Byla AS-62-459-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Autoūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Autodina“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Moller Auto“ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties panaikinimo bei atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė „Autoūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, AB ,,Autoūkis“) 2010 m. gruodžio 3 d. skundu (I t., b. l. 3-12, 155-159), kurį tikslino (I t., b. l. 65-71), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai sustabdant atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 2S-28 (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 1 punkto, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos bei pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai sustabdant atsakovo Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto, kuriuo iš pareiškėjo paskirta 210 800,00 Lt piniginė bauda, galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje numatytas piniginės baudos apskaičiavimas nuo bendrųjų metinių pajamų, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, ir sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą (iki Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą) bei panaikinti Nutarimą.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1S-158 buvo pradėtas tyrimas dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties pateikiant komercinius pasiūlymus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 14 d. organizuotam naujų vidutinės klasės automobilių nuomos viešajam pirkimui. Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 1S-27 ir Konkurencijos tarybos 2010 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 1S-87. Pareiškėjas nurodo, jog 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 2S-28 Konkurencijos tarnyba pripažino, kad AB „Autoūkis“, UAB „Autodina“ ir UAB „Moller Auto“ derino veiksmu ir kainas teikiant pasiūlymus viešųjų pirkimų konkursuose ir tokiu būdu pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir paskyrė AB „Autoūkis“ 210 800 Lt, UAB „Autodina“ 117 800 Lt ir UAB „Moller Auto“ 1 266 500 Lt baudas. Pareiškėjas pažymi, jog minėtas Konkurencijos tarybos nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis priimtas klaidingai įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, neįsigilinus į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir kaltę grindžiant prielaidomis.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino iš dalies.

8Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir aktualų būtinybės užtikrinti reikalavimą reglamentavimą, pažymėjo, jog negalima daryti išvados, kad nėra pagrindo taikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas motyvuojamas tuo, kad galiojant ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktui, kuriuo pareiškėjas AB „Autoūkis“ pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, laikomas padariusiu profesinį pažeidimą, ir negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose paprastai nurodo, jog paraiškos ar pasiūlymai atmetami, jei tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą. Todėl tolimesnis Konkurencijos tarybos nutarimo 1 punkto galiojimas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju lemtų bendrovės pagrindinės veiklos vykdymo apribojimus, dėl ko bendrovė patirtų neigiamas finansines ir materialines pasekmes, galimai nulemsiančias bendrovės bankrotą, o grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Pirmos instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjo argumentai dėl būtinybės sustabdyti minėto Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimą nesudaro pagrindo išvadai, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kils reali grėsmė, kad šioje byloje priimto sprendimo nebus galima įvykdyti ar jo vykdymas pasunkės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatė, jog laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 2S-28 rezoliucinės dalies 1 punkto galiojimą nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime Konkurencijos taryba pripažino, kad dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos visi ūkio subjektai susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik tada turi būti vykdomi skundžiamo atsakovo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjai skirtos baudos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos dokumentus ir pareiškėjos argumentus dėl ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto sustabdymo, darė išvadą, kad netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas (tai patvirtina byloje esančios bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitos).

9Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė minėto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto (dėl AB „Autoūkis") galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

10III.

11Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu (II t. b. l. 134-137) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - Konkurencijos tarybos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 2S-28 rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimo sustabdymą.

12Atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad netaikius šio reikalavimo priemonės, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjos grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas. Taip pat nurodė, jog Konkurencijos tarybos ginčijamo nutarimo nuostatomis apie susiklosčiusią sunkią ekonominę situaciją lengvųjų automobilių rinkoje, dėl kurios pareiškėjas susiduria ar gali susidurti su finansiniais sunkumais. Atsakovas Konkurencijos taryba nesutinka su šia nutartimi, kadangi pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su finansiniais sunkumais jos atžvilgiu, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas nurodo, jog Konkurencijos tarybos priimami nutarimai vienokiu ar kitokiu būdu sukelia tam tikras pasekmes ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra būtinybė stabdyti jų galiojimą, o spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Konkurencijos taryba pažymi, jog teismas neteisingai įvertino suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad neigiamų finansinių pasekmių patyrimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo nelaikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

16Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdytas Nutarimo dalies, kurioje pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimas.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu pareiškėjui buvo paskirta 210 800 Lt bauda. Galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu pareiškėjui paskirtos baudos (viso – 210 800 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatyta aplinkybes, daro išvadą, kad byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas atsakovo Nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kilusiose konkurencijos teisinių santykių srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyta teismų praktika nėra identiška nagrinėjamai situacijai.

19Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, Nutarimu pareiškėjui nustatytus įpareigojimus, prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

20Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

22Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai