Byla e2S-1609-601/2017
Dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti priteistos sumos 2 125,82 Eur sumokėjimą, t. y. kas mėnesį mokėti po 100 Eur įmoką iki visiško sumos sumokėjimo. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1987-887/2016 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. R. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 1 961,07 Eur skolą už šilumos energiją, 65,61 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. balandžio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 99,14 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2 125,82 Eur. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas nevedęs, neturi išlaikytinių, gyvena nuosavame būste, vykdo ūkinę veiklą, nedirba, registruotas darbo biržoje. Pareiškėjo materialinė padėtis sunki, gaunamos pajamos yra 250 Eur/mėn., todėl kas mėnesį gali mokėti tik po 100 Eur.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies– išdėstė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1987-887/2016 priteistos 2 125,82 Eur sumos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, mokant devynis mėnesius kas mėnesį lygiomis dalimis po 212 Eur, dešimtą mėnesį sumokant 217,82 Eur. Skolą pradėti mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai iš dalies pagrindžia pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, t. y. kodėl pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimo sumokant priteistą sumą. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas nurodo, kad nėra vedęs ir neturi išlaikytinių, tačiau duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas neteikia. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo iš skolininko priteista 2 125,85 Eur suma, įsiteisėjimo dienos jis jau yra sumokėjęs nors dalį priteistos sumos, t. y. būtų įvykdęs bent dalį teismo procesinio sprendimo. Sprendė, kad pareiškėjas nededa maksimalių pastangų įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis tenkinti iš dalies, išdėstant skolos, pagal 2016 m. spalio 11 d. sprendimą, mokėjimą dešimties mėnesių laikotarpiui, mokant devynis mėnesius kas mėnesį lygiomis dalimis po 212 Eur, dešimtą mėnesį sumokant 217,82 Eur, pradedant mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Toks sprendimo vykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo pareiškėjui, o suinteresuotas asmuo nepatirs nepagrįstų nuostolių, bus išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. priimtą nutartį, nutariant išdėstyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1987-887/2016 priteistos 2 125,82 Eur sumos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, mokant 23 mėnesius kas mėnesį lygiomis dalimis po 100 Eur, dvidešimt ketvirtą mėnesį sumokant 144,69 Eur, skolą pradedant mokėti nuo Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

10Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: bylos rašytiniai įrodymai pagrindžia iš esmės sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, t. y. 1) VSDFV išduotos pažymose nurodoma, kad pareiškėjo 2015 metais draudžiamas pajamas sudarė 1 021,16 Eur, 2016 metais – 29,17 Eur ir 2017 metais (nuo sausio 1 iki kovo 31 d.) – 61,30 Eur. Kauno teritorinės Darbo biržos Kauno miesto skyriaus išduotoje 2017 m. kovo 31 d. pažymoje Nr. ( - ) dėl bedarbio registravimo laikotarpių nurodoma, kad lpareiškėjas buvo ir nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki dabar yra įregistruotas darbo biržoje. Pareiškėjo mėnesines pajamas sudaro 250 Eur, iš kurių dalį skiria apmokėti už komunalines paslaugas apie 70 Eur, pragyvenimui lieka apie 180 Eur; 2016 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad butas, adresu ( - ), Kaunas, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Byloje ginčas kilo būtent dėl to, kad pareiškėjas, kuriam nuosavybės teise priklauso minėtas butas, neapmokėjo sąskaitų už butui suteiktas šildymo paslaugas. Pareiškėjas turi kilnojamąjį turtą (šaldytuvas, stalas ir kt.), kuris būtinas pragyvenimui. Pareiškėjas negalėjo susitaupyti piniginių lėšų, kadangi pareiškėjo pajamos yra nedidelės ir kai kuriais laikotarpiais pareiškėjas apskritai pajamų negavo. Be to, pareiškėjas nei karto nevažiavo dėl sunkios finansinės padėties į teismo posėdį, vykstantį Alytaus mieste; teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo iš skolininko priteista 2 125,85 Eur suma, įsiteisėjimo dienos jis jau yra sumokėjęs nors dalį priteistos sumos. Teismo išvados prieštaringos. Teismas pripažino, jog pareiškėjo yra sunki finansinė padėtis, dėl ko negali iš karto įvykdyti teismo sprendimo, tačiau dviprasmiškai pasisako, kad pareiškėjas turėjo finansinių galimybių bent dalį įvykdyti teismo sprendimą. Kol nebuvo galutinai išspręstas ginčas, pareiškėjas negalėjo ieškovei pervesti dalies priteistos sumos. Pareiškėjo mėnesines pajamas sudaro 250 Eur, iš kurių išleidžiamos 70 Eur komunalinėms išlaidoms, ko pasėkoje maistui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms lieka 180,00 Eur. Pareiškėjas galėtų minimaliai skirti priteistai sumai išmokėti dalimis kas mėnesį po 780 Eur. Šiuo atveju atsakovas sutinka kas mėnesį mokėti ne po 78 Eur, o po 100 Eur (22 Eur daugiau); teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą. Pareiškėjo turtinė padėtis yra labai prasta, o suinteresuoto asmens įmonės AB „Kauno energija“ – labai gera – turi audituotą (po mokesčių) beveik 7 milijonų Eur pelną. Sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam laikui nei nustatė pirmosios instancijos teismas nesudarys nuostolių suinteresuotam asmeniui įmonei AB „Kauno energija“, kadangi ji prašė priteisti procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ko pasėkoje tokį jos reikalavimą tenkino. Dėl to, nuo 2016 m. balandžio 11 d. priskaičiuotinos ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos iki dabar.

11Teismas

konstatuoja:

12Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016). Byloje apeliantas D. R. pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį, t. y. Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymą, patvirtinančią, kad D. R. laikotarpiais nuo 2012-05-30 iki 2013-05-15, nuo 2013-12-30 iki 2014-12-29, nuo 2014-12-30 iki 2016-04-27 ir nuo 2016-11-11 iki dabar registruotas darbo biržoje; pareiškėjas nuo 2016 m. spalio mėnesio yra įgijęs verslo liudijimą, kaip nurodė, jo gaunamos pajamos sudaro apie 250 Eur/mėn sumą. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso butas, esantis adresu: ( - ), Kaunas, tačiau ginčas būtent ir kilo dėl to, kad jis už šiam butui suteiktas šildymo paslaugas neapmokėjo sąskaitų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta išvada, jog pareiškėjo nurodyti duomenys leistų spręsti, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra pakankamai sunki. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VĮ ,,Registrų centras“ duomenis daro išvadą, kad pareiškėjas be nurodyto buto turi ir kito nekilnojamojo turto, apie kurį teismui duomenų nepateikė, t. y. 1,0661 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir du pastatus – tvartus (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )), esančius adresu: ( - ), Marijampolės sav.; 0,4978 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) ir pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), esančius adresu: ( - ), Marijampolės sav.; 18/100 pastato – ūkinio pastato, esančio adresu: ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Taip pat iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad D. R. yra transporto priemonės Renault Kangoo (valst. Nr. ( - )) valdytojas – savininkas. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo vertintas ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas D. R. nepateikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį viseto, patvirtinančio, kad jis turi daugiau turto, nei nurodė teismui (-ams). Taip pat, vadovaujantis teismų praktika, jog bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą 10 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteistos sumos mokėjimo išdėstymas 10 mėnesių laikotarpiui (pirmus devynis mėnesius mokant po 212 Eur, dešimtą mėnesį mokant 217,82 Eur), yra protingas, suteikiantis pareiškėjui galimybę sprendimą įvykdyti dalimis (lengvatinis vykdymas), tuo pačiu iš esmės nepažeidžiant kreditoriaus interesų (kuo greičiau atgauti teismo priteistą skolą) ir nesukeliant jam jokių nuostolių. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įsiteisėjusio sprendimo vykdymo išdėstymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai