Byla 3K-3-263/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Litagros prekyba“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės ,,Agrowill Eimučiai“ pirmininko A. Labino ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei ,,Agrowill Eimučiai“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo (atsakovo kreditorius) ginčija atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimą.

6Ieškovas ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pirmininkas Alfredas Labinas teismo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui ŽŪB „Agrowill Eimučiai“, restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir restruktūrizavimo proceso metu skirti UAB „Bankrotera“ bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7Ieškinyje nurodyta, kad dalis ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ skolų yra uždelstos, dėl išieškojimo proceso vykdymo ir kitų priežasčių įmonė patiria laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra nenutraukusi ūkinės komercinės veiklos. 2009 m. birželio 20 d. įvyko ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pagrindinių kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų dydis yra 1 218 200,54 Lt, tai sudaro 54,58 proc. bendros kreditorių reikalavimų sumos (2 231 773,20 Lt). Pagrindinių kreditorių susirinkimas nutarė šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju, pritarti restruktūrizavimo plano metmenims, įpareigoti bendrovės atstovą kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi ieškinį tenkino, iškėlė ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ restruktūrizavimo bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“.

10Teismas nustatė, kad atsakovas ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ yra veikianti įmonė, vykdanti ūkinę komercinę veiklą. 2009 m. birželio 20 d. ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ visuotinis narių susirinkimas nutarė restruktūrizuoti ŽŪB „Agrowill Eimučiai“, patvirtinti įmonės restruktūrizavimo metmenis, restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu skirti UAB „Bankrotera“. Šioms nuostatoms pritarė didžiausias atsakovo kreditorius – UAB „Žemės vystymo fondas 20“. Iš 2008 m. gruodžio 31 d. sudaryto atsakovo balanso matyti, kad ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ turto vertė sudaro 2 953 117,00 Lt, iš jų ilgalaikis turtas -1 159 355,00 Lt, trumpalaikis - 979 562,00 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai -1 200 760,00 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 935 209,00 Lt. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams yra 2 231 773,20 Lt. Tuo remdamasis teismas sprendė, kad yra galimas įmonės restruktūrizavimas, šiuo būdu būtų atkurtas įmonės mokumas tobulinant darbo organizavimą, parduodant turto dalį bei pasinaudojant kitomis priemonėmis, nurodytomis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 2 straipsnio 2 dalyje. Administratoriumi teismas patvirtino ieškovo nurodytą restruktūrizavimo administratorių, kurio kandidatūrai pritarė kreditoriai.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB ,,Litagros prekyba“ atskirąjį skundą atmetė ir nutarė palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį.

12Teismas nutartyje nurodė, kad ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ visuotinis narių susirinkimas 2009 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo nuspręsta pritarti bendrovės restruktūrizavimo procesui ir bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims. 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame raštu balsavo vienas iš dviejų pagrindinių atsakovo kreditorių, t. y. UAB „Žemės vystymo fondas 20“, turintis 54,58 proc. bendros reikalavimų sumos. Tarp atsakovo pagrindinių kreditorių yra nurodytas ir UAB „Litagros prekyba“, turintis 7,56 proc. bendros reikalavimų sumos, kurio atstovas 2009 m birželio 19 d. atsisakė priimti iš antstolio pranešimą-pasiūlymą dėl atsakovo kreditorių susirinkimo, restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsavimo raštu biuletenio ir restruktūrizavimo plano metmenų su priedais. Teismas įvertino, kad kreditoriui UAB ,,Litagros prekyba“ pranešimą apie kreditorių susirinkimą buvo bandyta įteikti likus dienai iki kreditorių susirinkimo ir taip nebuvo visiškai laikytasi ĮRĮ nustatytų pagrindinių kreditorių šaukimo tvarkos ir terminų, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai ir nenulėmė neteisėtų sprendimų priėmimo kreditorių susirinkime. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantui buvo žinoma apie ketinimą kelti atsakovo restruktūrizavimo bylą, tačiau jis, nors ir pavėluotai gavo pranešimą apie tokio klausimo svarstymą, atsisakė jį priimti, nesiėmė jokių priemonių, kad apgintų savo teises, nepateikė jokio prieštaravimo, nepareikalavo ilgesnio laiko susipažinti su pateiktais dokumentais. Iš esmės faktą, ar įmonė bus restruktūrizuojama, nulemia tai, ar kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnis). Formalūs pažeidimai ir byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas dėl to į teisminius procesus ir ginčus neturėtų būti vertinami labiau negu tikslas išsaugoti įmonės veiklą, darbo vietas, kurio siekiama restruktūrizavimo procesu.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu trečiasis asmuo (kreditorius) UAB ,,Litagros prekyba“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

151. Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė ir neįvertino trečiojo asmens atskirojo skundo argumento, kad su atsakovu susiję asmenys (grupės, įmonės) neturi teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tokių asmenų balsavimu pažeidžiamas sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Restruktūrizuojamą įmonę kontroliuojanti arba patronuojanti įmonė, taip pat kitos patronuojančios įmonės dukterinės ar kontroliuojamos įmonės neturi teisės balsuoti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkime dėl tokios įmonės restruktūrizavimo, jeigu tai daroma pažeidžiant sąžiningumo principą, sąžiningą verslo praktiką ir kitų, nesusijusių su įmonių grupe, kreditorių teises bei teisėtus interesus. Dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos balsavęs vienas pagrindinių atsakovo kreditorių UAB ,,Žemės vystymo fondas 20“ yra su atsakovu susijusi įmonė, nes AB ,,Agrowill Group“ yra vienintelė UAB ,,Žemės vystymo fondas 20“ akcininkė ir viena iš pagrindinių ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pajininkių, turinti 97,83 proc. pajų. Susijusių (grupės įmonių) kreditorių sprendimas balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra koordinuojamas vieno kontroliuojančio juridinio asmens - AB ,,Agrowill Group“, nes ši bendrovė taiko centralizuotą verslo valdymo modelį, pagal kurį visi kontroliuojamų įmonių sprendimai yra priklausomi nuo AB ,,Agrowill Group“. Kasatoriaus kaip pagrindinio kreditoriaus teises pažeidžia atsakovo restruktūrizavimo metmenų XIV.3 skyriaus 37 punktas, kuriuo numatyta peržiūrėti ir nutraukti tariamai nenaudingas atsakovui sutartis su kasatoriumi (sutarčių su kitais kreditoriais nutraukti nenumatyta), taip pat XIV.4 skyriaus 40 punktas, kuriuo nurodyta, kad restruktūrizuojamos įmonės naudai įkeistas jai nepriklausantis turtas nebus parduodamas.

162. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje neįvertinta, ar įmonės restruktūrizavimas atitinka restruktūrizavimo tikslus, neanalizuoti atsakovo finansiniai dokumentai, restruktūrizavimo plano metmenys, esminės priemonės, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti veiklą, atkurti mokumą. Dėl to nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties dėl UAB ,,Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-496/2009 išaiškinimų, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio, taip pat jog ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę-ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartyje dėl UAB ,,Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-69/2006 pasisakyta, kad teismas restruktūrizavimo bylose privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu to reikia siekiant teisingai išspręsti bylą. Lietuvos apeliacinis teismas nevertino, ar apskritai pagal atsakovo restruktūrizavimo metmenyse nurodytas priemones yra įmanoma tiek teoriškai, tiek praktiškai atkurti atsakovo mokumą, taip pat netyrė, ar atsakovui restruktūrizavimo byla gali būti keliama atsižvelgiant į imperatyvius ĮRĮ 2-5, 7 straipsnių reikalavimus.

173. Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalį apie šaukiamą susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Tinkamas suinteresuotų asmenų informavimas užtikrina, kad tiek kreditoriai, tiek visuomenė bus supažindinti su siekiu restruktūrizuoti įmonę, ypatingai tai svarbu dėl didesnę ekonominę reikšmę turinčių įmonių, t. y. įmonių, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje (atsakovas yra AB ,,Agrowill Group“, kurios akcijomis prekiaujama Vilniaus vertybinių popierių biržoje, dukterinė įmonė). Restruktūrizavimas skirti ginti ir tenkinti įmonės kreditorių interesus ir sudaryti sąlygas, kad įmonė galėtų tinkamai vykdyti prievoles kreditorių atžvilgiu, dėl to negalima teigti, kad vien dėl to, jog kasatorius neturi esminio balsų kiekio atsakovo kreditorių susirinkime, ĮRĮ pažeidimai jo atžvilgi yra galimi. Be to, teismas turi patikrinti, ar iškėlus restruktūrizavimo bylą nebus pažeistos ne tik bendrovės kreditorių teisės, bet ir investuotojų ir darbuotojų interesai.

184. Atsakovo dalyviai neturėjo teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė areštuoti ir perduoti AB ,,Agrowill Group“ nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius, įskaitant ir 97,83 proc. ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ įstatinio kapitalo sudarančius pajus, UAB FMĮ ,,Orion securities“ žinion. Taip pat šia nutartimi uždrausta AB ,,Agrowill Group“ arba jo įgaliotiems ar kitiems asmenims, kuriems gali būti perduotos pajų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės, balsuoti bendrovių narių susirinkimuose priimant sprendimus dėl bendrovės įstatų pakeitimo, bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir kt., o to paties teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi uždrausta priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo. Nors šios nutartys priimtos vėliau, nei byloje priimta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, tačiau jos turi esminę reikšmę atsakovo restruktūrizavimo procesui. Jeigu atsakovo kreditorių susirinkimas būtų sušauktas nepažeidžiant ĮRĮ nustatyto 10 kreditorių informavimo apie susirinkimą termino, tai nurodytos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartys būtų taikomos.

195. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį pažeisdamas reikalavimą motyvuoti teismo procesinį sprendimą ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

20Atsiliepimu į trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB ,,Litagros prekyba“ kasacinį skundą atsakovas ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

211. Kasatorius, pažeisdamas CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą, remiasi naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasatorius kelia įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimus, tačiau kitoks įrodymų interpretavimas, nei jį atliko teismai, neįpareigoja teismo tirti ir vertinti įrodymus, nes tai yra jų prerogatyva (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismai nekonstatavo atsakovo kreditorių susirinkime dalyvavusių asmenų teisių piktnaudžiavimo, dėl to šis klausimas nepagrįstai keliamas kasaciniame teisme. Teismai nepažeidė pareigos ex officio tirti ir vertinti faktines aplinkybes, jos buvo tiriamos ir nustatyta, kad atsakovo restruktūrizavimo bylai iškelti nėra kliūčių.

222. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į pirmąjį kreditorių susirinkimą kviečiami visi įmonės kreditoriai, taip pat ir tie asmenys, kurie galėtų būti susiję su atsakovu sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalį pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma ir laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių, neatimant nė iš vieno kreditoriaus teisės balsuoti. Pagal kasatoriaus aiškinimą susiję asmenys, negalėdami pasinaudoti ĮRĮ suteikiamomis teisėmis, sukeltų situaciją, kai būtų pažeista ĮRĮ 4 straipsnio 4 dalis, nustatanti kreditorių sprendimų priėmimo balsų daugumą.

233. Kasatoriui buvo žinoma apie ketinimus inicijuoti restruktūrizavimą, tačiau jis neveikė aktyviai, nepateikė prieštaravimų, nereikalavo ilgesnio termino susipažinti su dokumentais, nesiėmė jokių priemonių, kad apgintų savo teises. Kasatoriaus turimi 7,56 proc. balsų kreditorių susirinkime priimamiems sprendimams nebūtų turėję įtakos.

244. Byloje Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą priimta anksčiau nei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutartys, dėl to šių nutarčių padarinių restruktūrizavimo procesui nekyla. Be to, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. nutartimi leista AB ,,Agrowill Group“ balsuoti bendrovių narių susirinkimuose priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo, įskaitant ir balsavimus atsakovo ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ susirinkimuose.

255. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išdėstęs poziciją, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kurie turi būti pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1998 m. vasario 19 d. sprendimas Higgins and Others v. France, Nr. 134/1996/753/952; 2007 m. vasario 15 d. sprendimas Angel Angelov v. Bulgaria, Nr. 51343/99; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis pagal antstolio Andriaus Bespalovo prašymą patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą byloje Nr. 3K-3-603/2008). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti kasatoriaus argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau teismas negalėjo už kasatorių suformuluoti argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Be to, kasatorius nenurodo, kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutarties dėl UAB ,,Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-69/2006 aplinkybės bei joje pateikti išaiškinimai yra susiję su šios bylos aplinkybėmis.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir siekiamų tikslų

29Įmonės restruktūrizavimu įstatymo leidėjo siekiami tikslai – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, – tai įmonė, kuri negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse termino nebuvo nustatyta (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, kartu apsaugant tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla.

30Įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo) galima išvengti laiku vykdant įmonės restruktūrizavimą, jeigu įmonę, susidūrusią su laikinais finansiniais sunkumais, įmanoma visiškai ar iš dalies išsaugoti kaip veikiantį ūkio subjektą. Restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų ir, priešingai, nėra veiksmingas ir, kaip neužtikrinantis kreditorių interesų, negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, byloje Nr. 3K-3-197/2010).

32Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti.

33Dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo sąlygų ir tvarkos

34Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl teisinių prielaidų restruktūrizavimo procesui pradėti buvimo, įvertino 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso, kitų dokumentų duomenis, konstatuodami ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ turto 2 953 117 Lt balansinę vertę, 2 231 773,20 Lt pradelstus įsiskolinimus, taip pat atsižvelgė į tai, jog bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą ir iš to sprendė, kad bendrovės restruktūrizavimas yra galimas, kuriuo metu būtų atkurtas bendrovės mokumas, patobulintas darbo organizavimas, parduodant turto dalį ir įgyvendinant kitas priemones, nurodytas ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio teismo teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė reikalavimą motyvuoti teismo sprendimą ir apskritai neįvertino, kaip bendrovės restruktūrizavimu galės būti pasiekti restruktūrizavimo tikslai, bei neanalizavo atsakovo finansinių dokumentų. Tačiau išanalizavusi skundžiamų teismų nutarčių motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai nepakankamai įvertino, ar įmonės restruktūrizavimas atitinka restruktūrizavimo tikslus, išsamiai neanalizavo atsakovo finansinių dokumentų, restruktūrizavimo plano metmenų, esminių priemonių, kuriomis įmonė siektų išsaugoti ir plėtoti veiklą, atkurti mokumą.

35Įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas - tai turi esminę reikšmę sprendžiant teismui dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 30 d. nutartyje dėl UAB ,,Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-496/2009 išaiškinta, kad restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, ar įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio ar laikino pobūdžio, taip pat kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą.

36Nuosekliai plėtojant šį išaiškinimą darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytas bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), tačiau ir įvertina, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Turinčiai finansinių sunkumų įmonei tai - sudėtingas uždavinys, dėl to teismas turėtų įvertinti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų esminių priemonių turinį ir tai, kaip kiekviena iš šių priemonių galės būti įgyvendinama realiomis sąlygomis ir prisidės prie įmonės veiklos, mokumo atkūrimo, atsiskaitymo su kreditoriais. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo. Byloje priimtose teismų nutartyse pasisakyta dėl atsakovo restruktūrizavimo galimumo, tačiau sprendžiant šį klausimą turėjo būti patikrinta ne tik priemonių atitiktis įstatyme išvardytoms, tačiau ir įvertinta, kaip atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės galės nulemti atsakovo mokumo, veiklos atkūrimą, šiam reikalui ištirtinas tokių priemonių turinys, taip pat konstatuotinos faktinės aplinkybės, ar atsakovui restruktūrizavimo byla gali būti keliama atsižvelgiant į imperatyviuosius ĮRĮ 2-5, 7 straipsnių reikalavimus.

37Restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-69/2006; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-496/2009). Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatymo nustatytas tik minimalus terminas, t. y. kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 punktas). Maksimalaus termino, kuriam suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini, nenustatyta. Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą kaip laikinų ar nuolatinio pobūdžio lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-197/2010). Nėra ĮRĮ 1 ir 3 straipsniuose nurodytų būtinų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti, kai įmonės nemokumas tęsiasi ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-69/2006).

38Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per ne ilgesnį nei ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą maksimalų 4 metų restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Jei restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti, ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinti ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, dėl kurios restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas. Byloje teismai turėtų ištirti faktines aplinkybes, turinčias reikšmės įmonės finansinių sunkumų laikino ar nuolatinio pobūdžio teisiniam kvalifikavimui (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta būtina restruktūrizavimo procesui pradėti sąlyga (conditio sine qua non), kad įmonė nebūtų nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-496/2009). Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad atsakovas vykdo ūkinę komercinę veiklą ir tai yra viena iš esminių sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti, tačiau tai nenulemia įmonės finansinių sunkumų pobūdžio konstatavimo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės pradelsti įsiskolinimai sudaro apie 3/4 balansinio bendrovės turto vertės, šis santykis gerokai viršija Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą 1/2 įmonės įsiskolinimų ir turto santykį nemokumui konstatuoti, ši priežastis lemia neaiškumus dėl to, kaip turi būti vertinami bendrovės finansiniai sunkumai.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartyje dėl UAB „Baltijos žuvys“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-69/2006 konstatuota, kad teismas restruktūrizavimo bylose privalo veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu to reikia siekiant teisingai išspręsti bylą. Civilinėje byloje dėl įmonės restruktūrizavimo teismui skirtas aktyvus vaidmuo nereiškia, jog teismas privalo kelti ir tirti klausimus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nekelia, rinkti už dalyvaujančius byloje asmenis įrodymus, kuriuos jie gali pateikti patys, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-197/2010). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, reikiamus įrodymus pateikti šalims gali pasiūlyti teismas. Negalėdamas pateikti kurio nors įrodymo, patvirtinančio arba paneigiančio įrodinėtinas byloje aplinkybes, dalyvaujantis byloje asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu išreikalauti tokį įrodymą CPK 199 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl to įmonės vadovas, besikreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo privalo kartu pateikti, be kitų reikalingų įrodymų, ir visus turimus įmonės finansinius dokumentus, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinių sunkumų laikinumą. Kita vertus, įrodinėjimo pareiga dalyvaujančiam byloje asmeniui, nagrinėjamos bylos atveju – kasatoriui (kreditoriui), lemia tai, kad teigdamas pažeidimus, dėl kurių restruktūrizavimo bylos iškėlimas būtų negalimas, šis asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodomus pažeidimus (CPK 178 straipsnis).

40Kadangi tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos, atlieka, įrodymus renka ir dėl pagrindo pradėti konkrečios įmonės restruktūrizavimo procesą visų pirma, sprendžia pirmosios instancijos teismas, tai šis teismas turėtų išsiaiškinti nurodyto pobūdžio aplinkybes dėl teisinį pagrindą iškelti restruktūrizavimo bylą sudarančių sąlygų buvimo. Byloje nenustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl to ji turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

41Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, pažeidimo, teisėjų kolegija vadovaujasi ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Byloje teismų nustatyta, kad 2009 m. birželio 20 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame raštu balsavo vienas iš dviejų pagrindinių atsakovo kreditorių, t. y. UAB „Žemės vystymo fondas 20“, turintis 54,58 proc. bendros reikalavimų sumos. Kitas atsakovo pagrindinis kreditorius (kasatorius) UAB „Litagros prekyba“, turintis 7,56 proc. bendros reikalavimų sumos, kurio atstovas 2009 m birželio 19 d. atsisakė priimti iš antstolio pranešimą-pasiūlymą dėl atsakovo kreditorių susirinkimo, restruktūrizavimo bylos iškėlimo, balsavimo raštu biuletenio ir restruktūrizavimo plano metmenų su priedais. Kadangi kasatoriui (vienam pagrindinių kreditorių) buvo įteikiamas pranešimas apie šaukiamą pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimą likus vienai dienai iki jo pradžios, tai akivaizdžiai nesilaikyta įstatyme reikalaujamos susirinkimo sušaukimo tvarkos. Dėl to reikia spręsti, ar nurodyto įstatymo reikalavimo nesilaikymas nulemia ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą.

42Pažymėtina tai, kad kitoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje analogiškų aplinkybių atveju buvo konstatuota, jog pagal ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas pirmojo kreditorių susirinkimo ar jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimui restruktūrizuoti įmonę priimti reikia, kad susirinkime dalyvaujantys pagrindiniai kreditoriai atstovautų ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos ir iš jų ne mažiau kaip pusė balsuotų už tokio nutarimo priėmimą. Ginčijamo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas negalėjo lemti neteisėto šio kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo, nes trečiojo asmens turimi balsai nebūtų turėję lemiamos įtakos nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimui restruktūrizuoti įmonę priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-197/2010). Nagrinėjamoje byloje esant tapačiam nurodytam atvejui, kai atsakovo vienas iš pagrindinių kreditorių (kasatorius) UAB „Litagros prekyba“, teismų byloje nustatytais duomenimis, turi 7,56 proc. bendros reikalavimų sumos (balsų kreditorių susirinkime) ir negalėtų nulemti ar daryti įtakos atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkime priimamam nutarimui. Kasatorius ginčija restruktūrizavimo inicijavimo teisėtumą remdamasis tuo, kad kreditorių susirinkime balsavęs pagrindinis kreditorius UAB „Žemės vystymo fondas 20“ yra susijęs su ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ asmuo, taip pat abejoja šio kreditoriaus reikalavimo dydžiu ir kartu kreditorių susirinkimo kvorumu. Teismas turėtų patikrinti šias faktines aplinkybes.

43Dėl susijusio su atsakovu kreditoriaus teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo

44Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad su atsakovu susiję asmenys (grupės, įmonės) neturi teisės balsuoti dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tokių asmenų balsavimu pažeidžiamas sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys), teisėjų kolegija nurodo, kad ĮRĮ 4 straipsnyje, reglamentuojančiame siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą priėmimą, nenustatyta kreditorių teisės balsuoti dėl įmonės restruktūrizavimo išimčių. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo kviečiami visi kreditoriai, tarp jų ir kreditoriai, kuriems įmonės įsipareigojimų terminai pasibaigs per restruktūrizavimo plano metmenyse numatomą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį.

45Inicijuojant restruktūrizavimo procesą, būtina vadovautis bendruoju teisės principu – sąžiningumo, įpareigojančiu civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinti savo teises rūpestingai, teisingai, atsižvelgiant į teisėtus bei pagrįstus kitų asmenų interesus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis). Neabejotinai galioja ir draudimas piktnaudžiauti teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Civilinėje teisėje galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, kai preziumuojamas nesąžiningumas. Tai reiškia, kad asmuo, teigiantis, jog kitas asmuo yra nesąžiningas, privalo įrodyti nesąžiningumo faktą, jeigu įstatymo nenustatyta šios bendrosios taisyklės išimčių. Vien tarpusavyje susijusių kreditoriaus ir numatytos restruktūrizuoti įmonės buvimo faktas nepatvirtina, kad restruktūrizavimo procesas inicijuojamas nesąžiningai, piktnaudžiaujant teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis dėl ŽŪB „Agrowill Kairėnai“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo byloje Nr. 3K-3-197/2010).

46Byloje nustatyta, kad atsakovas ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ ir pagrindinis kreditorius UAB „Žemės vystymo fondas 20“ yra tarpusavyje susiję asmenys, valdomi kontroliuojančios įmonės AB ,,Agrowill Group“. Nurodyti kontroliuojami asmenys turi tapatų interesą, siekdami restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorių susirinkimo paskirtis – jame spręsti iškylančius klausimus atstovaujant kreditorių interesams, todėl negalimi kreditoriaus veiksmai, prieštaraujantys jo turimos subjektinės reikalavimo teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Dėl to bylą nagrinėjant iš naujo, teismas turėtų įvertinti, kad pagrindinis kreditorius (tarpusavyje su galimai restruktūrizuotina įmone susijęs asmuo) turi lemiamą balsų skaičių pagrindiniame kreditorių susirinkime, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo.

47Atsakydama į kitą kasacinio skundo argumentą dėl AB ,,Agrowill Group“, jo įgaliotų ar kitų asmenų balsavimo bendrovių narių susirinkimuose uždraudimo, teisėjų kolegija, remdamasi byloje teismų nustatytais duomenimis, nurodo, kad byloje Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą priimta ir įsiteisėjo per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis), nes per šį terminą ji nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, t. y. įsiteisėjo 2009 m. liepos 7 d. Kreditoriaus UAB „Litagros prekyba“ 2009 m. rugsėjo 16 d. atskirajam skundui paduoti terminas atnaujintas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Apeliacine tvarka išnagrinėjus kreditoriaus atskirąjį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis.

48Kaip pirmiau nurodyta, teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2009 m. liepos 7 d., t. y. anksčiau nei Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. liepos 31 d. nutartys, kuriomis AB ,,Agrowill Group“, jo įgaliotiems ar kitiems asmenims uždrausta priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo ir 97,83 proc. ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ įstatinio kapitalo sudarantys pajai perduoti į UAB FMĮ ,,Orion securities“ atliekamą vertybinių popierių apskaitą. Vėliau priimta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. nutartimi leista AB ,,Agrowill Group“ balsuoti bendrovių narių susirinkimuose priimant sprendimus dėl restruktūrizavimo, įskaitant ir balsavimus atsakovo ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ susirinkimuose. Teismai sprendė, kad su AB ,,Agrowill Group“ susijusiems asmenims nebuvo apribota teisė balsuoti 2009 m. birželio 20 d. ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ visuotiniame narių susirinkime dėl šios įmonės restruktūrizavimo. Kadangi klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai jis turėtų ištirti aplinkybes, turinčias reikšmės įstatyme nustatytų procedūrų laikymuisi turint tikslą iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 4, 5 straipsniai). Kreditorių ir įmonės dalyvių daugumai pritarus restruktūrizavimui, turi būti siekiama visų pagrindinių kreditorių ir įmonės sutarimo dėl restruktūrizavimo priemonių, taip pat kreditorių nuolaidų dėl įmonės įsiskolinimų pertvarkymo, mokėjimo terminų ir tvarkos pakeitimo.

49Dėl restruktūrizavimo plano pateikimo terminų ir tokio plano nepateikimo, nepatvirtinimo arba neįgyvendinimo padarinių

50Byloje priimta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi restruktūrizuojamos ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ restruktūrizavimo planui pateikti terminas pratęstas iki 2010 m. gegužės 17 d., t. y. iki galutinio maksimalaus 5 mėnesių termino nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos pabaigos (ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalis). Byloje nepateikta duomenų apie restruktūrizavimo plano pateikimą iki teismo paskirto termino pasibaigimo.

51Nepateikus tinkamu laiku restruktūrizavimo plano arba jo nepatvirtinus teismui, kyla įstatyme nurodyti padariniai. Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalį, jeigu restruktūrizavimo planas per nustatytus terminus nepateikiamas arba teismas jo nepatvirtina, tai teismas priima sprendimą įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukti. ĮRĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu atsiranda pagrindas kelti įmonei bankroto bylą ir teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonei bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

52Kadangi byloje reikia išaiškinti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, tai jų priimtos nutartys naikintinos ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas atliekamas ne kasaciniame, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

53Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, paskirstytinos šalims 51,78 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidos, susijusios su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis). Išlaidų dydis nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. pažymoje.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

55Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti bei perduoti spręsti iš naujo restruktūrizavimo bylos ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ iškėlimo klausimą Šiaulių apygardos teismui.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo (atsakovo kreditorius)... 6. Ieškovas ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ pirmininkas Alfredas Labinas teismo... 7. Ieškinyje nurodyta, kad dalis ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ skolų yra... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ yra veikianti... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 12. Teismas nutartyje nurodė, kad ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ visuotinis narių... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo (kreditorius) UAB ,,Litagros prekyba“... 15. 1. Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė ir neįvertino trečiojo asmens... 16. 2. Skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje neįvertinta, ar... 17. 3. Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalį apie šaukiamą susirinkimą dėl įmonės... 18. 4. Atsakovo dalyviai neturėjo teisės balsuoti dėl atsakovo... 19. 5. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį... 20. Atsiliepimu į trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB ,,Litagros prekyba“... 21. 1. Kasatorius, pažeisdamas CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą,... 22. 2. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į pirmąjį kreditorių... 23. 3. Kasatoriui buvo žinoma apie ketinimus inicijuoti restruktūrizavimą,... 24. 4. Byloje Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis iškelti... 25. 5. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad skundžiama... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl įmonės restruktūrizavimo paskirties ir siekiamų tikslų ... 29. Įmonės restruktūrizavimu įstatymo leidėjo siekiami tikslai – sudaryti... 30. Įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 32. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos įmonės... 33. Dėl restruktūrizavimo bylos inicijavimo sąlygų ir tvarkos ... 34. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami... 35. Įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros... 36. Nuosekliai plėtojant šį išaiškinimą darytina išvada, kad teismas,... 37. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne... 38. Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 40. Kadangi tyrimą, ar yra įstatymo nustatytos restruktūrizavimo proceso taikymo... 41. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl Įmonių restruktūrizavimo... 42. Pažymėtina tai, kad kitoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje... 43. Dėl susijusio su atsakovu kreditoriaus teisės balsuoti dėl atsakovo... 44. Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad su atsakovu susiję asmenys... 45. Inicijuojant restruktūrizavimo procesą, būtina vadovautis bendruoju teisės... 46. Byloje nustatyta, kad atsakovas ŽŪB „Agrowill Eimučiai“ ir pagrindinis... 47. Atsakydama į kitą kasacinio skundo argumentą dėl AB ,,Agrowill Group“, jo... 48. Kaip pirmiau nurodyta, teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą... 49. Dėl restruktūrizavimo plano pateikimo terminų ir tokio plano nepateikimo,... 50. Byloje priimta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi... 51. Nepateikus tinkamu laiku restruktūrizavimo plano arba jo nepatvirtinus... 52. Kadangi byloje reikia išaiškinti ir nustatyti teisiškai reikšmingas... 53. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, paskirstytinos... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir Lietuvos... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...