Byla 2-678/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3538-390/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Grand SPA Lietuva“, „Drustila“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas BUAB „Murena“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. vasario 3 d. Susitarimą Nr. 22 bei 2009 m. vasario 23 d. Susitarimą, sudarytus tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Drustila“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Drustila“ 213 064,09 Lt, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo 213 064,09 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo nekilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą. Prašymą motyvavo tuo, kad skolos suma yra didelė, o ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios kreditorių interesai turi būti ginami.

5Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo BUAB „Murena“ ieškinio užtikrinimui 213 064,09 Lt reikalavimo ribose areštavo UAB „Drustila“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis. Areštavus lėšas, teismas uždraudė jomis naudotis, sustabdant išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.

6Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl 213 064,09 Lt priteisimo pareiškė bankrutuojanti įmonė. Reikšdamas turtinio pobūdžio reikalavimą, bankrutuojančios įmonės administratorius gina ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, t. y. viešąjį interesą, kurį ginti jį įpareigoja teisės normos (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8, 23 p.). Todėl teismas, nenagrinėdamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareikšto ieškinio pagrįstumo, turi teisę netenkinti administratoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir netaikyti tokio ieškinio užtikrinimui atsakovo turto arešto tik tuomet, kai yra neabejotinų duomenų apie atsakovo galimybę įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimą, nes priešingu atveju, tai reikštų teismo nepagrįstą atsisakymą ginti viešąjį interesą. Atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, ieškinio suma yra didelė, todėl teismas sprendė, jog teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, kadangi atsakovas, sužinojęs apie bylos iškėlimą teisme, gali bandyti paslėpti turimą turtą ar imtis kitų priemonių teismo sprendimo įvykdymui apsunkinti arba teismo sprendimo įvykdymą padaryti neįmanomu.

7Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Drustila“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos argumentus:

81. Atsakovas UAB „Drustila“ yra veikianti įmonė, jos turtas 2009 metais sudarė 1 408 023,00 Lt, o pagal vykdomas sutartis atsakovui mokėtinos sumos sudaro 1 159 031,21 Lt, todėl ieškovo reikalavimų suma (213 064,09 Lt) atsakovui UAB „Drustila“ nelaikytina didele.

92. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas nepagrįstai spręstas nepranešus atsakovui, kas sutrukdė teisingai išspręsti ieškovo prašymą.

103. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, kadangi dėl veikiančios įmonės lėšų arešto tiek atsakovas (jo komercinė veikla), tiek atsakovo darbuotojai bei su atsakovo veikla susiję asmenys patirs neigiamas pasekmes. Laikinosios apsaugos priemonės neigiamai veikia įmonės komercinę veiklą – vengiama arba atsisakoma pasirašyti darbų rangos sutartis, dėl ko įmonė netenka klientų ir tokiu būdu užsakymų bei pajamų.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Murena“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2009 metais atsakovas veikė nuostolingai, o pagal 2010 m. kovo 26 d. balansą atsakovo materialusis turtas sudaro tik 284 179 Lt ir pareikšto ieškinio suma atsakovui yra didelė. Tuo tarpu pirkėjų skolos UAB „Drustila“ gali būti grąžintos ne visa apimtimi.

12Atskirasis skundas netenkinamas.

13Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Teismų praktikoje grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, paprastai preziumuojama, kai ginčas vyksta dėl didelės reikalavimo sumos. Atitinkamai iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties aišku, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos būtent įvertinus ieškinio reikalavimo dydį, o taip pat ieškovo statusą (bankrutuojanti įmonė). Tiesa, ar reikalavimo suma laikytina didele, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į atsakovų turtinė padėtį, o atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad ieškinio suma nagrinėjamu atveju atsakovui nelaikytina didele. Tačiau iš byloje esančių duomenų aišku, kad, nors UAB „Drustila“ turtas 2009 metų duomenimis (b. l. 24) sudarė 1 408 023 Lt, tačiau didžiausią jo dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o ilgalaikis materialusis turtas sudarė tik 284 180 Lt, t. y. vos šiek tiek daugiau negu ieškinio reikalavimo nagrinėjamoje byloje suma (213 064,09 Lt). Tuo tarpu iš paties atsakovo pateiktų duomenų aišku, kad 2009 metais atsakovas veikė nuostolingai (b. l. 25).

14Be to, pažymėtina ir tai, kad apelianto turtas 2009 metais, lyginant su 2008 metais, taip pat buvo ženkliai (daugiau nei trečdaliu) sumažėjęs, o naujesnių, pagerėjusią turtinę padėtį atspindinčių duomenų apeliantas nepateikė. Tiesa, atsakovas nurodo, kad pagal vykdomas sutartis atsakovui mokėtinos sumos sudaro 1 159 031,21 Lt, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai rodo tik atsakovo kaip juridinio asmens veiklą ir nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties, nes gautinos pajamos nebūtinai yra tiesiogiai sietinos su įmonės pelnu.

15Apelianto teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, nes dėl to neigiamas pasekmes patirs tiek atsakovas, tiek su jo veikla susiję asmenys. Tačiau pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais suvaržymais, bet įstatymo numatytais atvejais jie yra leidžiami. Atitinkamai iš skundžiamos sutarties aišku, kad pirmiausia nutarta areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis. Tuo tarpu, kaip jau minėta, pagal balanso duomenis atsakovui priklauso ilgalaikis materialusis turtas, kurio vertė 2009 metų balanse atspindėta 284 180 Lt, o atsakovui 2009 metų duomenimis taip pat priklausė 229 222 Lt piniginės lėšos. Tokiu būtu pirmosios instancijos teismas areštuotino turto eilę nustatė vadovaudamasis ekonomiškumo principu, o jeigu antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį ir areštuotų tam tikrą dalį atsakovo piniginių lėšų, tai atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš areštuotų lėšų leista daryti išmokas, susijusias su darbo santykiais, privalomais mokėjimais VSDF, Privalomam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Taigi teigti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.), nėra pagrindo.

16Atsakovas taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai taikytos jam nepranešus, tačiau teisė spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui (CPK 148 str. 1 d.) priklauso teismui. Be to, nepranešimas atsakovams sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą pažeidė jo procesines teises, nėra pagrindo, o teisę būti išklausytam UAB „Drustila“ realizavo apeliacinės instancijos teisme.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai