Byla 2-339-124/2012
Dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovų G. B., T. B. priešieškinį ieškovui G. M. dėl baudos, nuostolių, palūkanų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovui adv. Ignui Dargužui, atsakovams G. B., T. B.,jų atstovui adv.Muradui Bakanui, valstybinės institucijos , duodančios išvadą ,atstovui Alfonsui Dankisui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams G. B., T. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ober -Haus" nekilnojamas turtas“, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovų G. B., T. B. priešieškinį ieškovui G. M. dėl baudos, nuostolių, palūkanų priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu bei pareiškimais dėl ieškinio dalyko pakeitimo (1-5, 101-102 b. l., 1 t.;110 b. l.

34 t.) prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. B. ir T. B. 92 000 Lt baudą už preliminarioje sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodo, kad tarpininkaujant UAB „Ober Haus" nekilnojamas turtas" 2008-09-01 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 28 d. parduoti ieškovui gyvenamąjį namą (nebaigta statyba, baigtumas 16 proc) ir 0, 1500 ha žemės sklypą, paskirtis-individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, esančius ( - ), o ieškovas įsipareigojo nupirkti šį turtą ir sumokėti 935 000 Lt (Sutarties 1.1 p.).

5Preliminaria sutartimi (1.3 p.) Pardavėjas–atsakovai įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą sudarymo momentu pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat pažymą apie nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kurio baigtumas turės būti ne mažesnis negu 92 proc. Taip pat atsakovai turėjo iki sandorio sudarymo likus 5 dienoms pateikti sutartyje nurodytus dokumentus. Sutarties pasirašymo metu ieškovas įvykdė sutarties sąlygas ir sumokėjo atsakovams avansą 46 000 Lt, o atsakovai preliminariąja sutartimi prisiimtos prievolės sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu neįvykdė. Ieškovas nurodo, kad atsakovai tik iš dalies įvykdė sutarties 1.3 p. numatytus įsipareigojimus ir iki 2008 m. lapkričio 21 d. ieškovui neperdavė eilės sutartų dokumentų, t. y. statybos priežiūros žurnalo, aktų atliktiems darbams, valymo įrenginių pridavimo akto, elektros nuotekio-įžeminimo matavimų ir pridavimo aktų, pridavimo aktą priešgaisrinei apsaugai bei sanepidstočiai, be kurių ieškovas negalėtų priduoti namo eksploatacijai, baigus viso namo statybą, ir šių dokumentų nepateikimas ieškovui turi esminę reikšmę. Nurodo, kad preliminariosios sutarties vykdymo metu paaiškėjo, jog techninis prižiūrėtojas V. G. visai neatliko nuolatinės statybos darbų priežiūros ir statybos žurnalo nepildė, o atsakovai likus 3 dienoms iki termino sutarčiai pasirašyti pabaigos pateikė tik dalį -15 vnt. atliktų darbų originalus. Be to, pagal projektą buvo numatyta įrengti valymo įrengimus - UAB "Traidenis" gaminamą talpą, kuri sertifikuojama pagal VšĮ SPSC ir turi šio centro išduotus kokybės sertifikatus. Atsakovai nepateikė dokumentų, kokius valymo įrenginius sumontavo, ar jie turi tinkamus kokybės sertifikatus. Tai būtų sudarę sunkumus, priduodant baigtą statybą. Pagal projektą nuotekos bus išvežamos asenizacine mašina į miesto valymo įrenginius, tačiau atsakovai informavo, kad išvalytos nuotekos bus nuleidžiamos į griovį, o išvalytų nuotekų rezervuaro įrengimo darbų aktai ieškovui nebuvo pateikti. Atsakovai nesutiko sudaryti sąlygas apžiūrėti, atkasti, koks rezervuaras yra sumontuotas. Taip pat nepateikus elektros nuotekio-įžeminimo matavimų ir pridavimo akto pridavimo akto priešgaisrinei apsaugai, neaišku, ar šie darbai atlikti kokybiškai, ar šiuos darbus atliko firma, turinti licenziją, ar jie atlikti saugiai, pagal norminių aktų reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad vanduo būtų naudojamas iš šulinio, tačiau atsakovams nepateikus jokio akto, kad jis atitinka higienos normų reikalavimus geriamam vandeniui, neaišku, ar jis bus tinkamas vartojimui. Ieškovas paaiškino, kad šį terminą dokumentams pateikti prieš sutartį numatė, turėdami tikslą išanalizuoti juos ir jei dokumentai atitiks faktinę padėtį, pasirašys notarinę sutartį. Ieškovas paaiškino, kad pirmasis susitikimas įvyko 2008 m. lapkričio 21 d., tačiau nepateikus šių dokumentų, buvo sutarta susitikti lapkričio 24 dieną, tačiau jam ir žmonai buvo parodyti gal 6-7 paslėptų darbų aktai, bet kilus įtarimams, kad jie surašyti išvakarėse prieš juos pateikiant ir pareiškus dėl to abejones, kad būtų galima atlikti ekspertizę, atsakovai šių aktų jiems nebedavė. Be to, gavus projektą ir su architekte R. B. apžiūrėjus namą, buvo nustatyta, kad atliekant statybą, buvo nukrypta nuo projekto, kai kurie langai ir stoglangiai sumontuoti ne techniniame projekte numatytose vietose, pakeisti langų dydžiai ir konstrukcija, vietoj klijuotos medienos langų sudėti plastikiniai langai, vidaus durų aukščiai bei pirmo aukšto grindų altitudės neatitinka projekto. Visi šie pakeitimai turėjo būti užregistruoti statybos žurnale, turėjo būti pataisytas statinio projektas. Atsakovai jiems aiškino, kad name yra sumontuotas valymo įrenginys, ką nurodė ir skelbime, projekte nurodyta buitinių nuotekų kaupiamoji talpa, bet nebuvo pateiktas jo kokybės sertifikatas. Projektas buvo pateiktas nepataisytas, todėl ieškovas mano, kad būtų sunku pripažinti namą tinkamu naudoti, jį priduoti eksploatacijai, be to, tektų taisyti projektą, kas sukeltų papildomas išlaidas. Ieškovas teisme paaiškino, kad sąlygas dėl dokumentų pateikimo įrašė į sutarties 1.3 punktą specialiai, kad turėtų garantiją, jog įgyja kokybišką statinį, be to, buvo atsižvelgta į didelę suderėtą sandorio vertę. Taip pat paaiškino, kad ieškovo šeima buvo pasiruošusi pirkti namą, jų ketinimai buvo rimti, nes iš banko paėmė kreditą, sumokėjo didelę avanso sumą, ruošėsi parduoti senąjį namą, bet dėl atsakovų veiksmų parado pirkėją. Taip pat nurodo, kad laiku nepateikus prašomų dokumentų, baigėsi terminas notarinei sutarčiai sudaryti, dėl ko 2008-11-29 d raštu pranešė atsakovams apie tai, pareikalavo grąžinti avansą. Ieškovas ieškinyje bei teisme paaiškino, kad jis su žmona įvykdė visas preliminarios sutarties sąlygas, nevengė bendradarbiauti su atsakovais, pastarieji nesiūlė vykti į atitinkamas institucijas išsiaiškinti, ar galima pateikti atitinkamas pažymas. Atsakovai žinojo jų gyvenamą vietą, bet neieškojo, nebuvo atvykę į namus, nebandė kitokiu būdu susisiekti, neskambino, nepateikė papildomų dokumentų, nors jis su žmona atšaukė kelionę į Kombodžą. Paaiškino, kad visu pilnu statinio projektu susipažino tik 2008-11-21, o anksčiau turėjo tik dalies projekto kopiją, kuri atspindėjo namo išorę. Taip pat ieškovas nurodo, kad sutarties punktai dėl atsakovų įsipareigojimų, šalių atsakomybės, buvo įtraukti ieškovo iniciatyva. Kadangi manė, kad sutartis bus įvykdyta, neteikė reikšmės atsakomybės dydžiui, nesitikėjo iš atsakovų nieko gauti. Ieškovas remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi prašo priteisti sutartyje numatytą baudą 92 000 Lt, nes šalys yra laisvos sudaryti susitarimus, numatyti sankcijas už sutarties nevykdymą, ieškovas neatsisakė sutarties sudaryti, o tik pratęsti terminą, nes per 2 mėnesius nepateikus reikalaujamų dokumentų, tapo akivaizdu, kad jų nebepateiks ir sutartį nesąžiningai vykdė atsakovai, o ne ieškovas. Preliminariosios sutarties pažeidimai yra esminiai, atsakovai nuo ieškovo nuslėpė, kad atlikti darbai su nukrypimais nuo statybos projekto, tai yra savavališkos statybos požymių. Dėl tokių atsakovų veiksmų neišsipildė ieškovo teisėti lūkesčiai įsigyti nekilnojamąjį turtą. Sudarydamos preliminariąją sutartį, šalys jos užtikrinimą numatė nustatydamos atitinkamo dydžio netesybas (baudą), ko nedraudžia įstatymai ir ką šalys numatė laisva valia. Be to, nurodė, kad dėl sutarties nesudarymo ieškovas patyrė nuostolių, nes ketindamas pirkti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovas tarėsi su SEB banku dėl paskolos suteikimo, sudaryta Kredito sutartis Nr. 0650818031421-14, už jos paruošimą sumokėjo 1217 Lt mokestį bei sutarties užtikrinimui sudarė jiems priklausančio namo įkeitimo sutartį, už jo įvertinimą sumokėjo 600 Lt.

6Pareiškime dėl ieškinio sumos padidinimo ieškovas nurodo, kad priteistinos baudos sumą didina todėl, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovai elgėsi nesąžiningai, nepripažino ieškinyje nurodytų aplinkybių, negrąžino avanso, verčia toliau didinti bylinėjimosi išlaidas (101-102 b.l.,1 t.).

7Ieškovui iškėlus kitą bylą teisme, kurioje pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2010-12-20 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą ir priteisė iš atsakovų ieškovui 46 000 Lt sumokėtą avansą, ieškovas šioje dalyje atsisakė nuo ieškinio ir 2011-09-16 d. nutartimi byla šioje dalyje buvo nutraukta (113 b.l.,t.4).

8Atsakovai su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio pakeitimo nesutiko, ką išdėstė savo atsiliepimuose (51-57b. l.,1t.;16-19 b. l. ,2t.;130-134 b. l.,4t.),,nes nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovo kaltės, ieškovas jokių nuostolių nepatyrė. Be to, prašomos priteisti netesybos yra pernelyg didelės, ką pripažino ir pats ieškovas savo pirmajame ieškinyje, prašydamas juo priteisti tik dalį baudos 5 000 Lt. Nurodo, kad ieškovui buvo perduota eilė sutartyje numatytų dokumentų. Neperduoti dokumentai, kaip techninio prižiūrėtojo statybos priežiūros žurnalas, nes statybos darbai buvo atliekami ūkio būdu, o pagal STR 1.1.01:2002 “Dėl LR Aplinkos ministro 2002-05-14 d. įsakymo Nr.242 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka „patvirtinimo pakeitimo 3 priedo 3 bei 17 punkte nurodoma, kad šiuo atveju jo pateikti pripažinimui tinkamu naudoti neprivaloma. Statybos darbai buvo atliekami ūkio būdu, todėl darbų atlikimo aktus turėjo ne visiems darbams, todėl jų ir negalėjo pateikti. Nurodo, kad 2008-10-21 d. pranešė ieškovui, kad valymo įrenginių pridavimo aplinkosaugos agentūrai, elektros nuotėkio-įžeminimo matavimų ir pridavimo aktų, pridavimo akto priešgaisrinei apsaugai, pridavimo akto sanepidemijos stočiai negalėjo pateikti, nes jie gali būti pateikiami tik tada, kai namas yra baigtas 100 procentu. Pats ieškovas sutiko pirkti namą su 92 procentų baigtumu, priešingu atveju būtų išaugę atsakovų statybos kaštai, t. y. būtų reikėję papildomų išlaidų eilei statybos darbų atlikti. Ieškovas artėjant sutarties surašymo laikotarpiui ėmė vengti atsakovų, kėlė nepagrįstas pretenzijas.

9Taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad statinys buvo statomas, nukrypstant nuo projekto, ką patvirtina ir ieškovui pateikta 2008 09 10 d. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma apie statybos vykdymą be esminių nukrypimų nuo projekto. Pasibaigus šios pažymos galiojimo laikui, atsakovai nurodo, kad teismo posėdžio metu pateikė naują pažymą, išduotą 2008-11-24. Mano, kad ieškovo pateiktas įrodymas-architektės R. B. išvados negali būti laikomos tinkamu įrodymu, kadangi ji nėra kompetetinga duoti šias išvadas, nes neturi statybos eksperto kvalifikacijos. Atsakovai mano, kad išvados duotos, neapžiūrėjus namo, nesiremiant projektu, kurio ieškovas neturėjo išvadų surašymo metu, nes šis projektas ieškovui buvo perduotas tik 2008-11-21 d.

10Dėl valymo įrenginių nurodė, jog ieškovas susipažino su projektu, kuriame buvo nurodyti, kad nėra suprojektuoti jokie valymo įrenginiai, dėl to nereiškė pretenzijų.

11Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėlesniu pareiškimu pakeitė ir prašė pripažinti (33-37 b.l.,2 t., 49-56 b.l, 3 t.), jog preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo sutarties sudarymo 3.2. punkte numatyta, kad tuo atveju, jei pirkėjas vienašališkai nutraukia šią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, jo sumokėtas avansas pagal sutartį 2.1 punktą lieka pardavėjui kaip atlygis už patirtas ar būsimas išlaidas, yra susitarimas dėl netesybų (baudos) ir prašė priteisti iš ieškovo atsakovams 46.000 Lt baudą, priteisti iš ieškovo G. M. atsakovams 285.000,00 Lt nuostolių, penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Atsakovai nurodo, kad pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo nebuvo pasirašyta dėl ieškovo kaltės, preliminari sutartis buvo nutraukta nesilaikant CK 6.217, 6.218 str. 1 reikalavimų, nes ji gali būti nutraukta, jei yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas apie tokį nutraukimą nepranešė prieš 30 dienų, o tik pasibaigus terminui pranešė motyvus, dėl ko nepasirašė pagrindinės sutarties. Preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovas turi teisę nepasirašyti pagrindinės sutarties, jei nebus pateikti preliminarioje sutartyje numatyti dokumentai iki sueinant preliminarioje sutartyje nustatytam terminui sutarčiai sudaryti. Ieškovas pažeidė CK 6.38,6.158 str. ld., 6.200 str., 2d., 6.256 str. 1 dalies nuostatas, nes nebendradarbiavo su atsakovais, vengė susitikti, atsakyti į skambučius, priimti dokumentus ir sudaryti pagrindinę sutartį, o pasibaigus jos terminui, pateikė atsisakymą pratęsti sutartį, motyvuodamas ,neva, atsakovai pažeidė sutartį. Nurodo, kad 2010-12-20 d. Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad parduodamas objektas atitiko skelbimo dėl turto pardavimo turinį, pats ieškovas iniciavo preliminarios sutarties sudarymą.

13Atsakovai nurodė, kad iš sutarties teksto matyti, kad šalys 3.2 sutarties punkte numatydamos, jog tuo atveju, jei pirkėjas vienašališkai nutraukia sutartį, jo sumokėtas avansas lieka pardavėjui, buvo susitarimas dėl netesybų-baudos. Kadangi pagal CK 6.259 str. 2 d., 257 str. 1 d. už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą). Ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Nustačius sutartyje tokio avanso dydžio sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Kadangi nekilnojamo turto pardavimo sutartis nepasirašyta dėl pirkėjo kaltės, iš ieškovo priteistina avansu atsakovams sumokėta suma, kaip netesybos (bauda). Taip pat atsakovai, remiantis CK 6.165 str. 4 dalimi, prašo priteisti 285 000 Lt nuostolius-kainų skirtumą, kuris susidarė ieškovui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį ir 2009-01-30 jiems pardavus nekilnojamąjį turtą kitam pirkėjui už mažesnę vertę 650 000 Lt.

14Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, savo argumentus nurodė atsiliepimuose į priešieškinį (46-51b.l,2 t.; 6-12 b.l., 4 t.). Ieškovas nurodo, kad atsakovų reikalavimai yra nepagrįsti, nes atsakovai pažeidė pareigą likus iki notarinio sandorio patvirtinimo pateikti visus sutarties 1.3 punkte nurodytus dokumentus, nesikreipė į notarą dėl pagrindinės sutarties projekto rengimo ir jo patvirtinimo. Be to, nei viena iš šalių sutarties nenutraukė, o atsakovams neįvykdžius įsipareigojimų, pasibaigus terminui bei nesikreipus į notarą dėl pažymos sandoriui sudaryti išdavimo bei dėl pagrindinės sutarties sudarymo, pasibaigus šiam terminui ieškovas nebegali būti laikomas atsakingu dėl šios sutarties nesudarymo ir iš to kildinamų tariamų atsakovų nuostolių. Nurodo, kad institucijos atstovas nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą tarp tų pačių šalių patvirtino, kad dalis dokumentų, numatytų preliminarioje sutartyje, galėjo būti pateikti, o namas, nepakoregavus jo projekto ar nepašalinus statybos darbų neatitikimo projektui, negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, jog gali būti nesudaryta pagrindinė sutartis dėl numatytų dokumentų nepateikimo, nes joje nebuvo numatyta, kad šių dokumentų atsakovai gali nepateikti. Kadangi ieškovas pagal sutartį įvykdė visus įsipareigojimus, pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovų kaltės, kurie nedėjo visiškai pastangų, kad ji būtų pasirašyta.

15Mano, kad atsakovai neįrodė ieškovo kaltės dėl atsakovų tariamai patirtų nuostolių, pardavus kitam asmeniui turtą, nes jie patys nustatė pardavimo kainą. Be to, atsakovai kaip nesąžininga šalis, neturi teisės reikalauti tariamai patirtų nuostolių prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės, kurios realumą turėtų pagrįsti atsakovai. Taip pat nurodo, kad gali būti atlyginami tie nuostoliai, kurie yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. jų atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo, būtent, šio asmens elgesys, turi būti nustatyta kaltė ir priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių padarinių bei turi būti vertinami nuostolius patiriančio asmens veiksmai, įvertinat, ar jis buvo atidus, rūpestingas ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Mano, kad atsakovai, nebūdami patys sąžiningi, vykdant preliminarią sutartį ir dėl jų neveikimo nesudarius pagrindinės sutarties, neturi teisės reikalauti nuostolių. Pareiga atlyginti kitos šalies nuostolius kyla tada, kai šis asmuo nepagrįstai atsisako arba vengia sudaryti pagrindinę sutartį, šiuo atveju patys atsakovai kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ir patys sąlygojo nuostolių atsiradimą. Iš sąžiningos sutarties šalies negali būti reikalaujami kompensuoti tariamai prarastos galimybės piniginę vertę. Be to, patys atsakovai sutarė už šią kainą parduoti turtą, nepateikė įrodymų, kad derėjosi, ieškojo kitų klientų, o turtą atsakovai pardavė, nes turėjo įsipareigojimų bankui. Be to, pagal atliktą šio turto įvertinimą matyti, kad atsakovai tokių nuostolių neturėjo. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad nuostolius galėjo sąlygoti ir ženklus nuo šalių valios nepriklausantis nekilnojamo turto pokytis rinkoje.

16Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas bei atsakovai, jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašo tenkinti jų reikalavimus, išdėstytus paskutiniuose procesiniuose dokumentuose. Papildomai atsakovų atstovas paaiškino, kad sudarant ir vykdant preliminarią sutartį, ieškovas nekėlė reikalavimo, kad atsakovai pateiktų tuos dokumentus, kurie reikalingi tam, kad namas būtų pripažintas tinkamu naudoti, tai nebuvo numatyta ir sutartyje, atsakovai tai suprato, kaip ieškovo pageidavimą turėti kuo daugiau dokumentų. Atsakovai namą statėsi sau, nebuvo profesionalai, galėjo ir nesuvokti šių dokumentų svarbos, be to, buvo duota pernelyg mažai laiko. Ieškovas kėlė klausimą tik dėl dokumentų nepateikimo, bet nebuvo keliamas klausimas dėl namo neatitikimo projektui, ši aplinkybė atsirado vėliau, kai atsakovai negrąžino avanso. Dalies dokumentų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, apie tai pateikė įrodymus. Atsakovai patyrė didelius nuostolius todėl, kad dėl kredito grąžinimo ir dėl ekonominės krizės, dėl rinkoje ženkliai krintančių kainų buvo priversti parduoti nekilnojamą turtą. Taip pat tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį, prašo sumažinti netesybas, atsižvelgti į tai, kad ieškovui žalos neatsirado, sutartyje yra įtvirtinta šalių nelygybė, be to, atsakovų yra sunki finansinė padėtis, nes dirba tik atsakovas, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, atsakovo pajamos yra labai mažos.

17Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

18Ginčo esmė

19Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad 2008 rugsėjo 1 d tarp jo ir atsakovų, tarpininkaujant UAB „Ober- Haus“ nekilnojamas turtas“ buvo sudaryta preliminari nekilnojamo turto-nebaigtos statybos gyvenamojo namo ir 0,1500 ha žemės sklypo, esančio ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui nurodytą nekilnojamąjį turtą, ieškovas įsipareigojo nupirkti šį turtą už 935 000 Lt (1-5,9-11 b. l. 1 t.). Sudarant sutartį ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą 46 000 Lt būsimoms pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu padengti (Sutarties 2.1.). Šalys sutarties 1.2 punkte numatė, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą pasirašoma ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 28 dienos bei šio punkto papildymu numatė, kad abiems šalims susitarus, terminas gali būti pratęstas iki 2008m. gruodžio 19 dienos. Tuo atveju, jei pirkėjas vienašališkai nutraukia šią sutartį, tai sumokėtas avansas lieka pardavėjui, o nutraukus dėl pardavėjo kaltės, pastarasis privalo grąžinti pirkėjui jau anksčiau sumokėtą avansą bei sumokėti 92 000 Lt baudą (sutarties 3.2 punktas). Šalys iki sutartyje nurodyto termino nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, termino nepratęsė. Ieškovas, laikydamas, kad pardavėjai-atsakovai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, pasibaigus notarinės sutarties sudarymo terminui, atsisakė jį pratęsti bei pareikalavo jam grąžinti 46 000 Lt sumokėtą avansą (27 b.l.,1 t.). Ieškiniu ieškovas prašė priteisti jo sumokėtą avansą, baudą už sutarties nevykdymą, kurio bylos nagrinėjimo metu padidino nuo 5 000 Lt iki 92 000 Lt (101-102b.l,1t.,110 b,l,4 t.). Nagrinėjant bylą atsakovai irgi pareiškė kelis priešieškinius, prašydami priteisti 46 000 Lt baudą, 285 000 Lt nuostolių dėl prarastų galimybių bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (33-37 b.l.,2 t.,49-56 b.l.,3 t.). Taip pat ieškovas Šiaulių miesto apylinkės teisme 2009-05-07 d. pradėjo civilinę bylą Nr.2-4416-124/2009, kurioje prašė pripažinti preliminarią sutartį negaliojančia, remiantis CK 6.237 straipsniu priteisti iš atsakovų jo sumokėtą avansą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą 2010m. gruodžio 20 dienos sprendimu pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-22 sprendimą ir ieškinį atmetė bei priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui jo sumokėtą avansą 46 000 Lt kaip įgytą be teisinio pagrindo (civilinė byla apeliacijoje 2A-662-71/2010, 198-203b.l.,2t.). Priteisus avansą, ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dėl jo priteisimo ir byla šioje dalyje buvo nutraukta (116-117b.l,4t.). Taigi, byloje nebėra spręstinas klausimas dėl avanso priteisimo.

20Dėl preliminariosios sutarties vykdymo

21Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje jame aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Sudarius preliminariąją sutartį, šalims atsiranda prievolė per joje nustatytą laiką sudaryti kitą sutartį ir, būtent, šios prievolės pažeidimas yra pagrindas taikyti preliminariosios sutarties šaliai civilinę atsakomybę. Šalys neginčija, kad 2008-09-01 sutartis yra preliminarioji sutartis. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su preliminariosios sutarties vykdymu bei atsakomybės už jos neįvykdymą taikymu, nuostolių priteisimu. Šalys, sudarydamos šią sutartį, nurodė jos dalyką, terminus, atsiskaitymo tvarką bei sąlygas, šalių pareigas. Ginčo šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys susitarė dėl šioje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis (CK 6.71 str. 1 d., sutarties 3.2 p.), numatydamos, kad jei sutartis vienašališkai nutraukiama dėl pardavėjo kaltės, pastarasis privalo grąžinti pirkėjui jau sumokėtą avansą bei sumokėti 92 000 Lt baudą. Šis avansas 2010 gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo priteistas ieškovui (CK 6.71 str. 1 d., sutarties 3.2 p.). Nutraukus sutartį vienašališkai dėl pirkėjo kaltės, jo sumokėtas avansas lieka kaip atlygis už patirtas būsimas išlaidas. Neįgyvendinus preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog nepagrįstai vengta ar nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK6.165 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).

22Byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta dėl šios sutarties neįgyvendinimo, pagrindinės sutarties nesudarymo ir teisinių padarinių kilimo, t. y. netesybų, nuostolių mokėjimo. Sudarydamos sutartį, šalys prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Ieškovas prisiėmė pareigą sumokėti avansą 46 000 Lt, likusią sumą įsipareigojo sumokėti notarinės sutarties sudarymo metu. Atsakovai šiuo punktu įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą sudarymo momentu pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat pateikti pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kurio baigtumas turės būti ne mažesnis negu 92 proc. (1.3 p.). Atsakovai pagal šį punktą įsipareigojo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pagrindinės sutarties sudarymo pateikti eilę dokumentų, t. y. žemės, namo ir statinių nuosavybės dokumentus; sklypo geodezinius matavimus, kadastrinius sklypo ir namo; statybos projektą, galiojantį statybos leidimą; pažymą iš statybos inspekcijos, kad nėra nukrypimų nuo projekto; įsipareigojo nurodyti

23techninį prižiūrėtoją, pateikti statybos priežiūros žurnalą, aktus atliktiems darbams;

24panaudotų medžiagų patvirtinančias kokybės deklaracijas: nuo pamatų betono, sienų, plytų, blokelių, akmens vatos, armatūros ir t. t; valymo įrenginių pridavimo aktą aplinkosaugos agentūrai; elektros nuotėkio-įžeminimo matavimus ir pridavimo aktus, pridavimo aktą priešgaisrinei apsaugai, sanepidemijos stočiai; kadastro ir registro bylą su fiksuotu ne mažesniu kaip 92 proc. baigtumu.

25Sutarties 1.2 punkte nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas pas notarą buvo numatytas iki 2008m. lapkričio 28 dienos, jei šalys nepratęsia termino, tokią galimybę šalys numatė prieraše prie sutarties, nurodydami, kad sutarties pasirašymo terminas gali būti pratęstas susitarus abiems šalims iki 2008 m. gruodžio 19 dienos. Šalys neginčija, kad ieškovas savo pareigą įvykdė ir sumokėjo sutarties 2.1 punkte numatytą 46 000 Lt avansą. Šis avansas buvo nurodomas skirti pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu padengti. Šis avansas buvo priteistas ieškovui 2010-12-20 Šiaulių apygardos teismo sprendimu civ. byloje 2A-662-71/2010 (pirmos instancijos Nr.2-1310-77/2010). Nagrinėdamas minėtą bylą, teismas iš dalies pasisakė ir vertino atsakovų veiksmus, vykdant preliminariąją sutartį, tačiau ši byla buvo iškelta kitu pagrindu, nei nagrinėjamoji, todėl teismas nėra visiškai saistomas priimtu teismo sprendimu. Šioje byloje nebuvo sprendžiamos pagrindinės sutarties nesudarymo priežastys.

26Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ginčo šalių preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių, būtina analizuoti ir vertinti abiejų šios sutarties šalių elgesį sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos atžvilgiu požiūriu (CK 6.158,1 d., 6.163 str.1 d., 3d., 4 d.). Sutartis buvo sudaryta dėl didelės vertės nekilnojamo turto pirkimo ateityje, todėl ieškovas, atsižvelgiant į nekilnojamo daikto statybą ūkio būdu, siekdamas užsitikrinti savo interesus, pagrįstai į sutartį įtraukė eilę pateikiamų dokumentų- panaudotų statyboje medžiagų atitikties specifikacijų, pridavimo atitinkamoms tarnyboms aktų pateikimą ir pan., su kuo sutiko atsakovai, pasirašydami šią sutartį. Tai, kad ieškovas buvo pasiruošęs sudaryti pirkimo sutartį, rodo jo veiksmai, t. y. avanso sumokėjimas, banko paskolos 2008-10-23 d. sutarties įforminimas (b. l.34-42 b.l.1 t. ). Taigi, ieškovas savo pareigas įvykdė laiku ir tinkamai. Atsakovas kaltina ieškovą vengimu sudaryti pagrindinę sutartį, atsisakymu priimti atitinkamus dokumentus, o taip pat nurodo, kad dalies įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių. Šias aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Ieškovas nurodo, kad jis nevengė sudaryti sutarties, tačiau atsakovams nepateikiant visų sutartyje numatytų dokumentų, be to, jam neturint visos reikiamos informacijos, numatytų sutartyje dokumentų iki sutartyje numatyto termino pabaigos, jis nebegalėjo tikėti, kad brangus turtas–naujai sukurtas daiktas jam bus parduotas laiku ir atitinkantis projektą. Sudarant sutartį, atsakovai prisiėmė didelius įsipareigojimus. Atsakovai turėjo ne tik pateikti atitinkamą kiekį dokumentų, bet šiuose dokumentuose esantys duomenys turėjo atitikti tikrovei, šie dokumentai turėjo atitikti faktinę statybos padėtį, būti kokybiški. Šiaulių apygardos teismas 2010-12-20 d. sprendimu nustatė, kad atsakovai nesigilino į šias pareigas, prisiėmė jas, nors dalies dokumentų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių. Teismas nustatė, kad esant namo baigtumui 92 procentams dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti valymo įrenginių pridavimo aplinkosaugos agentūrai, elektros nuotėkio-įžeminimo matavimo ir pridavimo, priešgaisrinei saugai, sanepideminei stočiai pridavimo aktus. Atsakovams prisiėmus šias pareigas, ieškovas tikėjosi, kad atsakovai pateiks šiuos aktus ir pagrįstai nurodė, kad šie aktai, atsakovams statybą vykdant ūkio būdu, jam turėjo esminę reikšmę, ir atsakovui prisiėmus pareigą, tikėjosi juos gauti. Iki sutartyje numatyto termino sudaryti notarinę sutartį, šie aktai nebuvo pateikti. Kita šalis- atsakovai savo elgesiu sukūrė ieškovui nepasitikėjimą, kad sutartis bus sudaryta laiku, nes per 2 mėnesius nesurinko sutartyje numatytų dokumentų, nepateikė jų ieškovui, neinformavo, kad jų negali pateikti dėl objektyvių aplinkybių, nepakeitė preliminarios sutarties sąlygų. Ieškovas priešingai, tikėjosi gausiąs aktus, nes apie tokią galimybę pateikti šiuos aktus esant nebaigtai statybai, jam informavo ir atitinkamos institucijos (96,103 b.l.1t.). Atsakovai neteikė tokių duomenų apie objektyvų negalėjimą dėl namo neišbaigtumo pateikti šiuos aktus, tik apie tai įrašė į 2008-11-24 aktą, su kuriuo ieškovas nebuvo supažindintas (civ. byla Nr.2-1310-77/2010,85 b. l.,2t.). Šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus –pažymas apie objektyvų negalėjimą pateikti aktų, atsakovas pradėjo rinkti tik ieškovui iškėlus civilines bylas, ir pažymas pateikė tik 2011-11-30 teismo posėdyje praėjus beveik 3 metams nuo bylos iškėlimo, baigiant nagrinėti šią bylą (166-171, 4t.).

27Ieškovas teigia, kad jam nebuvo pateikti visi statyboje naudotų medžiagų sertifikatai. Atsakovai teigia pateikę visus statyboje naudotų medžiagų sertifikatus, kiek jų turėjo. Ieškovas nurodo, kad kai kurie sertifikatai buvo pateikti ne šiame statomame name panaudotų statyboje medžiagų, t. y. sumontuotų langų, nes pagal projektą buvo numatyta sumontuoti medinius langus, faktiškai sumontuoti 3 kamerų plastikiniai langai, o sertifikatai pateikti 5 kamerų langams (73 b.l., 2t.). Taip pat nebuvo pateiktas valymo įrenginio talpos sertifikatas, nes pagal projektą turėjo būti sumontuotas buitinių nuotekų kaupimo rezervuaras (firmos TRAIDENIS sertifikuota stikloplasčio vertikali talpa). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie sertifikatai buvo pateikti ieškovui, taip pat institucijos atstovas patvirtino, kad nėra pateiktas ir žvyro sertifikatas. Šis atstovas teisme nurodė, kad ieškovui pateikti sertifikatai nepatvirtina aplinkybės, jog šios medžiagos, kurioms ieškovui buvo pateikti sertifikatai, buvo įgytos šiam objektui, nes atsakovai turėjo pateikti ir pirkimo dokumentus šioms medžiagoms įgyti. Institucijos atstovas patvirtino tą aplinkybę, kad pagal teismui pateiktus medžiagų atitikties dokumentus –sertifikatus nebūtų galima priduoti namo, nes su sertifikatais nėra pateikta sąskaitų, važtaraščių. Be to, kaip matyti, kai kurie sertifikatai pateikiami medžiagoms, įgytoms iki statybos leidimo išdavimo (66,68,72 b.l., 2 t.)

28Sutarties 1.3 punktu atsakovai buvo įsipareigoję pateikti pažymą iš statybos inspekcijos apie tai, kad statyba vykdoma nenukrypstant nuo projekto. Ieškovui 2008-11-21 d. buvo pateikta nebegaliojanti 2008-09-10 d. išduota inspekcijos pažyma ir tik teismo posėdyje 2009-04-03 atsakovai pateikė statybos priežiūros skyriaus 2008-11-24 d. pažymą Nr. ST 262 (1.46), (12,13 b.l.,1 t.,7 , 9-10 b.l., 2 t.), duomenų apie šios pažymos perdavimą ieškovui atsakovai nepateikė.

29Nors atsakovai ginčija, nurodydami, kad pateikė visus paslėptų darbų atlikimo aktus, tačiau procesiniuose dokumentuose patys pripažino, kad šiuos aktus turėjo ne visiems darbams, kas iš dalies atitinka ir statinio techninio prižiūrėtojo rašytinį paaiškinimą (24, 54 b.l, 1t.). Surašydami aktą apie ieškovo atsisakymą priimti aktus (civ. byla Nr.2-1310-77/2010,85b.l.,2t.), atsakovai nenurodė, kokiems darbams surašyti aktai yra pateikiami, jų nepateikė ir teismui, nors tai ne kartą teismo posėdžiuose nurodė ieškovo atstovas. Šie aktai, remiantis STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, turėjo būti registruoti formoje F-17, tačiau tokių duomenų apie jų registraciją taip pat nepateikta. Nesant įrodymų apie tai, kokiems darbams šie aktai buvo pateikti, kokie aktai buvo pateikti ieškovui, pagal atsakovų nurodomą pateiktų atliktų darbų aktų kiekį teismas sprendžia, jog atsakovai neįrodė tos aplinkybės, kad buvo pateikti visiems paslėptiems darbams reikalingi surašyti aktai. Aktų pateikimo aplinkybes šalys bei šalių liudytojai V. M. ir T. T. teisme aiškino skirtingai. Šiuos jų parodymus teismas vertina kaip suinteresuotų asmenų parodymus. Pažymėtina, kad vertinant šiuos parodymus, svarbu atsižvelgti į šalis ir liudytojus siejančius artimos giminystės, o su T. T. bendradarbiavimo pagal sutartį santykius, kurie verčia abejoti pateiktų paaiškinimų patikimumu bei tikrumu (CPK 185 str.). Teismas laiko, kad atsakovas neįrodė, kad atsakovai pateikė visus paslėptų darbų atlikimo aktus, juolab, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažino neturėjęs visiems atliktiems darbams paslėptų darbų aktų.

30Atsakovai preliminarios sutarties 1.3 punktu įsipareigojo pateikti statybos darbų žurnalą. Institucija, duodama išvadą šioje byloje, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė, kad pagal statybos metu galiojančius statybą reglamentuojančius norminius aktus, statybos eiga nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo turėjo būti aprašoma statybos žurnale (134-138 b.l., 4t.). Ginčo objekto statybos metu galioję statybos normatyviniai dokumentai, t. y. Statybos techninio reglamento 1.08.02:2002 „Statybos darbai“(redakcija, galiojusi nuo 2005-08-03) V skyr. „.Privalomieji dokumentai statybos darbams pradėti“ 18.5p. numatė, kad yra privaloma pildyti statybos darbų žurnalą, jis pildomas neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (rangos ar ūkio) statinys statomas. Šis dokumentas pagal STR1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tvarkos tinkamu naudoti“ 3 priedą (galiojusį statybos bei preliminarios sutarties sudarymo metu laikotarpiu nuo 2005-03-07 iki 2010-10-01) buvo priskiriamas prie privalomų dokumentų, pateikiamų statinio pripažinimo naudoti metu. Atsakovas statybą vykdė ūkio būdu, todėl jam tenka tiek rangovo, tiek statytojo (užsakovo) pareigos, tame tarpe ir pareiga gauti šį žurnalą, jį užvesti, kontroliuoti statybos eigą. Šis dokumentas priklausė prie privalomųjų statybos dokumentų (Reglamento VI.23 p.). Atsakovai prisiėmė pareigą pateikti tokį statybos darbų žurnalą, STR 1.08.02:2002 4 priedas numato, kad šį žurnalą pradeda pildyti statytojas (užsakovas), šiuo atveju atsakovas, pastarasis atsako ir už jo saugojimą. Pagal institucijos išvadą bei statybos metu galiojusią STR 1.08.02:2002 žurnalas pildomas tam, kad dokumentais būtų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo išvados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymų įvykdymą statinio statybos metu. Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų, nurodytų statybos leidime, pabaigos ir pateikiamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę. Toks žurnalas nebuvo pateiktas ieškovui, nors šią pareigą jį pateikti ir prisiėmė atsakovai, be jo ieškovas, perėmęs statytojo pareigas, nebūtų pridavęs statinio komisijai.

31Ieškovui buvo perduotas statinio projektas, tačiau šis projektas neatitiko faktinės padėties, kas buvo nurodyta ir architektės R. B., apžiūrėjusios statinį, išvadoje (31 b. l., 1 t.). Liudytojas T. T. patvirtino, kad R. B. surašytas aktas apie statybos nukrypimus nuo projekto buvo perduotas jam ir atsakovams gal 2008 m. spalio mėnesį. Priežiūrą atliekanti institucija Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius šiuos neatitikimus nevertino kaip esminius, tačiau jos atstovas teisme patvirtino, kad jie turėjo būti įforminti įstatymo nustatyta tvarka, koreguojant projektą. Taip pat tiek išvadoje, tiek teisme, šios institucijos atstovas patvirtino, kad kai kurie langai ir stoglangiai sumontuoti ne techniniame projekte numatytose vietose, kas turėjo atsispindėti pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punktą pildomame žurnale (137 b . l., 4t.). Statytojas, šiuo atveju asmuo turintis leidimą statyti –atsakovė G. B. turėjo kreiptis į projektuotoją pataisyti projektą ir perduoti pataisytą projektą ieškovui. Projektas pataisomas, jei tai neprieštarauja normatyviniams dokumentams, o priešingu atveju statytojas turi pertvarkyti statinį ar jo dalį taip, kad jis atitiktų projektą. Statybos leidime statytoja atsakovė G. B. irgi buvo įpareigota vykdyti statybą, griežtai laikantis projekto, įskaitant ir nustatyta tvarka suderintus pakeitimus (70-72 b.l.,1 t.). Atsakovai nepateikė ieškovui pakoreguoto projekto, pateiktas projektas neatitiko realios padėties, apie ką žinojo iš ieškovo pateikto R. B. akto, nes liudytojas T. T. patvirtino, kad šis aktas jiems buvo perduotas.. Sutiktina su ieškovo išsakyta pozicija, kad tai sukeltų ieškovui papildomas išlaidas, papildomas pareigas, nes sutinkamai su Statybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi ieškovas perimtų visas statytojo teises ir pareigas po to, kai statinys būtų perregistruotas ieškovo vardu ir būtų perrašytas jo vardu statybos leidimas. Taigi, ieškovui būtų tekę pačiam koreguoti patį projektą.

32Šalys skirtingai aiškina notarinės sutarties nesudarymo aplinkybes. Teismas pripažįsta, kad sutarties nesudarymą lėmė visų preliminarioje sutartyje numatytų dokumentų nepateikimas iki notarinės sutarties pasirašymo likus 5 dienoms. Prisiimant įsipareigojimus, atsakovai turėjo apsvarstyti galimybę gauti visas pažymas, pateikti sutartyje nurodytus dokumentus, o jei nėra galimybių gauti pažymas, turėjo keisti preliminarios sutarties sąlygas. Šalys skirtingai aiškina aplinkybes apie sutarties sudarymo dieną numatytą šalių susitikimą. Nei vienas iš byloje dalyvavusių asmenų nepatvirtino, kad buvo konkrečiai sutartas laikas susitikti pas notarą, ir pas kurį notarą turėjo šalys susitikti, kad buvo užsakyta pažyma sandoriui forminti. Liudytojas T. T. teisme patvirtino, kad 2008-11-28 d. pas jį buvo atvykę atsakovai, o ieškovui neprisiskambino. Atsakovai neįrodinėjo, kad tą dieną ir konkrečią valandą šalys buvo kviečiamos pasirašyti sutartį. Nors atsakovai pateikė atsakovų bei T. T. (buvusi pavardė Žąsinas) pasirašytą aktą, kad 2008-11-28 d atsakovai buvo pateikę visus dokumentus sutarčiai sudaryti (112 b.l,4t.), tačiau tai prieštarauja anksčiau nurodytoms ir teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Jis pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu-2011-09-16 d., prieštarauja pačių ieškovų paaiškinimams, bylos medžiagai. Rašte nekonkretizuojami, kokie dokumentai buvo pateikti, be to, šalys ir nepateikė įrodymų, kad ieškovas buvo kviestas pasirašyti sutartį. Pats raštas irgi prieštaringas, nes turint visus dokumentus, sutartis turėjo būti pasirašoma, o ne sprendžiamas klausimas dėl termino jai pasirašyti pratęsimo. Pažymėtina, kad atsakovai įrodymus teikė visos bylos nagrinėjimo metu, ne tik pasirengimo nagrinėti bylą metu, kas sukelia abejones dėl jų patikimumo.

33Ieškovas nepripažįsta aplinkybės, kad buvo sutarta susitikti 2008-11-28 d. Taip pat liudytojas T. T. patvirtino, kad tą dieną su šalimis būtų sprendę, kokius sprendimus toliau priims šalys. Atsakovai nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad šalys ar liudytojas T. T. skambino ieškovui, kad jam buvo pranešta apie susitikimo laiką, kad jis buvo kviečiamas atvykti. Pažymėtina, kad notarinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2008-11-28 d. Nepasirašius sutarties iki šios dienos, iki tos pačios dienos turėjo būti išspręstas sutarties pasirašymo termino pratęsimas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovui būtų išsiųstas pranešimas apie pasirengimą sudaryti notarinę sutartį, ar kad iki 2008-11-28 d. atsakovas, kuris neturėjo visų dokumentų, būtų prašęs ieškovo pratęsti preliminarios sutarties terminą. Kadangi atsakovai yra pardavėjai, jų pareiga buvo rūpintis notarinės sutarties sudarymu, nes ši pareiga nebuvo perkelta ieškovui. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad atsakovai buvo pasirinkę ir užsiregistravę pas notarą ir kad pas notarą ar VĮ Nekilnojamo turto registrų centre būtų užsakę pažymą sandoriui įforminti. Pagal notarinę praktiką šios pažymos irgi būdavo užsakomos pagal asmenų prašymus, užsiregistravus sutarties sudarymui prieš 3 ar 5 dienas, nes jas notarai galėjo gauti per atitinkamą laiką iš Registrų centro. Taigi, teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie atsakovo pasirengimą sudaryti notarinę sutartį iki sutartyje nustatyto termino.

34Nesutiktina su atsakovo atstovo bei atsakovų nuomone, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovas vengė bendradarbiauti, tačiau atsakovai teismui nepateikė objektyvių duomenų apie ieškovo vengimą bendradarbiauti ir nenurodo, kuo pasireiškė nebendradarbiavimas. Aiškindami apie bendradarbiavimo pareigą, atsakovai nepagrįstai perkelia atsakovo pareigas ieškovui, t. y. kad ieškovas turėjo rodyti iniciatyvą ir kartu su atsakovais vykti į atitinkamas institucijas, aiškintis apie atsakovų galimybę įforminti atskirų darbų pridavimo aktus. Ieškovas teisme aiškino, jog jis dėl šių galimybių aiškinosi su tuo metu statybos priežiūrai vadovavusiu asmeniu Z. K., teismui pateikė ir energetikos inspekcijos pažymą apie tai, kad esant atitinkamam namo statybos baigtumo procentui, buvo galima patikrinti ir išduoti atitinkamą pažymą. Sutiktina su ieškovo išsakytu argumentu, kad atsakovų neveikimas sudarė pagrįstas abejones, kad sutartis bus sudaryta ir kad statinys yra pastatytas tinkamai.

35Nors atsakovai ir nurodo, kad ieškovo apsisprendimą nebesudaryti pagrindinės sutarties lėmė nekilnojamo turto rinkoje vykęs kainų kritimas, tačiau šio teiginio niekuo nepagrindžia. Pažymėtina, kad pasiruošimas sudaryti notarinę sutartį vyko labai neilgą laiko tarpą, t. y. 2 mėnesius, todėl kainų kritimas negalėjo būti žymus ir įtakoti ieškovo apsisprendimo. Ieškovas sumokėjo avansą, tikėjosi gauti numatytus statybos dokumentus, kurių pagrindu būtų galėjęs namą atiduoti eksploatacijai. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Ieškovas pagrįstai pateikė reikalavimą grąžinti jam avansą, kuris ir buvo jam priteistas. Įvertinęs visumą įrodymų, teismas sprendžia, kad notarinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų neveikimo, jų kaltės, nededant tam pastangų, nevykdant prisiimtų pareigų. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų nepagrįstai vengęs sudaryti notarinę sutartį. Tai, kad ieškovas buvo pasiruošęs sudaryti pirkimo sutartį, rodo jo veiksmai, t. y. didelės sumos avanso sumokėjimas, 2008-10-23 tikslinės banko paskolos gyvenamajam namui pirkti įforminimas (34-39,40-42b.l,1t.), prašymas pateikti dokumentus, kuriais remiantis ieškovas būtų galėjęs kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti.

36Nustačius atsakovų kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, yra spręstinas klausimas dėl atsakomybės pagal sutarties nuostatas taikymo. Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų – netesybomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Netesybų teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas , bet ir sutartinės atsakomybės forma (CK 6.71 str., 6.258 str.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas–kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2006). Nagrinėjamojoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma už pardavėjo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, jei ji nutraukiama dėl pastarojo kaltės, tai yra jis privalo grąžinti ieškovo sumokėtą avansą 46 000 Lt bei sumokėti 92000 Lt baudą. Taigi, šalių susitarimu buvo numatyta sutartinė atsakomybė. Tačiau preliminarios sutarties 3.2 punktas įtvirtina esminę šalių nelygybę, nes jei sutartis nutraukiama dėl pirkėjo kaltės, pastarajam lieka tik avansas, ieškovui nėra numatytos jokios baudinės sankcijos. Sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų. Tokiu būdu ši nuostata suteikia ieškovui perdėtą pranašumą, ką nurodo ir atsakovai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies atlyginta. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau jas sumažinus, jos neturi tapti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 str.2 d.,6.258 str.). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „F. L.“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.). Nustatant priteistinos baudos dydį, yra atsižvelgtina į tai, kad sutarties nesudarymo atveju šalys numatė tik vienos šalies atsakomybę, t. y. pardavėjo, atsižvelgtina ir į ieškovo poziciją šioje byloje dėl baudos dydžio, į jo patirtus nuostolius, į tai, kad atsakovai prisiėmė pareigas pateikti dalį dokumentų, kurie jie neturėjo ar negalėjo gauti dėl objektyvių aplinkybių, nesant baigtai statybai. Pirmuoju ieškiniu ieškovas prašė priteisti 5 000 Lt baudą (1-5 b.l.,1 t.). Prašydamas priteisti baudą, ieškovas nurodė, kad dėl sutarties nesudarymo jis patyrė nuostolius dėl kredito sutarties sudarymo 1217 Lt už dokumentų įforminimą bei 600 Lt už namo vertinimą (33, 40-42, 95 b.l.,1 t.), didesnių nuostolių ieškovas nenurodė. Tokiu būdu, pareikšdamas pirmąjį ieškinį, ieškovas pripažino, kad šalių numatytas baudos dydis yra pernelyg didelis. Vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovas didino baudos dydį, motyvuodamas tuo, kad atsakovas proceso metu buvo nesąžiningas, negrąžino sumokėto avanso, nepripažino ieškinyje nurodytų aplinkybių, vertė daryti papildomas išlaidas, rinkti papildomus įrodymus dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir pan. Ieškovas nepateikė įrodymų apie turėtas dideles kitas išlaidas. Ieškovui avansas priteistas, taip pat yra priteistos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, kurios apima beveik visą avansu naudojimosi laikotarpį. Nors prievolės vertė didelė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, atsižvelgiant į ieškovo turėtus nedidelius nuostolius, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties interesų pusiausvyros, iš atsakovų priteistina 9350 Lt dydžio bauda. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, pripažįstant pernelyg dideles netesybas.

37Dėl priešieškinio

38Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti ieškovo sumokėtą 46 000 Lt sumą kaip netesybas (baudą) ir ją priteisti. Tokią išvadą atsakovai daro iš sutarties teksto, laikydami, kad šiuo punktu šalys susitarė, jog sutarties nesudarymo atveju iki nustatyto termino, ieškovas (pirkėjas) sumokės pardavėjui 46 000 Lt netesybas, ir kad šalys turėjo šiuos tikslus, tai atitiko šalių valią. Teisminio nagrinėjimo metu, apklausiant ieškovą, liudytoją V. M. teismas nenustatė, kad ieškovai turėjo tokį tikslą, kaip nurodo atsakovai, laikyti šį avansą bauda. Teismas mano, kad atsakovai nepagrįstai laiko, jog avansui buvo suteikta ir netesybų funkcija. Tai akivaizdu, išanalizavus atitinkamus preliminariosios sutarties punktus. Preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punktas, apibrėžiantis mokėjimų ir atsiskaitymų pagal sutartį tvarką, pagal esmę akivaizdu, kad 46 000 Lt mokėtina suma yra avansas, t.y. turto kainos dalis, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui sutarties 2.1 punkte nurodytomis sąlygomis. Šalys numatė, kad šią sumą pirkėjas sumoka iš karto preliminarios sutarties pasirašymo metu, o likusią 889 000 Lt sumokės pavedimu į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Akivaizdu, kad pinigų suma atsakovams, laikantis sutarties sąlygų, buvo pervesta kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis. Sutarties 3.2 punkte aptarta tiek pirkėjo, tiek pardavėjo atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės, jis privalo pirkėjui (ieškovui) grąžinti viską, ką yra gavęs pagal šią sutartį, t. y. anksčiau sumokėtą avansą bei sumokėti baudą. Jei sutartis nutraukta dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjo sumokėtas avansas lieka kaip atlygis pardavėjui už patirtas ar būsimas išlaidas, t.y. nuostolių atlyginimui. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), iš sutarties 2.1 punkto ir sutarties 3.2 punkto turinio darytina išvada, kad ieškovo sumokėtas avansas negali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes buvo susitarta dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl baudinių sankcijų. Nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį.

39Tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi, suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Nagrinėjamu atveju tiek preliminariosios sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas 46 000 Lt sumokėjo atsakovui kaip avansą. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie buvo priteisti teismo ieškovui. Tai, kad ir ieškovas nelaikė šios sumos netesybomis, patvirtina ir ieškovo veiksmai, kuriais jis, pranešdamas apie sutarties termino pasibaigimą, reikalavo, kad atsakovai grąžintų jam sumokėtą sumą (25 b.l., 1 t.).

40Pripažinus atsakovų kaltę dėl prievolės neįvykdymo, nenustačius, kad ieškovas būtų nepagrįstai atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo atsakomybės pagal ginčo preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 3.2 punktą, todėl priešieškinys šioje dalyje yra netenkintinas.

41Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti 285000 Lt nuostolius, kurie atsirado ieškovui nepasirašius su ieškovu pagrindinės nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties. Pagal CK 6.165 str. 4 d. nuostolius dėl nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį ar atsisakius ją sudaryti turi atlyginti ta šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi, turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, nustatomą taikant CK 6.258 str. 5 d. nurodytą kainų skirtumo principą, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, Nr. 3K-3-38/2005). Šioje byloje nustatyta, kad pagrindinė sutartis per susitarime nustatytą terminą sudaryta nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos esminė priežastis, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis yra aplinkybė, jog atsakovai nepateikė sutartyje numatytų dokumentų, nėra įrodytas ieškovo nesąžiningumas, vykdant preliminariąją sutartį. Pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ieškovas nebeprivalėjo sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 str. 5 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad prarastos galimybės piniginė vertė yra nustatoma, palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Atsakovai nekilnojamąjį turtą pardavė laisva valia, neteikė įrodymų, kad dėjo protingas pastangas kuo brangiau parduoti turtą tretiesiems asmenims, vykdė derybas su asmenimis dėl šio turto pardavimo už tokią kainą, kuri buvo numatyta tarp šio ginčo šalių. Turtas buvo parduotas netrukus po sutarties tarp šalių pasibaigimo per 2 mėnesius, t. y. 2009-01-30 d. už 650 000 Lt. Ieškovo teismui pateikta nekilnojamo turto vertinimo ataskaita patvirtina ieškovo poziciją, kad atsakovas realios žalos ir negalėjo patirti, nes turto vertinimo dienai 2008-09-01 d. nekilnojamo turto vertė buvo 660 000 Lt(29-88, 4 t.). Be to, turi būti atsižvelgtina ir į tai, kad turto pardavimo metu, esant pasaulinei krizei, vyko kainų mažėjimas, už kurį neturėtų būti atsakingas ieškovas, jeigu būtų pripažintas nesąžininga šalimi.

42Kadangi teismas pripažino, kad pagrindinė sutartis iki 2008 m. lapkričio 28 d. sudaryta nebuvo ne dėl ieškovo kaltės, jam negali būti taikoma CK 6.165 str. 4 d. nustatyta civilinė atsakomybė. Remiantis išdėstytu, priešieškinys atmestinas.

43Atmetus priešieškinį, remiantis CPK 150 str. 2 dalimi naikintinos 2011m. balandžio 1 dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos G. M. turtui laikinosios apsaugos priemonės –kilnojamo ir nekilnojamo turto areštas, nebesant būtinumo jas taikyti (96-97 b. l., 3 t.).

44Bylinėjimosi išlaidos.

45Ieškinį patenkinus iš dalies, yra spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėjo 2760 Lt žyminio mokesčio (7,100 b.l.,1t.;109 b.l.,4t.), turėjo 16 281,30 Lt atstovavimo išlaidų (6 b.l.,1t.;154-165 b.l,4t.). Atsakovai pateikė įrodymus dėl išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti-1380 Lt (38 b.l.,2 t.), įrodymų apie atstovavimo išlaidas neteikė.

46Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovui iš dalies yra priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93str.2d.). Ieškinys patenkintas 10,16 procentų, todėl šioje dalyje atlygintinos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. 280,50 Lt.

47Atlyginant atstovavimo išlaidas, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką dėl jų atlyginimo, kai iš esmės ieškinys yra tenkintinas (CPK 98 str.). Tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas, spręsdamas dėl priteistino atstovavimo išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyti maksimalūs dydžiai Rekomendacijose dėl apmokėjimo dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas byloje advokato teisine pagalba naudojosi parengiant ieškinį, vėliau parengiant 2 pareiškimus dėl ieškinio dalyko pakeitimo (1-5,101-102 b.l.,1 t.,110 b. l., 4 t.), pateikiant 2 atsiliepimus į priešieškinį ir jo dalyko pakeitimą (46-51 b.l., 2 t.;6-12 b.l., 4 t.), parengiant atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė eilę rašytinių prašymų dėl bylos sustabdymo, liudytojų apklausos ir kitais klausimais, viso paruošė 7 prašymus. Ieškovo atstovas dalyvavo eilėje teismo posėdžių, kurių bendra trukmė 15 val. Nustatant atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį, atsižvelgtina į tai, kad advokatas dalyvavo ir anksčiau tarp tų pačių šalių nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-2-1310-77/2010 dėl tos pačios preliminarios sutarties, ieškovas keitė atstovus, dėl ko padidėdavo išlaidos. Nors atstovas paruošė eilę procesinių dokumentų, kurie buvo didelės apimties, tačiau iš dalies juose buvo išdėstomi tie patys motyvai, tik juos praplečiant. Atsižvelgtina, kad atstovauti byloje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, tačiau advokato buveinė yra kitame mieste. Taigi teismas, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 , 2 dalimis, Rekomendacijų dėl advokato teikiamą teisinę pagalbą apmokėjimo 2, 8 punktais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į išvardytas bylos aplinkybes, į bylos nagrinėjimo laiką, į dalinį ieškinio patenkinimą bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog ieškovui iš atsakovų priteistina 7 000 Lt atstovavimo išlaidų suma yra pakankama. Kita išlaidų dalis nepriteistina, nes yra aiškiai per didelė ir neprotinga, pripažintina pernelyg dideliu išlaidavimu ir paliktina ieškovui.

48Atmetus priešieškinį, atsakovams nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

49Iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 34,50 Lt (CPK 88 str.1 d.3 p.,92 str,93 str.,145 b.l.,3 t.). Kadangi atsakovams tenkanti šių išlaidų dalis nesiekia 10 Lt, pastarosios iš jų nepriteistinos(CPK 92 str.).. Iš ieškovo valstybei priteistina 30,99 Lt išlaidų.

50Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 270 straipsniais,

Nutarė

51Ieškinį patenkinti iš dalies.

52Priteisti iš atsakovų T. B. ir G. B. solidariai 9350 Lt (devynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt litų) dydžio baudą ieškovui G. M. bei 280,50 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų 50 ct) žyminio mokesčio, 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų.

53Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

54Priešieškinį atmesti.

55Priteisti iš ieškovo G. M. 30,99 Lt (trisdešimt litų 99 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

56Panaikinti 2011m. balandžio 1 dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas G. M. turtui laikinąsias apsaugos priemones –kilnojamo ir nekilnojamo turto areštą.

57Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant... 2. ieškovas ieškiniu bei pareiškimais dėl ieškinio dalyko pakeitimo (1-5,... 3. 4 t.) prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. B. ir T. B. 92 000 Lt baudą... 4. Ieškovas nurodo, kad tarpininkaujant UAB „Ober Haus" nekilnojamas turtas"... 5. Preliminaria sutartimi (1.3 p.) Pardavėjas–atsakovai įsipareigojo... 6. Pareiškime dėl ieškinio sumos padidinimo ieškovas nurodo, kad priteistinos... 7. Ieškovui iškėlus kitą bylą teisme, kurioje pakeičiant pirmosios... 8. Atsakovai su ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio pakeitimo nesutiko, ką... 9. Taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad statinys buvo statomas,... 10. Dėl valymo įrenginių nurodė, jog ieškovas susipažino su projektu, kuriame... 11. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėlesniu pareiškimu pakeitė ir... 12. Atsakovai nurodo, kad pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo... 13. Atsakovai nurodė, kad iš sutarties teksto matyti, kad šalys 3.2 sutarties... 14. Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, savo argumentus nurodė atsiliepimuose... 15. Mano, kad atsakovai neįrodė ieškovo kaltės dėl atsakovų tariamai patirtų... 16. Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas bei atsakovai, jo atstovas... 17. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.... 18. Ginčo esmė ... 19. Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad 2008 rugsėjo 1 d tarp jo ir... 20. Dėl preliminariosios sutarties vykdymo... 21. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas dėl kitos sutarties... 22. Byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš preliminariosios sutarties šalių kalta... 23. techninį prižiūrėtoją, pateikti statybos priežiūros žurnalą, aktus... 24. panaudotų medžiagų patvirtinančias kokybės deklaracijas: nuo pamatų... 25. Sutarties 1.2 punkte nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas... 26. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ginčo šalių... 27. Ieškovas teigia, kad jam nebuvo pateikti visi statyboje naudotų medžiagų... 28. Sutarties 1.3 punktu atsakovai buvo įsipareigoję pateikti pažymą iš... 29. Nors atsakovai ginčija, nurodydami, kad pateikė visus paslėptų darbų... 30. Atsakovai preliminarios sutarties 1.3 punktu įsipareigojo pateikti statybos... 31. Ieškovui buvo perduotas statinio projektas, tačiau šis projektas neatitiko... 32. Šalys skirtingai aiškina notarinės sutarties nesudarymo aplinkybes. Teismas... 33. Ieškovas nepripažįsta aplinkybės, kad buvo sutarta susitikti 2008-11-28 d.... 34. Nesutiktina su atsakovo atstovo bei atsakovų nuomone, kad ieškovas... 35. Nors atsakovai ir nurodo, kad ieškovo apsisprendimą nebesudaryti pagrindinės... 36. Nustačius atsakovų kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, yra... 37. Dėl priešieškinio... 38. Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti ieškovo sumokėtą 46... 39. Tuo atveju, kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui... 40. Pripažinus atsakovų kaltę dėl prievolės neįvykdymo, nenustačius, kad... 41. Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti 285000 Lt nuostolius, kurie atsirado... 42. Kadangi teismas pripažino, kad pagrindinė sutartis iki 2008 m. lapkričio 28... 43. Atmetus priešieškinį, remiantis CPK 150 str. 2 dalimi naikintinos 2011m.... 44. Bylinėjimosi išlaidos.... 45. Ieškinį patenkinus iš dalies, yra spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi... 46. Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovui iš dalies yra priteistinos jo... 47. Atlyginant atstovavimo išlaidas, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką... 48. Atmetus priešieškinį, atsakovams nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl... 49. Iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos... 50. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 270 straipsniais,... 51. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 52. Priteisti iš atsakovų T. B. ir G. B. solidariai 9350 Lt (devynių... 53. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 54. Priešieškinį atmesti.... 55. Priteisti iš ieškovo G. M. 30,99 Lt (trisdešimt litų 99 ct.) procesinių... 56. Panaikinti 2011m. balandžio 1 dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo... 57. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui...