Byla 2A-111/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje I. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-399-154/2011 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje I. V..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė E. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Nemuno vaistinė“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 1812,71 Lt turtinės žalos ir 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (t.1, b.l. 1-11). Nurodė, kad 2008 m. sausio 2 d. buvo priimta dirbti į UAB „Nemuno vaistinė“ „Camelia“ vaistinės filialą Radviliškio mieste farmakotechniko pareigoms pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 1937. Su ja buvo sudarytos dar dvi darbo sutartys Nr. 1949 ir Nr. 1960 Lt. 2009 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas pareikalavo pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. Vidaus audito ataskaitoje nurodytų pažeidimų. 2009 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas priėmė įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, o 2009 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino UAB „Nemuno vaistinė“ personalo direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymus, ieškovės į darbą negrąžino, priteisė iš atsakovo išeitinę pašalpą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, po 5 174,78 Lt per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2008 m. sausio 2 d. nesudarydamas jai tinkamų darbo sąlygų, o nuo 2009 m. kovo mėnesio pabaigos pradėjęs jos terorizavimą įvairiais patikrinimais, neteisėtais ir nepagrįstais reikalavimais, be pagrindo 2009 m. rugpjūčio 12 d. atleisdamas ją iš darbo, dėl ko jai teko ilgą laiką bylinėtis teisme ir dėl ko ji neteko pasitikėjimo savimi, kitais asmenimis, patyrė psichologinę prievartą, buvo pažeminta, suniekinta. Dėl šių atsakovo veiksmų akivaizdžiai pablogėjo jos sveikata, atsirado nerimas, prasidėjo širdies „permušimai“, dėl ko teko gydytis. Dėl psichologinės būsenos ir vis blogėjančios sveikatos namuose nebegalėjo pasirūpinti dviem savo vaikais, neturėjo jėgų tvarkyti buitinius reikalus. Dėl nuolat patiriamų darbdavio „represinių“ veiksmų, 2009 m. gegužės 18 d. labai rimtai susirgo, 6 savaites gydėsi ligoninėje, turėjo išlaidų vaistams. Iškilus konfliktui su I. V. dėl dokumentų, pastaroji net pagrasino užmušti, dėl ko buvo iškviesta policija. Ieškovė nurodė, kad jautėsi sugniuždyta, nebenorėjo gyventi, sutriko miegas, nebegalėjo normaliai formuluoti mintis, sutriko atmintis. Būdama labai blogos savijautos turėjo paduoti ieškinį teismui dėl neteisėto atleidimo, turėjo susirasti advokatą, važinėjo pas advokatą iš Radviliškio į Šiaulius, rinko dokumentus. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo veiksmais padarė didžiulę psichotraumą visam gyvenimui, nes prarado gyvenimo džiaugsmą, nublanko džiugesys, sutriko socialinis funkcionavimas. Atsakovo „egzekucijų”, susidorojimo, ieškovės žeminimo kaip specialistės, kaip moters, kaip žmogaus, kaip motinos sukeltas pasekmes turėjo likviduoti gydytojai. Ieškovė buvo gydoma Radviliškio PSPC, vėliau, būklei negerėjant, buvo gydoma Šiaulių ligoninės dienos stacionare. Kad būtų pigiau, į ligoninę kiekvieną dieną važinėjo automobiliu, todėl turėjo didelių išlaidų ne tik kurui, bet ir vaistams. Iš patirto streso, patirto šoko, gydytojų teigimu išeiti galima tik po trejų metų ir po intensyvaus gydymo. Ieškovė ieškojosi darbo, tačiau atsakovas buvo paskleidęs ją kompromituojančias žinias, todėl jis savo veiksmais atėmė ne tik įgytą specialybę, bet ir licenciją užsiimti farmacine veikla, todėl buvo paniekinta, nuvertintas autoritetas, pasmerkta žlugimui. Dėl to ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 900 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė ir turtinę žalą, nes kiekvieną dieną turėjo važinėti pas gydytojus į Šiaulius ir grįžti į namus, važiuoti pas teisininkus dėl bylos, todėl išleido 1 156,77 Lt kelionei. Pašto išlaidos sudaro 128,85 Lt, o vaistams išleido 527,09 Lt. Todėl prašo iš atsakovo priteisti ir 1 812,71 Lt turtinės žalos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei E. P. iš atsakovo UAB „Nemuno vaistinė“ 3000 Lt neturtinės ir 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė (t. 2, b.l. 61-72). Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmai, kuriuos ieškovė vertina kaip neteisėtus ir dėl kurių reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, jau buvo įvertinti civilinėje byloje Nr. 2-49-766/2010 išnagrinėtoje Radviliškio rajono apylinkės teisme 2010 m. vasario 25 d. spendimu, kuris buvo patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka, todėl šalims turi prejudicinę reikšmę. Atsižvelgiant į teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad neturi pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kitaip, t.y. pripažinti, kad atsakovas ar jo darbuotojai, tikrindami ieškovės darbą, reikalaudami laikytis atitinkamų lokalinių (vidaus) norminių aktų, reikalaudami paaiškinimų ar atsakingų darbuotojų nurodymų vykdymo, tyčiojosi iš ieškovės, ar kokiu nors būdu siekė pakenkti jos sveikatai, ją įžeisti ar pažeminti. Ieškinyje nurodytas darbines situacijas, išskyrus jos atleidimą iš darbo dėl atsakovo pritaikytos per griežtos drausminės nuobaudos, teismas vertino kaip normalius darbinius santykius, kurie turėjo būti spendžiami atsakovo lokaliniais aktais nustatyta darbo tvarka ir į kuriuos ieškovė reagavo neadekvačiai, pati sau būdama susiformavusi išankstinę nuostatą, kad bet kokiu atsakovo veiksmu, pokalbiu, kontaktu ir pan., jai norima pakenkti, jos atsikratyti kaip darbuotojos, ją įžeisti. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos darbinės situacijos neduoda pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo nurodymu atsakovo darbuotojai ieškovės atžvilgiu atliko konkrečius tyčinius veiksmus, siekdami jai padaryti žalą. Nors ieškovė nurodė, kad jos sveikata pablogėjo dėl konfliktų darbe, tačiau nesant atitinkamos medikų išvados, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės sveikata pablogėjo nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2009 m. rugpjūčio 5 d. dėl atsakovo kaltės. Ieškovės sveikatos pablogėjimą taip pat galėjo sukelti didelė įtampa, nes ieškovė dirbo dideliu krūviu, mokėsi Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto vakarinėse studijose, viena rūpinosi dviem vaikais. Tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimu nustačius, kad ieškovė 2009 m. rugpjūčio 12 d. iš darbo atleista neteisėtai, teismas pripažino, kad dėl to ieškovė patyrė neturtinę žalą ir įgijo reikalavimo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl ieškovei iš atsakovo už neteisėtą atleidimą iš darbo priteisė 3000 Lt neturtinės žalos, kas teismo manymu, atitinka formuojamą teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas tokią sumą nustatė atsižvelgdamas į ieškovės patirtus pergyvenimus, į patirtą psichologinę įtampą dėl bylinėjimosi su atsakovu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio bei kitus nepatogumus, kuriuos sukėlė neteisėtas atleidimas iš darbo. Taip pat atsižvelgė į tai, kad pagal pateiktus E. P. medicininius dokumentus, jos sveikatos būklė ženkliau pablogėjo būtent atleidimo iš darbo laikotarpiu.

8Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę, nurodytą teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose, pateiktus vaistų pirkimo čekius, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 527,09 Lt išlaidų vaistams priteisimo yra pagrįstas. Taip pat įvertinęs ieškovės pateiktus apmokėjimo už nupirktą kurą automobiliui dokumentus, teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl turtinės žalos už transporto išlaidas priteisimo ir priteisė 472,91 Lt, nes ieškovė Šiauliuose ne tik gydėsi ir sprendė klausimus, susijusius su jos atleidimu ir nagrinėjama civiline byla, tačiau mokėsi Šiaulių kolegijos vakariniame skyriuje. Teismas reikalavimo dalį dėl 128,85 Lt pašto išlaidų priteisimo ir dalies kuro išlaidų priteisimo netenkino, nes ieškovė nepateikė įrodymų dėl šių išlaidų pagrįstumo. Taigi, teismas ieškovei priteisė 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė E. P. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 75-78). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas ir jo darbuotojai privalėjo užtikrinti tinkamas apeliantei darbo sąlygas, aprūpinti chalatais, pasirūpinti sveikais, nesuskilusiais ir švariais langais, sudaryti teisingus, pilnai apiformintus grafikus, pateikti visus darbe būtinus dokumentus, tarp jų ir pareigines instrukcijas. Apeliantė teigia, kad privalomus vykdyti nurodymus atsakovas turi duoti suprantamai ir aiškiai išdėstytus, o ne per vieną dieną juos pakeisti kelis kartus, siekiant apeliantę sunervinti, išvesti iš pusiausvyros tam, kad ji negalėtų tiksliai atlikti savo tiesioginių pareigų.
  2. Nors trečiojo asmens I. V. darbo vieta buvo Klaipėdoje, tačiau ji 2009 m. pradžioje pradėjo vis dažniau būti apeliantės darbo vietoje, pastoviai nurodinėjo apeliantei kaip dirbti, ją žemino bei įžeidinėjo. Teismas šiuos faktus laikė normaliais darbiniais santykiais, o apeliantės elgesį įvardijo kaip pernelyg didelį jautrumą ir nervingumą reaguojant į trečiojo asmens išsakytus teiginius. Apeliantė nurodo, kad su tokiais teismo teiginiais nesutinka, nes jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
  3. Teismas turėjo vertinti visas faktines aplinkybes, kurios susiklostė nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki apeliantės atleidimo iš darbo, o ne apsiriboti tik vieninteliu argumentu, kad paskirtoji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo per griežta apeliantės atžvilgiu. Apeliantė teigia, kad ji nėra ligonė, juo labiau sutrikusios psichikos. Jos atžvilgiu nebuvo jokių nusiskundimų dėl darbo ar netinkamo elgesio su žmonėmis.
  4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė dirbo viena už tris, nebuvo supažindinta su pareiginėmis instrukcijomis, neįvertino, kiek išgyvenimų patyrė visus metus, būsenos po atleidimo bei į tai, ką patyrė jos vaikai. Teismas buvo šališkas atsakovo atžvilgiu, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
  5. Teismo priteistas 3 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg mažas, neatitinkantis net ir to vienintelio teismo įžvelgto atsakovo neteisėto veiksmo – atleidimo iš darbo kriterijaus. Teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, todėl sprendimas pakeistinas, priteistinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 900 000 Lt sumos.
  6. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia padarytą turtinę žalą. Apeliantė nurodo, kad ji siuntė dokumentus darbo inspekcijai, advokatams, prokurorams, visi pateikti dokumentų kopijavimo kvitai yra skirti tik atitinkamoms įstaigoms, susijusioms su apeliantės darbu. Transporto išlaidos taip pat susijusios su sveikatos atstatymu važinėjant į Šiaulių ligoninę, pas advokatus bei į darbo inspekciją Šiauliuose.

11Atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 82-85). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pripažino, kad apeliantė patyrė neturtinę žalą bei ją priteisė, kurios dydis atitinka didžiausias teismų praktikoje priteisiamas neturtines žalas analogiškose bylose.
  2. Apeliantė nenurodė jokių teisės aktų, kurie ginčijamu sprendimu buvo pažeisti, juo labiau argumentų, kaip teismas pažeidė materialinės teisės normas. Padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį apeliantė grindžia tik savo nuomone, pajautimu ir skaičiavimais, neįrodžius būtinų neva buvusio delikto elementų reikalaujamai sumai priteisti. Turtinę žalą teismas priteisė taip pat įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus.
  3. Teigti, kad atsakovas apeliantės atžvilgiu veikė neteisėtai iki priimant sprendimą atleisti apeliantę iš darbo dėl drausminės nuobaudos ir toks veikimas ieškovei darė neturtinę žalą, nėra pagrindo. Atsakovo teigimu, apeliantė pati netinkamai ir neadekvačiai reaguodavo į atsakovo ketinimus išsiaiškinti su apeliantės atliekamu darbu susijusias aplinkybes, nes atsakovo nurodymus vertino kaip siekimą „sunervinti, išvesti iš pusiausvyros“. Todėl Šiaulių apygardos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nagrinėjamoje byloje.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

15Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 900 000 Lt neturtinę ir 1 812,71 Lt turtinę žalą, kurią kildina iš darbo santykių, t.y. dėl netinkamų darbo sąlygų sudarymo, neteisėtų darbdavio bei jo darbuotojų reikalavimų jos atžvilgiu, netinkamo darbdavio bei jo darbuotojų elgesio su ja bei neteisėto atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė apeliantei 3 000 Lt neturtinės ir 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, tačiau apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad ieškinys turėjo būti tenkinamas visiškai.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Dėl neturtinės žalos atlyginimo

18DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

19Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad atsakovas nesudarė jai tinkamų darbo sąlygų, reiškė jos atžvilgiu neteisėtus reikalavimus, netinkamai jos atžvilgiu elgėsi bei neteisėtai atleido iš darbo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinyje nurodytos darbinės situacijos neduoda pagrindo priteisti apeliantei neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas ar jo darbuotojai apeliantės atžvilgiu atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, kurių rezultate apeliantei padaryta neturtinė žala, galinti būti įvertinta pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tokiame lygmenyje, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

20Apeliantė vaistinėje Radviliškyje pradėjo dirbti 2008 m. pradžioje. Iš apeliantės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ji nebuvo visiškai patenkinta darbo sąlygomis, darbo laiku, tačiau darbo sutarties nenutraukė, taip pat nėra duomenų, kad tarp jos ir darbdavio kurį laiką būtų kilę iš tikrųjų esminiai nesutarimai, konfliktai. Todėl svarstyti neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo galimybę paminėtu laikotarpiu nebūtų pagrindo. Pati apeliantė nurodo, kad esminiai nesutarimai bei konfliktai prasidėjo 2009 m. pavasarį (anot apeliantės – „perbėgo juoda katė“, „prasidėjo bandymas mane apdoroti“), t.y. apie keturis mėnesius iki atleidimo iš darbo ir faktiškai tai buvo susiję su atsakovo vadybininkės I. V. priekaištais, nurodymais ir pan. Tačiau pažymėtina, kad teismai, nagrinėję ginčą dėl apeliantės atleidimo iš darbo teisėtumo, yra konstatavę, jog atsakovas turėjo pagrindą reikšti pretenzijas dėl apeliantės darbo kokybės, o jos padarytus pažeidimus vertino jų šiurkštumo aspektu, padarydami išvadas, kad dėl darbo pareigų nevykdymo yra apeliantės kaltė, kuri reiškėsi neatsargumo forma. Teismai pripažino, kad buvo pagrindas apeliantei taikyti drausminę nuobaudą, tačiau kartu sprendė, kad paskirtoji drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - buvo per griežta, t.y. neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui, dėl to jos atleidimą iš darbo laikė neteisėtu. Taigi, galima manyti, kad bent jau tam tikra dalis (apeliantei palankiausiu atveju) reiškiamų atsakovo pretenzijų buvo pagrįsta. Akivaizdu, kad bet kuriai iš darbo sutarties šalių reiškiant viena kitai pretenzijas, daugeliu atveju kyla konfliktinė situacija, įtampa santykiuose, tačiau tam, kad tokioje situacijoje šalys galėtų pagrįstai reikalauti neturtinės žalos atlyginimo viena iš kitos, turėtų būtų konstatuoti kurios nors iš šalių veiksmai (su atitinkamomis pasekmėmis), kuriuos iš tikrųjų galima būtų įvertinti neteisėtais teisės aktų pažeidimų požiūriu, aiškiai prieštaraujančiais moralės normoms, pažeidžiančiais bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (DK 35 str. 1 d.) ir pan. Nagrinėjamu atveju tai konstatuoti teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo.

21Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde reikalavimą priteisti itin didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui, į darbines situacijas reaguodama labai jautriai, grindžia subjektyvia nuomone. Asmens jautrus reagavimas į problemas darbe, galimai dėl to neigiamos pasekmės savaime nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantės negatyvūs išgyvenimai kyla ne dėl vien nepagrįstai (anot apeliantės) reiškiamų pretenzijų, bet ir iš jos pačios netinkamai vykdytų darbinių funkcijų. Iš apeliantės dėstomų aplinkybių faktiškai matyti, kad daugumą atsakovo nurodymų ji vertino kaip siekimą „sunervinti, išvesti iš pusiausvyros“. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad apeliantės sveikata pablogėjo tik dėl jos nurodytų darbinių situacijų, kuriose darbdavys būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, ar dėl nepakankamai gerų darbo sąlygų. Iš byloje esančių ligos istorijų matyti, kad apeliantė dar ir iki įsidarbinimo pas atsakovą jau skundėsi tam tikrais sveikatos sutrikimais, 2007 m. vasario 27 d., 2007 m. kovo 6 d., 2007 m. kovo 9 d. konsultuota ir gydyta psichiatro. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados, jog apeliantė dėl atsakovo elgesio iki priimant sprendimą atleisti ją iš darbo patyrė neturtinę žalą, kuri turėtų būti įvertinta pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jos patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų, kurie būtų sąlygoti būtent neteisėtų atsakovų veiksmų, byloje surinkti įrodymai nepagrindžia.

22Apeliantė patirtą neturtinę žalą taip pat siejo su atsakovo elgesiu - jos neteisėtu atleidimu iš darbo. Pirmosios instancijos teismas dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteisė apeliantei 3 000 Lt neturtinę žalą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, priteisdamas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą, atsižvelgė į apeliantės patirtus pergyvenimus, į patirtą psichologinę įtampą dėl bylinėjimosi su atsakovu, kitus nepatogumus, kuriuos sukėlė neteisėtas atleidimas iš darbo bei į jos sveikatos būklę. Apeliantė, kvestionuodama šią teismo sprendimo dalį, nurodo, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra pernelyg mažas, teismas nepagrįstai sumažino jos prašomos neturtinės žalos dydį bei įvertino tik dalį byloje surinktų įrodymų. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

23Kaip minėta, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu apeliantės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, o apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai šį sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad apeliantės atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Todėl spręstina, kad atsakovas, atleisdamas apeliantę iš darbo, atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, taip pat yra nustatyta atsakovo kaltė atliekant šiuos neteisėtus veiksmus (CK 6.246, 6.248 str.). Nustačius ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žalos faktą bei priežastinį ryšį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas dėl neteisėto atleidimo iš darbo apeliantei priteisti neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.247 str., 6.250 str.). Tokios teismo išvados pagrįstumo kita šalis nekvestionuoja.

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 3 000 Lt neturtinės žalos, vadovavosi tiek bendraisiais teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, tiek neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgė į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Įvertinus teisminėje praktikoje tokios kategorijos bylose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas, matyti, kad paprastai, nesant išimtinių aplinkybių, neturtinės žalos dydis svyruoja 500 – 4 000 Lt ribose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2011, 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011). Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo kaip darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, nenukrypo nuo teisminės praktikos ir pagrįstai sprendė, kad 3 000 Lt neturtinės žalos kompensacija yra pakankama ir adekvati apeliantės pažeistų teisių gynimo priemone. Šiame kontekste pastebėtina, kad teisminėje praktikoje yra pripažįstama, kad ir vien tik teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

25Dėl turtinės žalos atlyginimo

26Apeliantė taip pat nurodė, kad patyrė 1 812,71 Lt turtinę žalą: 1156,77 Lt transporto išlaidos (važiavimas iš Radviliškio į Šiaulius pas gydytojus, teisininkus); 128,85 Lt pašto išlaidos (įvairios korespondencijos siuntimas įvairioms institucijoms) ir 527,09 Lt išlaidos vaistams. Pirmosios instancijos teismas priteisė 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, t.y. pripažino pagrįstu reikalavimą dėl 527,09 Lt išlaidų vaistams ir 472,91 Lt transporto išlaidų. Apeliantė, kvestionuodama šią teismo sprendimo dalį, nurodo, kad ji pateikė pakankamai rašytinių įrodymų pagrįsti visai jos prašomai priteisti turtinei žalai. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

27Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovė minėtiems reikalavimams pagrįsti pateikė į bylą pirkimo kvitus (t. 1, b.l. 31-36). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai prašo priteisti 1 156,77 Lt transporto išlaidų, nes iš pirkimo kvitų (t. 1, b.l. 35-36) negalima daryti išvados, kad apeliantė kurą naudojo tik važiavimui iš Radviliškio į Šiaulius pas gydytojus ir teisininkus. Juo labiau, kaip byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė ne tik Šiauliuose gydėsi, konsultavosi su teisininkais, bet ir mokėsi Šiaulių kolegijos vakariniame skyriuje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomas transporto išlaidas sumažino ir priteisė dalį reikalautų transporto išlaidų, t.y. 472,91 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliantės prašymas dėl 125,85 Lt pašto išlaidų. Apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodyta, kad apeliantė siuntė dokumentus darbo inspekcijai, advokatams, prokurorams, o visi pateikti dokumentų kopijavimo kvitai yra skirti tik atitinkamoms įstaigoms, susijusioms su apeliantės darbu. Apeliantė nenurodo, kokia konkreti korespondencija buvo siunčiama jos nurodytoms institucijoms, ar iš tikrųjų ją siųsti buvo būtina ir kaip šių dokumentų siuntimas įrodo atsakovo kokių nors veiksmų neteisėtumą. Todėl iš pateiktų kvitų negalima padaryti išvados, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų apeliantė patyrė nurodytas 128,85 Lt pašto išlaidas (CPK 178 str., 185 str.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dalies dėl 128,85 Lt pašto išlaidų ir dalies kuro išlaidų priteisimo.

28Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas. Todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikus jų dydį patvirtinančių įrodymų, šis atsakovo prašymas nenagrinėtinas (CPK 98 str. 1 d.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

31Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė E. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2008 m. sausio 2 d. nesudarydamas jai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės sveikatos būklę, nurodytą teismui... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė E. P. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Šiaulių... 11. Atsakovas UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 15. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 900 000 Lt neturtinę ir 1 812,71 Lt... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 18. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 19. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad atsakovas nesudarė jai tinkamų... 20. Apeliantė vaistinėje Radviliškyje pradėjo dirbti 2008 m. pradžioje. Iš... 21. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde reikalavimą priteisti... 22. Apeliantė patirtą neturtinę žalą taip pat siejo su atsakovo elgesiu - jos... 23. Kaip minėta, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d.... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas... 25. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 26. Apeliantė taip pat nurodė, kad patyrė 1 812,71 Lt turtinę žalą: 1156,77... 27. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178... 28. Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti...