietoje. Tačiau teismas neatsižvelgė į vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateiktą detalizuotą statistinę informaciją, iš kurios matyti, kad kelio Vilnius-Utena 40 kilometre iki ginčo eismo įvykio nuo 2006 m. iki 2009 m. periodiškai įvykdavo bent po vieną eismo įvykį. Taigi, nors byloje ieškovas ir pateikė informaciją apie situaciją būtent tame kelio ruože, kuriame kilo eismo įvykis, teismas dėl jos net nepasisakė. Vietoj to teismas vadovavosi atsakovės VĮ „Vilniaus regiono keliai“ paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokia statistika. Net nevertinant šių duomenų patikimumo, jais negali būti vadovaujamasi, nes jie atspindi tik mažą dalį bendro eismo įvykių dėl susidūrimų su gyvūnais skaičiaus, t.y. eismo įvykius, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės. Teismas atsakovės VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateiktus duomenis galėjo vertinti tik kaip papildomą informacijos šaltinį, bet ne kaip esminius ir apibendrinančius duomenis apie ginčo kelio ruožo avaringumą.

21Ginčo kelio ruože eismo įvykių, kuriuos lėmė susidūrimai su laukiniais gyvūnais, skaičius, t.y. 69 įvykiai per 4 metus, vertinant jį protingai, negali būti laikomas nereikšmingu. Tokią išvadą ieškovas padarė išanalizavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas bylas dėl laukinių žvėrių sukeltų avarijų ir nustatęs, kad nė vienoje byloje nebuvo nustatytas toks avaringumas kaip nagrinėjamo ginčo atveju (palyginimui nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-509/2009, 2011-10-04 nutartį civilinėje Nr.3K-3-371/2011).

22Teismas nepagrįstai medžiotojų klubo „Glitiškis" prezidento raštą vertino kaip subjektyvią nuomonę, o ne objektyvų įrodymą, patvirtinantį, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai. Pagal Aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr.511 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 45 p. medžiotojų klubas, be kitų, vykdo ir partrenktų gyvūnų surinkimo funkciją. Partrenktas briedis pagal pakvitavimą taip pat buvo atiduotas medžiotojų klubo „Glitiškis“ atstovui. Taigi neabejotina, kad medžiotojų klubas gali suteikti objektyvių duomenų apie kelio ruožo avaringumą ir gyvūnų migracijos takus.

23Ieškovo įsitikinimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes įrodyti, kad ginčo kelio ruožas nėra gyvūnų migracijos takas, turėjo atsakovės, o ne ieškovas.

24Teismas ieškinį atmetė, nes trūko duomenų apie eismo įvykių priežastis, palyginimų su bendra situacija aplinkiniuose keliuose. Tačiau būtent valstybė turi pareigą tirti eismo įvykių priežastis, avaringumą, rinkti duomenis apie gyvūnų migracijos takus, nes jų buvimas, kaip aiškiai numatyta STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai" 380 p., suponuoja pareigą įrengti specialias apsaugos nuo gyvūnų priemones. Jei yra pareiga pastatyti apsaugos priemones migracijos takuose, tai visiškai logiška, kad yra ir pareiga tuos takus identifikuoti.

25Ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Sprendime nurodyta, kad eismo įvykį lėmė techninių galimybių išvengti susidūrimo su briedžiu nebuvimas. Ši teismo išsakyta pozicija iš esmės prieštarauja Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintai lankstaus priežastinio ryšio doktrinai. Vadovaujantis šia doktrina nėra būtina, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Pakanka įrodyti, kad atsakovės elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Teismas neįvertino, kad ginčo atveju žalos nebūtų kilę, jei atsakovės būtų ėmęsi veiksmų eismo saugumui užtikrinti - būtų įrengę vielos tvorą, gyvūnų praginas ar kitas technines priemones, kad briedis nepatektų į važiuojamąją kelio dalį. Todėl teismo padaryta išvada, kad ginčo eismo įvykis kilo išimtinai tik todėl, kad nebuvo techninės galimybės jo išvengti, yra klaidinga.

26Ieškovo vertinimu, kelias turėjo trūkumų, dėl kurių atsakovei VĮ „Vilniaus regiono keliai" kyla griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 str. Lietuvos civilinėje teisėje gyvūnai yra laikomi daiktais. Todėl važiuojamojoje kelio dalyje atsidūręs briedis vertintinas kaip kelio trūkumas. Be to, kelio trūkumu taip pat laikytina tai, kad nebuvo įrengtos tvoros, sulaikančios laukinius gyvūnus nuo patekimo į važiuojamąją kelio dalį, kurios pagal Kelių priežiūros vadovo I dalį KPV PN-05 „Automobilių kelių priežiūros normatyvai" yra kelio elementas, jo dalis.

27Atsakovas Lietuvos valstybės atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

28Atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

29Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė visų civilinei (deliktinei) atsakomybei būtinų sąlygų. Ieškovo pateikti argumentai, dėl to, kad dėl VĮ „Vilniaus regiono keliai" kaltės jis patyrė turtinę žalą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatė VĮ „Vilniaus regiono keliai" pareigos nustatyti techninių eismo saugumo priemonių įrengimo vietas bei savo nuožiūra įrengti minėtas technines priemones kelio Vilnius-Utena ruože nuo 17,8 km iki 40,62 km. Minėtos gyvūnų apsaugos priemones VĮ „Vilniaus regiono keliai“ įrengia tik gavusi kompetentingų institucijų, tokių kaip Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, nurodymus bei kompetentingų institucijų duomenis apie eismo įvykius įmonės prižiūrimuose keliuose.

30Pabrėžė, kad ieškovo pateiktos informacijos apie eismo įvykių skaičių, kurie susiję su laukiniais gyvūnais nuo 2006-01-01 iki 2010-04-31, VĮ „Vilniaus regiono keliai" neturi bei neturi pareigos minėtą informaciją rinkti. Vykdydama Kelių priežiūros aprašo 13.4. reikalavimu, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ tinkamai atliko savo pareigas, t. y. rinko ir analizavo informaciją apie eismo įvykius, kuriuose žuvo ar nukentėjo žmonės, taip vykdydami savo steigėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos nurodymus, įtvirtintus 2005-12-23 įsakymu Nr.V-363.

31VĮ „Vilniaus regiono keliai“ eismo įvykių, susijusių su gyvūnais, kuriuose būtų žuvę ar nukentėję žmonės laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-01-02 kelio Vilnius-Utena ruože neužfiksuota.

32IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas netenkintinas.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikoma atsakomybė be kaltės, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, privalo įrodyti tris likusias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. nepakanka įrodyti tik žalą, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133/2012 ir kt.).

36Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei būtų kilusi pareiga juos paneigti, t.y. įrodyti, jog jos veiksmai buvo teisėti.

37Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo. Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi būti sprendžiama pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t.y. vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133/2012, 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683/2013).

38Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nepateikta valstybės neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų.

39Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu ieškovo apdraustas automobilis susidūrė su staiga į kelią išbėgusiu briedžiu, įvyko 2010-01-02, apie 17.30 val., kelio A14 Vilnius-Utena 40 km. Iki eismo įvykio šio kelio ruože ties 40 km jokių techninių eismo reguliavimo priemonių, tame tarpe ir kelio ženklo Nr.131, įrengta nebuvo (26 b.l.).

40Iš ieškovo pateiktos Vilniaus rajono policijos komisariato 2010-06-11 pažymos matyti, kad nuo 2006-01-01 iki 2010-04-31 kelyje Vilnius-Utena (20 km - 60 km) buvo užregistruoti 69 eismo įvykiai, kuriuos įtakojo susidūrimai su gyvūnais (27 b.l.), t.y. vidutiniškai vos daugiau kaip 1 eismo įvykis per mėnesį keturiasdešimties kilometrų ilgio kelio ruože. Iš Vilniaus rajono policijos komisariato 2013-02-22 rašto priedo matyti, kad per nurodytą laikotarpį 5 eismo įvykiai įvyko dėl susidūrimo ne su laukiniais gyvūnais (šuo, katinas), o kelio 40 km susidūrimas su laukiniais gyvūnais įvyko kartą per metus (89-92 b.l.). pagal atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ duomenis nuo 2006-01-01 iki 2010-01-01 kelio Vilnius-Utena ruože ties 40 km neįvyko nei vienas eismo įvykis, susijęs su gyvūnais, kuriame būtų žuvę ar nukentėję žmonės.

41Šie duomenys savaime nepatvirtina kokio nors išskirtinio kelio Vilnius-Utena 40 km pavojingumo dėl laukinių gyvūnų migracijos, nesant lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos kituose kelio ruožose ir aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo medžiotojų klubo „Glitiškis“ 2013-01-10 pranešime „Dėl kelio ženklų Nr.131 kelyje Utena-Vilnius pastatymo“ nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad medžiotojų klubas „Glitiškis“ būtų kreipęsis į kompetentingus pareigūnus dėl laukinių gyvūnų migracijos kelio Vilnius-Utena 37 km – 41 km ruože ir būtinybės dėl to įdiegti gyvūnų apsaugos priemones.

42Atkreiptinas dėmesys ir į eismo įvykio metu automobilį vairavusio liudytojo V. P. paaiškinimus, kad ženklo Nr.131 buvimas neturėtų jokios įtakos eismo įvykio kilimui, nes liudytojas, nepriklausomai nuo kelio ženklo, važiavo įdėmiai, tačiau nakties metu žibintai visko neapšviečia, visko pamatyti neįmanoma, o briedis į kelią iššoko netikėtai.

43Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad valstybės institucijos siekė nustatyti avaringumo dėl laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės reikšmės magistralinius kelius, tame tarpe ir per kelią A14, situaciją, todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2008-09-12 paskelbė atvirą konkursą atlikti mokslinį-tiriamąjį darbą „Laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės reikšmės magistralinius kelius tyrimas, probleminių ruožų identifikavimas, pasiūlymų įrengti aptvėrimus ir kitas priemones parengimas“ (98 b.l.). Šį tyrimą Vilniaus universiteto Ekologijos institutas atliko 2009 metais (183-186 b.l.). Šio tyrimo 37 ir 42 lentelėse pateikti duomenys apie avaringumą kelyje A14 2009 metais, iš šių duomenų matyti, kad kelio A14 40 km išsiskiria avaringumu dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais palyginti su kitais tirtais šio kelio ruožais. Atsižvelgiant į šį tyrimą, kelio A14 Vilnius-Utena 17,8 km – 40,62 km 2010 metų rugsėjo mėnesį buvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr.131 „Laukiniai žvėrys“ (28, 70 b.l.). Kaip jau nurodyta, eismo įvykis įvyko 2010-01-02, t.y. pačioje 2010 metų pradžioje. Byloje nėra įrodymų, kad valstybės institucijos, gavusios atliktą tyrimą, nepagrįstai delsė įrengti kelio ženklus Nr.131 iki 2010-10-02, t.y. iki eismo įvykio.

44Nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Teisėjų kolegija neanalizuoja kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 metų gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti... 5. Ieškovas nurodė, kad ieškovas su UAB „Pireka“ buvo sudaręs automobilių... 6. Ieškovas teigia, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą valstybei, kaip... 7. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.... 8. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-13 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Spręsdamas dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinio... 11. Teismas atmetė ieškovo argumentą dėl valstybės, kaip laukinių gyvūnų... 12. Teismas vertinimu, vien aplinkybė, kad įvykio metu eismo įvykio vietoje... 13. Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus rajono policijos komisariato 2010-06-11... 14. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 16. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo Lietuvos... 17. Teismas netinkamai vertino valstybės neteisėtų veiksmų sąlygą. Pareigą... 18. Tai, kad ieškovo į bylą pateiktus statistinius duomenis apie eismo įvykius,... 19. Teismas pažeidė įrodymų visumos vertinimo reikalavimą (CPK 185 str.), nes... 20. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta statistika apie kelio 40 km įvykusius... 21. Ginčo kelio ruože eismo įvykių, kuriuos lėmė susidūrimai su laukiniais... 22. Teismas nepagrįstai medžiotojų klubo „Glitiškis" prezidento raštą... 23. Ieškovo įsitikinimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą,... 24. Teismas ieškinį atmetė, nes trūko duomenų apie eismo įvykių priežastis,... 25. Ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp... 26. Ieškovo vertinimu, kelias turėjo trūkumų, dėl kurių atsakovei VĮ... 27. Atsakovas Lietuvos valstybės atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 28. Atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateikė atsiliepimą į... 29. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė visų civilinei (deliktinei) atsakomybei... 30. Pabrėžė, kad ieškovo pateiktos informacijos apie eismo įvykių skaičių,... 31. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ eismo įvykių, susijusių su gyvūnais,... 32. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės... 36. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo)... 37. Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų... 38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nepateikta... 39. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu... 40. Iš ieškovo pateiktos Vilniaus rajono policijos komisariato 2010-06-11... 41. Šie duomenys savaime nepatvirtina kokio nors išskirtinio kelio Vilnius-Utena... 42. Atkreiptinas dėmesys ir į eismo įvykio metu automobilį vairavusio liudytojo... 43. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad valstybės institucijos siekė... 44. Nenustačius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų,... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 metų gegužės 13 d. sprendimą palikti...