Byla e2A-849-643/2020
Dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo E. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Margolitt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Margolitt“ ieškinį atsakovui A. J. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo E. V.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo 14 000 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. tarp ieškovo, atstovaujamo M. S. ir atsakovo buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo burtą nupirkti už 76 000 Eur.

83.

9Šalys susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovui 15 000 Eur avansą dalimis (5 000 Eur iki 2017 m. birželio 2 d. ir 10 000 Eur iki 2017 m. birželio 9 d.). Ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 28 d. sumokėjo atsakovui 9 000 Eur.

104.

112017 m. birželio 29 d. šalys pasirašė preliminariosios sutarties priedą, kuriuo padidino buto pardavimo kainą iki 78 000 Eur, taip pat susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovui 17 000 Eur avansą dalimis (10 000 Eur iki 2017 m. birželio 30 d. ir 7 000 Eur iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.). Ieškovas BUAB „Margolitt“ laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo atsakovui dar 2 000 Eur. Dalį avanso (3 000 Eur) atsakovui sumokėjo trečiasis asmuo E. V.. Iš viso atsakovui vykdant preliminarios sutarties sąlygas buvo sumokėta 14 0000 Eur avanso. Ieškovas nurodė, kad pasibaigus šalis siejančiai preliminariajai sutarčiai, atsakovas negrąžino pervestos avanso dalies.

125.

13Nekilnojamo daikto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino (2017 m. rugpjūčio 1 d.), todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Atsakovas neginčija sutarties pasibaigimo fakto, nepaisant to, kad ieškovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. pervedė atsakovui dar 1 000 Eur iš likusios 7 000 Eur sutarties įvykdymo užtikrinimui reikalingos sumos.

146.

15Atsakovas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu gavo ieškovo 1 000 Eur ir trečiojo asmens 3 000 Eur, nors tiek ieškovo 2017 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo pavedimas, tiek trečiojo asmens E. V. 2017 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas buvo atlikti, kai ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai. Tai reiškia, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.

167.

17Ieškovas teigė, kad egzistuoja visos CK 6.242 straipsniui taikyti reikalingos prielaidos - atsakovas praturtėjo dėl ieškovo (trečiojo asmens) atliktų mokėjimo pavedimų, dėl to sumažėjo ieškovo ir trečiojo asmens turtas, tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo egzistuoja priežastinis ryšys, atsakovo praturtėjimui nėra teisinio pagrindo.

188.

19Ieškovas teigė, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją - jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Preliminariosios sutarties 4 punkte nurodoma, kad pasirašius šią sutartį, pirkėjas sumoka pardavėjui 15 000 Eur rankpinigių į pardavėjo sąskaitą, pagrindinės sutarties sudarymo atveju ši suma įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą, todėl laikytina, kad ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai (avansas) atliko mokėjimo funkciją ir jų paskirtis - apmokėti pagrindinį mokėjimą.

209.

21Ieškovas nurodo, kad, atsakovo teigimu, jis sumokėtos sumos negrąžino, nes šia suma preliminariosios sutarties 5.1 punkto pagrindu pasinaudodamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimu, pagrindinės sutarties nesudarius dėl ieškovo kaltės, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas preliminariojoje sutartyje nustatytą avanso dydžio baudą laikyti įskaityta į avansą. Atsakovas mano, kad šiuo atveju įskaitymas turėtų būti atliktas teismo sprendimu, tačiau tokia pozicija nepagrįsta, nes ieškovui BUAB „Margolitt“ 2018 m. birželio 29 d. buvo iškelta bankroto byla, todėl įskaitymas nėra galimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus.

2210.

23Ieškovas teigia, kad atsakovas savo poziciją nepagrįstai grindžia kasacinio teismo praktika byloje 3K-3-22-219/2015, kadangi faktinės aplinkybės skiriasi (nei vienai iš šalių nebuvo iškelta bankroto byla), todėl teismas galėjo atlikti įskaitymą teismo sprendimu.

2411.

25Ieškovas teigė, kad įskaitymo esmė yra, jog prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis, šiuo atveju ieškovas apskritai nebuvo informuotas apie atsakovo įskaitymą iki pat šios bylos pradėjimo, apie jį sužinojo tik gavęs atsakovo atsiliepimą į pradinį ieškinį. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad avansas buvo ir užtikrinimo priemonė, reikalavimas dėl 10 000 Eur avanso grąžinimo turėtų būti tenkinamas, nes įskaitymas tų netesybų nebuvo atliktas.

2612.

27Atsakovas savo teisę reikalauti sumokėti netesybas grindžia preliminariosios sutarties 4 ir 5.1 punktų nuostatomis, tačiau tokia pozicija nepagrįsta, nes preliminariosios sutarties 4 punktas taikomas tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pasinaudojęs savo teise nutraukti sutartį, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, nenutraukė sutarties preliminariosios sutarties 4 punkto pagrindu ir sutartis pasibaigė suėjus jos terminui, todėl atsakovas neįgijo teisės pagal preliminariosios sutarties 4 punktą pasilikti ieškovo sumokėtos sumos 14 0000 Eur. Preliminariosios sutarties 5 dalyje nurodomos šalių atsakomybės sąlygos - jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 4.1 punkte numatyta rankpinigių suma, t. y. 15 000 Eur atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (5.1 punktas). Atsakovas šią preliminariosios sutarties nuostatą aiškina kaip šalių susitarimą dėl netesybų, tačiau neįrodinėja sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų.

2813.

29Ieškovas nurodė, kad atsakovas apskritai nepatyrė nuostolių dėl preliminariosios sutarties pasibaigimo, nes kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 6 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/14/00002 ir pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas įsigijo butą už 65 452 Eur, o pardavė butą už 94 300 Eur, taigi už gerokai didesnę kainą, nei būtų buvęs pardavęs pagal preliminariąją sutartį. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad šalys susitarė dėl netesybų, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas turėtų netesybas sumažinti iki 0,00 Eur (nes atsakovas apskritai nepatyrė jokių nuostolių) ir grąžinti 14 0000 Eur ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.

3014.

31Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

3215.

33Nurodė, kad ieškovas, didindamas pradinio ieškinio reikalavimą nuo 11 000 Eur iki 14 000 Eur patikslintame ieškinyje teigia, kad po ieškinio pateikimo gavo naujų įrodymų, patvirtinančių, kad dalį avanso, t. y. 3 000 Eur už ieškovą atsakovui sumokėjo trečiasis asmuo E. V., todėl jis, remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi ir 6.191 straipsnio 1 dalimi, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo trečiojo asmens sumokėtos avanso dalies, nes prievolė buvo įvykdyta ieškovo naudai.

3416.

35Atsakovas pažymi, kad CK 6.191 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Šiuo atveju preliminarioji sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, o ne tarp trečiojo asmens ir atsakovo ieškovo naudai, todėl ieškovas neteisingai aiškina ir taiko CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3617.

37Atsakovas nurodo, kad šalys 2017 m. birželio 29 d. pasirašė preliminariosios sutarties priedą Nr.1, kuriuo pakeitė preliminarios sutarties 4 punktą, sutarties įvykdymo užtikrinimui skirtą sumą padidinant nuo 15 000 Eur iki 17 000 Eur, taigi, šalių iš anksto aptartų minimalių nuostolių suma, ieškovui neįvykdžius preliminariosios sutarties, iš viso buvo 17 000 Eur ir atsakovas įgijo teisę reikalauti būtent 17 000 Eur dydžio minimalių nuostolių.

3818.

39Ieškovas neginčija, kad yra sumokėjęs atsakovui tik 11 000 Eur, t. y. mažesnę sumą, nei buvo šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai už preliminariosios sutarties neįvykdymą. Tokiu būdu, remiantis preliminariosios sutarties 5.1 punktu, sutarties 4.1 punkto pagrindu sumokėta suma atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liko atsakovui, kaip šalių aptartas ir atsakovo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Ieškovas jokių pretenzijų dėl to neteikė, o atsakovas, įvertinęs bylinėjimosi kaštus ir laiką, likusios 6 000 Eur sumos, kaip šalių sutartų netesybų, iš ieškovo nusprendė nereikalauti.

4019.

41Pažymėjo, kad remiantis preliminariosios sutarties 4 ir 5.1 punktais, yra akivaizdu, kad šalys raštu susitarė dėl prievolių pagal preliminariąją sutartį užtikrinimo netesybų forma, t. y. nustatė, kad preliminariosios sutarties 4.1 punkto pagrindu sumokėta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks atsakovui, kaip šalių aptartas ir atsakovo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Tokia formuluotė visiškai atitinka įstatyme nustatytą netesybų sąvoką (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

4220.

43Ieškovas savo ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad atsakovas yra be teisinio pagrindo įgijęs 11 000 Eur ir privalo šią sumą grąžinti, nes nurodyta suma, remiantis šalių pasirašyta preliminariąja sutartimi, buvo panaudota sutartyje iš anksto aptartiems atsakovo minimaliems nuostoliams atlyginti. Pažymėjo, kad preliminarioji sutartis nelaikytina nesąžininga, pažeidžiančia ieškovo interesus, taigi, nėra pagrindo ir mažinti šalių preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas. Be to, galioja teismo teisės mažinti netesybas išimtis: nemažinamos sumokėtos netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

4421.

45Ieškovas savo patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovas butą įgijo 2016 m. rugsėjo 6 d. už 65 452 Eur, o pardavė 2019 m. vasario 20 d. už 94 300 Eur (skirtumas 28 848 Eur), o ieškovui pagal preliminariąją sutartį jis butą būtų pardavęs tik už 78 000 Eur. Ieškovo manymu, atsakovas ne tik nepatyrė nuostolių, bet ir praturtėjo 16 300 Eur. Su šiais teiginiais atsakovas nesutinka. Dėl ieškovo ir jo įgalioto atstovo veiksmų butas nuo jo įsigijimo buvo parduotas tik po 2,5 metų ir per šį laikotarpį atsakovas negalėjo butu naudotis, pvz., nuomoti, buto pardavimas už rinkos kainą taip pat buvo apsunkintas, kadangi ieškovo įgaliotas asmuo iš buto išsikėlė tik 2018 metų rudenį, palikdamas skolas už komunalines paslaugas.

46II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4722.

48Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir iš ieškovo priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

4923.

50Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog pagal preliminarią sutartį sumokėti pinigai turi būti grąžinti, nes jie laikytini avansu ir nebuvo skirti prievolei užtikrinti. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuosiuose santykiuose neatsiranda piniginės prievolės. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią, įvertina, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

5124.

52Teismas, remdamasis šalių sudarytos preliminarios sutarties ir jos priedo turiniu nustatė, kad šalys sudarydamos sutartį susitarė, kad pagrindinės sutarties nesudarymo atveju sutartyje numatyta pinigų suma, kurią pirkėjas privalėjo sumokėti iki nustatymo termino (sutartyje vadinami rankpinigiais) atliks netesybų funkciją - ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas tuo atveju, jeigu pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki sutartyje numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą ar vengimą sudaryti sutartį) (preliminarios sutarties ir jos priedo 5 punktas). Taigi, sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl pagal preliminarią sutartį sumokėtų sumų teisinės reikšmės laikydami sumokėtas lėšas netesybomis (CK 6.71, 6.189, 6.193 straipsniai), todėl vertinti ieškovo sumokėtus mokėjimus kaip rankpinigius vykdant preliminarią sutartį, kurie negali būti įskaitomi ir turi būti grąžinti, nėra teisinio pagrindo.

5325.

54Teismas nurodė, kad esminę reikšmę turi priežastys, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis. Nepaisant to, jog pagal preliminarią sutartį ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. birželio 9 d. 15 000 Eur, minėta suma sumokėta nebuvo. Iki rugpjūčio 1 d. nebuvo sumokėta sutartyje numatyta rankpinigių suma, kas pagal sutartį laikytina esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio sutartis nutraukiama, taigi, ieškovui vėluojant sumokėti preliminarioje sutartyje nurodytą sumą, atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad atsisakius užsienio partneriams tęsti numatytą ekspedijavimo veiklą ieškovo finansinė padėtis pablogėjo ir preliminari sutartis toliau nebuvo vykdoma, taigi tai pakankamas pagrindas laikyti byloje nustatytu faktu, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrindinės sutarties sudarymo dieną neturėjo reikiamų pinigų sutarčiai sudaryti. Turėdamas pakankamai lėšų ieškovas būtų laiku sumokėjęs preliminarioje sutartyje nurodytas pinigų sumas, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, pasibaigus sutarties sudarymo terminui ieškovas skolinosi iš atsakovo pinigines lėšas (išrašyti du vekseliai, kurie laiku apmokėti nebuvo).

5526.

56Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, jog atsakovas privalėjo suderinti su notaru pagrindinės sutarties sudarymo vietą ir laiką ir pranešti apie tai ieškovui. Preliminarios sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad sudarant pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Ieškovui ne kartą vėluojant mokėti preliminarioje sutartyje numatytas įmokas, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovas neturi galimybių įsigyti turtą, kad jis nevykdys pagrindinės sutarties nuostatų sumokėti likusią kainą, dėl to tartis su notaru dėl sutarties sudarymo vietos ir laiko bei apie tai informuoti ieškovą nebuvo objektyvaus pagrindo.

5727.

58Teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, taigi nėra teisinio pagrindo grąžinti ieškovo atsakovui sumokėtus 11 000 Eur, kadangi tokia nuostata buvo sulygta šalių 2017 m. birželio 2 d. sutartyje ir jos priede.

5928.

60Teismas, pasisakydamas dėl prašymo mažinti netesybas, nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti 14 000 Eur yra ne nuostoliai pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet netesybos, kurios yra nustatytos šalių sutarimu preliminarioje sutartyje. Dėl to nepagrįsti ieškovo argumentai, kad šioje byloje turi būti nustatinėjamas atsakovo dėl sutarties nesudarymo patirtų nuostolių dydis, toks reikalavimas nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei suformuluotas teismų praktikoje. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Šioje byloje nėra pagrindo spręsti dėl netesybų ir nuostolių santykio, nes preliminarioje sutartyje ir jos priede šalys aiškiai sulygo dėl netesybų taikymo, kurie pagal įstatymą laikyti minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nereikalaujančiais įrodinėjimo.

6129.

62Šalys susitarė dėl 17 000 Eur netesybų dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, prieš sudarydamas sutartį galėjo ir privalėjo įvertinti savo galimybes ir aplinkybes, kurios leistų protingai numatyti, ar jis iki pagrindinės sutarties sudarymo termino turės pakankamai lėšų butą įsigyti. Remiantis šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš karto po to, kai atsakovas 2016 m. rugsėjo 6 d. įgijo butą iš varžytinių, liudytojas M. S. kreipėsi į atsakovą dėl buto įsigijimo, buvo derinamos sutarties sudarymo sąlygos, taigi, ieškovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių apsispręsti dėl preliminarios sutarties sudarymo ar nesudarymo bei dėl to, kokiomis sąlygomis sudaryti preliminarią sutartį. Pažymėtina ir tai, kad avansas, kurį sumokėjo ieškovas ir kurį atsakovas laiko pakankamomis netesybomis sudaro 11 000 Eur., o pagal teismų praktiką, panašaus dydžio netesybos pagal preliminarią sutartį nelaikytinos neprotingomis ir nemažintinos. Neprotingomis nelaikytinos ir 14 000 Eur netesybos, nes ieškovas galėdamas tinkamai suprasti sudaromo sandorio esmę laisva valia sutikimo pakeisti preliminarios sutarties sąlygas įsipareigodamas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį bei tokio įsipareigojimo neįvykdymo atveju sumokėti 17 000 Eur dydžio netesybas.

6330.

64Ieškovas reikalavimą grąžinti E. V. sumokėtus 3 000 Eur grindė CK 6.191 straipsniu, tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad minėta norma reglamentuoja iš sutarties atsiradusios prievolės vykdymą trečiajam asmeniui. Tokių aplinkybių ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis nenumatė, todėl nagrinėjamoje byloje minėta norma netaikytina. Ieškovas neįrodė, jog jis turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl 3 000 Eur, kuriuos 2017 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo E. V., priteisimo.

6531.

66Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu jis po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti gavo 1 000 Eur iš ieškovo ir 3 000 Eur iš trečiojo asmens, kadangi lėšos buvo sumokėtos, kai preliminarios sutartis buvo pasibaigusi, todėl minėtos lėšos turi būti priteistos ieškovui iš atsakovo kaip nepagrįstai įgytos (CK 6.242 straipsnis). Tačiau minėta, kad ieškovas laisva valia įsipareigojo atsakovui pervesti 17 000 Eur bei 11 000 Eur pervedė. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. atlikdamas pavedimą mokėjimo paskirtyje nurodė „2017 m. birželio 2 d. preliminarioji sutartis“, taigi, ieškovas, pasibaigus sutartinės prievolės sudarymo terminui sumokėjo preliminarioje sutartyje numatytas netesybas, kurias pagal sutartį privalėjo sumokėti jos neįvykdęs, todėl nėra pagrindo minėtas lėšas laikyti kaip nepagrįstai atsakovo įgytas.

6732.

68Ieškovas nurodė, kad 14 000 Eur turi būti priteisti iš atsakovo, nes atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymą dėl to, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, kadangi pagal faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti ar yra pagrindas taikyti įskaitymą, nes nei pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, nei bylos iškėlimo ar sprendimo priėmimo metu neegzistavo įskaitymo instituto sąlygos (galiojantys ir vykdytini šalių priešpriešiniai reikalavimai). Teismas nurodė, kad atsakovas pasilikdamas pagal sutartį ieškovo sumokėtas lėšas ne atliko įskaitymą, nes tuo metu ieškovas neturėjo jokios priešpriešinės prievolės atsakovui, o pasinaudojo sutartyje numatytu prievolės užtikrinimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo prievolės, kurią ieškovas galėtų įskaityti. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Ieškovo sumokėtas avansas neviršija sutartyje numatytų netesybų, todėl nėra priešinių vienarūšių reikalavimų ir nėra pagrindo spręsti dėl jų įskaitymo ar neįskaitymo.

69II.

70Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7133.

72Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą priteisti iš atsakovo A. J. ieškovo BUAB „Margolitt“ naudai 14 000 Eur be pagrindo įgytas lėšas bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7334.

74Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo sprendė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas ieškovas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose kaip savo atsikirtimų pagrindu nesirėmė 2018 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir joje konstatuotomis aplinkybėmis apie ieškovo turtinę padėtį. Teismo posėdžiuose apie šią nutartį buvo užsiminta tik kartą ir tik dėl to, kad joje konstatuota aplinkybė, jog bankrutuojanti įmonė „Margolitt“ neteikė finansinių atskaitomybių. Taigi, teismas savo sprendimą grindžia teismo posėdyje netirtu įrodymu, kuriuo atsakovas nesirėmė.

7535.

76Buvęs vadovas K. R. 2019 m. vasario 5 d. paaiškinime nurodė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir preliminarioji sutartis toliau nebuvo vykdoma, tačiau tokį paaiškinimą pateikė gerokai po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, taigi matyti, kad įmonės veiklos laikotarpiu buvęs vadovas įmonės veikloje nedalyvavo.

7736.

78Teigia, kad ieškovas buvo išdavęs įgaliojimą M. S. veikti ieškovo vardu, pastarasis asmuo nusprendė įmonės vardu įsigyti butą, kuris anksčiau jam priklausė. Byloje net nėra akcininkų sprendimo įsigyti atitinkamos balansinės vertės ilgalaikio turto. Dėl šių priežasčių, buvęs įmonės direktorius nežino ir paaiškinime nenurodė, kada užsienio partneriai atsisakė tęsti ekspedijavimo veiklą, kodėl dėl to įmonės finansinė padėtis pablogėjo, ir nuo kada sutartis toliau vykdoma nebuvo. Toks paaiškinimas prieštarauja trečiojo asmens 2017 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimui (3 000 Eur) bei ieškovo 2017 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimui (1 000 Eur), kuriuos atsakovas gavo pasibaigus preliminariosios sutarties (jos priedo) terminui, taigi, akivaizdu, kad preliminarioji sutartis toliau buvo vykdoma. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas siūlė buvusio vadovo parodymus vertinti atsižvelgiant į tai, kad jis buvo tik formalus įmonės vadovas, įmonės veikloje nedalyvavo, todėl konkrečios aplinkybės, susijusios su preliminarios sutarties vykdymu jam negalėjo būti žinomos, paaiškinimai duoti praėjus dviem metams po ginčui aktualaus laikotarpio.

7937.

80Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pagal preliminariąją sutartį sumokėtus pinigus laikė avansu ir nepriskyrė jų prie prievolės užtikrinimo priemonių. Pradinį ieškinį ieškovas reiškė neturėdamas preliminariosios sutarties teksto ir sumokėtas sumas identifikavo tik pagal ieškovo banko sąskaitos išrašus, atsakovas preliminariosios sutarties neteikė, o jos tekstas bankroto administratoriui tapo žinomas tik bylai prasidėjus nagrinėti teisme.

8138.

82Pagal preliminariosios sutarties ir jos pakeitimo sąlygas pirkėjo sumokėtos sumos, esant tam tikroms sąlygoms, galėjo atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo (netesybų) funkciją, tačiau šiai transformacijai nebuvo sutartyje aptartų sąlygų: pirma, pagal sutarties 4 punktą, vėlavimo sumokėti avansą pagrindu ši (preliminarioji) sutartis pardavėjo turėjo būti nutraukta, tačiau nutraukta nebuvo; antra, pagal sutarties 5.1 punktą prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijai realizuoti avanso pinigais nebuvo pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį). Dėl šių priežasčių avansas netapo netesybomis.

8339.

84Apelianto teigimu, esminis preliminariosios sutarties pažeidimas yra pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymas iki nurodyto termino dėl pirkėjo kaltės. Tačiau vėliau teismas vertino ne pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes, bet priežastis, dėl kurių sutartis liko nesudaryta, tiksliau sakant, ieškovo pasirengimą įvykdyti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, jog ieškovas iki sutartos pagrindinės sutarties sudarymo dienos neturėjo visos už perkamą turtą mokėtinos sumos. Ši teismo išvada prieštarauja preliminariosios sutarties paskirčiai ir esmei, kadangi preliminaria sutartimi susitariama ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau joje nesitariama dėl pagrindinės sutarties įvykdymo ar įsipareigojimo (pasirengimo) ją vykdyti; kita šalis nuostolius privalo atlyginti ne tuomet, kai ji nėra tinkamai pasirengusi įvykdyti pagrindinę sutartį, bet dėl to, kad nepagrįstai vengia ar atsisako ją (pagrindinę sutartį) sudaryti. Tokia teismo išvada prieštarauja į civilinę bylą pateiktiems įrodymams – pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties projektų 4.1., 4.1.1 – 4.1.36 punktai numato išdėstytą mokėjimą už perkamą nekilnojamąjį turtą, po 1 800 Eur per mėnesį, atitinkamai visos už perkamą turtą mokėtinos sumos neturėjimas nelemia ieškovo nepasirengimo įvykdyti pagrindinę sutartį. Atsakovas įgytų teisę reikalauti netesybų egzistuojant dvejoms sąlygoms: (1) pirkėjas turi vėluoti sumokėti 17 000 Eur; (2) pardavėjas turi nutraukti preliminariąją sutartį.

8540.

86Apeliantas nurodė, kad būtent atsakovas nesiėmė priemonių pagrindinei sutarčiai sudaryti – neužsakė pažymos nekilnojamojo turto pardavimui, nesusitarė dėl laiko notarų biure sutarčiai patvirtinti, nepranešė preliminaraus laiko ieškovui, taigi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas pats atsakovas. Bylos aplinkybės rodo, kad būtent atsakovas rūpinosi sutarčių projektais, inicijavo teismų procesus, taikos sutarties pasirašymą, vekselių pasirašymą, ginčui aktualų nekilnojamąjį turtą įsigijo iš varžytinių, todėl kaip tik atsakovas turėjo daugiau teisinės bei organizacinės patirties ir potencialo šiems paruošiamiesiems darbams atlikti. Atsakovo veikla tiesiogiai susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu. Jis neatleidžiamas nuo pareigos bendradarbiauti sudarant pagrindinę sutartį. Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo buvo abiejų šalių kaltė, taigi neteisinga, jog tik ieškovui dėl to kyla civilinė atsakomybė sutartyje aptartų netesybų forma.

8741.

88Skunde nurodoma, kad teismas vienpusiškai vertino į bylą pateiktą ieškovo sąskaitos išrašą. Šis banko išrašas taip pat rodo, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo sąskaitoje pinigų, kuriais ir mokėjo. Iš viso jų buvo išmokėta (kredito apyvarta) 156 656,52 Eur. Už įsigytą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį mokėti būtų galėjęs ir ieškovo atstovas pagal įgaliojimą bei suinteresuotas asmuo M. S., kuris mokėdavo nuompinigius atsakovui grynaisiais.

8942.

90Teismo pozicija dėl ieškovo sumokėtų atsakovui pinigų paskirties, ypač jų paskirties šalims nesudarius pagrindinės sutarties, yra nenuosekli. Teismas sumokėtų pinigų avansu neįvardija. Nesudarius pagrindinės sutarties teismas vienu atveju pripažįsta, kad sumokėti pinigai tampa netesybomis ir gali būti įskaityti, kitais kartais laiko, jog tai kitas sutartimi nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimas. Ieškovo nuomone, netesybos, kaip civiliniame kodekse nustatyta prievolių užtikinimo priemonė, negali būti vienu metu ir kita sutartyje numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Iškilus civilinei atsakomybei kaltai šaliai tenka sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), tačiau nėra teisingas aiškinimas, jog pirkėjas, nesudaręs sutarties, neatgauna jau sumokėtų lėšų. Apeliantas sutinka, jog 14 000 Eur yra ne nuostoliai, o netesybos, tačiau teismo išvados, jog neturi būti nustatinėjamas netesybų dydis, neatitinka teisės normų reikalavimų dėl netesybų mažinimo ribos (kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) bei išplėtotos kasacinio teismo praktikos netesybų mažinimo klausimu.

9143.

92Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje turėjo būti nustatinėjami atsakovo dėl sutarties neįvykdymo (pagrindinės sutarties nesudarymo) patirti preliminarūs nuostoliai. Juo labiau, kad teismas sprendimo 19 punkte apsiėmė vertinti, ar sutartinės netesybos buvo aiškiai per didelės.

9344.

94Pasisakydamas dėl kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų apeliantas nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas neteisingai aiškino prievolių užtikrinimą bei prievolių pabaigą reglamentuojančias materialinės teisės normas, be pagrindo išplėtė prievolių užtikrinimo būdų sąrašą ir painiojo jį su prievolių pabaigos pagrindais. Civilinis kodeksas nenumato galimybės šalims susitarti dėl kitų, nei įstatymo nustatytieji, prievolių pabaigos pagrindų (CK IX skyrius). Įstatymas ir teismų praktika nenumato prievolės sugrąžinti avansą pabaigos, jį (avansą) pasilikus kaip mokėtinas netesybas. Tiek įstatyminės, tiek sutartimi numatytos prievolių užtikrinimo priemonės yra šalutinės prievolės. Jos turi būti vykdomos, turi būti pareikalaujamos įvykdyti ir savaime nepasibaigia. Akcesorinės prievolės pasibaigia bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais. Nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė grąžinti pirkėjui avansą galėjo pasibaigti įskaitymu. Į pirkėjui grąžintiną avansą galėjo būti įskaitytos pirkėjo mokėtinos netesybos (bauda), jeigu pirkėjui kiltų atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą, nes tik kaltam dėl preliminariosios sutarties pažeidimo pirkėjui taikoma atsakomybė. Tačiau priešingai nei prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, prievolių pabaigos pagrindų įstatyminis sąrašas yra baigtinis – susitarti dėl sumokėto avanso tapimo bauda ir jo „pasilikimo“, kaip prievolės pabaigos, negalima. Sutartyje aptarto dydžio bauda turėjo būti sumokėta, įkaityta, bet ne pasilikta apie tai nutylint. Prievolės sumokėti baudą įvykdymas įskaitymu turėjo būti aiškus ir nedviprasmiškas, tačiau atsakovas įskaitymo neatliko, nepranešė apie sumų pasilikimą.

9545.

96Nurodo, kad teismas neteisingai vertino trečiojo asmens sumokėtų 3 000 Eur grąžinimo galimybę ir netinkamai vertino CK 6.50 straipsnį. Pinigai trečiojo asmens sumokėti BUAB „Margolitt“ naudai, todėl neįvykus sandoriui (nesudarius pagrindinės sutarties) sumokėtų sumų sugrąžinimo reikalauti teisę turi tiek juos sumokėjęs (trečiasis) asmuo, tiek asmuo, kurio naudai jie buvo sumokėti, o trečiasis asmuo įgyja reikalavimo teisę į BUAB „Margolitt“. Teismas sprendime (22 punktas) savarankiškai nekvalifikavo 3 000 Eur grąžintinos sumos teisinio santykio, tik argumentavo ieškovo pateiktų teisės normų (CK 6.50 straipsnio ir CK 6.191 straipsni) netaikymą ginčui išspręsti. Ieškovo reikalavimo sugrąžinti jo naudai sumokėtus 3 000 Eur dėl pagrindinės sutarties nesudarymo tenkinimui įtakos neturi trečiojo asmens reikalavimo pareiškimas ieškovui.

9746.

98Tai, kad ieškovas bei trečiasis asmuo 1 000 Eur ir 3 000 Eur sumokėjo pagal preliminariąją sutartį po sutarties (ir jos priedo) termino pasibaigimo, neleidžia teismui sumokėtų sumų savaime kvalifikuoti kaip mokamų baudų. Pagal preliminariąją sutartį mokėtos pardavėjui sumos pirmiausia buvo mokamos kaip avansas, kaip dalis kainos už perkamą nekilnojamąjį turtą. Ir tik vėliau, esant pirkėjo kaltei dėl pagrindinės sutarties neįvykdymo, pirkėjui kyla prievolė mokėti netesybas (baudą). Šių 4 000 Eur įvertinimą kaip kainos dalies arba kaip dalies baudos lemia ne sumokėjimo momentas (po sutarties termino pabaigos), bet preliminariosios sutarties šalies kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo bei vėlesnis nukentėjusiosios šalies gautų sumų kaip netesybų įskaitymas. Sumokėtos po sutarties termino pabaigos sumos vertintinos kaip tolimesnis ieškovo siekis sudaryti pagrindinę sutartį.

9947.

100Teismo argumentuose dėl įskaitymo egzistuoja prieštaravimai. Jeigu įskaitymo instituto sąlygos negaliojo (sprendimo 25 punktas), tuomet neaišku, kokiu pagrindu pasibaigė atsakovo prievolė sugrąžinti ieškovui šio sumokėtą už perkamą nekilnojamąjį turtą kainos dalį, kai pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis liko nesudaryta. Teismas vienu atveju pripažįsta, kad pažeidęs sutartį ieškovas netesybas sumokėti privalo (kitaip tariant ieškovo prievolė turi būti įvykdyta arba kitaip pasibaigti), tačiau tuo pat metu sprendė, kad įskaitymas nereikalingas, nes ieškovas pasiliko sumokėtą sumą kaip netesybas. Apeliantas pareiškia, kad netesybų pasilikimas kaip prievolės pabaigos pagrindas neegzistuoja. Be kita ko, bylose, kurių nutartimis rėmėsi teismas, avansas buvo įskaitomas į netesybų sąskaitą, bet ne pasiliekamas.

10148.

102Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo BUAB „Margolitt“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo BUAB „Margolitt“ turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

10349.

104Atsakovas, pasisakydamas dėl rankpinigių, avanso ir sutarties užtikrinimo sąvokų nurodo, kad nesutinka su ieškovo pateiktu aiškinimu, jog pinigų perdavimo įsipareigojimo netinkamas įvykdymas neturi sukelti tapačių teisinių pasekmių, kokios kyla neįvykdžius tik preliminariajai sutarčiai būdingų įsipareigojimų. Atsiliepime nurodo, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad be užtikrinimo funkcijos, rankpinigiai atlieka dar dvi kitas svarbias funkcijas: apmokėjimo ir įrodomąją. Tik suma, atliekanti šias tris funkcijas, gali būti pripažinta rankpinigiais. Neatlikdama bent vienos iš šių funkcijų, sumokėta suma negali būti laikoma rankpinigiais. Tokiu atveju ją reikėtų pripažinti avansu toliau išdėstytais argumentais. Prievolių įvykdymo negalima užtikrinti rankpinigiais. Preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) įvykdymo rankpinigiais negalima užtikrinti todėl, kad ši sutartis yra organizacinė, todėl pagal preliminariąją sutartį šalių mokėjimo pareiga neatsiranda. Nesant tokios pareigos, sumokėta suma negali atlikti ir rankpinigiams būdingos mokėjimo funkcijos. Rankpinigiai atlieka ir įrodomąją funkciją – jų sumokėjimas patvirtina tarpusavio sutartį, iš kurios kilusi prievolė ir yra užtikrinama. Sutarties, kuriai nustatyta privaloma notarinė forma, nėra, kol ji nėra sudaryta notarine forma. Todėl suma, sumokėta iki notarinės formos sutarties sudarymo, negali būti laikoma rankpinigiais, nes ji neatlieka įrodomosios funkcijos. Tokiu atveju sumokėta suma laikytina avansu būsimų mokėjimų sąskaita. Preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai privaloma notarinė forma, gali būti užtikrinta kitais prievolių užtikrinimo būdais. Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatyta, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokias teisines pasekmes tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą. Iš preliminariosios sutarties 4 ir 5.1 punktų akivaizdu, kad šalys raštu susitarė dėl prievolės užtikrinimo netesybų forma, t. y. nustatė, kad preliminariosios sutarties 4.1 punkto pagrindu sumokėta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks atsakovui, kaip šalių aptartas ir atsakovo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.

10550.

106Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškovo kaltės pažeidus preliminariąją sutartį, nurodo, kad apelianto skunde minimą 2018 m. birželio 29 d. nutartį, kuria neva atsakovas nesirėmė ir kaip įrodymas tirtas nebuvo, į bylą pateikė būtent ieškovas su ieškiniu, iš pateiktų argumentų akivaizdu, kad teismo posėdžiuose šis įrodymas buvo tiriamas.

10751.

108Atsikirsdamas į apelianto argumentus dėl buvusio direktoriaus K. R. paaiškinimų, atsakovas nurodo, kad ieškovo atstovai (bankroto administratorius ir advokatas) nežino ir negali žinoti faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla ir preliminariosios sutarties vykdymu geriau nei ieškovo buvęs vadovas ir jos įgaliotas asmuo. Apeliaciniame skunde neigiama tai, ką patvirtina paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai – buvusio vadovo rašytinis paaiškinimas ir ieškovo kviesto liudytojo M. S. parodymai, kurie patvirtina, kad ieškovas neturėjo lėšų įsigyti butą suėjus preliminariosios sutarties terminui.

10952.

110Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pagal preliminariąją sutartį sumokėtus pinigus laikė avansu ir nepriskyrė jų prie prievolės užtikrinimo priemonių (sprendimo 11 punktas), tačiau teismas skundžiamo sprendimo 11 punkte tokių dalykų nekonstatavo. Be to, argumentai susiję su tuo, kad buvęs vadovas įmonės bankroto administratoriui neperdavė visų su įmone susijusių dokumentų (šiuo atveju – preliminariosios sutarties), nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie ieškovo kaltę teisingumo.

11153.

112Atsiliepime nesutinkama su apelianto teiginiais, jog ieškovas nebuvo kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kadangi tiek ieškovo buvęs vadovas, tiek įgaliotas asmuo patvirtino ir aiškiai suprato, kad ieškovas neturi lėšų įsigyti butą. Pažymėtina, kad pasirašius preliminariąją sutartį visi ankstesni šalių rengti ir svarstyti buto notarinių sutarčių projektai neteko teisinės reikšmės, apie notarinės pirkimo-pardavimo sutarties išsimokėtinai sudarymą neminima ir preliminariojoje sutartyje.

11354.

114Dėl apelianto argumentų, jog atsakovas visų pirma turėjo nutraukti preliminarią sutartį, o tik tada galėtų reikalaut netesybų, atsakovas nurodo, kad preliminarios sutarties 4 ir 5.1 punkte įtvirtinti skirtingi netesybų atsiradimo pagrindai, kurie niekaip nėra susiję su sutarties nutraukimu. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia to, kad ieškovo buvęs vadovas K. R. ir įgaliotas asmuo M. S. neginčijamai patvirtino, kad ieškovas neturėjo lėšų nupirkti butą, M. S. taip pat pripažino, kad šią aplinkybę žinojo ir atsakovas. Todėl nesuprantamos apelianto interpretacijos dėl notarinės sutarties rengimo, jos pasirašymo datos ir laiko derinimo, kai tam akivaizdžiai net nebuvo prielaidų. Šiuo atveju kaltė dėl notarinės sutarties nesudarymo negali būti perkeliama ieškovui, tikintis iš jo neracionalaus elgesio – rūpintis notarinės sutarties rengimu, pažymų gavimu, piniginių ir laiko sąnaudų, kai abi šalys puikiai žinojo, kad notarinė sutartis nebus sudaroma.

11555.

116Atsakovas ieškovo sumokėtos sumos negrąžino, šia suma preliminariosios sutarties 5.1 punkto pagrindu pasinaudodamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimu, pagrindinės sutarties nesudarius dėl ieškovo kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas preliminariojoje sutartyje nustatytą avanso dydžio baudą laikyti įskaityta į avansą.

11756.

118Ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas įgijo teisę pasilikti preliminariosios sutarties 4.1 punkto pagrindu sumokėtas sumas, kaip šalių iš anksto aptartus nuostolius (netesybas). Kadangi ieškovas pagal tos pačios sutarties nuostatas buvo perdavęs atsakovui 11 000 Eur avansą, tai atsakovas, turėdamas jam perduotus ieškovo pinigus, nebereiškė ir, remiantis preliminariosios sutarties 5.1 punktu nebeturėjo atskirai reikšti reikalavimo sumokėti netesybas, t. y. perduotus pinigus panaudojo (įskaitė) kaip netesybas pagal preliminariąją sutartį. Nurodytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, laikydamasis preliminariosios sutarties nuostatų, pasinaudojo joje numatytu prievolių įvykdymo užtikrinimu, o jam faktiškai pasinaudojus tokiu prievolių užtikrinimu, įskaitymas laikomas atliktu ir ieškovo prievolė sumokėti baudą atsakovui yra laikoma pasibaigusia tuo momentu, kai preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis. Tai patvirtina ir preliminariosios sutarties 5.1 punkto formuluotė „sutarties 4.1 punkto pagrindu sumokėta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks atsakovui, kaip šalių aptartas ir atsakovo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas“. Atsakovas buvo žodžiu ir SMS žinutėmis informavęs, kad šalių santykiai pasibaigė, o ieškovo sumokėtas avansas lieka atsakovui.

11957.

120Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jei įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis. Šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl įskaitymo formos (preliminariosios sutarties 5.1 punkto formuluotė). Tai rodo, kad atsakovas neprivalo reikšti atskiro reikalavimo dėl netesybų. Apie įskaitymą ieškovas buvo informuotas.

12158.

122Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio ir netesybų mažinimo atsakovas nurodo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Šiuo atveju, atsakovo vertinimu, tokie kriterijai yra - laisva šalių valia sudarant sutartį, ieškovas yra verslo subjektas. Preliminarioji sutartis buvo keičiama, pratęsiant sutarties įvykdymo terminą, tačiau nenustatyta, kad ieškovas sutarčių keitimo metu būtų kėlęs klausimą dėl sutartyje sulygtų netesybų dydžio ir (ar) jų pagrįstumo. Pratęsus preliminariosios sutarties terminą, šalių susitarimu netesybos buvo netgi padidintos. Be to, nemažinamos sumokėtos netesybos.

12359.

124Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo teisės į trečiojo asmens sumokėtas lėšas atsakovas nurodo, kad su tokiais argumentais nesutinka, kadangi CK 6.191 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, o ne tarp trečiojo asmens ir atsakovo ieškovo naudai, todėl toks apelianto reikalavimas yra nepagrįstas.

125IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12660.

127Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12861.

129Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl 14 000 Eur sumos, sumokėtos pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo.

13062.

131Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. birželio 2 d. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas – jį nupirkti. Sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 1 d. Prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kad bendra turto pirkimo – pardavimo kaina – 79 000 Eur.

13263.

133Sutarties dalyje „Rankpinigiai“ nurodyta, kad pasirašius šią sutartį pirkėjas sumoka pardavėjui 15 000 Eur rankpinigių į pardavėjo sąskaitą, pagrindinės sutarties sudarymo atveju ši suma įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą. Mokėjimas atliekamas dalimis, 5 000 Eur sumokami iki 2017 m. birželio 2 d. ir 10 000 Eur sumokami iki 2017 m. birželio 9 d. Vėlavimas bent 1 d. laikoma esminiu sutarties pažeidimu, kurio pagrindu ši sutartis nutraukiama, o iki tol pirkėjo sumokėta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtas minimalių nuostolių atlyginimas (sutarties 4 punktas). Sutarties 5 dalyje „Šalių atsakomybės sąlygos“ buvo numatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą ar vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 4.1 punkte numatyta rankpinigių suma, tai yra 15 000 Eur atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jis iš pardavėjo gautą sutarties 4.1 punkte numatytą rankpinigių sumą, tai yra 15 000 Eur turės grąžinti pardavėjui.

13464.

1352017 m. birželio 29 d. šalys, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas nevykdo preliminariosios sutarties sąlygų, tai yra neatliko mokėjimų, pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties, susitardamos pakeisti preliminarios sutarties 3.3, 4, 5.1 ir 5.2 punktus nustatant, kad bendra turto pirkimo – pardavimo kaina yra 78 000 Eur, pasirašius sutartį pirkėjas sumoka 17 000 Eur rankpinigių į pardavėjo sąskaitą, pagrindinės sutarties sudarymo atveju ši suma įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą sutarties 3.3 punkte. Mokėjimas atliekamas dalimis, 10 000 Eur sumokami iki 2017 m. birželio 30 d ir 7 000 Eur iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., vėlavimas bent viena diena laikomas esminiu sutarties pažeidimu, kurio pagrindu ši sutartis nutraukiama, o iki tol pirkėjo sumokėta suma atliks prievolės užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Tuo atveju, jeigu pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą ar vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 4.1 punkte numatyta rankpinigių suma, tai yra 17 000 Eur atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jis iš pardavėjo gautą sutarties 4.1 punkte numatytą rankpinigių suma, tai yra 17 000 Eur turės grąžinti pardavėjui.

13665.

137Preliminarią sutartį bei jos priedą ieškovo vardu pagal įgaliojimą pasirašė M. S.. Į bylą buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „Margolitt“, atstovaujamos K. R., M. S. išduotas įgaliojimas įgaliotinio vardu sudaryti ir pasirašyti įgaliotojui priklausančio bet kokio turto (kilnojamų ir nekilnojamų daiktų) pirkimo–pardavimo sutartį.

13866.

139Išrašas iš AB Swedbank sąskaitos patvirtina, kad UAB „Margolitt“ 2017 m. birželio 2 d. atsakovui pervedė 5 000 Eur, 2017 m. birželio 12 d. – 1 000 Eur, 2017 m. birželio 13 d. – 1 000 Eur, 2017 m. birželio 28 d. – 2 000 Eur, 2017 m. liepos 7 d. – 1 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 17 d. – 1 000 Eur, tai yra viso 11 000 Eur. Pavedimų paskirtyje nurodyta – preliminarioji 2017 m. birželio 2 d. sutartis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo E. V. 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakovui pervedė 3 000 Eur, pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – M. S. 2017 m. birželio 2 d. sutartis.

14067.

141Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Margolitt“ iškėlė bankroto bylą. Nutartyje konstatuota, kad UAB „Margolitt“ yra pateikusi 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenis, pagal kurios bendrovės turimas trumpalaikis turtas sudarė 40 267 Eur, turto iš viso 61 993 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 14 279 Eur, kurios sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikius įsipareigojimus. Nors UAB „Margolitt“ pagal pelno nuostolių ataskaitą turėjo 13 507 Eur pelną, tačiau tikėtina, kad 2015 metais finansinės atskaitomybės dokumentai neatspindi įmonės šios dienos finansinės padėties. Juridinių asmenų Registrui finansinės atskaitomybės dokumentai neteikiami jau trejus metus, nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus neįregistruotos, duomenų apie bendrovės kreditorius ir debitorius teismui nepateikta, 2017 m. gruodžio 27 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje įmonė nevykdo, priverstinio vykdymo procese skolos išieškoti antstoliui nepavyko. 2019 m. vasario 5 d. paaiškinime buvęs UAB „Margolitt“ vadovas K. R. nurodė, kad užsienio partneriams atsisakius tęsti numatytą ekspedijavimo veiklą, įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir preliminari sutartis toliau nebuvo vykdoma. Jokių raštiškų ar žodinių įspėjimų, kad sumokėtos įmokos bus ar yra įskaitomos už sandorio nevykdymą ar sutarties nutraukimą iš A. J. pusės nebuvo.

14268.

143Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 6 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įgijo už 65 452 Eur. Atsakovas butą pardavė 2019 m. vasario 20 d. už 94 300 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. vasario 17 d. atsakovas išdavė ieškovui paprastą terminuotą vekselį 2 500 Eur sumai, 2018 m. kovo 27 d. – 2 500 Eur sumai. Pagal 2016 m. gruodžio 5 d. įgaliojimą vekselį pasirašė M. S..

14469.

145Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nepasisakė dėl sumokėtos atsakovui sumos vertinimo. Nesudarius pagrindinės sutarties pirmosios instancijos teismas vienu atveju pripažino, kad sumokėti pinigai tampa netesybomis ir gali būti įskaityti, tačiau taip pat nurodė, jog tai kitas sutartimi nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimas. Apelianto teigimu, pirkėjo sumokėtos sumos galėjo atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo (netesybų) funkciją, tačiau šiai transformacijai nebuvo sutartyje aptartų sąlygų: pirma, pagal sutarties 4 punktą, vėlavimo sumokėti avansą pagrindu ši (preliminarioji) sutartis pardavėjo turėjo būti nutraukta, tačiau nutraukta nebuvo; antra, pagal sutarties 5.1 punktą prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijai realizuoti avanso pinigais nebuvo pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), taigi avansas netapo netesybomis.

14670.

147Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtina įvertinti, ar pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

14871.

149Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis). Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuosiuose santykiuose neatsiranda piniginės prievolės. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šalių išreikštą valią, įvertina, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-560/2018 ir kt.; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1674-524/2010).

15072.

151Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014).

15273.

153Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Taigi sutarčių laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė. Minėta, kad šalys 2017 m. birželio 2 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuri pakeista 2017 m. birželio 29 d. sutarties priedu, susitarta, kad pasirašius šią sutartį pirkėjas sumoka pardavėjui 15 000 Eur rankpinigių (pakeitimu suma padidinta iki 17 000 Eur) į pardavėjo sąskaitą, pagrindinės sutarties sudarymo atveju ši suma įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą. Mokėjimas atliekamas dalimis. Vėlavimas bent 1 d. laikoma esminiu sutarties pažeidimu, kurio pagrindu ši sutartis nutraukiama, o iki tol pirkėjo sumokėta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtas minimalių nuostolių atlyginimas (sutarties 4 punktas). Sutarties 5 dalyje „Šalių atsakomybės sąlygos“ buvo numatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą ar vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 4.1 punkte numatyta rankpinigių suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tai yra ši suma liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.

15474.

155CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas (sprendimo 13 punktas) ieškovo sumokėtą sumą pagrįstai laiko netesybomis, tokios sutarties formuluotės atitinka įstatymo nuostatas, o netesybos ir yra viena iš prievolės įvykdymo užtikrinimo formų. Matyti, kad šalys aiškiai susitarė, jog pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai likus nesudarytai, ieškovo sumokėta suma lieka atsakovui kaip netesybos, tą patvirtina minėtų nuostatų formuluotės, jog sumokėta suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.

15675.

157Sutiktina su pozicija, kad sutarties 4 ir 5.1 punktų sąlygos reguliuoja skirtingas preliminariosios sutarties vykdymo situacijas – sutarties 4 punkte nurodyti padariniai dėl esminio pirkėjo padaryto sutarties pažeidimo, kurį atlikus pardavėjas įgyja teisę sutartį nutraukti (CPK 6.217 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu 5.1 punkte numatyta situacija, kuomet preliminarioji sutartis pasibaigia dėl to, jog pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės (CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia). Tokiu būdu kaip netesybos sumokėta suma pardavėjui jam ir pasilieka (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaltės nustatymas yra esminė prielaida, kurią nustačius galima padaryti išvadą, kad pardavėjas pagrįstai vadovavosi Sutarties 5.1 punktu ir pasiliko jam sumokėtas netesybas.

15876.

159Apeliantas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtent dėl pirkėjo kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Nurodo, kad pardavėjas neįvykdė savo pareigos neužsakė pažymos nekilnojamojo turto pardavimui, nesusitarė dėl laiko notarų biure sutarčiai patvirtinti, nepranešė preliminaraus laiko ieškovui, taigi nebendradarbiavo, tuo tarpu teismas nepagrįstai nustatė, kad pirkėjas pagrindinės sutarties sudarymo dieną neturėjo pakankamai pinigų bei objektyviai neturėjo galimybių sudaryti pagrindinės sutarties. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, nustatantys, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai bei nustatytais terminais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje detalizuota, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pažymėtina, pirkėjas turėjo pareigą sumokėti atitinkamas pinigų sumas, kurių savalaikis neįmokėjimas pagal šalių sudarytą sutartį laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Pagal sutarties priedą Nr. 1, 10 000 Eur turėjo būti sumokami iki 2017 m. birželio 30 d ir 7 000 Eur - iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Byloje esantis banko išrašas patvirtina, kad iki rugpjūčio 1 d. nebuvo sumokėta sutartyje numatyta rankpinigių suma, taigi jau vien dėl to pirkėjas yra laikomas iš esmės pažeidusiu preliminariąją sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pardavėjas nesiėmė pakankamos bendradarbiavimo pareigos. Pažymėtina, kad preliminariojoje sutartyje nebuvo įtvirtinta, jog pardavėjas turi atlikti apelianto nurodomus veiksmus užsakyti pažymą nekilnojamojo turto pardavimui, susitarti dėl laiko notarų biure sutarčiai patvirtinti. Nors neneigiama pardavėjo pareiga aktyviai bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį, tačiau šio atveju reikalavimas pardavėjui atlikti formalius veiksmus, tokius kaip susitarti dėl sutarties pasirašymo laiko pas notarą (nors ir teigiama, kad pardavėjas buvo atsakingas už formalumus) laikytinas neadekvačius, kadangi akivaizdžiai matant, kad preliminaria sutartimi sulygtas avansas nurodytu terminu pardavėjui nebus sumokėtas, reikalauti iš pardavėjo, kad jis susitartų dėl vizito laiko, laikytinas pertekliniu, taigi pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės.

16077.

161Apelianto kaltę dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo pagrindžia ir tai, kad pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpiu apeliantas neturėjo finansinių galimybių tokios sutarties sudaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas deklaratyviai teigia, jog egzistavo visos prielaidos sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o taip pat apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nurodytai datai reikiamos pinigų sumos neturėjo. Visų pirma nesutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi (1 t., b. l. 6–7) bei joje nustatytomis aplinkybėmis dėl prastos įmonės finansinės būklės. Šį įrodymą pateikė pats apeliantas, be to, aplinkybę dėl apelianto finansinės būklės, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą). Taip pat nepagrįstas ir apelianto teiginys neva teismas nepagrįstai rėmėsi buvusio vadovo K. R. paaiškinimais (1 t., b. l. 11), kuris buvo tik formalus vadovas ir tikrosios padėties nežinojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir įrodomąją vertę suteikė paaiškinimams apie tai, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo dėl to, kad užsienio partneriai atsisakė tęsti ekspedijavimo veiklą. Nors apeliantas ir teigia, kad paaiškinimai buvo duoti praėjus ilgam laiko tarpui po ginčui aktualaus laikotarpio, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti tokių paaiškinimų patikimumu, juo labiau, tokius paaiškinimus pagrindžia pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirtas įrodymas - AB Swedbank sąskaitos išrašas, nurodantis, kad 2017 m. kredito apyvarta sudarė 156 656,52 Eur, sunkią finansinę padėtį bei negalėjimą vykdyti įsipareigojimų patvirtino ir liudytoju apklaustas M. S.. Skundo teiginys, kad už įsigytą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį mokėti būtų galėjęs ir ieškovo atstovas pagal įgaliojimą M. S., laikytinas gynybine pozicija, kadangi galimas pagrindinės sutarties tinkamas vykdymas nepaneigia to, kad preliminarioji sutartis buvo vykdoma netinkamai ir neeliminuoja apelianto kaltės. Apelianto negalėjimą vykdyti preliminariosios sutarties tik dar labiau patvirtina tai, kad jam laiku nesumokėjus avanso, trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. įmokėjo 3 000 Eur sumą, taigi, apeliantas pats buvo nepajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

16278.

163Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad teismas jam nepriteisė 3 000 Eur, kuriuos už jį sumokėjo trečiasis asmuo, nurodo, kad teismas netinkamai vertino CK 6.50 straipsnį. Apelianto teigimu, pinigai trečiojo asmens sumokėti BUAB „Margolitt“ naudai, todėl neįvykus sandoriui (nesudarius pagrindinės sutarties) sumokėtų sumų sugrąžinimo reikalauti teisę turi tiek juos sumokėjęs (trečiasis) asmuo, tiek asmuo, kurio naudai jie buvo sumokėti, o trečiasis asmuo įgyja reikalavimo teisę į BUAB „Margolitt“. Su tokiais argumentais nesutiktina. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, taigi tokia nuostata sudarytų prielaidą nebent trečiajam asmeniui savarankiškai kreiptis dėl skolos priteisimo, tuo tarpu apelianto prašymas jam priteisti trečiojo asmens įmokėtus pinigus, neturint įgaliojimo bei teisės veikti trečiojo asmens vardu, yra visiškai nepagrįstas.

16479.

165Apeliantas teigia, kad netesybos yra per didelės, o teismai turi pareigą kontroliuoti netesybų dydį, taip pat teigia, kad byloje turėjo būti nustatinėjami atsakovo dėl sutarties neįvykdymo (pagrindinės sutarties nesudarymo) patirti preliminarūs nuostoliai.

16680.

167Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

16881.

169Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

17082.

171Iš pateiktų įstatymo nuostatų bei teismų praktikos matyti, jog bendroji taisyklė yra ta, kad jeigu jau šalys susitarė dėl netesybų sutartyje (primintina, kad preliminariąja sutartimi taip pat nedraudžiama susitarti dėl netesybų) tai kreditoriui, šiuo atveju atsakovui, nekyla pareiga įrodinėti (papildomai pagrįsti) šių nuostolių dydžio kadangi tai jau savaime pripažintina minimaliais nuostoliais (žr. nutarties 80 p. nurodytą praktiką). Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta netesybų mažinimo išimtis - netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

17283.

173Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, savo jurisprudencijoje išaiškino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtinta, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2732005).

17484.

175Situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktą, kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Esminis šių normų (ne) taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju konstatavus faktą, kad ieškovės sumokėtos įmokos buvo skirtos netesyboms sumokėti, bei sprendžiant, ar ieškovės sumokėtos netesybos atsižvelgiant į CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasmę gali būti laikomos sumokėtomis, turi būti tiriama ir vertinama, ar ieškovė netesybas sumokėjo geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Šiuo atveju ginčo dėl to nėra, kad 14 000 Eur iš 17 000 Eur sulygtų netesybų yra sumokėtos pardavėjui ir jos sumokėtos gera valia, dvejos įmokos net sumokėtos praleidus mokėjimo terminą – 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 17 d. (žr. nutarties 66 punktą), be to, net ir apeliaciniame skunde apeliantas neginčija to, kad sumokėtos sumos laikytinomis netesybomis (žr. pvz. apeliacinio skundo 27 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi, nėra pagrindo svarstyti netesybų mažinimo klausimą, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.

17685.

177Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto sumokėtą sumą vertino kaip netesybas, kurios pagal šalių sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį lieka atsakovui kaip minimalių nuostolių atlyginimas tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės, o spręsti dėl netesybų mažinimo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17886.

179Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo apeliantui priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teisę į bylinėjimosi išlaidas įgijo atsakovas. Atsakovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė teisinės paslaugos ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Mokėjimo realumą patvirtina 2019 m. gruodžio 12 d. sąskaitos išrašas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas koeficientas yra 1,3, taigi maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą būtų 1 675,7 Eur (1 289 Eur x 1,3). Prašoma priteisti suma neviršija maksimalių dydžių, laikytina proporcinga ir protinga, todėl priteistina atsakovui iš ieškovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

180apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Margolitt“ apeliacinį skundą atmesti.

181Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

182Priteisti atsakovui A. J. (a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Margolitt“ (į. k. 302832600) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 6. 2.... 7. Nurodė, kad 2017 m. birželio 2 d. tarp ieškovo, atstovaujamo M. S. ir... 8. 3.... 9. Šalys susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovui 15 000 Eur avansą dalimis... 10. 4.... 11. 2017 m. birželio 29 d. šalys pasirašė preliminariosios sutarties priedą,... 12. 5.... 13. Nekilnojamo daikto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki... 14. 6.... 15. Atsakovas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu gavo ieškovo 1 000 Eur ir... 16. 7.... 17. Ieškovas teigė, kad egzistuoja visos CK 6.242 straipsniui taikyti reikalingos... 18. 8.... 19. Ieškovas teigė, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją - jis... 20. 9.... 21. Ieškovas nurodo, kad, atsakovo teigimu, jis sumokėtos sumos negrąžino, nes... 22. 10.... 23. Ieškovas teigia, kad atsakovas savo poziciją nepagrįstai grindžia kasacinio... 24. 11.... 25. Ieškovas teigė, kad įskaitymo esmė yra, jog prievolės pasibaigimui... 26. 12.... 27. Atsakovas savo teisę reikalauti sumokėti netesybas grindžia preliminariosios... 28. 13.... 29. Ieškovas nurodė, kad atsakovas apskritai nepatyrė nuostolių dėl... 30. 14.... 31. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip... 32. 15.... 33. Nurodė, kad ieškovas, didindamas pradinio ieškinio reikalavimą nuo 11 000... 34. 16.... 35. Atsakovas pažymi, kad CK 6.191 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sudaręs... 36. 17.... 37. Atsakovas nurodo, kad šalys 2017 m. birželio 29 d. pasirašė... 38. 18.... 39. Ieškovas neginčija, kad yra sumokėjęs atsakovui tik 11 000 Eur, t. y.... 40. 19.... 41. Pažymėjo, kad remiantis preliminariosios sutarties 4 ir 5.1 punktais, yra... 42. 20.... 43. Ieškovas savo ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad atsakovas yra be teisinio... 44. 21.... 45. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovas butą... 46. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 47. 22.... 48. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. lapkričio 4... 49. 23.... 50. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, jog pagal preliminarią sutartį... 51. 24.... 52. Teismas, remdamasis šalių sudarytos preliminarios sutarties ir jos priedo... 53. 25.... 54. Teismas nurodė, kad esminę reikšmę turi priežastys, dėl kurių nebuvo... 55. 26.... 56. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminarioje sutartyje nebuvo... 57. 27.... 58. Teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo... 59. 28.... 60. Teismas, pasisakydamas dėl prašymo mažinti netesybas, nurodė, kad ieškovo... 61. 29.... 62. Šalys susitarė dėl 17 000 Eur netesybų dydžio. Teismas nurodė, kad... 63. 30.... 64. Ieškovas reikalavimą grąžinti E. V. sumokėtus 3 000 Eur grindė CK 6.191... 65. 31.... 66. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas nepagrindė, kokiu teisiniu... 67. 32.... 68. Ieškovas nurodė, kad 14 000 Eur turi būti priteisti iš atsakovo, nes... 69. II.... 70. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 71. 33.... 72. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė... 73. 34.... 74. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo sprendė, kad dėl pagrindinės... 75. 35.... 76. Buvęs vadovas K. R. 2019 m. vasario 5 d. paaiškinime nurodė, kad įmonės... 77. 36.... 78. Teigia, kad ieškovas buvo išdavęs įgaliojimą M. S. veikti ieškovo vardu,... 79. 37.... 80. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas pagal... 81. 38.... 82. Pagal preliminariosios sutarties ir jos pakeitimo sąlygas pirkėjo sumokėtos... 83. 39.... 84. Apelianto teigimu, esminis preliminariosios sutarties pažeidimas yra... 85. 40.... 86. Apeliantas nurodė, kad būtent atsakovas nesiėmė priemonių pagrindinei... 87. 41.... 88. Skunde nurodoma, kad teismas vienpusiškai vertino į bylą pateiktą ieškovo... 89. 42.... 90. Teismo pozicija dėl ieškovo sumokėtų atsakovui pinigų paskirties, ypač... 91. 43.... 92. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos... 93. 44.... 94. Pasisakydamas dėl kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 95. 45.... 96. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino trečiojo asmens sumokėtų 3 000 Eur... 97. 46.... 98. Tai, kad ieškovas bei trečiasis asmuo 1 000 Eur ir 3 000 Eur sumokėjo pagal... 99. 47.... 100. Teismo argumentuose dėl įskaitymo egzistuoja prieštaravimai. Jeigu... 101. 48.... 102. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovo... 103. 49.... 104. Atsakovas, pasisakydamas dėl rankpinigių, avanso ir sutarties užtikrinimo... 105. 50.... 106. Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškovo kaltės pažeidus preliminariąją... 107. 51.... 108. Atsikirsdamas į apelianto argumentus dėl buvusio direktoriaus K. R.... 109. 52.... 110. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma,... 111. 53.... 112. Atsiliepime nesutinkama su apelianto teiginiais, jog ieškovas nebuvo kaltas... 113. 54.... 114. Dėl apelianto argumentų, jog atsakovas visų pirma turėjo nutraukti... 115. 55.... 116. Atsakovas ieškovo sumokėtos sumos negrąžino, šia suma preliminariosios... 117. 56.... 118. Ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas įgijo teisę... 119. 57.... 120. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad įstatyme nenustatyta... 121. 58.... 122. Pasisakydamas dėl nuostolių dydžio ir netesybų mažinimo atsakovas nurodo,... 123. 59.... 124. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo teisės į trečiojo asmens sumokėtas... 125. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 126. 60.... 127. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320... 128. 61.... 129. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo... 130. 62.... 131. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir... 132. 63.... 133. Sutarties dalyje „Rankpinigiai“ nurodyta, kad pasirašius šią sutartį... 134. 64.... 135. 2017 m. birželio 29 d. šalys, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas nevykdo... 136. 65.... 137. Preliminarią sutartį bei jos priedą ieškovo vardu pagal įgaliojimą... 138. 66.... 139. Išrašas iš AB Swedbank sąskaitos patvirtina, kad UAB „Margolitt“ 2017... 140. 67.... 141. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d.... 142. 68.... 143. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas... 144. 69.... 145. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nepasisakė dėl... 146. 70.... 147. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtina įvertinti, ar... 148. 71.... 149. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių... 150. 72.... 151. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansą arba preliminariosios... 152. 73.... 153. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti... 154. 74.... 155. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti... 156. 75.... 157. Sutiktina su pozicija, kad sutarties 4 ir 5.1 punktų sąlygos reguliuoja... 158. 76.... 159. Apeliantas nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 160. 77.... 161. Apelianto kaltę dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo... 162. 78.... 163. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad teismas jam nepriteisė 3 000 Eur,... 164. 79.... 165. Apeliantas teigia, kad netesybos yra per didelės, o teismai turi pareigą... 166. 80.... 167. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 168. 81.... 169. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje... 170. 82.... 171. Iš pateiktų įstatymo nuostatų bei teismų praktikos matyti, jog bendroji... 172. 83.... 173. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258... 174. 84.... 175. Situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų... 176. 85.... 177. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 178. 86.... 179. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo apeliantui priteisti bylinėjimosi... 180. apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Margolitt“... 181. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 4... 182. Priteisti atsakovui A. J. (a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutuojančios...