Byla 2S-334-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos D. K., kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal D. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjai D. K. ir A. K. 2009-06-05 kreipės į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo (b.l.1-2,3, 38-39).

4Suinteresuoti asmenys – kreditoriai K. Č. ir M. Č. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų D. K. ir A. K. pareiškimą (b.l. 24-25, 51-52), kuriuo prašė netvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes ją patvirtinus būtų pažeisti jų interesai. Nurodė, kad minėta sutartimi pareiškėja D. K. visą jai priklausančio santuokoje įgyto turto dalį geranoriškai perleidžia A. K., nors kreditoriams ji yra skolinga 140 150 Lt. Pažymėjo, jog A. K. D. K. sumokėti 168 000 Lt, iš kurių 98 000 Lt yra pervesti į D. K. motinos N. B. sąskaitą, o likusieji – į D. K. sąskaitą, nebuvo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, į dalintino turto balansą sutuoktiniai neįtraukė įgytų santuokoje akcijų ir santaupų.

5Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi bylą pagal D. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo sustabdė iki bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į tai, kad vykdant išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą iš skolininkės D. K. išieškotojos K. Č. naudai, yra areštuotos A. K. lėšos, vertybiniai popieriai, žemės sklypas ir ½ dalis gyvenamojo namo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad visas išvardintas nekilnojamas turtas atitenka A. K., o D. K. kompensuojama už turto dalį pinigais – 168 000 Lt, kurie jau yra sumokėti, 2005-04-29 pervedus dalį pinigų į D. K. motinos sąskaitą, kitą dalį – 70 000 Lt – 2006-05-24 ir 2006-09-27 pavedimais į D. K. sąskaitą, taip pat į tai, kad kreditorės K. Č. reikalavimas išieškoti jai priteistą 140 000 Lt skolą iš pareiškėjos D. K. nėra išspręstas (iš skolininkės kreditorės naudai buvo išieškota tik 288,32Lt).

6Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu (b.l. 130-132) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį ir perduoti pareiškėjų D. K. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad jo santuokos su D. K. nutraukimo procesas trunka jau nuo 2005 m., jis asmeniškai jokių įsiskolinimų kreditoriams K. Č., D. Č. ir M. Č. neturi, todėl mano, kad jo teisė nutraukti santuoką yra varžoma nepagrįstai. Nurodo, kad 2005-04-29 iš Nordea banko jis paėmė 130 000 Lt paskolą, kurios dalį – 98 000 Lt sumą grąžino D. K. motinai, kitą dalį – 70 000 Lt pervedė į D. K. sąskaitą, kuri gautas lėšas išleido savo asmeninimas, o ne šeimos reikmėms, todėl dalinant santuokoje įgytą turtą jis turi teisę į proporcingai didesnę jo dalį. Iš D. K. pervestų lėšų 2006-2007 metais buvo grąžinama D. K. skola Transporto priemonių draudikų biurui dėl autoįvykio metu kreditoriams K. Č., D. Č. ir M. Č. padarytos žalos – iš viso 10 422,20 Lt, tuo tarpu paskolą kreditoriui Nordea bankui jis moka vienas. Taip pat pažymi, jog kreditorius Nordea bankas yra pareiškęs savo nuomonę byloje, jog nesutinka, kad iš jam įkeisto turto (gyvenamojo namo dalies) būtų tenkinami kitų kreditorių reikalavimai ir jis būtų padalintas tarp sutuoktiniams po ½. Todėl iš teismo nutarties nėra aišku, kokiu būdu D. K. turėtų patenkinti kreditorių K. Č., D. Č. ir M. Č. reikalavimus, nes tam prieštarauja kitas kreditorius – Nordea bankas. Jokio kito turto, iš kurio galėtų būti visiškai patenkinti kreditorių K. Č., D. Č. ir M. Č. reikalavimai, nėra.

7Suinteresuoti asmenys – kreditoriai K. Č. ir M. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.136-137) prašo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti. Tvirtina, kad pareiškėjai ketina nutraukti santuoką ir padalinti turtą visiškai nelogiškai, neprotingai ir nesąžiningai tik todėl, kad vengia su jais atsiskaityti. Atskirajame skunde nurodoma, kad skola D. K. motinai atsirado gyvenamojo namo dalies pirkimo momentu, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad gyvenamojo namo dalis įgyta 2001-08-28, o paskola D. K. motinai deklaruota tik 2005 m., t.y. po pareiškėjos padaryto autoįvykio, kurio metu žuvo I. Č.. Pažymi, jog 2005 m. deklaracijoje nurodyta skola D. K. motinai – 73 000 Lt, kas leidžia pagrįstai abejoti pareiškėjų sąžiningumu. Atkreipia dėmesį, kad į D. K. sąskaitą pervestų 70 000 Lt panaudojimas nepagrįstas, tuo galimai yra nuslėptas lėšų panaudojimo faktas. Tuo atveju, jeigu lėšos panaudotos nebuvo, jos gali būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos bei neįvertinęs bylos sustabdymo padarinių, tik formaliai remdamasis CPK 164 str. 4 p. nuostatomis, reglamentuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymą, netinkamai taikė šį teismo diskrecijai priklausantį proceso institutą, dėl ko nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių pasisako tik fakultatyviojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo aspektu.

11 Fakultatyviojo bylos sustabdymo atveju (CPK 164 str.) teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (EŽTK 6 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17/2008, 2009-12-23 nutartis c.b. 3K-3-573/2009).

12

13Taigi sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2008, išaiškino, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 str. 4 p., turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teisingą teismą pagal EŽTK 6 str. 1 d., ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo sustabdė iki bus išspręsti kreditorių reikalavimai, savo sprendimą sustabdyti bylą pagal CPK 164 str. 4 p. iš esmės motyvuodamas tuo, kad kreditorės K. Č. reikalavimas išieškoti jai priteistą 140 000 Lt skolą iš pareiškėjos D. K. nėra išspręstas, kadangi iš skolininkės kreditorės naudai išieškota tik 288,32 Lt. Išdėstytų aplinkybių teksto lingvistinė-loginė analizė leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo bylos sustabdymo pagrindas – iki bus išspręstas kreditorių reikalavimas – iš esmės reiškia, kad byla sustabdyta iki bus įvykdyti visų pareiškėjos D. K. kreditorių – K., M. ir D. Č. reikalavimai, t.y. iki D. K. atsiskaitys su kreditoriais. Tačiau toks bylos sustabdymo faktinis pagrindas akivaizdžiai prieštarauja jau aptartiems pamatiniams civilinio proceso principams. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis kreditorių reikalavimai jau yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2008-10-22 sprendimu (Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. 2-1767-41/2008). Be to, šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjant supaprastinta, CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, kreditoriai savarankiškų reikalavimų pareiškėjams nereiškė, o dėl bylos proceso ypatumų ir negalėjo reikšti, nenurodė ir aplinkybių, kad būtų kreipęsi dėl kurių nors kitų, čia neįvardintų reikalavimų sutuoktiniams ar vienam iš jų atskiroje civilinėje byloje.

15CPK 540 str. 4 d. suponuoja bylą nagrinėjančiam teismui pareigą spręsti santuokos nutraukimo klausimą tik išsprendus pareikštus kreditorių reikalavimus. Kreditoriaus (išieškotojo) teisę reikalauti tokios skolininko turto dalies, kad iš jos būtų galima išieškoti, numato CPK 667 str. 4 d. Kreditoriaus teisių garantijos santuokinio turto padalijimo bylose yra įtvirtintos ir CK 3.126 str., nors šiuo konkrečiu atveju kreditoriai, kaip minėta, tokia teise reikšti savarankišką reikalavimą dėl turto padalijimo būdo objektyviai ir negalėjo pasinaudoti. Jokios teisės normos nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui, tame tarpe ir kreditoriui, įtakoti sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, taip pat ir teismui nesuteikia įgalinimų patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo būdo. Teismas gali įtakoti sutarties sąlygas ir sutuoktinių susitarimus dėl turto pasidalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos nustatymo tik tokią sutartį pilna apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimams (CPK 541 str. 2 d.), arba atsisakydamas tokią sutartį patvirtinti. Egzistuoja ir dar viena galimybė – kai tokio turinio, kuri yra sudaryta, sutartis teismo manymu negali būti patvirtinta, tai sutuoktiniai pagal CK 3.53 str. 4 d. nuostatą yra teismo įpareigojami sudaryti naują sutartį.

16Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, neatsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju bylos sustabdymas gali nepagrįstai užvilkinti bylos procesą ir kartu neapibrėžtam laikui suvaržyti pareiškėjų teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nepagrįstai nagrinėjamą bylą sustabdė. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

17Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pagal D. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai