Byla 2-967/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-886-622/2012, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iškelta restruktūrizavimo byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arctic group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-886-622/2012, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ iškelta restruktūrizavimo byla.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Plienas“ laikinai einanti direktoriaus pareigas B. B. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „Plienas“ akcininkai G. B. ir B. B. 2011 m. lapkričio 11 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo plano metmenis, pritarė bendrovės generalinio direktoriaus pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei. Pareiškimo pateikimo teismui tikslas yra sudaryti sąlygas UAB „Plienas“, kuri šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, atkurti įmonės mokumą, sumokėti skolas kreditoriams ir išvengti bankroto. Ieškovo manymu, UAB „Plienas“ atitinka visas sąlygas, nustatytas LR ĮRĮ 4 straipsnyje. Taip pat nurodė, jog anksčiau iškelta restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, kadangi nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas dėl svarbių ne nuo valdymo organo priklausančių aplinkybių. Pasak ieškovo, restruktūrizavimo plano metmenyse buvo nurodyta, kad pastatai Birutės g. 22, 22A, Kuosų g. 20, Klaipėdoje planuojami užbaigti statyti iki 2011-04-30, tačiau restruktūrizavimo bylos nutraukimo metu pastatai nebuvo priduoti pagal Statybos techninio reglamento 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ reikalavimus. Dėl to neįvykdžius restruktūrizavimo plano metmenų nuostatos dėl pastatų pridavimo valstybinei komisijai, nebuvo galima teikti tvirtinimui restruktūrizavimo plano. Šiuo metu minėti objektai priduoti ir Statybos užbaigimo aktas patvirtintas 2011-08-12.

5Trečiasis asmuo UAB „Arctic Group“ nesutiko su ieškovo ieškiniu iškelti atsakovui UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė kad pakartotinai kreiptis su materialiniu reikalavimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai įmonei restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta, neleidžiama. Pasak trečiojo asmens, draudžiama reikšti tapatų reikalavimą, grindžiamą ne tik tuo pačiu, bet ir kitu ieškinio faktiniu pagrindu, nes ieškinio tikslas jau buvo pasiektas. Naujų pagrindų iškelti restruktūrizavimo bylą nėra, o ieškovas paduoda teismui ieškinį grįsdamas jį iš esmės tais pačiais argumentais, todėl teismas turėtų jį atsisakyti priimti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. UAB „Plienas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė V. L.. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų dėl veiklos vykdymo ir tinkamo atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau įmonės ūkinė komercinė veikla nėra nutrūkusi, bankroto byla teismine tvarka neiškelta ir įmonė siekia išvengti bankroto (ĮRĮ 4 straipsnis.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad įmonės įsiskolinimai kreditoriams dideli, tačiau atsižvelgiant į situaciją, kad juridinio asmens savininkai, taip pat pagrindinis įmonės kreditorius – AB SEB bankas pritaria dėl įmonės restruktūrizavimo ir sutinka, jog įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, manytina, kad atsižvelgus į tai, kad įmonė nėra nutraukusi komercinės ūkinės veiklos, o pagal preliminarius restruktūrizavimo plano metmenų duomenis siekia pertvarkyti įmonės valdymą bei veiklą ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, tęsdama įmonės veiklą restruktūrizavimo plane numatytomis sąlygomis, yra pagrindas taikyti įmonei restruktūrizavimo teisės normas, siekiant užtikrinti visų įmonės kreditorių interesų gynimą per restruktūrizavimo procesą (ĮRĮ 4 ir 5 straipsniai.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens argumentais, jog neleidžiama pakartotinai kreiptis su materialiniu reikalavimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai įmonei restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta. Teismas pažymėjo, jog ĮRĮ 4 straipsnyje numatytos aplinkybės dėl kurių restruktūrizavimas negali būti pradėtas. Viena iš aplinkybių, neleidžianti pradėti restruktūrizavimo proceso, jeigu nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnio 5 punktas). Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovui UAB „Plienas“ restruktūrizavimo byla Klaipėdos apygardos teismo 2011-08-19 nutartimi nutraukta ne dėl to, jog buvo priimtas sprendimas baigti įmonės restruktūrizavimo bylą ir ne ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, o dėl to, jog nebuvo pateiktas teismo nustatytais terminais restruktūrizavimo planas. Teismas taip pat nesutiko su trečiojo asmens argumentu, jog draudžiama reikšti tapatų reikalavimą, grindžiamą ne tik tuo pačiu, bet ir kitu ieškinio faktiniu pagrindu, nes ieškinio tikslas jau buvo pasiektas. Teismas pažymėjo, jog įmonės restruktūrizavimo tikslas neapsiriboja restruktūrizavimo bylos iškėlimu. Tokias išvadas leidžia daryti ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, jog įmonės restruktūrizavimą reglamentuojančio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Teismas pažymėjo, kad CPK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas bylą nutraukus kreiptis į teismą galioja tik asmenims, kurie kreipiasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens pozicija, jog draudžiama kreiptis į teismą nutraukus bylą kitu pagrindu. Šis draudimas negalioja, jeigu ieškinys reiškiamas kitu pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį kitu faktiniu pagrindu ir nurodo aplinkybes, kurios trukdė tęsti pradėtą restruktūrizavimo procesą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog faktinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios buvo anksčiau atsakovui keliant restruktūrizavimo bylą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Arctic group“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Iškeliant restruktūrizavimo bylą nebuvo nagrinėjama ar išnyko tos aplinkybės, kurias pats ieškovas keliant restruktūrizavimo bylą pagal ankstesnį pareiškimą buvo nurodęs kaip pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

102. Pakartotinai kreiptis su materialiniu teisiniu reikalavimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai įmonei restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta, neleidžiama, nes restruktūrizavimo byla tai pačiai įmonei negali būti keliama (CPK 279 str. 4 d.). Šiuo atveju draudžiama reikšti tapatų reikalavimą, grindžiamą ne tik tuo pačiu, bet ir bet kokiu kitu ieškinio faktiniu pagrindu, nes ieškinio tikslas jau buvo pasiektas.

113. Ieškovo ieškinys atsakovui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra tapatus pagal savo elementus jau išnagrinėtam ieškiniui, kurio procesą teismai nutraukė nepasiekus susitarimo su kreditoriais (nepateiktas restruktūrizavimo planas). Įmonės subjektinės teisės galėtų būti ginamos tik reiškiant reikalavimą, kuris atitiktų įmonės finansinę situaciją restruktūrizavimo bylos iškėlimui, ir būtų pagrįstas, o ne reiškiant tapatų reikalavimą, kurį teismai jau pripažino nepagrįstu.

124. Klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotinas nagrinėti iš naujo, nurodant tirti: pirma, restruktūrizavimo plano metmenų pagrįstumą ir realumą, ir, antra, trečiojo asmens argumentus, įskaitant argumentus dėl įmonės nemokumo.

135. Šios bylos atveju teismas nenagrinėjo UAB „Plienas“ finansinių duomenų atitikimo (neatitikimo) įmonės nemokumui nustatyti, o apsiribojo tik tos aplinkybės konstatavimu, kad didžiausias kreditorius ir įmonės akcininkai pritaria, kad įmonė turi laikinų (o ne pastovių, nuolat besitęsiančių) finansinių sunkumų, ir kad įmonei keltina restruktūrizavimo byla. Šias teismo nurodytas aplinkybes turi konstatuoti pats teismas, ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

146. Teismo paskirta administratorė V. L. gali nesugebėti sklandžiai, kokybiškai ir operatyviai atlikti atsakovo restruktūrizavimo procedūrą, nes administruojant UAB „Plienas“ iškeltoje, bet nutrauktoje restruktūrizavimo byloje, nesugebėjo tinkamai vykdyti jam įstatymo nustatytų funkcijų, nes nustatyta tvarka ir terminais nepateikė restruktūrizavimo plano projekto tvirtinti teismui.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Plienas“ bei ieškovė UAB „Plienas“ laikinai einanti direktoriaus pareigas B. B. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis iškelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą pagrįsta įstatymu, teisės normų aiškinimo ir taikymo suformuota praktika, taip pat fakto aplinkybėms, tarp jų, visų pirma, naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. Tuo metu atskirojo skundo argumentai rodo, kad apeliantas netinkamai aiškina ĮRĮ ir CPK normas, netinkamai taiko suformuotą teismų praktiką taip pat neatsižvelgia į faktines bylos aplinkybes.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Įmonės restruktūrizavimo tikslui pasiekti taikomas ištisas priemonių kompleksas gaunant kreditorių pagalbą.

20Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, tai yra įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 str. 4 d.).

21Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d.).

22Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, atitinka įstatyme nustatytas sąlygas bei įvertinti, ar yra pagrindas bylą iškelti. Tačiau neturi apsiriboti vien formaliu patikrinimu, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnyje nurodyti dokumentai, ar tie dokumentai formaliai tenkina ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, o privalo įsitikinti, ar pateikti dokumentai yra teisėti ir tinkami, priimti įvertinus pačios įmonės, jos kreditorių interesus ir kreditorių galimybes teikti nuolaidas skolininkui.

23Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje UAB "Baltijos žuvys" Direktorius A. Ž. v. UAB "Baltijos žuvys", bylos Nr. 3K-3-496/2009). Teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ įtvirtintus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau ir įvertina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Turinčiai finansinių sunkumų įmonei tai – sudėtingas uždavinys, todėl teismas turėtų įvertinti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų esminių priemonių turinį ir tai, kaip kiekviena iš šių priemonių galės būti įgyvendinama realiomis sąlygomis ir prisidės prie įmonės veiklos, mokumo atkūrimo, atsiskaitymo su kreditoriais. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. ŽŪB "Agrowill Eimučiai", bylos Nr. 3K-3-263/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasacinis teismas šias nuostatas suformulavo galiojant ankstesnei ĮRĮ redakcijai, tačiau šios išvados yra aktualios taip pat ir nagrinėjamu klausimu.

24Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamos nutarties motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, sutinka su apelianto argumentais, jog teismas nepakankamai įvertino tai, ar egzistuoja sąlygos iškelti UAB „Plienas“ restruktūrizavimo bylą, išsamiai neanalizavo atsakovo finansiniuose dokumentuose esančių duomenų, restruktūrizavimo plano metmenų, esminių priemonių, kuriomis įmonė planuoja siekti išsaugoti ir plėtoti veiklą, atkurti mokumą. Taigi teismas nagrinėjamu atveju formaliai taikė įstatymą, vertindamas tik tam tikrus duomenis ir nepasisakydamas dėl kitų esminių aplinkybių bei šių aplinkybių visumos (CPK 265 str.).

25Nors galiojanti ĮRĮ redakcija tiesiogiai nesieja įmonės restruktūrizavimo bylos inicijavimo sąlygų ir tvarkos su teisiškai oficialiu kreditorių pritarimu, kaip tai buvo reglamentuota iki 2010-10-01 galiojusioje ĮRĮ redakcijoje, tačiau ĮRĮ normos privalo būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į restruktūrizavimo paskirtį ir siekiamus tikslus. Galiojančios ĮRĮ redakcijos normos, šį procesą taip pat betarpiškai sieja su įmonės kreditorių pagalba (ĮRĮ 2 str. 1 d.). Šią normą sistemiškai aiškinant su ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sąlyga pradėti restruktūrizavimą matyti, kad toks procesas įmanomas tik gaunant įmonės kreditorių pagalbą (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, turi pareigą rūpestingai ir atidžiai įvertinti kreditorių pareikštus argumentus dėl pateiktų metmenų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kaip vieną iš pagrindinių motyvų iškeliant restruktūrizavimo nutartį nurodė, kad pagrindinis įmonės kreditorius – AB SEB bankas pritaria dėl įmonės restruktūrizavimo ir sutinka, jog įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius AB SEB bankas 2012 m. vasario 15 d. raštu (71 b.l., t. 2) informavo Klaipėdos apygardos teismą, kad nėra pritaręs UAB „Plienas“ restruktūrizavimui. Kreditorius rašte nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina UAB „Plienas“ 2012 m. vasario 2 d. raštas, kuriame pati įmonė patvirtina, jog teiginys, kad AB SEB bankas pritaria UAB „Plienas“ restruktūrizavimui, nėra teisingas ir pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsirado dėl techninės klaidos. Taigi, nurodytos aplinkybės iš dalies paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus.

26Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nenagrinėjo UAB „Plienas“ finansinių duomenų atitikimo (neatitikimo) įmonės nemokumui nustatyti bei restruktūrizavimo plano metmenų pagrįstumo ir realumo, o apsiribojo tik tos aplinkybės konstatavimu, kad didžiausias kreditorius ir įmonės akcininkai pritaria, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas tik formaliai vertino ar pateikti metmenys atitinka įstatymo reikalavimus, tačiau juose numatytų mokumo atkūrimo priemonių nevertino ir dėl jų nepasisakė (CPK 265 str.), taip pat nevertino ir nepasisakė ar įmonė yra moki.

27Apeliantas atskirąjį skundą taip pat argumentavo tuo, jog pakartotinai kreiptis su materialiniu teisiniu reikalavimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai įmonei restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta, neleidžiama, nes restruktūrizavimo byla tai pačiai įmonei negali būti keliama (CPK 279 str. 4 d.). Šiuo atveju draudžiama reikšti tapatų reikalavimą, grindžiamą ne tik tuo pačiu, bet ir bet kokiu kitu ieškinio faktiniu pagrindu, nes ieškinio tikslas jau buvo pasiektas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo bylos iškeliamos ir nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui, yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su restruktūrizavimo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Todėl teisėjų kolegija laiko, jog ĮRĮ nedraudžia įmonėms, atsiradus naujoms aplinkybėms dėl įmonės atitikimo ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimams, pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju teismas privalo iš naujo išsamiai įvertinti visus įmonės finansinius duomenis, metmenyse numatytų priemonių įmonės mokumui atkurti realumą, tačiau būtent šios pareigos pirmosios instancijos teismas ir neatliko, nepasisakė dėl visų šiuo klausimu svarbių aplinkybių.

28Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB "Vaivorykštė" v. UAB "Revinė", bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

29Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad teismas neatliko pareigos kompleksiškai išnagrinėti įmonės ūkinę finansinę būklę apibūdinančius duomenis neatsiejamai nuo metmenyse pateikiamų priemonių ir tik tuomet spręsti dėl šių metmenų realumo, o dėl šios priežasties byloje būtinų ištirti ir nustatyti itin daug teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad yra neatskleista bylos esmė, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

30Dėl tokio apeliacinio teismo sprendimo kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

32Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė UAB „Plienas“ laikinai einanti direktoriaus pareigas B. B.... 5. Trečiasis asmuo UAB „Arctic Group“ nesutiko su ieškovo ieškiniu iškelti... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. UAB „Plienas“ iškėlė... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Arctic group“ prašo panaikinti... 9. 1. Iškeliant restruktūrizavimo bylą nebuvo nagrinėjama ar išnyko tos... 10. 2. Pakartotinai kreiptis su materialiniu teisiniu reikalavimu dėl... 11. 3. Ieškovo ieškinys atsakovui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra... 12. 4. Klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotinas nagrinėti... 13. 5. Šios bylos atveju teismas nenagrinėjo UAB „Plienas“ finansinių... 14. 6. Teismo paskirta administratorė V. L. gali nesugebėti sklandžiai,... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Plienas“ bei ieškovė... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 19. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje... 20. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė... 21. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą,... 22. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė,... 23. Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir... 24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamos nutarties motyvus ir jų... 25. Nors galiojanti ĮRĮ redakcija tiesiogiai nesieja įmonės restruktūrizavimo... 26. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nenagrinėjo UAB „Plienas“... 27. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat argumentavo tuo, jog pakartotinai... 28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 29. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai,... 30. Dėl tokio apeliacinio teismo sprendimo kiti atskirojo skundo argumentai tampa... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir...