Byla 2A-479/2011
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Previlsta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Previlsta“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą.

6Ieškovas BUAB „Optimalūs finansai“ nurodė, kad atsakovas G. P. , kaip UAB „Optimalūs finansai“ direktorius, 2005 m. gruodžio 14 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Previlsta“ sudarė penkias cesijos sutartis, pagal kurias ieškovas iš viso už 200 998,86 Lt įgijo reikalavimo teises į 223 093 Lt įsiskolinimus skolininkams V. M. individualiai įmonei, N. M. firmai „Nelvita“, A. K. PĮ, S. B. statybos ir remonto įmonei bei UAB „Adelantė“. Atsakovui iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais išmokėta 201 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo trečiajam asmeniui už cesijos sutartimis įgytas reikalavimo teises. Ieškovo nuomone, atsakovas, sudarydamas cesijos sutartis, atliko neteisėtus veiksmus – priėmė bendrovei akivaizdžiai nuostolingą sprendimą, akivaizdžiai viršijantį normalią gamybinę ūkinę riziką, pažeidė įstatymuose įtvirtintą bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pasak ieškovo, sudarydamas sutartis, atsakovas net neįsitikino, ar trečiasis asmuo apskritai turi reikalavimo teisę į skolininkus. Ieškovo teigimu, atsakovo sprendimu už bendrovės realiai turėtas lėšas yra įsigyti tariami kreditorių reikalavimai, nesuteikiantys ieškovui reikalavimo teisės į skolininkus, be to, reikalavimo teisė įsigyta į nemokius skolininkus, todėl įmonei padaryta reali žala – prarasti bendrovės realiai turėti 201 000 Lt, o pagal cesijos sutartis neįgyta nei jokio turto, nei jokio turtinio reikalavimo į skolininkus. Be to, atsakovas cesijos sandorius sudarė, nors bendrovė turėjo 548 525,05 Lt skolų kreditoriams ir nevykdė veiklos, susijusios su reikalavimų perleidimo supirkimu. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą, nes buvo pakenkta bendrovės veiklai, sumažėjo jos mokumas ir bendrovės, kaip objekto, vertė, bendrovė tapo nemoki.

7Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 201 000 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas pažymėjo, kad šioje byloje būtina nagrinėti tiek atsakovo, tiek ieškovo bankroto administratoriaus veiksmus dėl neveikimo vykdant cesijos sutartis, taip pat atsakovo veiksmus sudarant cesijos sutartis, tai yra spręsti, kieno veiksmai (neveikimas) nulėmė realią žalą ieškovui ir kokio dydžio ši žala yra.

11Teismas nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus sudarant cesijos sutartis, padarytos žalos dydį ir jos tiesioginį priežastinį ryšį su netinkamu atsakovo pareigų vykdymu. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas bei įvertinti atsakovo veiksmai teisėtumo požiūriu, būtina visapusiškai analizuoti cesijos sutarčių dalyką ir atsakovo, kaip įmonės vadovo ir akcininko, pagrįstus lūkesčius dėl šių sandorių sudarymo ir įvykdymo jų sudarymo metu.

12Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo paaiškinimus, jis cesijos sutartis sudarė dėl to, kad trečiasis asmuo laidavo už jų įvykdymą, o skolininkų turtinės padėties netyrė. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai netyrė skolininkų mokumo, nes cesijos sutartimis trečiasis asmuo prisiėmė visišką atsakomybę už visų bendrovei pateiktų dokumentų teisingumą, taip pat besąlygiškai laidavo už skolininkų prievolių įvykdymą. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, turėjo teisę sudaryti sandorius, todėl pats cesijos sutarčių sudarymo faktas nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Teismo manymu, nors ieškovas įrodinėjo, kad šių sandorių sudarymo metu bendrovė buvo skolinga biudžetui ir darbuotojams, todėl cesijos sutarčių kaina turėjo būti skirta kreditoriniams reikalavimams padengti, tačiau nepateikė įrodymų, kad laiduotojas – trečiasis asmuo – sutarčių sudarymo metu buvo nemokus ir nesugebės įgyvendinti savo įsipareigojimų. Įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo buvo mokus. Be to, nepaneigtas atsakovo argumentas, kad aptariamos sutartys buvo sudarytos verslo (būsimo užsakymo) interesais. Taigi byloje nėra įrodytas žalos faktas ir dydis.

13Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo bankroto administratorius privalo imtis pačių efektyviausių civilinių teisių gynimo būdų. Administratoriaus pozicija, kad jis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens atsakomybės pagal cesijos sutartis, nes yra praleidęs dvejų metų terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.89 straipsnyje, yra nepagrįsta. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra cesijos sutartys, todėl teismas neturi pagrindo jų analizuoti, bet, vertinant administratoriaus veiksmų teisėtumą, darytina išvada, jog jis nepagrįstai nerealizuoja kito civilinių teisių gynimo būdo dėl cesijos sutarčių įvykdymo. Pagal įstatymą reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę neterminuoto laidavimo atveju, dėl kurios taikymo gali būti pasisakyta tik kitoje byloje aiškinant atsakovo sudarytas cesijos sutartis.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliantas UAB „Optimalūs finansai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų apie skolininkų turtinę padėtį ir apelianto galimybes realiai įgyvendinti įgytas reikalavimo teises bei rėmėsi visiškai kitais argumentais. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. priimtoje nutartyje suformuluotos įrodymų tyrimo krypties.

172. Skolininkų turtinės padėties įvertinimas yra labai svarbus aiškinantis atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi konstatavus, kad skolininkai buvo nemokūs dar cesijos sutarčių sudarymo metu, būtų galima daryti išvadą, jog pats šių sutarčių sudarymas buvo nuostolingas. Tai reikštų neteisėtus atsakovo veiksmus, sukėlusius apeliantui žalą. Padarius nurodytą išvadą, nebereikėtų tirti aplinkybių, buvo ar nebuvo galimybė įsigytus reikalavimus išsiieškoti, taip pat, kas turėjo imtis išieškojimo. Byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad jau sandorių sudarymo metu įgyjami reikalavimai dėl turtinės skolininkų padėties buvo beviltiški, trečiojo asmens atsakovui perduoti dokumentai nepatvirtino trečiojo asmens nuosavybės teisės į šiuos reikalavimus, taip pat neatspindėjo prievolių, iš kurių jie atsirado, ir neįrodė jų buvimo fakto. Taigi nuo pat cesijos sutarčių sudarymo apeliantas neturėjo jokių galimybių patenkinti įsigytus reikalavimus.

183. Teismas neteisingai konstatavo, kad dėl trečiojo asmens suteikto laidavimo ir dėl atsakomybės už pateikiamų dokumentų teisingumą prisiėmimo atsakovas pagrįstai netyrė skolininkų mokumo. Atsakovui, kaip bendrovės vadovui, keliami didesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl trečiojo asmens laidavimas ir kiti nurodyti įsipareigojimai nepanaikina atsakovo civilinės atsakomybės.

194. Teismas neįvertino, kad apeliantas dėl atsakovo kaltės neturėjo ir neturi galimybių pasinaudoti trečiojo asmens suteiktu laidavimu. Apelianto nuomone, aptariamas laidavimas yra neterminuotas, todėl jis baigėsi po dvejų metų po cesijos sutarčių sudarymo – 2007 m. gruodžio 14 d. Tuo tarpu dokumentus, patvirtinančius, kad trečiojo asmens perleistos reikalavimo teisės tikrai priklauso šiam asmeniui, ir kuriais turėjo pasirūpinti atsakovas sudarant cesijos sutartis, apeliantas gavo tik 2008 m. vasario 29 d., kuomet pateikti juos pareikalavo bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Neturėdamas tokių dokumentų, apeliantas negalėjo pareikalauti iš skolininkų vykdyti prievoles, o nesant prievolių neįvykdymo fakto – kreiptis į laiduotoją.

205. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas be pagrindo nesikreipia į laiduotoją dėl skolininkų neįvykdytų prievolių. Teismo nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika dėl terminuoto laidavimo pabaigos šioje byloje netaikytina, nes trečiasis asmuo laidavo neterminuotai. Ieškinio pareiškimas laiduotojui vien dėl to, kad teismas ieškinį priimtų, o vėliau jį atmestų, yra beprasmiškas ir neekonomiškas. Be to, apeliantas yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, todėl vieno ar kito būdo pasirinkimas nereiškia, kad elgiamasi netinkamai ar neteisėtai.

216. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos mokėjimų eilės tvarkos įstatyme įtvirtinto mokėjimo eiliškumo, nes apeliantas neįrodė, kad laiduotojas yra nemokus, taip pat nepaneigė atsakovo argumento, jog cesijos sutartys sudarytos verslo tikslais. Šios teismo nurodytos aplinkybės yra visiškai nesusijusios su aptariamu pažeidimu. Mokėjimų eilės tvarkos įstatymas buvo pažeistas, nes, bendrovei turint didžiulius kreditorinius įsiskolinimus, lengva ranka buvo išleista 201 000 Lt grynųjų pinigų ir už juos įsigyti beviltiški debitoriniai reikalavimai.

227. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pats cesijos sutarčių sudarymas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Aukščiau išdėstyti argumentai leidžia daryti priešingą išvadą. Be to, cesijos sutarčių pelningumas, kurių esą norėjo atsakovas, siekia tik 10 procentų, kuomet rizika neatgauti skolų buvo šimtaprocentinė. Už kai kuriuos reikalavimus sumokėta daugiau, nei būtų galima gauti iš jų išieškojus.

238. Teismas nevertino tikrųjų cesijos sutarčių sudarymo aplinkybių. Apelianto nuomone, sutartys sudarytos tik dėl akių, siekiant paprasčiausiai ištuštinti bendrovės kasą ir padengti sumas, kurias iš bendrovės kasos buvo paėmęs atsakovas. Tokią išvadą patvirtina trečiojo asmens paaiškinimai, kad cesijos sutarčių sudarymo metu abi šalys žinojo apie skolų beviltiškumą, o tretysis asmuo neketino mokėti už skolininkus. Nei trečiasis asmuo, nei ankstesnis reikalavimų savininkas, nei atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų patenkinami turimi debitoriniai reikalavimai. Tikėtina ir tai, kad cesijos sutartyse esančios nuostatos dėl trečiojo asmens laidavimo liko atsitiktinai, tai yra todėl, kad šalys turėjo būtent tokią cesijos sutarties formą.

24Atsakovas G. P. prašo skundą atmesti. Pažymi, kad teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi. Atsakovo nuomone, sprendžiant, ar cesijos sutartimis buvo padaryta žala, visų pirma reikėtų bent jau pamėginti įvykdyti šias sutartis, ko apeliantas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nėra iki šiol padaręs, nors tik jis realiai ir galėjo tai padaryti. Apeliantas atsakovui buvo iškėlęs ne vieną bylą dėl esą padarytos žalos atlyginimo, tačiau visas jas pralaimėjo.

25Trečiasis asmuo UAB „Previlsta“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas yra kilęs dėl buvusio bendrovės vadovo (atsakovo) civilinės atsakomybės už bendrovei (apeliantui) padarytą žalą. Pažymėtina, kad byloje buvo priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2008 m. rugsėjo 29 d. ir 2009 m. lapkričio 20 d. nutartys, kuriomis privalu vadovautis sprendžiant šį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 str. 2 d.).

28Kasacinis teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju visų pirma reikalinga nustatyti bendrovei padarytos žalos faktą ir dydį. Tik tai nustačius, būtų galima spręsti dėl buvusio bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei kaltės. Kasacinis teismas pažymėjo, kad žalos faktas gali būti konstatuotas, jeigu bendrovės lėšos išleidžiamos beverčiam turtui įsigyti ar jis neatperka išleidžiamų lėšų. Kadangi įgytas reikalavimų patenkinimas buvo užtikrintas ir juos perleidusio trečiojo asmens laidavimu, bylos nagrinėjimo dalyką turi sudaryti skolininkų (debitorių pagal cesijos sutartis) ir laiduotojo turtinės padėties aplinkybės. Anot kasacinio teismo, tik nustačius, kad buvęs bendrovės vadovas sudarė sandorius, pagal kuriuos išleido bendrovės grynuosius pinigus, bet iš tikrųjų įgijo nei skolininkų, nei laiduotojo turtu ar lėšomis neužtikrintas reikalavimo teises, būtų pagrindas taikyti buvusio vadovo atsakomybę už aplaidžius veiksmus, sukėlusius žalą.

29Kolegija sutinka su apeliantu, kad 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartimis įgytų reikalavimų į skolininkus praktiškai nebuvo ir šiuo metu nėra įmanoma realiai patenkinti. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. V. M. individuali įmonė 2005-2006 m. veiklos nevykdė ir jokių pajamų negavo, nuo 2004 m. neturi darbuotojų, niekada neturėjo jokio registruotino turto, o įmonės savininkas paskutines draudžiamąsias pajamas iš kitų šaltinių gavo 2008 m. (T. 2, b. l. 82-89, 145, 151; T. 4, b. l. 30-34). Antstolis, vykdęs išieškojimą iš A. K. PĮ ir jos savininko pagal 2001 m. gruodžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, nurodė, kad skolininkai registruotino turto ir pajamų neturi, todėl galimybių išieškoti skolą nėra, skola neišieškota visiškai (T. 4, b. l. 7-8). Analogiškai ir antstolis, kurio žinioje yra vykdomoji byla dėl išieškojimo iš S. B. statybos ir remonto įmonės ir jos savininko pagal 2005 m. balandžio 25 d. vykdomąjį raštą, pažymėjo, kad įmonė veiklos nevykdo, abu skolininkai turto, iš kurio būtų galima tenkinti reikalavimus neturi, skolininkai turi prievolių ir kitiems asmenims, o vykdomajame dokumente nurodytas skolos likutis yra nepasikeitęs (T. 4, b. l. 42). N. M. firmai „Nelvita“ bankroto byla buvo iškelta dar iki cesijos sutarčių sudarymo, bankroto byloje buvo patenkinti tik pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai, o šiuo metu įmonė yra išregistruota (T. 2, b. l. 95-100; T. 4, b. l. 27). UAB „Adelantė“ niekuomet neteikė viešiems registrams savo finansinės atskaitomybės, neturėjo nekilnojamojo turto, o antstolis, vykdęs išieškojimą pagal 2004 m. kovo 24 d. išduotą vykdomąjį raštą, išieškojo tik mažą skolos dalį; vykdomoji byla užbaigta 2007 m., vykdomasis dokumentas su išieškojimo negalimumo aktu grąžintas išieškotojui (T. 2, b. l. 93, 94, 155; T. 4, b. l. 9-10). Šiai bendrovei 2009 m. birželio 23 d. iškelta bankroto byla (T. 4, b. l. 12).

30Kolegija sutinka ir su apelianto pozicija, kad atsakovas, neįsitikindamas galimybe patenkinti įgyjamus reikalavimus, elgėsi aiškiai aplaidžiai ir neprotingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str. 1 d.). Šią poziciją patvirtina ir tai, kad reikalavimas į UAB „Adelantė“ buvo įgytas už didesnę pinigų sumą nei pati šio reikalavimo vertė (T. 1, b. l. 30). Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aptariamo atsakovo elgesio negalima visiškai pateisinti vien trečiojo asmens laidavimu, nes ši aplinkybė neatleido atsakovo nuo pareigos įsitikinti skolininkų mokumu.

31Nepaisant išdėstyto, kolegija privalo atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimą, kad žalos padarymą faktą šiuo atveju iš esmės galima konstatuoti tik nustačius tiek skolininkų, tiek laiduotojo nesugebėjimą patenkinti įgytus reikalavimus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2005-2006 m. už perleidžiamų reikalavimų patenkinimą laidavęs trečiasis asmuo veikė pelningai (T. 2, b. l. 101,102, 122, 123). Trečiasis asmuo nėra nutraukęs savo veiklos ir šiuo metu. Taigi, kolegijos įsitikinimu, iš esmės vien tik trečiojo asmens laidavimas ir jo turtinė padėtis neleidžia spręsti, kad bendrovei buvusio vadovo veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad Mokėjimų eilės tvarkos įstatyme įtvirtinto mokėjimo eiliškumo pažeidimu bendrovei padaroma žala tuomet, kai vadovas nepagrįstai vykdo vėlesnės eilės mokėjimus, atnešančius nuostolius.

32Kolegijos įsitikinimu, apeliantas yra teisus teigdamas, kad teturėdamas pirminius dokumentus, susijusius su cesijos sutartimis (T. 1, b. l 26-30, 41-52), jis neturėjo pakankamo teisinio pagrindo reikalauti iš skolininkų ar laiduotojo patenkinti cesijos sutartimis įgytas reikalavimo teises – nebuvo aišku, ar trečiasis asmuo, perleidęs reikalavimo teises apeliantui, apskritai turėjo teisę į šiuos reikalavimus. Nurodyta aplinkybė paaiškėjo tik pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 2008 m. vasario 26 d. (T. 1, 195-210). Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tai neužkerta kelio dabar kreiptis į laiduotoją ir reikalauti vykdyti savo įsipareigojimus pagal cesijos sutartis.

33Apeliantas savo skunde akcentuoja, kad trečiojo asmens laidavimas buvo terminuotas ir šiuo metu nėra įmanoma juo pasinaudoti. Nepasisakant dėl tokios apelianto pozicijos logiškumo, kolegijos vertinimu, cesijos sutarčių 3.2 ir 3.4 punktų analizė neleidžia daryti vienareikšmės išvados, ar laidavimas yra terminuotas ar neterminuotas. Tai galėtų būti nustatyta nagrinėjant bylą pagal laiduotojui pareikštus reikalavimus. Vienok kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika dėl neterminuoto laidavimo nurodytoje byloje galėtų būti svarbi. Laidavimo galiojimo aspektu reikšminga būtų ir tai, kad, minėta, apeliantas įsitikinti, jog reikalavimo teisės priklausė trečiajam asmeniui, galėjo tik 2008 m. vasario 26 d.

34Kolegija atkreipia dėmesį ir į kasacinio teismo akcentą, susijusį su CK 6.105 straipsnio 3 dalimi. Pagal joje įtvirtintą normą, jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą. Aptariama norma nesieja kreditoriaus pareigos garantuoti skolininko mokumą reikalavimo teisės perleidimo metu su kreditoriaus laidavimo pagal šio straipsnio 1 dalį egzistavimu (galiojimu). Nurodytas reglamentavimas vertintinas kartu su kasacinio teismo paminėtais trečiojo asmens teiginiais, kad atsakovas žinojo, jog įgyjamos skolos yra beviltiškos, o trečiasis asmuo jų neketina padengti. Be to, kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad cesijos sutartimis įgytų reikalavimų į skolininkus dėl jų nemokumo praktiškai nebuvo ir šiuo metu nėra įmanoma realiai patenkinti.

35Apeliantas savo skunde taip pat teigia, kad cesijos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, siekiant ištuštinti bendrovės kasą ir padengti sumas, kurias iš bendrovės kasos buvo paėmęs atsakovas. Kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių egzistavimas leistų spręsti, kad cesijos sutartys yra niekinės (CK 1.86 str.), ir tai galėtų sudaryti savarankišką teisių gynimo būdą, taip pat būtų pagrindas spręsti dėl kaltų asmenų baudžiamosios atsakomybės, tačiau šioje byloje pareikštu ieškiniu atitinkamas reikalavimas nebuvo pareikštas ir jis nesudarė įrodinėjimo dalyko. Tai neužkerta kelio tokį reikalavimą pareikšti naujoje byloje.

36Kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, iš esmės elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą neturi. Kartu pažymėtina, kad apeliantas turi pasirinkti tokį teisių gynimo būdą, kuris nagrinėjome situacijoje būtų objektyviai įmanomas ir efektyvus. Pradėjus naujas bylas, šioje byloje priimtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos ginčo dalyką sudariusios aplinkybės, manytina, turėtų būti laikomos prejudicinėmis (CPK 182 str. 2 p.). Apeliacinio skundo atmetimas nutartyje išdėstytais teisiniais argumentais savaime nereiškia, kad faktiškai apelianto pretenzijos atsakovui ir trečiajam asmeniui yra nepagrįstos.

37Atsakovo prašymas priteisti išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą atmestinas, nes atsakovo pateikė įrodymų, kad iš tiesų turėjo tokių išlaidų (CPK 98 str. 1 d.).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas kilo dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kaip juridinio... 6. Ieškovas BUAB „Optimalūs finansai“ nurodė, kad atsakovas G. P. , kaip... 7. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 201 000 Lt žalai atlyginti ir 5... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje būtina nagrinėti tiek atsakovo, tiek... 11. Teismas nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus... 12. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo paaiškinimus, jis cesijos sutartis... 13. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo bankroto administratorius privalo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliantas UAB „Optimalūs finansai“ prašo panaikinti pirmosios... 16. 1. Teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų apie skolininkų turtinę... 17. 2. Skolininkų turtinės padėties įvertinimas yra labai svarbus aiškinantis... 18. 3. Teismas neteisingai konstatavo, kad dėl trečiojo asmens suteikto laidavimo... 19. 4. Teismas neįvertino, kad apeliantas dėl atsakovo kaltės neturėjo ir... 20. 5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas be pagrindo nesikreipia į... 21. 6. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos... 22. 7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pats cesijos sutarčių sudarymas... 23. 8. Teismas nevertino tikrųjų cesijos sutarčių sudarymo aplinkybių.... 24. Atsakovas G. P. prašo skundą atmesti. Pažymi, kad teismas teisingai... 25. Trečiasis asmuo UAB „Previlsta“ atsiliepimo į apeliacinį skundą... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas yra kilęs dėl buvusio bendrovės... 28. Kasacinis teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju visų pirma reikalinga... 29. Kolegija sutinka su apeliantu, kad 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartimis... 30. Kolegija sutinka ir su apelianto pozicija, kad atsakovas, neįsitikindamas... 31. Nepaisant išdėstyto, kolegija privalo atsižvelgti į kasacinio teismo... 32. Kolegijos įsitikinimu, apeliantas yra teisus teigdamas, kad teturėdamas... 33. Apeliantas savo skunde akcentuoja, kad trečiojo asmens laidavimas buvo... 34. Kolegija atkreipia dėmesį ir į kasacinio teismo akcentą, susijusį su CK... 35. Apeliantas savo skunde taip pat teigia, kad cesijos sutartys buvo sudarytos tik... 36. Kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 37. Atsakovo prašymas priteisti išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti...