Byla e2-46406-592/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, išnagrinėjęs ieškovų UAB „GECO Vilnius“, UAB „Aliejaus investicijų projektai“, UAB „T. P.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydami uždrausti atsakovui UAB „Vilniaus energija“ pačiam pagaminti ir tiekti ar/ir supirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų 70 056 MWh šilumos energijos 2016 metų lapkričio mėnesiui.

3Nurodo, kad ieškovai yra nepriklausomi šilumos gamintojai, nuolat parduodantys šilumos energiją šilumos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ pagal 2016-01-13, 2015-10-21 ir 2015-10-16 sudarytas šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovas savo internetiniame puslapyje www.vilniaus-enerqija.lt paskelbė, kad 2016 m. lapkričio mėnesio palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos integruoto tinklo CŠT sistemoje yra 2,65 euro ct/kWh. 2016-10-20 ieškovai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-10-04 nutarimu Nr. 03-202 patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 28.1 p. bei atsižvelgdami į atsakovo nustatytas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, atsakovui pateikė šilumos pardavimo pasiūlymus 2016 m. lapkričio mėn. CŠT sistemoje, pasiūlydami šilumos energijos kainą, lygią UAB „GECO Vilnius“ - 2,6492 euro ct/kWh, UAB „Aliejaus investicijų projektai“ - 2,649 euro ct/kWh ir UAB „T. P.“ - 2,6491 euro ct/kWh. UAB „Aliejaus investicijų projektai“ pasiūlė parduoti 17 136 MWh, o UAB „GECO Vilnius“ - 18 000 MVVh, UAB „T. P.“ - 34 920 MVVh šilumos energijos. Viso ieškovai pasiūlė atsakovui parduoti 70 056 MVVh šilumos energijos. Po pasiūlymų pateikimo, buvo nustatyta, kad atsakovas galimai netinkamai paskaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, t.y. jos pagal ieškovų atliktus paskaičiavimus turėjo būti lygios ne 2,65 euro ct/kVVh, o apie 3,2 - 3,3 euro ct/kWh. Ieškovai mano, kad atsakovas, skaičiuodamas 2016 m. lapkričio mėnesio palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas integruoto tinklo CŠT sistemoje, nepagrįstai jas sumažino. 2016-10-25 ieškovai pateikė prašymą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuriuo prašo (1) pripažinti UAB „Vilniaus energija“ vykdomą 2016 metų lapkričio mėnesio šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų procedūrą neteisėta, t.y. neatitinkančia teisės aktų reikalavimų; (2) įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ iš naujo organizuoti 2016 metų lapkričio mėnesio šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų procedūrą. Pažymi, kas ieškovų duomenimis, atsakovas per 2017 metus iš UAB „LITGAS“ planuoja supirkti 1 500 GVVh dujų, kas yra praktiškai dvigubai mažiau negu tuo atveju, jeigu rinkoje neegzistuotų nepriklausomi šilumos gamintojai. Teigia, kad 70 056 MWh šilumos energijos kiekis atitinka ieškovų pasiūlymuose nurodytą bendrą energijos kiekį, tačiau neapima kitų supirkime dalyvavusių asmens pasiūlyto šilumos energijos kiekio, todėl niekaip neįtakoja jų teisių ir teisėtų interesų.

4Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

5Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 147 str. 3 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai yra įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2003-06-19 civilinėje byloje Nr. 2-256/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2003-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415/2003).

6Iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jo priedų matyti, kad būsimo reikštino ieškinio dalykas yra siekis pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vykdomą 2016 metų lapkričio mėnesio šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų procedūrą neteisėta, t.y. neatitinkančia teisės aktų reikalavimų; įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti 2016 metų lapkričio mėnesio šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų procedūrą. Todėl prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ieškovai siekia uždrausti UAB „Vilniaus energija“ pačiam pagaminti ir tiekti ar/ir supirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų 70 056 MWh šilumos energijos 2016 metų lapkričio mėnesiui.

7Teismas, susipažinęs su ieškovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytais argumentais ir motyvais, neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovai, teigdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo, tikėtinai pagrindžia prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyką. Ieškovai prašyme nurodo, kad jie 2016-10-25 pateikė prašymą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuriuo prašo (1) pripažinti UAB „Vilniaus energija“ vykdomą 2016 metų lapkričio mėnesio šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų procedūrą neteisėta, t.y. neatitinkančia teisės aktų reikalavimų; (2) įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ iš naujo organizuoti 2016 metų lapkričio mėnesio šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų procedūrą, t.y. tarp šalių kilusiam ginčui teisės aktai nustato privalomą išankstinę neteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Tuo atveju, jei komisijos sprendimas bus nepalankus ieškovams, jie ketiną pareikšti ieškinį su analogiškai reikalavimais. Kadangi tarp šalių kilusiam ginčui yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka ir ieškovai šia tvarka pasinaudojo, tai kilęs ginčas tarp šalių gali būti išspręstas dar artimiausiu laiku ne teismine tvarka, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemones varžys ne tik atsakovo, bet ir ieškovų tolimesnius veiksmus dėl šilumos energijos supirkimo, taip pat gali padaryti žalą tretiesiems asmenims. Be to, ieškovai prašyme nurodo, kad šilumos energija iš jų bus supirkta, nors ir už mažesnę kainą, todėl nėra pagrindo teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių komisijos ir/ar teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo atveju, jei bus pažeisti ieškovų turtiniai interesai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovai gali reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

8Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas ir atmestinas (( - ) str. 1 d.).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str. teismas

Nutarė

10atmesti ieškovų UAB „GECO Vilnius“, UAB „Aliejaus investicijų projektai“, UAB „T. P.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai