Byla I-3533-426/2016
Dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Įmonių bankroto valdymo departamento (po reorganizavimo - Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos) ir Garantinio fondo tarybos

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir atsakovės atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Įmonių bankroto valdymo departamento (po reorganizavimo - Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos) ir Garantinio fondo tarybos.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3) prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Garantinio fondo tarybos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

4Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad 2010-11-22 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl Garantinio fondo tarybos posėdžio 2010-08-05 protokolo Nr. G2-9 nutarimo 2.1 p. panaikinimo. Bylos nagrinėjimas baigtas taikos sutartimi, kurią patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nurodė, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą pakeitė nelaukdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvados. Tačiau nesiėmė iniciatyvos pašalinti pareiškėjo atžvilgiu padaryto pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, asmens lygybės principo pažeidimas ir neteisėtas pareiškėjo išskyrimas į diskriminacinę asmenų grupę valstybės institucijos veiksmų pagalba, pasiremiant Lietuvos Respublikos Konstitucija, padarė didžiulę moralinę žalą.

5Lietuvos valstybė, atstovaujama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (nuo 2016-01-01 Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba)) atsiliepime (b. l. 9-11) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsiliepime nurodė, kad Garantinio fondo taryba nėra atlikusi nė vieno neteisėto veiksmo ir jos sprendimas buvo pagrįstas tuo metu galiojusio įstatymo nuostatomis. Be to, pareiškėjo nurodytas patirtas neturtinės žalos dydis yra niekuo nepagrįstas, nes ieškinio pateikimas bendrosios kompetencijos teismui ginant pažeistas savo teises neviršija įprastinių pastangų.

7Pareiškėjo argumentas, kad įstatymų leidėjo diskriminacinis veikimas pasinaudojant įstatymo leidimo galia prieš valstybės piliečius iššaukė pareiškėjui nesibaigiančius dvasinius išgyvenimus bei jį pažemino, nėra reikšmingas – nei Garantinio fondo taryba, nei Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos nėra įstatymų leidėjas, todėl negalėjo atlikti jokių diskriminacinių veiksmų pasinaudojant įstatymo leidimo galia.

8Pareiškėjo skundas atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010-09-02 (b. l. 32-33) kreipėsi į Departamentą prašydamas pakeisti Garantinio fondo tarybos posėdžio 2010-08-05 protokolo Nr. G2-9 2.1 punktą, kuriuo nutarta neskirti pareiškėjui 4 258,06 Lt išmokos ir minimą išmoką skirti.

10Departamentas 2010-10-05 raštu (b. l. 30) paaiškino, kad išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone. Atsižvelgiant į tai, visiems darbuotojams, priimtiems dirbti į įmone po 2008-12-09, iš Garantinio fondo išmokos neskiriamos.

11Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Garantinio fondo tarybos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (b. l. 25-29).

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3393-432/2014 (b. l. 12-13) buvo patvirtinta taikos sutartis. Pagal minėtą sutartį, Departamentas ir Garantinio fondo taryba įsipareigojo išmokėti 4 258,06 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

13Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Tarnyba ir Garantinio fondo valdyba, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

14Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

15Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1405-520/2016).

16Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma.

17Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralūs gyvenimo reiškiniai ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta.

18Pareiškėjas nurodo, kad patyrė didelę neturtinę žalą, t. y. privertė jį abejoti valstybės pagrindinio dokumento – Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybe, buvo pažemintas, kaip įstatymams paklūstantis pilietis. Neturtinės žalos objektu yra svarbiausios, jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, vertybės.

19Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007).

20Pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises, pateikė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1353-432/2011 nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti nuspręsti, ar Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (2000m rugsėjo 12 d., Nr. VIII-1926) 5 str. 12 p. (2006 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. X-519 ir 2008 06 26 įstatymo Nr. X-1636 redakcija) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str. nuostatas ir konstitucinius teisingumo bei teisinės valstybės principus.

21Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-04-14 nutarimu Nr. KT13-N5/2014 pripažino, kad Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d. (2008 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 79-3100) tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.

22Pareiškėjas ir Departamentas sudarė taikos sutartį, kuria Departamentas ir Garantinis fondas per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos įsipareigojo išmokėti pareiškėjui 4 258,06 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už išmokos sumą nuo 2010-12-15 iki išmokos ir palūkanų sumokėjimo dienos.

23Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, teisinis gėris, į kurį buvo pasikėsinta, yra piniginė kompensacija. Teisminis procesas dėl piniginės kompensacijos baigėsi taikos sutartimi, kuri patvirtinta pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, pareiškėjo pastangos dėl pažeistų teisinių gynimo neviršijo įprastinių pastangų. Be to, atsakovės atstovių veiksmai niekaip nežemino jo kaip Lietuvos Respublikos piliečio. Taigi pareiškėjo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti sudarius taikos sutartį.

24Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad, nenustačius patirtos žalos, negali kilti atsakomybė pagal CK 6.271 str. sąlygas, o nenustačius padarytos žalos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius patirtos neturtinės žalos.

25Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

Nutarė

26Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

27Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l.... 4. Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad 2010-11-22 kreipėsi į Vilniaus... 5. Lietuvos valstybė, atstovaujama Įmonių bankroto valdymo departamento prie... 6. Atsiliepime nurodė, kad Garantinio fondo taryba nėra atlikusi nė vieno... 7. Pareiškėjo argumentas, kad įstatymų leidėjo diskriminacinis veikimas... 8. Pareiškėjo skundas atmestinas.... 9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010-09-02 (b. l. 32-33) kreipėsi į... 10. Departamentas 2010-10-05 raštu (b. l. 30) paaiškino, kad išmokos iš... 11. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Garantinio fondo tarybos nutarimu,... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 13. Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš... 14. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio... 15. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio... 16. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė... 17. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralūs gyvenimo... 18. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė didelę neturtinę žalą, t. y. privertė... 19. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad rūpesčiai ginant savo teises yra... 20. Pareiškėjas, gindamas savo pažeistas teises, pateikė ieškinį Vilniaus... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-04-14 nutarimu Nr. KT13-N5/2014... 22. Pareiškėjas ir Departamentas sudarė taikos sutartį, kuria Departamentas ir... 23. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, teisinis gėris, į kurį buvo... 24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo... 25. Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129... 26. Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.... 27. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...