Byla A-492-1832-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinei miškų tarnybai ir A. K. dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 2-6), prašydamas panaikinti 2007 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

5Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21-87322-23520 V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,85 ha miško sklypą, esantį ( - ). Šį sklypą ji 2004 m. vasario 25 d. pardavė A. K., o pastaroji sklypą 2005 m. kovo 22 d. padovanojo A. K.. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenimis, šiame sklype yra įregistruotas 0,82 ha miško plotas. Lietuvos Respublikos valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) duomenimis, jame įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra. Kadastrinių matavimų metu 2004 m. balandžio 27 d. nustačius minėto žemės sklypo kadastro duomenis, jame nustatytas 0,8346 ha miško žemės plotas, žemės ūkio naudmenų nebuvo užfiksuota. 2007 metais buvo dar kartą atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai ir 2007 m. spalio 28 d. nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, pagal kuriuos bendras žemės sklypo plotas nepasikeitė, tačiau miško plotas sumažėjo iki 0,6635 ha ir nustatytas 0,1773 ha žemės ūkio naudmenų (pievų) plotas. Panevėžio apskrities viršininkas Įsakymu patvirtino 0,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ). (toliau – ir Žemės sklypas), iš jų 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos). Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-4 sudaryta komisija, pakartotinai patikrinusi vietoje minėto žemės sklypo naudmenas, nustatė, kad miško žemėje įsiterpusios aikštelės, apaugusios daugiametėmis pievų žolėmis, neatitinka požymių, pagal kuriuos nustatoma žemės naudmena – pieva, šios aikštelės turi būti priskiriamos miško žemei, todėl 2010 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 1169 informavo A. K., kad reikia tikslinti jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis. A. K. nesutiko administracine tvarka tikslinti žemės sklypo kadastro duomenų. Dalyje šio miškų ūkio žemės sklypo, iškirtus mišką ir sunaikinus miško paklotę, atlikus papildomus kadastrinius matavimus, skundžiamu įsakymu miško žemė neteisėtai buvo paversta kitomis naudmenomis. Miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama tik Miškų įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai tai yra suplanuota parengtuose detaliuosiuose arba specialiuosiuose planuose. Tuo tarpu duomenų, jog šiuo atveju buvo atlikta norminiais aktais reglamentuota miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, patikrinimo metu gauta nebuvo, todėl Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Administraciniai aktai ar jų dalys, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąjį interesą, o miškų išsaugojimas bei teisingas teisės aktų taikymas viešojo administravimo srityje yra valstybės ir visuomenės reikalas, t. y. viešasis interesas, todėl Panevėžio apygardos prokuratūra, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, 2011 m. lapkričio 24 d. gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareiškimą „Dėl miško ūkio žemės sklypo žemės naudmenų nustatymo teisingumo“, surinkusi visą reikalingą medžiagą bei tyrimo metu nustačiusi, kad miško žemė kitomis naudmenomis paversta neatlikus nustatytos procedūros, nepagrįstai atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus ir jų pagrindu neteisėtai priėmus Įsakymą, kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutiko su pareikštu prašymu bei prašė jį patenkinti, atsiliepime (I t., b. l. 67-68) remdamasi iš esmės analogiškais motyvais kaip ir pareiškėjas.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) atsiliepimuose (I t., b. l. 81-82, II t., b. l. 5-6) prašė patenkinti prokuratūros prašyme nurodytus reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal Miškų tarnybos duomenis, Miškų kadastre registruotas Panevėžio miškų urėdijos Naujamiesčio girininkijos 575 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 12, kurio dalis patenka į sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Miškų tarnybos ir Miškų kadastro miškų žemėlapio fragmentas patvirtina, kad į minėtą žemės sklypą patenka 0,82 ha miško plotas, jame įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai 2005 m. gruodžio 23 d. ir 2008 m. sausio 10 d., kuriuose skiriasi minėto žemės sklypo duomenys (ankstesniame išraše nurodyta, kad 0,89 ha sklype yra 0,8346 ha miško, o vėlesniame nurodyta, kad 0,89 ha sklype yra 0,6635 ha miško žemės plotas). Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu), miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu), 6.4 punktas nustatė, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti keičiama tik tada, kai yra patvirtinti šio aprašo 6.1.4 punkte, 6.2 punkte ir 6.3 punkte nurodyti teritorijų planavimo dokumentai ir nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti detalieji planai. Kadangi minėtame sklype miško žemė kitomis naudmenomis paversta neatlikus nustatytų procedūrų, nepagrįstai atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priėmus apskrities viršininko įsakymą bei atsižvelgiant į tai, kad A. K. nesutinka šio įsakymo panaikinti administracine tvarka, skundžiamas Panevėžio apskrities viršininko įsakymas turėtų būti panaikintas.

8Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovai A. K. ir A. K. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neturėtų būti patenkintas. A. K. papildomai paaiškino, kad jie nuo pat sklypo įsigijimo pageidavo jį sutvarkyti, plėtoti jame rekreacinę veiklą bei pasistatyti tokiai veiklai skirtus statinius. Tuo tikslu 2004 metais iš rajono savivaldybės jie gavo leidimą ir pradėjo rengti detalųjį planą, gavo projektavimo sąlygas, tačiau per sutartyje nustatytą terminą jo neparengė. Vėliau jiems žemėtvarkos skyriuje buvo pasiūlyta atlikti kadastrinius sklypo matavimus ir patikslinti sklypo duomenis. Jie tai padarė, užsakė toponuotrauką, iš kurios matyti, kad ginčo sklype yra ne tik miškas, bet ir aikštelės, kuriose būtų galima vykdyti ne tik miškų ūkio, bet ir žemės ūkio veiklą. 2007 metais priimtas ginčijamas Įsakymas tik įtvirtino sklype esančią realią žemės naudmenų padėtį, 2010 metais A. K. atsisakė tikslinti kadastro duomenis, nes patys žemėtvarkos skyriaus darbuotojai patvirtino, jog sklypo dokumentai atitinka realią situaciją. 2011 metais jie gavo leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, sudarė sutartį su tokius darbus atliekančia įmone, rajono savivaldybės architektas ir regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė planavimo sąlygas. Paruošus projektą, žemės sklypas bus pertvarkytas ir kadastro duomenys bus dar kartą įteisinti. Be to, A. K. manymu, yra praleistas kreipimosi į teismą terminas, nes Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo 2007 metų žinojo, kad sklype yra žemės ūkio naudmenos – pieva, tačiau prokuratūrai nepateikė visų reikalingų duomenų. Sklypo savininkei taip pat nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir turimus dokumentus, Įsakymo panaikinimas pažeistų jos nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą patenkino ir panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 0,8900 ha miškų ūkio paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), iš jų 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenos (pievos), 0,6635 ha – miškas, 0,0410 ha – vandenys, 0,0082 ha – kita žemė (nenaudojama).

10Išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovės A. K. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 15 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų teisės taikymui reikšmingų faktų, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies prasme, todėl panaikintas. Panaikinus sprendimą byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiriant priimto Įsakymo pagrįstumą, būtina nustatyti ar duomenys, nurodyti Įsakyme, yra tikri ir ar jie atitinka faktines aplinkybes. Tam būtina vertinti bylos įrodymų visumą, tarp jų ir naujai surinktus įrodymus. Nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimu iš A. K. buvo priteistas žalos atlyginimas Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui dėl 652.75 kvadratinių metrų miško paklotės sunaikinimo (I t., b. l. 25-26). Panevėžio aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte Nr. 20 ir akte Nr. 21 nurodoma, kad sugadinta miško paklotė 190 kvadratinių metrų plote, iškirsti medžiai, suformuota aikštelė (I t., b. l. 17-18). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kokiu pagrindu buvo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Nurodyta, kad pagal žemės sklypo kadastro duomenis Žemės sklype buvo ir kitos naudmenos, o po ginčijamo įsakymo pakito jų plotas, todėl būtina išsiaiškinti ir tiksliai nustatyti plotų neatitikimus ir tik nustačius, jog ginčijamu įsakymu nepagrįstai buvo padidinti kitų naudmenų plotai ir atitinkamai sumažintas miško žemės plotas, gali būti padaryta išvada, jog kadastro duomenų tikslinimas yra neteisingas. Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. 28691 nurodoma, kad miško žemės plotas yra 0.82 ha, nors iki ginčijamo Įsakymo buvo įregistruotas miško plotas 0.8346 ha. Taip pat Miškų tarnyba 2011 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 2218 nurodė, jog šiame žemės sklype įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra (I t., b. l. 40). Šie duomenys prieštarauja Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gruodžio 23 d. išrašo duomenims apie esančias sklype kitas naudmenas. Teismas pažymėjo, kad nurodyti prieštaravimai kelia abejones dėl įrodymų patikimumo ir dėl jų turi būti pateiktas atitinkamas vertinimas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 20 d. rašte nurodyta informacija apie tikrinimo rezultatus žemės sklype, tačiau ji nėra išsami, nes nėra duomenų, kokie plotai turi būti priskirti miško žemei.

12II.

13Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino. Panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 0,8900 ha miškų ūkio paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), iš jų 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenos (pievos), 0,6635 ha – miškas, 0,0410 ha – vandenys, 0,0082 ha – kita žemė (nenaudojama).

14Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21-87322-23520 (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga, b. l. 40) V. V. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,85 ha miško sklypą, esantį ( - ). Šį sklypą V. V. 2004 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - )pardavė A. K., kuri 2005 m. kovo 22 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi Nr. ( - ) (I t., b. l. 31-32) jį padovanojo A. K.. 2004 m. balandžio 27 d. buvo atlikti minėto sklypo kadastriniai matavimai bei užfiksuoti žemės sklypo kadastro duomenys, pagal kuriuos jame nustatytas 0,8346 ha miško žemės plotas, šiuose duomenyse žemės ūkio naudmenos neužfiksuotos (I t., b. l. 28-29). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gruodžio 23 d. išraše (I t., b. l. 12-13) nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), yra 0,8900 ha bendro ploto, iš jų 0,8346 ha – miško plotas, 0,0271 ha – vandenų plotas, 0,0283 ha – kitos žemės plotas. Žemės sklypo kadastro duomenys pakartotinai užfiksuoti 2007 m. spalio 28 d. Pagal juos tame pačiame sklype miško plotas yra 0,6635 ha, žemės ūkio naudmenos (pievos) – 0,1773 ha, vandenys – 0,0410 ha ir kita žemė (nenaudojama) – 0,0082 ha (b. l. 34), todėl A. K. atstovas A. K. 2007 m. lapkričio 15 d. prašymu (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga, b. l. 52) kreipėsi į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas parengti reikiamus dokumentus žemės sklypo įregistravimui atlikus kadastrinių matavimų patikslinimą. Panevėžio apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ (I t., b. l. 7) patvirtino 0,8900 ha miškų ūkio paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), iš jų 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų ir natūralių ganyklų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos). Šio įsakymo pagrindu buvo pakeisti ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys. Kitame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2008 m. sausio 10 d. nurodomi plotai: 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų ir natūralių ganyklų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos) (I t., b. l. 10-11). NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-4 sudaryta komisija 2010 m. lapkričio 2 d. apžiūrėjo minėtą žemės sklypą vietoje ir nustatė, kad miškas šalia griovelio yra išretėjęs ir susiformavusios miško aikštelės, apaugusios daugiametėmis žolėmis, tokia pat augmenija apžėlęs ir miško takas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 15.3 ir 16 punktų nuostatas, miško žemėje įsiterpusios aikštelės turi būti priskiriamos miško žemei, todėl nutarta informuoti žemės sklypo savininką, kad žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenys, atliekant 2007 m. spalio 28 d. kadastrinius matavimus, nustatyti netiksliai ir juos būtina tikslinti. Žemės sklypo savininkė A. K. nesutiko administracine tvarka patikslinti žemės sklypo kadastro duomenų. Miškų tarnybos 2011 m. gruodžio 6 d. pažymos Nr. 28691 ir Nr. 28692 (I t., b. l. 38-39) patvirtino, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas Panevėžio miškų urėdijos Naujamiesčio girininkijos 575 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 12, kurio dalis patenka į sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), į šį sklypą patenka 0,82 ha miško plotas. Miškų tarnyba 2011 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2218 (I t., b. l. 40) taip pat pažymėjo, jog šiame žemės sklype įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra. Prokuratūra iki 2011 m. gruodžio 24 d. atliko papildomą aplinkybių patikrinimą ir kreipėsi į teismą, gindama viešąjį interesą.

15Remdamasis Miškų įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 16 punktu (redakcija, galiojusi Panevėžio apskrities viršininko 2007-12-29 įsakymo Nr. Ž-5407 priėmimo metu) apibrėžiančiais, kas yra miškas, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) patvirtinto aprašo 6.4 punktu, įtvirtinančiu, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti šio Aprašo 6.1.4, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentai (nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrieji planai, o tais atvejais, kai šie planai neparengti, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis komunikaciniams koridoriams, inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti gali būti numatytas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose) ir nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti detalieji planai, Aprašo 8–13 punktais, numatančiais išsamią miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą ir nustatęs, kad nei A. K., nei jos įgaliotas asmuo neatliko norminiais aktais reglamentuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, žemės sklypo savininkas iki Įsakymo priėmimo neparengė detaliojo plano, nesikreipė į įgaliotas institucijas su prašymu paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir kitais dokumentais, teismas sprendė, jog ginčijamu Įsakymu nepagrįstai buvo padidinti kitų naudmenų plotai ir atitinkamai sumažintas miško žemės plotas. Iš to daryta išvada, jog kadastro duomenų tikslinimas yra neteisingas, todėl Įsakymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

16Teismas rėmėsi liudytojos S. P., tuo metu dirbusios Valstybiniame žemėtvarkos institute matininke, parodymais. Ji nurodė, jog pamatavo mišką – 7 arų mišką ir 10 arų krūmų. Jei būtų buvusi kokia aikštelė ar pieva, tada tai būtų iš miško sklypo išskirta ir būtų pažymėta urėdijos žiniaraščiuose. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje šeštame priede skaičiuojami žemės naudmenys, jų ten nėra.

17Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimu iš A. K. buvo priteistas žalos atlyginimas Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui dėl 652.75 kvadratinių metrų miško paklotės sunaikinimo (I t., b. l. 25-26). Panevėžio aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte Nr. 20 ir akte Nr. 21 nurodoma, kad sugadinta miško paklotė 190 kvadratinių metrų plote, iškirsti medžiai, suformuota aikštelė (I t., b. l. 17-18). Taigi teismas pažymėjo, kad žemės ūkio naudmenos (pievos) žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ), atsirado dėl neteisėtų veiksmų, atlikus neteisėtus darbus traktoriaus pagalba, pievos atsirado iš neteisėtai pravažinėtų kelių, sunaikinus ekosistemą, taigi sprendė, kad aikštelė suformuota dirbtinai iki ginčijamo įsakymo priėmimo.

18Teismas sprendė, kad prokuroro prašymas teismui pateiktas nepraleidus jo padavimo termino, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareiškime „Dėl miško ūkio žemės sklypo žemės naudmenų nustatymo teisingumo“, kurį Panevėžio apygardos prokuratūra gavo 2011 m. lapkričio 24 d., pateikti duomenys nebuvo išsamūs, kad prokuroras būtų galėjęs nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, nebuvo pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos. Tik surinkus papildomus duomenis ir gavus visą reikiamą informaciją, atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

19III.

20Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovė A. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad ginčijamas Įsakymas atitinka bendruosius formalius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. jame remiamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu ir atitinkamais Vyriausybės nutarimais, Įsakyme aiškiai nustatytos konkretaus žemės sklypo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jis yra pasirašytas tinkamo subjekto, patvirtintas antspaudu. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat tvirtina, kad nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie teisės aktai pažeisti priimant ginčijamą Įsakymą. Pažymi, kad Įsakymu nebuvo keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, miško žemė nebuvo paversta kitomis naudmenomis. Pažymi, kad remiantis Miškų įstatymo 11 straipsniu, Aprašo 2 punktu, keičiant miško naudmenas miškų ūkio paskirties žemės sklypuose privalomai keičiama ir pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, tačiau byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys bei pats ginčijamas Įsakymas patvirtina, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nebuvo keičiama – ji išliko žemės ūkio paskirties. Laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad žemės ūkio naudmenos (pievos) žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) atsirado dėl neteisėtų veiksmų, atlikus neteisėtus darbus traktoriaus pagalba, pievos atsirado iš neteisėtai pravažinėtų kelių, sunaikinus ekosistemą ir aikštelė suformuota dirbtinai iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Pažymi, kad 652,75 ir 190 kv. m ploto žemės sklypuose buvo sunaikinta tik miško paklotė, o ne miške augantys medžiai ar krūmai, kas iš esmės reikštų aikštelės miško viduje formavimą ar esamos aikštelės ribų išplėtimą. Akcentuoja, kad teismas mini tik 0,065275 ha ir 0,019 ha sunaikintos miško paklotės, kas sudaro tik 0,084275 ha dydžio žemės plotą. Tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, jog miško paklotė buvo sunaikinta būtent ginčo 0,1773 ha žemės sklype ir, kad ji buvo sunaikinta iki Įsakymo priėmimo, teismo sprendime nenurodyta, kokio dydžio aikštelė dirbtinai suformuota ir kokią įtaką jos suformavimui turėjo miško paklotės ir vienos pušies sunaikinimas. Apelianto manymu, tai yra esminiai teismo proceso pažeidimai, turėję įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

22Tvirtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos S. P. parodymais, kadangi ji kalbėjo apie 7 arų mišką ir 10 arų krūmų, o ne apie ginčo 0,89 ha žemės sklypą.

23Pažymi, kad LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ginčijamo Įsakymo neteisėtumą, tačiau tokių įrodymų, nagrinėjant bylą iš naujo nebuvo pateikta. Nurodytoje nutartyje pasisakyta dėl Valstybinės miškų tarnybos pateiktų įrodymų patikimumo ir nurodyta, kad dėl jų turi būti pateiktas atitinkamas vertinimas, tačiau nagrinėjant bylą iš naujo šių įrodymų patikimumams nebuvo vertinamas.

24Mano, kad iš VĮ Registrų centro 2013 m. spalio 23 d. pažymos Nr. (7.1.13)PAS-7517 yra akivaizdu, jog 2004 m. buvo atlikti tik bendro pobūdžio Žemės sklypo kadastriniai matavimai, o 2007 m. buvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, kurie detalizavo žemės sklype esančius miško žemei priskiriamus plotus, tame tarpe ir 0,1773 ha pievų ir natūralių ganyklų plotą.

25Teigia, kad komisijos 2010 m. lapkričio 2 d. išvada, kuria remiasi teismas yra prieštaringa, neišsami, joje nenurodyta, kokie dar plotai turi būti priskirti miško žemei, todėl neaišku, ką reikia tikslinti. Siekiant pašalinti minėtus prieštaravimus buvo prašoma į teismo posėdį iškviesti išvadą surašiusios komisijos pirmininkę, tačiau teismas šio prašymo netenkino.

26Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 170-172).

27Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teismo sprendimo panaikinimo pagrindų. Iš esmės pakartoja teismo sprendimo motyvus.

28Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 180-182).

29Atsakovas mano, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, kad A. S., atlikdamas kadastrinius matavimus, nepagrįstai sumažino miško naudmenų plotą iki 0,6635 ha. Nurodo, kad miško žemėje įsiterpusios aikštelės, apaugusios daugiametėmis pievų žolėmis, turi būti priskiriamos miško žemei.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 165-168).

31Nurodo, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojęs Aprašo 2 punktas imperatyviai nurodė, jog prieš paverčiant miško ūkio paskirties žemę kitomis naudmenomis, privalomai turi būti pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Teigia, kad apeliantė netinkamai cituoja Aprašo 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, keičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirtį arba jos nekeičiant, atsižvelgiant į planuojamos veikslo pobūdį. Pažymi, kad darydamas išvadą, jog žemės ūkio naudmenos (pievos) žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) atsirado dėl neteisėtų veiksmų, atlikus neteisėtus darbus traktoriaus pagalba, pievos atsirado iš neteisėtai pravažinėtų kelių, sunaikinus ekosistemą, teismas rėmėsi Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-17-621/2014 nustatytais faktais. Valstybinė miškų tarnyba tvirtina, kad žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) įsiterpusių ne miško žemės naudmenų nėra. Mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos S. P. parodymais, kurie buvo grindžiami urėdijos žiniaraščiais, esančiais administracinėje byloje Nr. I-17-621/2014, nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Pažymi, kad jos paminėtas 70 arų miškas ir 10 arų krūmų ir sudaro 0,80 ha.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 175-176).

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Ginčo esmė

36Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

37Minėtu administraciniu sprendimu buvo patvirtinti 0,8900 ha miškų ūkio paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise A. K., kadastro duomenys: 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų ir natūralių ganyklų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos). Šio Įsakymo pagrindu buvo pakeisti ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys.

38Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21-87322-23520 į 0,85 ha miško sklypą, 2004 m. balandžio 27 d. buvo atlikti minėto sklypo kadastriniai matavimai bei užfiksuoti žemės sklypo kadastro duomenys, pagal kuriuos jame buvo nustatytas 0,8346 ha miško žemės plotas, šiuose duomenyse žemės ūkio naudmenos neužfiksuotos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gruodžio 23 d. išraše buvo nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), yra 0,8900 ha bendro ploto, iš jų 0,8346 ha – miško plotas, 0,0271 ha – vandenų plotas, 0,0283 ha – kitos žemės plotas. Žemės sklypo kadastro duomenys pakartotinai užfiksuoti 2007 m. spalio 28 d., pagal juos tame pačiame sklype miško plotas sumažėjo iki 0,6635 ha, atsirado žemės ūkio naudmenos (pievos) – 0,1773 ha, padidėjo vandenų plotas iki 0,0410 ha, ir nurodyta kita žemė (nenaudojama) – 0,0082 ha (b. l. 34). Pakartotinai fiksuotų duomenų pagrindu, remiantis savininkės įstatyminio atstovo prašymu, ir buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra, trečiojo suinteresuoto asmens (žemės sklypo savininkės) atstovės apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“ buvo pripažintas ir neteisėtas, konstatavus, kad šiuo įsakymu nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) patvirtinto aprašo 6.4 punkto reikalavimus, buvo padidinti kitų naudmenų plotai ir neteisėtai sumažintas miško žemės plotas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus ir kitas teisės normas, reglamentuojančias miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, neįvertino aplinkybės, kad nebuvo keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

39Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis

40Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Žemės sklypų ribų, naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas įstatyme apibrėžiama kaip žemės tvarkymas, reglamentuojamas teisės aktų, atliekamas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Nagrinėjamo ginčo atveju dalis miško žemės naudmenų buvo paverstos kitomis – žemės ūkio naudmenomis. Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d. sprendime Nr. 21 – 87322-23520 dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – laikytis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 punktų: XXIX – vandens telkinių apsaugos zonos (7292); XXVI – privačių miškų tvarkymas ir naudojimas (9500), bei Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“. Žemės naudojimo apribojimai buvo fiksuojami žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo 2004 m. balandžio 27 d. metu bei įtraukti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. V3-4298 „Dėl privataus žemės sklypo žemės naudmenų pakartotinio patikslinimo“, adresuotame Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nurodyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) patenka į Nevėžio upės vandens apsaugos zoną. Miškas priskirtas III grupei – vandens telkinių apsaugos zonų miškams.

41Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 2 straipsnyje apibrėžta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augmenija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 16 punkte (redakcija, galiojusi Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. Ž-5407 priėmimo metu) nustatyta, kad miškui priskiriamas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Miško žemei priskiriamas apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys iki 5 metrų pločio miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių statinių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.4 punkte numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti šio Aprašo 6.1.4, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentai (jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendruosiuose planuose; tais atvejais, kai šie planai neparengti, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gali būti numatytas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose) ir nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti detalieji planai. Aprašo 8–13 punktuose numatyta išsami miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra, t. y. miško žemės valdytojas, norintis atlikti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą, turi pateikti prašymą bei kitus nurodytus dokumentus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau – Žemėtvarkos skyrius). Remiantis Aprašo 9.4 punktu, turi būti pateikiamas ir teritorijų planavimo dokumentas, nurodytas Aprašo 6.4 punkte. Tuomet Žemėtvarkos skyrius per 15 darbo dienų išnagrinėja miško valdytojo prašymą paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir parengia apskrities viršininkui motyvuotą išvadą bei sprendimo dėl leidimo paversti miško žemę kitomis naudmenomis projektą; Apskrities viršininkas per 10 darbo dienų nuo Žemėtvarkos skyriaus šio Aprašo 10 punkte pateiktų dokumentų gavimo priima sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis arba prašymo netenkinti. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl žemės sklype esančios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, kadastro duomenys keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

42Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis byloje, padarė išvadą, kad miško žemė kitomis naudmenomis buvo paversta vien tik atlikus naujus kadastrinius matavimus, nesilaikant Aprašo 6.4 punkte nustatytos tvarkos, nepaisant teisės aktuose numatytų reikalavimų teritorijos (jos dalių) planavimo dokumentų parengimui.

43Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo

44Kaip jau minėta, Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“, patvirtinti 0,8900 ha miškų ūkio paskirties (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), priklausančio nuosavybės teise A. K., kadastro duomenys: 0,1773 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų ir natūralių ganyklų), 0,6635 ha – miškų, 0,0410 ha – vandenų, 0,0082 ha – kitos žemės (nenaudojamos).

45Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar teisėtai buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, miškų žemės plotas sumažintas, dalį jos paverčiant žemės ūkio naudmenomis (pievomis ir natūraliomis ganyklomis), nustatė, kad duomenys nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti remiantis 2007 m. spalio 28 d. patikslinta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir 2007 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-5407 „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio rajone patvirtinimo“. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo sklype žemės ūkio naudmenos (pievos) atsirado dėl neteisėtų veiksmų, neteisėtai atlikus darbus, sunaikinus ekosistemą, dirbtinai suformuota aikštelė iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimu iš A. K. buvo priteistas žalos atlyginimas Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui dėl 652.75 kvadratinių metrų miško paklotės sunaikinimo. A. K. 2006 m. gegužės 26 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimas už tai, kad ji organizavo, vadovavo ir kontroliavo ratinio traktoriaus su skydu darbus miške; traktorius su lyginimo skydu lygindamas žemę pažeidė miško paklotę 652,75 kvadratinių metrų plote ir ją sunaikino, pažeidė augančių medžių šaknis, nubrozdino tris žalius medžius, išrovė ir sunaikino augančią pušį, užvertė bei užlygino žemėmis miške buvusį kanalą, ji buvo nubausta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 621 bei 68 straipsniuose, padarymą, 300 Lt bauda. 2011 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 21 d. Panevėžio aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte Nr. 20 ir akte Nr. 21 nurodoma, kad sugadinta miško paklotė 190 kvadratinių metrų plote, iškirsti medžiai, suformuota aikštelė, kuri užpilta žvyru, sužalota miško paklotė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad miško žemė buvo verčiama kitomis – žemės ūkio naudmenomis ne tik nesilaikant aptarto teisinio reglamentavimo reikalavimų (Miškų įstatymo 11 str. 1 d., Aprašo 6.4 punkto), bet sąmoningai atliekant teisei priešingus veiksmus, už kuriuos buvo taikoma administracinė atsakomybė bei buvo priteistas žalos atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad priimti ginčijamą įsakymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

46Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ginčijamu įsakymu nebuvo keičiama žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumą nulemia nepagrįstas miško žemės dalies pakeitimas žemės ūkio naudmenomis. Apeliantė nurodo, kad Aprašo 2 punkte nustatyta sąlyga, jog miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miškų ūkio paskirties žemės sklypuose keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, ir tik keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu; teigia, kad ginčo žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, kuri Įsakymu nebuvo keičiama, todėl naikinti šį Įsakymą nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta dėl jų išimtinai formalaus pobūdžio. Įsakymu buvo sukurta teisės aktų prasme prieštaringa situacija – nekeičiant miškų ūkio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, dalis miško žemės buvo paversta kitomis, žemės ūkio naudmenomis (pievų ir natūralių ganyklų), neteisėtai nustatyti duomenys buvo įtraukti į viešą registrą, tai reiškia, kad ginčijamas aktas nesant teisėto pagrindo sukėlė realias pasekmes. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad miškų ūkio paskirties žemė buvo paversta kitomis naudmenomis teisei priešingais veiksmais, be to, nepaisant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje bei Aprašo 6.4 punkte nustatytų reikalavimų, sudarė pagrindą ginčijamą įsakymą pripažinti neteisėtu iš esmės, prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str.1 d. 1 p.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijas objektyviai įvertino byloje surinktus duomenis, teisingai aiškino ir taikė ginčo sprendimui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

47Teisėjų kolegija, kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, netenkina ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovės A. K. apeliacinį skundą atmesti.

50Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 m.... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovai A. K. ir A. K. teismo posėdyje... 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu... 10. Išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovės A. K. (toliau... 11. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios... 12. II.... 13. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu... 14. Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 9 d.... 15. Remdamasis Miškų įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 16. Teismas rėmėsi liudytojos S. P., tuo metu dirbusios Valstybiniame... 17. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2007 m. sausio 11... 18. Teismas sprendė, kad prokuroro prašymas teismui pateiktas nepraleidus jo... 19. III.... 20. Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovė A. K. pateikė apeliacinį... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad ginčijamas Įsakymas atitinka... 22. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos S. P. parodymais,... 23. Pažymi, kad LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, jog byloje nėra... 24. Mano, kad iš VĮ Registrų centro 2013 m. spalio 23 d. pažymos Nr.... 25. Teigia, kad komisijos 2010 m. lapkričio 2 d. išvada, kuria remiasi teismas... 26. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas... 27. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir... 28. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį... 29. Atsakovas mano, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba pateikė... 31. Nurodo, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojęs Aprašo 2 punktas... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Ginčo esmė... 36. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Panevėžio apskrities... 37. Minėtu administraciniu sprendimu buvo patvirtinti 0,8900 ha miškų ūkio... 38. Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises... 39. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis... 40. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte... 41. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos... 42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis byloje, padarė išvadą,... 43. Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo... 44. Kaip jau minėta, Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d.... 45. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar teisėtai buvo pakeisti žemės... 46. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ginčijamu įsakymu nebuvo keičiama... 47. Teisėjų kolegija, kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, netenkina ir... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. Trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovės A. K. apeliacinį skundą... 50. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....