Byla 2-509-207/2011
Dėl parduodamo - perkamo turto kainos nustatymo

1Šiauliu miesto apylinkes teismo teiseja Virginija Kazlauskiene, sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei, dalyvaujant ieškovo R. G. I. atstovei advokato padejejai Irmai Bekerei, atsakovo Šiauliu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos atstovei Tatjanai Bartoš,

2viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo R. G. I. ieškini atsakovui Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del parduodamo - perkamo turto kainos nustatymo, ir

3n u s t a t e :

4ieškovo R. G. I. atstove advokato padejeja I. B. palaike ieškovo ieškini ir praše nustatyti, kad Šiauliu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos parduodamo R. G. I., a.k. ( - ), gyvenancio ( - ), valstybes paveldeto turto – ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, bukle: fiziškai pažeistas, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais: ½ dalis pastato-sandelio, unikalus Nr. ( - ), ir ½ kitu statiniu (inžineriniu) kiemo statiniu, unikalus Nr. ( - ), esanciu adresu ( - ), kaina yra 300,00 Lt ir priteisti bylinejimosi išlaidas.

5Ieškovo atstove advokato padejeja I. B. paaiškino, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, pastato - sandelio ir kitu statiniu, esanciu ( - ). Kita dalis tu paciu statiniu nuosavybes teise priklause J. J., kuris 1982-04-19 mire. Ieškovas užsake jam ir mirusiam J. J. priklausiusio nekilnojamojo turto, adresu ( - ), ivertinima ir 2010-05-19 raštu kreipesi i Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija su prašymu, kad atsakovas iregistruotu J. J. turta kaip valstybes turta ir ieškovui, kaip bendraturciui, leistu ji išpirkti, sumokant valstybei šio turto verte, pridejo ivertinto turto ataskaita. Atsakovas 2010-11-24 ieškovui praneše, kad jis, kaip bendraturtis, turi pirmenybes teise pirkti valstybes parduodama turta už 10590 litu. Ieškovas pirkti sutiko, taciau atsakovo parduodamas turtas yra nevertas siulomos kainos. Nurode, jog atsakovas turejo pastebeti, kad VI Registru centro pažymoje nurodyta daikto verte neatitinka tikrosios turto vertes ir, siekdamas teisingai ivertinti turta, turejo kreiptis i ekspertus. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovas isigytu parduodama turta, taciau šalys nesutaria del kainos. Ieškovo nuomone, neteisingas parduodamo turto kainos nustatymas pažeidžia jo teise isigyti pirmumo tvarka parduodamu pastatu dali, todel kreipesi i teisma su ieškiniu, kad teismas nustatytu, jog valstybes paveldeto ir parduodamo turto kaina yra 300 litu. Ieškini praše patenkinti visiškai.

6Atsakovo Šiauliu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos atstove Tatjana Bartoš palaike teismui pateikta atsiliepima i ieškini ir ieškovo ieškini, kaip nepagrista, praše atmesti.

7Atstove paaiškino, kad atsakovas gavo iš ieškovo pranešima del J. J. galimai valstybes paveldetino turto, todel kreipesi i notara. Notaras kreipesi i VI Registru centra del pažymos apie paveldimo turto vidutines rinkos vertes gavimo, surinko kitus reikalingus dokumentus, atliko turto paveldejimo proceduras, 2010-09-02 atsakovui išdave palikimo perejimo valstybei liudijima, o atsakovas VI Registru centre iregistravo valstybes nuosavybes teises i ½ dali turto, esancio ( - ), kurio 2010-08-03 duomenimis valstybes paveldeto turto vidutine rinkos verte 10590 Lt. Atsakovas vadovavosi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldeto ar kitaip i valstybes pajamas perduoto nekilnojamojo turto ir transporto priemoniu peremimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis metodikos patvirtintos Valstybines mokesciu inspekcijos prie LR Finansu ministerijos viršininko 2006-05-10 isakymo Nr. V-181 51 punktu ir neturejo pagrindo suabejoti Registru centro išduotame pažymejime nurodyta valstybes paveldeto nekilnojamojo turto tikraja rinkos verte del ko reiketu turta ivertinti iš naujo. Valstybes paveldetas turtas, esantis ( - ), 2010-09-06 aktu buvo apskaitytas ir perimtas i apskaita palikimo perejimo valstybei liudijime nurodyta vidutine rinkos verte. Ieškovas jam priklausancia nuosavybes teise ½ dali nekilnojamojo turto, esancio ( - ), valdo nuo 1978 metu, taciau del registro duomenu pakeitimo niekur iki šiol nesikreipe, priklausanciu turtu nesinaudoja ir kaip bendraturtis neturi teises nustatineti sandorio salygu, todel ieškovo ieškini praše atmesti.

8Liudytoja R. D. parode, kad ji dirba UAB „Matininkai“ turto vertintoja. I bendrove kreipesi užsakovas (ieškovo atstovas), prašydamas nustatyti nekilnojamojo turto, esancio ( - ), rinkos verte. Vertinimas atliktas 2010-05-04 datai, ji apžiurejo ir pamate, kad gyvenamas namas fiziškai pažeistas, todel ivertino tik likusia dali namo pamatu, sandelio pamatu ir sienu. Kitu statiniu ji nemate ir nevertino, nes žemes sklypas neidentifikuotas ir kur tie kiti statiniai yra, ji nežino. Vertinimo dienai turto verte apskaiciuota lyginamosios vertes (pardavimo kainu analogu) metodu ir nustatyta, kad bendra nekilnojamojo turto, esancio ( - ), rinkos verte yra 600 litu.

9Liudytoja I. K. parode, kad ji dirba VI Registru centras ir yra turto vertintoja. Statiniu registro duomenis gali patikslinti tik patys statiniu savininkai, i VI Registru centra ieškovas del duomenu neatitikimo faktui nesikreipe. VI Registru centras pateike duomenis notarui 2010-08-03 datai ir nurode, kad pagal esamus Registru centre duomenis, gyvenamojo namo, pastato sandelio ir kitu kiemo statiniu, esanciu ( - ), vidutine rinkos verte yra 21180 Lt.

10Ieškinys atmestinas.

11Iš byloje esancio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo su istorija (b.l. 17-18) matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), po ½ dali bendrosios dalines nuosavybes teise priklause R. G. I. ir J. J.. Iš mirties liudijimo nuorašo (b.l. 22) matyti, kad J. J. mire 1982-04-21. LR CK 5.62 straipsnis nustato, kad, nesant mirusiojo asmens ipediniu, turtas paveldejimo teise pereina valstybes nuosavyben. J. J. ipediniu neturejo, todel apie palikimo atsiradima ieškovo igaliotas atstovas M. G. praneše Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai (b.l. 65-67). Iš 2010-09-02 palikimo perejimo valstybei liudijimo (b.l. 52) ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo (b.l. 53-54) matyti, kad Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai atlikus turto paveldejimo proceduras, ½ dalis nekilnojamojo turto, esancio ( - ), ir priklausiusio mirusiajam J. J., perejo valstybei (b.l. 52). Palikimo perejimo valstybei faktas buvo iregistruotas VI Registru centre (b.l. 53-54). Iš pranešimo apie parduodama turta (b.l. 24) matyti, kad 2010-11-24 Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija ieškovui Romanui G. I. praneše, kad parduoda valstybes paveldeta ½ dali gyvenamojo namo, ½ dali sandelio ir ½ dali kitu statiniu, esanciu ( - ), už 10590 Lt ir kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.79 straipsniu, pareiškejas, kaip minetu statiniu bendraturtis, turi pirmenybes teise pirkti parduodamas statiniu dalis. Iš ieškovo pateiktos korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto ivertinimo ataskaitos (b.l. 5-16) matyti, kad ieškovas su siulomo pirkti turto kaina nesutiko ir kreipesi i nepriklausomus turto vertintojus del turto kainos nustatymo, kurie nustate, kad ginco statiniu rinkos verte yra 600 Lt, o valstybes parduodamos ½ statiniu dalies rinkos verte – 300 Lt. Pareiškejas sutinka pirkti valstybes parduodamas minetu statiniu dalis, taciau nesutinka su nurodyta ju kaina (b.l. 59), nes Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija nepagristai nustate kaina pagal nekilnojamojo turto registro duomenis.

12Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavejas) isipareigoja perduoti nekilnojamaji daikta kitai šaliai (pirkejui) nuosavybes teise, o pirkejas isipareigoja priimti nekilnojamaji daikta pagal perdavimo – priemimo akta ir sumoketi už ji nustatyta pinigu suma (kaina). Sutartis yra konsensualine, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria del visu esminiu salygu ir ši susitarima išreiškia notarine forma (LR CK 6.393 str.). Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyse privalomai nurodoma šaliu susitarimu nustatyta daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (LR CK 6.397 str.). Sutarties laisves principas, kaip vienas iš civiliniu santykiu reglamentavimo principu (LR CK 1.2 straipsnis), leidžia civiliniu teisiniu santykiu dalyviams laisvai spresti, ar sudaryti sutarti, savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kuriu CK tiesiogiai nenumato, jeigu tai neprieštarauja istatymui (LR CK 6.156 straipsnis). Taciau kaip ir bet kuris kitas principas, jis nera absoliutus, t.y. turi ribas. Sutarties laisves principo ribos yra imperatyviosios teises normos, kuriu galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (LR CK 6.157 straipsnis). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamoje teismu praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viena iš butinuju valstybinio turto pirkimo–pardavimo sutarties salygu – kaina – valstybinio turto pardavimo atveju nera šaliu derybu objektas, o nustatoma vadovaujantis teises aktu reikalavimais, kuriu šalys negali pakeisti. Nors sutarties elementai, kuriu pakanka, kad sutartis galiotu, yra veiksniu šaliu susitarimas, o istatymu nustatytais atvejais – ir sutarties forma, šiuo atveju šaliu galimybes tartis del kainos yra apribotos pirmiau nurodytu imperatyviuju teises normu. Susitarimo elementas yra tik toks, kad kaina nustato pardavejas, t.y. valstybe, o pirkejas turi teise sutikti arba nesutikti su pagal teises aktu reikalavimus nustatyta valstybinio turto pardavimo kaina (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gegužes 16 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-283/2008, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. lapkricio 17 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-555/2008). Valstybes paveldetino turto peremima i apskaita, pardavimo kainu nustatyma ir realizavima reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldeto, i valstybes pajamas perduoto turto, daiktiniu irodymu, lobiu ir radiniu perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis ir transporto priemoniu peremimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintos LR Vyriausybes 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 bei kiti istatymai ir poistatyminiai teises aktai. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldeto, i valstybes pajamas perduoto turto, daiktiniu irodymu, lobiu ir radiniu perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis ir transporto priemoniu peremimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisykliu 74 punktas numato, kad valstybei perduotinas turtas ivertinamas rinkos kaina. Ivertinima rinkos kaina atlieka VI Registru centras, remdamasis duomenimis, esanciais nekilnojamojo turto registro duomenu bazese. Iš liudytojos I. K. parodymu matyti, kad tik patys statiniu savininkai, manydami, kad statiniu registre esantys duomenys neatitinka faktiniu statiniu duomenu, gali kreiptis i VI Registru centra del duomenu patikslinimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. G. I. del duomenu neatitikimo faktui, del ju patikslinimo i VI Registru centra nesikreipe. Jis ½ dali nekilnojamojo turto, esancio ( - ), bendrosios dalines nuosavybes teise valdo, naudoja ir juo disponuoja nuo 1978 m., taciau minetu turtu nesinaudoja, nes gyvena kitur - ( - ). Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldeto ar kitaip i valstybes pajamas perduoto nekilnojamojo turto ir transporto priemoniu peremimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, gražinimo ir pripažinimo atliekomis metodikos, patvirtintos Valstybines mokesciu inspekcijos prie LR Finansu ministerijos viršininko 2006-05-10 isakymo Nr. V-181 51 punktas numato, kad jeigu VI Registru centro išduotame valstybes paveldeto nekilnojamojo turto registracijos pažymejime tokio turto verte neatitinka tikrosios rinkos vertes ir/ar valstybine mokesciu inspekcija nesutinka su pateiktu ivertinimu, ji gali kreiptis i atitinkama turto vertintoja, prašydama toki nekilnojamaji turta ivertinti iš naujo. Pabrežtina, kad Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija, nesutikdama su pateiktu turto ivertinimu galejo, bet neprivalejo kreiptis i turto vertintoja del turto ivertinimo iš naujo, nes duomenis statiniu registre turejo galimybe patikslinti pats ieškovas, kaip statiniu savininkas. Todel nekilnojamojo turto, esancio ( - ), rinkos verte buvo nustatyta VI Registru centro pagal registre esancius duomenis ir nurodyta notarui pateiktoje pažymoje. Jos pagrindu notaras atsakovui išdave palikimo perejimo valstybei liudijima. Iš byloje esanciu dokumentu ir šaliu paaiškinimu matyti, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys del nekilnojamojo turto, esancio ( - ), ne karto nebuvo tikslinti ar keisti, todel VI Registru centro išduotoje pažymoje valstybes paveldeto nekilnojamojo turto nurodyta tikraja rinkos verte Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija neturejo pagrindo suabejoti ir prašyti ji ivertinti iš naujo. Nepažeisdama LR CK 4.79 straipsnio nuostatu, Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija pasiule bendraturciui R. G. I. pasinaudoti pirmenybes teise pirkti parduodamo nekilnojamojo turto, esancio ( - ), dali. Pažymetina, jog LR CK 4.79 str. 1 d. nustato, kad bendraturciai turi pirmenybes teise pirkti bendraja nuosavybe esancia parduodama dali ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paciomis salygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešuju varžytyniu. Vadinasi, parduodamo daikto kaina nustato pardavejas, šiuo atveju - valstybe, kuria atstovauja Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija. Kaip aukšciau buvo pamineta, koreguoti valstybes parduodamo turto kaina šalys turi ribotas galimybes, nes jos nustatyma reglamentuoja imperatyvios istatymu ir kitu poistatyminiu teises aktu nuostatos, todel pirkejas, šiuo atveju - ieškovas turi teise tik sutikti su pagal teises aktu reikalavimus nustatyta valstybinio turto pardavimo kaina ir pirkti parduodamo turto dali arba nesutikti su mineta kaina ir atsisakyti pirkti. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, ieškovo ieškinys del kainos nustatymo atmestinas.

13Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo i valstybes biudžeta priteistinos bylinejimosi išlaidos – 9,10 Lt procesiniu dokumentu siuntimo išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 268, 270, 307 str. 1 d. teismas,

Nutarė

15Ieškovo R. G. I. ieškini atsakovui Šiauliu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai del parduodamo - perkamo turto kainos nustatymo atmesti.

16Priteisti iš ieškovo R. G. I. i valstybes biudžeta 9,10 Lt (devyniu litu, 10 ct) išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu (gavejas Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, atsiskaitomoji saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660).

17Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per Šiauliu miesto apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai