Byla 1S-87

1Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys , sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjui advokatui Andriui Marapolskui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo L. R. gynėjo advokato Andriaus Marapolsko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria L. R., įtariamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį, suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. balandžio 6 d.

2Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3L. R. įtariamas tuo, kad 2004 m. rugsėjo 25 d., apie 23 val., veikdamas kartu su E. B. bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais jauno amžiaus vyrais, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. priėjus prie automobilio Ford Orion, v/n XXXXXXXX, stovėjusio (duomenys neskelbtini), E. B. sudavus kumščiu sudavus apie 3-4 smūgius nukentėjusiajam V. S. į veidą, jis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto ginklo peršovė tuo metu iš automobilio išlipusiam nukentėjusiajam N. D. dešinės kojos šlaunį ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausantį automobilį Ford Orion, v/n XXXXXXXX už 5500 litus.

4L. R. sulaikytas 2004 m. spalio 5 dieną. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartimi įtariamajam L. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams.

5Šiaulių apygardos teismas 2005 m. balandžio 5 d. nutartimi L. R. suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. balandžio 6 d. Teismas nutartyje nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad L. R. įtariamas nusikaltimo, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, padarymu ir bylos faktiniai duomenys leidžia manyti, kad jis padarė inkriminuojamą veiką. Atsižvelgiant į byloje surinktą įtariamąjį L. R. charakterizuojančią medžiagą, jo teistumus, yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, bylos duomenys apie įtariamojo L. R. per kitus asmenis jau darytą poveikį nukentėjusiesiems duoda pagrindo manyti, jog įtariamasis L. R., būdamas laisvėje, trukdys procesui bandydamas paveikti kitus proceso dalyvius (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 punktas). Teismas, siekdamas užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimą teisme, bei atsižvelgdamas į tai, kad byla sudėtinga ir didelės apimties, nes įtarimai pareikšti keturiems asmenims, tiriamos kelios nusikalstamos veikos, įtariamajam L. R. pratęsė suėmimo terminą.

6Įtariamojo L. R. gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 1, 7, 10, 11, 30, 50 straipsniais, skundu prašo pripažinti Šiaulių m. apylinkės teismo (turėtų būti Šiaulių apygardos teismo) 2005-04-05 nutartį neteisėta ir ją panaikinti.

7L. R. gynėjas pažymi, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma tik esant pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje ir tik tuo atveju, jei švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Gynėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 125 straipsniu, teismas, paskirdamas kardomąjį kalinimą, turi priimti motyvuotą nutartį. Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstyta, jog faktiniai bylos duomenys leidžia manyti, kad L. R. padarė inkriminuojamą veiką. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK komentaro autorių nuomone, manymas pagrįstu gali būti laikomas tuo atveju, kai iš surinktų duomenų bešališkas stebėtojas darytų išvadą, kad asmuo, kuriam norima taikyti suėmimą, gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Toks manymas yra būtina sąlyga kardomosios priemonės, o juo labiau griežčiausios –suėmimo – taikymui.

8Apelianto teigimu, Šiaulių apygardos teismas neteisėtai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji bei liudytojai iš karto po įvykio du kartus iš eilės neatpažino įtariamojo (nors prokuroras to ir neneigė); neįvertino, kad prokuroras atsisakė skirti įtariamojo atpažinimą (motyvuodamas tuo, kad nukentėjusieji jau matė įtariamąjį per pirmąjį atpažinimą, kurį nedelsiant atliko policijos pareigūnai); neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko nepranešus ir nedalyvaujant nei įtariamajam, nei jo gynėjui, tuo grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 184 straipsnio 4 dalį. Tai, pasak apelianto, sukelia didelę abejonę pagrįstu manymu, kad L. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

9Apeliantas pažymi, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 122 ir 125 straipsniuose reglamentuojamos kardomojo kalinimo skyrimo – pratęsimo tvarkos: pratęsdamas kardomąjį kalinimą nutartyje nenurodė tinkamų motyvų, kurie pagrįstų taikomos kardomosios priemonės būtinumą, t. y. visai nemotyvavo, rėmėsi tik tuo, kad L. R. yra teistas ir įtariamas nusikaltimo padarymu, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Apelianto nuomone, teismo nutartis neteisėta bei grubiai pažeidžia L. R. , jo mažamečio vaiko bei sutuoktinės interesus, nes teismas remdamasis vien tuo, kad L. R. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nurodė, jog dėl to jis galėtų daryti naujus nusikaltimus. Ši kardomoji priemonė pasak apelianto, sukelia labai skaudžias pasekmes ne tik įtariamajam, bet ir jo šeimos nariams, mažamečiam vaikui, bedarbei sutuoktinei, kadangi tęsiama daugiau kaip pusę metų. Dar 2004 metais keturis mėnesius trukusio neteisėto suėmimo metu L. R. prarado darbą ir tik prieš skiriant suėmimą buvo susitaręs dėl darbo mašinų paruošėju (įrodymai apie tai pateikti baudžiamojoje byloje).

10Apelianto nuomone, teismas be pagrindo rėmėsi manymu, jog įtariamasis trukdys procesui bandydamas paveikti kitus proceso dalyvius, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie L. R. bandymą daryti minėtas veikas. Įtariamasis po nusikaltimo padarymo ilgą laiką buvo laisvėje, pats kviečiamas atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir jokių poveikio priemonių nesiėmė.

11Teismo posėdyje L. R. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

12Skundas atmetamas.

13Byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. R. padarė jam inkriminuojamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų N. D., V. S., liudytojų R. K., L. L., Š. S. parodymai, atpažinimo, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kiti bylos dokumentai. Kiek šie duomenys patikimi ir teisingi, ir, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė šią veiką, šioje proceso stadijoje nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką.

14Pratęsdamas L. R. suėmimo terminą dar 2 mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nutartyje nurodomos teismo išvados pagrįstos. L. R. niekur nedirba ir neregistruotas darbo biržoje, anksčiau 5 kartus teistas už tyčinių, įskaitant ir sunkius, nusikaltimų padarymą. Veika, kuria jis įtariamas šioje baudžiamojoje byloje, yra numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Dėl šių duomenų apygardos teismas turėjo pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje L. R. darys naujus nusikaltimus.

15Iš nukentėjusiųjų parodymų matosi ir tai, kad jiems buvo daromas poveikis, siekiant, kad jie pakeistų suimtam L. R. nepalankius parodymus. Nors pats L. R. to betarpiškai negalėjo padaryti, yra pakankamas pagrindas manyti, kad tai buvo daroma jo interesais. Todėl tikimybė, kad ir pats L. R. būdamas laisvėje tai darys, yra reali. Todėl pagrįstas ir skundžiamoje nutartyje nurodytas kitas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, kurį numato Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas (manymas, kad įtariamasis trukdys procesui).

16Būtinos suėmimo termino pratęsimo sąlygos buvo (už nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas L. R., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti), kardomosios priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.

17Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

Nutarė

18Įtariamojo L. R. gynėjo skundą atmesti.

19Nutartis galutinė ir neskundžiama.