Byla e2-2599-467/2018
Dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Lomista“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Rukola“ atstovams Astai Rugieniūtei ir advokatui Edmundui Dauniui, atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui Erikui Borusevičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rukola“ ieškinį atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Lomista“.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovas UAB „Rukola“ 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kurį 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimu patikslino, ir prašo priteisti iš atsakovo 275 334,24 EUR dydžio draudimo išmoką, 7 966 EUR dydžio palūkanas už laiku nesumokėtą draudimo išmoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Rukola“ verčiasi maistinio augalinio aliejaus importu, išpilstymu ir didmenine prekyba. Aliejus laikomas, išpilstomas, fasuojamas ir sandėliuojamas trečiajam asmeniui UAB „Lomista“ priklausančiuose statiniuose, esančiuose Kaišiadoryse. Viename iš UAB „Lomista“ sandėlių, kuriame buvo laikoma UAB „Rukola“ priklausanti sufasuota aliejaus produkcija, 2016-08-19 kilo didelis gaisras. Gaisro metu visiškai sudegė metalo konstrukcijų sandėlis, buvo sunaikinta ar sugadinta sandėlyje ir šalia jo laikyta aliejaus produkcija ir kitas turtas (actas, tuščios talpos, etiketės, kamšteliai, padėklai ir pan.).
  3. Po 2016-08-22 – 2016-08-24 atliktos inventorizacijos paaiškėjo, kad gaisro metu sudegė, apdegė, buvo sulietas gesinamu vandeniu ar kitaip buvo sunaikintas ar sugadintas ir dėl to tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį 268 067,80 EUR vertės UAB „Rukola“ turtas, kuris vėliau buvo nurašytas. Ieškovas sutvarkė gaisravietę (sutvarkė aplinką, išvežė atliekas), utilizavo netinkamą naudoti aliejaus produkciją. Tai jam kainavo 8 266,44 EUR.
  4. Ieškovas nurodo, kad aptariamo gaisro metu UAB „Rukola“ apyvartinį turtą nuo visų rizikų buvo apdraudęs atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Pagal draudimo sutartį gaisras pateko į draudžiamųjų įvykių sąrašą (draudimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 4.2 p.), draudikas taip pat buvo įsipareigojęs atlyginti liekanų po įvykio pašalinimo (tvarkymo) išlaidas (Taisyklių 4.4.2 p.).
  5. Ieškovas dėl draudiminio įvykio kreipėsi į atsakovą. 2016-12-05 UAB „Rukola“ gavo atsakovo 2016-11-30 raštą, kuriuo šis informavo atsisakantis išmokėti draudimo išmoką. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašte nurodė, kad, siekdamas išsiaiškinti, ar gaisro metu galėjo sudegti deklaruotas aliejaus kiekis, kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl išvados pateikimo. UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatė, kad gaisro metu esą galėjo sudegti nuo 19,6 iki 29,4 palečių su fasuota aliejaus produkcija. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, kad UAB „Rukola“ deklaravo tariamai tikrovės neatitinkantį sunaikintos ar sugadintos produkcijos kiekį, t. y. pateikė klaidingą informaciją ir dokumentus apie gaisrą ir jo padarinius, ir todėl, remiantis Taisyklių 12.1.2 punktu, jam nekyla pareigos mokėti draudimo išmoką.
  6. Ieškovas teigia nesutinkantis nei su atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymu išmokėti draudimo išmoką, nei su UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad draudikas paprašė UAB „Gaisriniai tyrimai“ įvertinti tik sandėlyje laikytą ir sudegti galėjusį produkcijos kiekį, t. y. nebuvo vertintas galėjęs sudegti, būti kitaip sunaikintas ar sugadintas prie sandėlio lauke laikytos produkcijos kiekis. Minėta, dėl gaisro buvo sunaikintos ar sugadintos 53 417 EUR vertės 86 aliejaus produkcijos paletės, laikytos šalia sandėlio. Pažymėtina, kad 36 311 EUR vertės produkcija, laikyta šalia sandėlio ir sugadinta gaisro metu, atsakovo buvo apžiūrėta ir jo leidimu bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu utilizuota.
  7. UAB „Gaisriniai tyrimai“ buvo paprašytas įvertinti tik galėjusį sudegti aliejaus produkcijos kiekį, t. y. nebuvo tirta, koks produkcijos kiekis galėjo būti sunaikintas kitu būdu ar sugadintas, pavyzdžiui, galėjęs ištekėti išsilydžius plastikinėms produkcijos pakuotėms, išgaravęs, apdegęs, sulietas gesinant gaisrą, apgadintas gaisrininkams ardant produkcijos paletes ir pan. Kad šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, pažymėta ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje.
  8. Ieškovas tvirtina, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ tyrimo metu buvo naudotos nepagrįstos, faktinėms aplinkybėms prieštaraujančios hipotezės, ir padarytos prielaidos - kad gaisro vystymasis galėjo būti lėtas; gaisras galėjo vykti, esant deguonies stygiui; laikas, per kurį sudegė degios medžiagos, galėjo būti apie 81 min.; gaisro trukmė galėjo būti nuo 64,8 iki 97,2 min.. Šiomis prielaidomis UAB „Gaisriniai tyrimai“ grindė savo išvadą apie galėjusį sudegti sandėlyje laikytos aliejaus produkcijos kiekį. UAB „Rukola“ įsitikinimu, visos šios hipotezės aiškiai prieštarauja faktinėms gaisro aplinkybėms.
  9. Ieškovas UAB „Rukola“, siekdamas paneigti UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadas, kreipėsi į nepriklausomą specialistą, Latvijos teismo ekspertų (gaisrų techninių tyrimų) sąraše įtrauktą V. B. (V. B.). Specialistas, išnagrinėjęs filmuotą gaisro medžiagą, gaisro nuotraukas ir kitą informaciją, remdamasis savo žiniomis, padarė išvadas, kad gaisro metu buvo sunaikinta visa sandėlyje laikyta aliejaus ir acto produkcija; gaisro metu galėjo sudegti 65000 – 85000 kg aliejaus; apie 3000 kg aliejaus plastmasiniuose buteliuose galėjo išlikti tarp gaisro griuvėsių, bet dėl terminio poveikio jis negali būti naudojamas; kitas aliejaus kiekis, maždaug 83685 – 103685 kg ištekėjo iš sandėlio kartu su ugniagesių pilamu vandeniu; 4335 kg acto ištekėjo iš sandėlio kartu su ugniagesių pilamu vandeniu ir aliejumi.
  10. Specialistas V. B. nurodytas išvadas padarė, be kita ko, nustatęs, kad degimas sandėlio viduje skirtingu intensyvumu ir skirtinguose plotuose vyko apie 330 min., liepsnojančio degimo apytikslis laikas sandėlio viduje truko apie 240 min., intensyvus degimas, kurio metu sugadinta sandėlyje buvusi produkcija, – apie 120 min.; produkcijos sunaikinimą lėmė ne tik liepsna, bet ir temperatūra, dūmai ir ugniagesių išpiltas vanduo, o visi šie pavojingi gaisro veiksniai sandėlyje laikytą produkciją veikė vienu metu. Ieškovo UAB „Rukola“ įsitikinimu, specialisto V. B. išvada visiškai paneigia UAB „Gaisriniai tyrimai“ tyrimo rezultatus, kartu parodo, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas.
  11. Atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovo UAB „Rukola“ (draudėjo) ir Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo (draudiko) 1 metų laikotarpiui buvo sudaryta Turo draudimo nuo visų rizikų draudimo sutartis Nr. 9812/9000112, kuria buvo apdraustas ieškovo apyvartinis turtas, esantis draudimo vietoje adresu Pramonės g. 5, Kaišiadorys. Draudimo sutarties sudėtinė ir neatsiejama dalis yra draudiko 2014 m. lapkričio 18 d. patvirtintos Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklės (toliau – draudimo taisyklės).
  12. Atsakovui (draudikui), gavus ieškovo pateiktą informaciją apie gaisro metu nukentėjusį turtą, kilo pagrįstų abejonių dėl šios informacijos teisingumo. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti nuostolių ir draudimo išmokos dydį, atsakovas kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“, kuri, atlikusi ekspertizę, patvirtino draudiko abejones. Pažymi, kad neatitikimas tarp draudėjo pateiktos informacijos apie sugadintą ir sunaikintą turtą bei tarp draudiko ir ekspertų padarytų išvadų yra akivaizdus, t. y. ieškovas melagingai deklaravo, jog gaisro metu nukentėjo turtas, kurio kiekis iš tikrųjų net apie 10 kartų viršijo faktiškai buvusį sandėlyje.
  13. Atsakovas laiko, kad ieškovo pateikta eksperto V. B. išvada kelia pagrįstų abejonių, nes ekspertas yra latvis, o dokumentas surašytas lietuvių kalba ir eksperto pasirašytas. Be to UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte padarytos išvados priimtos atlikus tyrimą pažangesniais, modernesniais metodais, nei naudojo V. B.. Eksperto V. B. išvada paruošta pagal selektyviai atrinktus ar sąmoningai iškraipytus dokumentus (pavyzdžiui, eksperto išvados 14-16 nuotraukos, kuriose neva matomi produkcijos ištekėjimo požymiai, yra apkarpytos, siekiant nuslėpti originaliose nuotraukose matomus gaisrininkus ir vandens purškimo pradžią), eksperto naudojamas produkcijos sandėliavimo planas (išvados 3 psl.) yra paruoštas praėjus neapibrėžtam laikui po gaisro ir jis prieštarauja iškart po įvykio draudėjo atstovų nurodytai sandėliuojamų medžiagų schemai (UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto 8 psl.), taip pat ir PAGD prie VRM Gaisrinių tyrimų centro tyrėjų sudarytai principinei pastato schemai su medžiagų išdėstymu, išvada surašyta, įvertinus vien tik turimų dokumentų analizės pagrindu. Tuo tarpu UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktą parengė ne tik visos dokumentų analizės pagrindu, tačiau ir fiziškai atlikus įvykio vietos apžiūrą.
  14. Atsakovas pažymi, kad viešai skelbiamoje PAGD prie VRM medžiagoje nurodoma, kad „gaisro metu sudegė popierinės dėžės, tušti plastikinės taros buteliai, dalis aliejaus“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog gaisras buvo gesinamas vandeniu; visuotinai žinoma aplinkybė, kad aliejus negali būti gesinamas vandeniu, kadangi tai išprovokuoja žymiai didesnį gaisrą ir nuostolius. Atsakovo įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad sudegęs sandėlis nebuvo pilnai užkrautas aliejumi, kaip deklaruoja ieškovas bei nurodo su ieškiniu pateiktame produkcijos sandėliavimo plane; tuo pačiu tai patvirtina atsakovo poziciją, jog jam buvo pateikta melaginga informacija apie nuostolių dydį, kas sudaro pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
  15. Atsakovas nurodo, kad iš dalies sutinka su ieškovo teiginiu, jog ekspertų darbo objekto apimtis galėjo būti skirtinga, tačiau pažymi, kad tai nekeičia aplinkybės, jog draudikui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, dėl ko ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatė, kad gaisro metu sudegti galėjo daugiausiai 23280 kg, t.y. iki 29,4 palečių aliejaus. Ieškovas nurodo, kad sandėlyje jie laikė 272 paletes aliejaus, t.y. beveik 10 kartų daugiau nei maksimaliai jo galėjo sudegti sandėlyje. Net ir įvertinant ieškovo nurodomą aplinkybę, kad dalis aliejaus iš sandėlio ištekėjo, bet kuriuo atveju sandėlyje negalėjo būti laikoma daugiau nei 60 palečių aliejaus
  16. Atsakovas remiasi UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2017-06-23 raštu, kuriame nurodoma, kad V. B. nurodomas galėjusio sudegti ir ištekėti aliejaus kiekis, yra nepagrįstas, o tiek UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte, tiek V. B. eksperto išvadoje nurodyti sudegusio aliejaus kiekiai faktiškai turėjo būti mažesni nei apskaičiuoti.
  17. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dalį produkcijos ieškovas laikė lauke, šalia sandėlio, o pagal gamintojo nurodytas sąlygas produkcija turėjo būti laikoma vėsioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Draudimo taisyklių 5.4.6 punktas nurodo, kad pagal draudimo sutartį draudimo apsauga nesuteikiama žaloms, padarytoms sandėliuojamiems objektams, kurie laikomi nesilaikant gamintojo, tiekėjo keliamų reikalavimų arba atitinkamų normų nustatytų reikalavimų. Taigi, bet kuriuo atveju lauke, pažeidžiant gamintojo nurodytas sąlygas, laikytas aliejus nebuvo apdraustas draudimo sutartimi.
  18. Atsakovas taip pat pažymi, kad netgi, jei ieškovas ir turėtų teisę į dalį draudimo išmokos (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), ieškinyje nurodytas žalos apskaičiavimas yra akivaizdžiai neteisingas: nėra pateikti įrodymai, kad sunaikinta ir sugadinta produkcija priklausė būtent draudėjui (draudimo taisyklių 3.2.8 p.); ieškovas nepateikė informacijos, ar ši produkcija galėjo būti realizuota rinkoje (draudimo taisyklių 3.2.18 p.); grįsdamas nuostolio dydį, ieškovas pateikia duomenis apie inventorizacijos metu rasto turto kiekio palyginimą su buhalterinėse programose buvusio turto kiekiu, tačiau ieškovo buhalterinėse programose nurodyti produkcijos kiekiai nepatvirtina, kad būtent toks turto kiekis ir buvo laikomas draudimo vietoje (draudimo taisyklių 5.4.29 p.); ieškovas nepagrindžia, kaip apskaičiavo žalos dydį (draudimo taisyklių 11.1.3 p., 11.5.5 p. ir kt.).
  19. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad prašo remtis eksperto V. B. ekspertizės aktu ir jame padarytomis išvadomis. Mano, kad byla turi būti vertinama tik tuo pagrindu, kuriuo atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Tuo tarpu atsakovas nori nagrinėti tokius klausimus, kurių jis netyrė ir kurie nebuvo pagrindu nemokėti išmokos. Ieškovas atsakovui suteikė absoliučiai visą informaciją, kurios jis prašė.
  20. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė visus argumentus ir motyvus, išdėstytus atsakovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad atsakovo pozicija yra pagrįsta objektyviais įrodymais ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktais tyrimais bei išvadomis. Prašė šiomis išvadomis vadovautis ir nesivadovauti eksperto V. B. ekspertizės aktu ir padarytomis išvadomis.
  21. Teismo posėdyje (2017-10-10) liudytoju apklaustas M. B. (buvęs UAB „Lomista“ gamybos vadovas) parodė, kad jis, po 2016-08-19 įvykusio gaisro, braižė produkcijos sandėliavimo schemą, kuri atitinka įprastai sustatomos produkcijos schemą. Po to išaiškėjo, kad gaisro metu sandėlyje produkcija stovėjo ir per vidurį, nes nebuvo išsiųsta klientui. Paprastai klientams skirta produkcija būna sukrauta lauke. Toje teritorijoje yra du sandėliai – gamybos ir šis, kur sudegė. Vedama apskaita, kiek pagaminama ir kiek atkraunama, o, kiek yra sandėlyje, apskaitos nėra. Po gaisro liudytojas tikrino tik faktą (likutį) gamybos sandėlyje. Gaisro dieną jis atvyko apie 21 val., dūmai matėsi iš tolo, o liepsnos buvo apėmusios visą pastatą, visur matėsi daug išsiliejusio aliejaus, dirbo didelės gaisrininkų pajėgos. Jis išvažiavo apie 2 val. nakties, kai gaisras buvo apmalšintas, bet neužgesęs.
  22. Teismo posėdyje (2017-10-10) liudytoju apklaustas M. S. (UAB „Rukola“ direktorius) parodė, kad apie gaisrą jam į namus pranešė pavaduotojas ir jis iš karto atvyko. Jau nuo Elektrėnų matėsi dūmai, jautėsi kvapas. Kai atvyko, pamatė didžiulį gaisrą, liepsnas, sandėlio stogas jau buvo įkritęs. Aplink tekėjo didžiulis aliejaus ir vandens kiekis, dirbo gaisrininkai, matėsi daug sugadintos produkcijos ir lauke, ir sandėlyje.
  23. Teismo posėdyje (2017-10-10) liudytoju apklaustas D. V. (gaisrininkas) parodė, kad jis dalyvavo likviduojant 2016-08-19 gaisrą aliejaus sandėlyje. Kai atvyko, sandėlis (angaras) jau degė, buvo deformuotas išoriškai. Jo viduje matėsi aliejus, tuščia tara, pakavimo medžiagos, kita. Kai atvyko, aliejus jau degė, gaisrininkai stengėsi dalį jo išgelbėti ir buvo išgelbėta apie 100 palečių, bet jos buvo pažeistos. Gaisras kilo dėl pašalinio poveikio, buvo kalbama apie dujų balioną, tačiau konkrečiai dėl ko kilo gaisras, nenustatyta.
  24. Teismo posėdyje (2017-10-10) liudytoju apklaustas Ž. B. (gaisrininkų pamainos vadas) parodė, kad jo pamainos budėjimo metu buvo gautas pranešimas, kad dega angaras. Nuvykus į vietą, jis organizavo gaisro gesinimą. Prie angaro buvo pristatyta daugybė palečių su aliejumi, apie 900 tonų. Kažkas iš gamybos angaro sakė, kad viduje labai nieko nėra. Gaisro metu buvo girdimi du sprogimai, nes iki gaisro ten buvo vykdomi darbai, buvo dujų balionai. Gaisravietėje nuo pradžių buvo labai nesaugu, tačiau, jeigu būtų buvę labai daug aliejaus, būtų labai karšta ir nebūtų galima prieiti arti pastato. Dabar gi gesinimas vyko sklandžiai.
  25. Teismo posėdyje (2017-10-25) liudytoju apklaustas ekspertas V. B. (V. B.) palaikė raštu duotą ekspertizės išvadą, atsakė į pateiktus klausimus. Pažymėjo, kad jam tyrimui buvo pateikta daug medžiagos (nuotraukų, dokumentų, video), kurią jis išanalizavo ir padarė atitinkamą išvadą. Lietuvos ekspertai pritaikė kompiuterinę programą, kuri yra tik orientacinė, todėl liudytojas jos nenaudoja. Jų programoje buvo skaičiuojama, kad gaisras tęsėsi tik 81 min., kai tuo tarpu gaisras tęsėsi žymiai ilgiau, intensyviai degė ir plėtėsi labai greitai. Skirtumas tarp ekspertų skaičiavimo susidarė dėl to, kad jis (V. B.) ėmė realų gaisro laiką, o lietuvių ekspertai – tik 81 min., nors tiek liudytojas, tiek lietuvių ekspertai iš esmės praktiškai rėmėsi ta pačia produkcijos išsidėstymo schema ir tuo pačiu sudegusio aliejaus plotu.
  26. Teismo posėdyje (2017-12-22) liudytoju apklaustas E. P. (UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistas) palaikė raštu eksperto duotą išvadą, atsakė į pateiktus klausimus. Papildomai nurodė, kad jis dalyvavo įvykio apžiūroje po gaisro kartu su draudimo atstovu. Buvo nustatyta, kad gaisras kilo angaro Šiaurės vakarų dalyje, po gaisro matėsi medžiagų liekanos (plastikinių butelių, etikečių, padėklų ir pan.). Pateiktų ekspertinių tyrimų išvados skiriasi, nes buvo taikomi skirtingi skaičiavimo metodai. UAB „Gaisriniai tyrimai“ naudojo pažangesnį metodą, kurio tikslumas apie 90 procentų. Jie modeliavo būdami nesusipažinę su gaisrininkų tyrimo medžiaga, bet rėmėsi gaisro lokalizavimo laiku, pateikta vaizdine medžiaga ir vertino tik sudegusio aliejaus kiekį. Kai lankėsi prie sandėlio po gaisro, matėsi prie jo pažeistos produkcijos likučiai. Jie nevertino likusios apgadintos produkcijos kiekio, nes buvo tokio klausimo.
  27. Ieškinys tenkintinas.
  28. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovo UAB „Rukola“ (draudėjo) ir Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo (draudiko) vienerių metų laikotarpiui buvo sudaryta Turto draudimo nuo visų rizikų draudimo sutartis Nr. 9812/9000112, kuria buvo apdraustas ieškovo apyvartinis turtas, esantis draudimo vietoje adresu Pramonės g. 5, Kaišiadorys. Draudimo sutarties sudėtinė ir neatsiejama dalis yra draudiko 2014 m. lapkričio 18 d. patvirtintos Turto draudimo nuo visų rizikų taisyklės (toliau – Draudimo taisyklės).
  29. Pagal pateiktus į bylą duomenis ieškovas UAB „Rukola“ verčiasi maistinio augalinio aliejaus importu, išpilstymu ir didmenine prekyba. Aliejus laikomas, išpilstomas, fasuojamas ir sandėliuojamas trečiajam asmeniui UAB „Lomista“ priklausančiuose statiniuose, esančiuose ( - ). Viename iš UAB „Lomista“ sandėlių, kuriame buvo laikoma UAB „Rukola“ priklausanti sufasuota aliejaus produkcija, 2016-08-19 kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė metalo konstrukcijų sandėlis, taip pat buvo sunaikinta ar sugadinta sandėlyje ir šalia jo laikyta aliejaus produkcija ir kitas turtas (actas, tuščios talpos, etiketės, kamšteliai, padėklai ir pan.).
  30. Pagal šalių 2015 m. lapkričio 30 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. 9812/9000112 gaisras patenka į draudžiamųjų įvykių sąrašą (Draudimo taisyklių 4.2 p.), draudikas taip pat buvo įsipareigojęs atlyginti liekanų po įvykio pašalinimo (tvarkymo) išlaidas (Draudimo taisyklių 4.4.2 p.). Ieškovas dėl draudiminio įvykio kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2016-11-30 raštu Nr. 9014423-1/11080 „Sprendimas žalos byloje Nr. 9014423-1“ informavo ieškovą, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką. Atsisakymo pagrindas – UAB „Rukola“ deklaravo tikrovės neatitinkantį sunaikintos ar sugadintos produkcijos kiekį, t. y. pateikė klaidingą informaciją ir dokumentus apie gaisrą ir jo padarinius, todėl, remiantis Draudimo taisyklių 12.1.2 punktu, atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Dėl tokio atsisakymo ieškovas pareiškė ieškinį šioje byloje.
  31. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 str.). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.).
  32. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad 2016-08-19 įvykęs gaisras yra draudiminis įvykis. Ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui, Draudimo taisyklių 12.1.2 punkto pagrindu, t. y. atsakovas pripažino, kad ieškovas pateikė klaidingą informaciją ir dokumentus apie 2016-08-19 įvykį ir jo padarinius, o ieškovas laiko priešingai, t. y., kad jis bendradarbiavo su atsakovu, vykdė jo nurodymus, pateikė visą turimą informaciją ir teisingus duomenis. Taigi šios civilinės bylos nagrinėjimo ribos yra atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką jo 2016-11-30 rašte Nr. 9014423-1/11080 nurodytu pagrindu, tačiau nenagrinėtinos naujos aplinkybės, kurias gindamasis nuo pareikšto ieškinio nurodo atsakovas, bet kurių jis netyrė bei nenurodė savo atsisakyme mokėti draudimo išmoką. Teismas šių aplinkybių neanalizuoja ir plačiau nepasisako (CPK 265 str. 2 d.).
  33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, siekdamas gauti draudimo išmoką, pateikė atsakovui 2016-08-22 – 2016-08-24 atliktos inventorizacijos duomenis (prekių inventorizacijos apyrašus), kad gaisro metu sudegė, apdegė, buvo sulietas gesinamu vandeniu ar kitaip buvo sunaikintas ar sugadintas ir dėl to tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį 268 067,80 EUR vertės UAB „Rukola“ turtas, kuris vėliau buvo nurašytas (materialinių vertybių nurašymo aktai su priedais). Nurodė, kad gaisro metu sunaikintos ar sugadintos įvairių rūšių, prekinių ženklų ir talpų sufasuotos aliejaus produkcijos vertė yra 240 861 EUR; ši produkcija buvo laikoma ant 358 palečių (UAB „Rukola“ produkcijos sąrašas ir sandėliavimo planas). Pažymėjo, kad buvo sunaikintos ar sugadintos 272 paletės aliejaus produkcijos, laikytos pačiame sandėlyje (187 444 EUR vertės), ir 86 paletės, laikytos lauke šalia sandėlio (53 417 EUR vertės). Taip pat šalia sandėlio laikyta ir dėl gaisro sugadinta 36 311 EUR vertės aliejaus produkcija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu vėliau buvo utilizuota (Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-08-29 raštas, 2016-09-06 elektroninis susirašinėjimas, 2016-09-15 elektroninis susirašinėjimas ir prie jo pridėtos nuotraukos, atsakovo 2016-10-24 turto apžiūros aktas, Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016-11-07 patikrinimo aktas, ieškovo 2016-12-07 trūkumų šalinimo planas, antstolio 2017-03-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Ieškovas taip pat sutvarkė gaisravietę (sutvarkė aplinką, išvežė atliekas), utilizavo netinkamą naudoti aliejaus produkciją, kas jam kainavo 8 266,44 EUR (UAB „Ekonovus“ 2016-09-30 sąskaita ir jos apmokėjimo pagrindimas, UAB „Biomotorai“ 2016-10-18 sąskaita ir jos apmokėjimo pagrindimas, UAB „Biomotorai“ 2017-03-10 sąskaita ir jos apmokėjimo pagrindimas).
  34. Atsakovas 2016-11-30 rašte Nr. 9014423-1/11080 nurodo, kad, siekdamas išsiaiškinti, ar gaisro metu galėjo sudegti deklaruotas aliejaus kiekis, kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl išvados pateikimo. UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatė, kad gaisro metu galėjo sudegti nuo 19,6 iki 29,4 palečių su fasuota aliejaus produkcija (UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktas). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas konstatavo, kad UAB „Rukola“ deklaravo tariamai tikrovės neatitinkantį sunaikintos ar sugadintos produkcijos kiekį, t. y. pateikė klaidingą informaciją ir dokumentus apie gaisrą ir jo padarinius, ir todėl, remiantis Draudimo taisyklių 12.1.2 punktu, atsakovui nekyla pareigos mokėti draudimo išmoką.
  35. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, kreipėsi į nepriklausomą specialistą, į Latvijos teismo ekspertų (gaisrų techninių tyrimų) sąrašą įtrauktą V. B., kuris, išnagrinėjęs filmuotą gaisro medžiagą, gaisro nuotraukas ir kitą informaciją bei dokumentus, remdamasis savo žiniomis ir pritaikęs matematinį metodą, padarė išvadas, kad: gaisro metu buvo sunaikinta visa sandėlyje laikyta aliejaus ir acto produkcija; gaisro metu galėjo sudegti 65 000 – 85 000 kg aliejaus; apie 3 000 kg aliejaus plastikiniuose buteliuose galėjo išlikti tarp gaisro griuvėsių, bet dėl terminio poveikio jis negali būti naudojamas; kitas aliejaus kiekis, maždaug 83 685 – 103 685 kg, ištekėjo iš sandėlio kartu su ugniagesių pilamu vandeniu; 4 335 kg acto ištekėjo iš sandėlio kartu su ugniagesių pilamu vandeniu ir aliejumi (2017-04-18 eksperto išvada C-5-17).
  36. Pagal Draudimo taisyklių 12.1.2 punktą draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas ar su šiais asmenimis susiję asmenys pateikia draudikui klaidingą ar nuslepia informaciją ar dokumentus, kurie turi esminės įtakos draudžiamojo įvykio faktui, priežastims, aplinkybėms ir/ar galimam žalos (nuostolių) dydžiui įvertinti. Taigi nagrinėjamu atveju šios normos taikymui yra svarbu nustatyti, ar ieškovo atsakovui pateikta informacija ir dokumentai apie gaisrą ir jo padarinius yra teisinga. Tuo tikslu teismas pirmiausia įvertina pagrindinius šalių pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais jos grindžia savo argumentus ir atsikirtimus, t. y. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktą ir Latvijos eksperto V. B. 2017-04-18 eksperto išvadą C-5-17. Kiekviena iš šalių kritikuoja kitos šalies pateiktas ekspertų išvadas, prašydama remtis jos pateiktomis išvadomis.
  37. Aiškindamas CPK 212-214, 216, 217 straipsnius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t.y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; kt.). Dėl to konkrečiu atveju teismas UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktą ir Latvijos eksperto V. B. 2017-04-18 eksperto išvadą C-5-17 vertina kaip rašytinius įrodymus.
  38. Taigi nagrinėjamoje byloje yra du rašytiniai įrodymai - dvi ekspertų nuomonės, kurios iš esmės yra viena kitai prieštaraujančios, todėl vertintinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, nors prieštaravimai dėl šių įrodymų iš esmės nebuvo pašalinti, tačiau šalys atsisakė svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Todėl teismas vertina pateiktus įrodymus pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese (CPK 185 str.).
  39. Iš UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto matyti, kad ji atlikta atsakovo (draudiko) prašymu įvertinti tik sandėlyje laikytą ir sudegti galėjusį ieškovo produkcijos kiekį, t. y. nebuvo vertintas galėjęs sudegti, būti kitaip sunaikintas ar sugadintas prie sandėlio lauke laikytos produkcijos kiekis. Teismo posėdyje nurodytą aplinkybę patvirtino tiek atsakovo atstovas, tiek tyrime dalyvavęs liudytojas E. P.. Tuo tarpu ieškovas tvirtina ir pateikia duomenis (įskaitant visų byloje apklaustų liudytojų parodymus apie tai, kad pažeistos produkcijos po gaisro prie sandėlio buvo), kad dėl gaisro buvo sunaikintos ar sugadintos 53 417 EUR vertės 86 aliejaus produkcijos paletės, laikytos šalia sandėlio. Be to 36 311 EUR vertės produkcija, laikyta šalia sandėlio ir sugadinta gaisro metu, atsakovo buvo apžiūrėta ir jo leidimu bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu utilizuota (2016-09-06 elektroninis susirašinėjimas, 2016-09-15 elektroninis susirašinėjimas ir prie jo pridėtos nuotraukos, atsakovo 2016-10-24 turto apžiūros aktas). Taigi aukščiau nurodyta aplinkybė yra reikšminga ir turėjo būti tiriama specialistų.
  40. Be to, kaip matyti iš UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto, šio tyrimo metu buvo įvertintas tik galėjęs sudegti aliejaus produkcijos kiekis, t. y. nebuvo tirta, koks produkcijos kiekis galėjo būti sunaikintas kitu būdu ar sugadintas (pavyzdžiui, galėjęs ištekėti, išsilydžius plastikinėms produkcijos pakuotėms, išgaravęs, apdegęs, sulietas gesinant gaisrą, apgadintas gaisrininkams, ardant produkcijos paletes ir pan.). Pažymėtina, kad apie tai, jog paminėtos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, nurodyta pačioje UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadoje, be to jas patvirtino ir atsakovo atstovas bei tyrime dalyvavęs liudytojas E. P..
  41. Iš UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto matyti ir tai, kad tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į akivaizdžias faktines aplinkybes dėl gaisro intensyvumo, skirtingo gaisro lokalizacijos ir likvidavimo laiko, bet daromos prieštaringos prielaidos, kad gaisro vystymasis galėjo būti lėtas, gaisras galėjo vykti esant deguonies stygiui, laikas, per kurį sudegė degios medžiagos, galėjo būti apie 81 min., gaisro trukmė galėjo būti nuo 64,8 iki 97,2 min., ir jomis grindžiamos išvados apie galėjusį sudegti sandėlyje laikytos aliejaus produkcijos kiekį.
  42. Iš eksperto V. B. ekspertizės išvados matyti, kad tyrimo metu buvo nagrinėjama filmuota gaisro medžiaga, gaisro nuotraukos ir kita informacija, remiamasi turimomis savo žiniomis ir kvalifikacija. Specialistas V. B. išvadas, kad: gaisro metu buvo sunaikinta visa sandėlyje laikyta aliejaus ir acto produkcija; gaisro metu galėjo sudegti 65 000 – 85 000 kg aliejaus; apie 3 000 kg aliejaus plastmasiniuose buteliuose galėjo išlikti tarp gaisro griuvėsių, bet dėl terminio poveikio jis negali būti naudojamas; kitas aliejaus kiekis, maždaug 83 685 – 103 685 kg, ištekėjo iš sandėlio kartu su ugniagesių pilamu vandeniu; 4 335 kg acto ištekėjo iš sandėlio kartu su ugniagesių pilamu vandeniu ir aliejumi, padarė, be kita ko, nustatęs, kad degimas sandėlio viduje skirtingu intensyvumu ir skirtinguose plotuose vyko apie 330 min., liepsnojančio degimo apytikslis laikas sandėlio viduje truko apie 240 min., intensyvus degimas, kurio metu sugadinta sandėlyje buvusi produkcija, – apie 120 min., produkcijos sunaikinimą lėmė ne tik liepsna, bet ir temperatūra, dūmai ir ugniagesių išpiltas vanduo, o visi šie pavojingi gaisro veiksniai sandėlyje laikytą produkciją veikė vienu metu. Taigi šio specialisto išvada yra išsamesnė ir visapusiškesnė.
  43. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abu liudytojais apklausti specialistai V. B. ir E. P. iš esmės parodė, kad neatitikimai jų aktų išvadose atsirado dėl to, kad buvo imamas skirtingas realus gaisro laikas (UAB „Gaisriniai tyrimai“ – 81 min., V. B. – žymiai didesnį, nes jį nustatė pagal nuotraukose fiksuotą laiką, kadangi ir po 81 min. dar intensyviai degė), naudojamos skirtingos skaičiavimo programos, skaičiavimo metodai (lietuvių – kompiuterinė programa, kuri yra tik orientacinė, tikslumas apie 90 proc., latvio – įprastas matematinis būdas) ir skyrėsi ekspertų tiriamo objekto apimtis (UAB „Gaisriniai tyrimai“ vertino tik sudegusio aliejaus, buvusio sandėlyje, kiekį, V. B. – ne tik sudegusio ir buvusio sandėlyje, bet ir buvusio prie sandėlio lauke bei sugadinto aliejaus kiekį). Be to, kaip nurodė liudytojas E. P., UAB „Gaisriniai tyrimai“ modeliavo situaciją, būdami nesusipažinę su gaisrinio tyrimo medžiaga, imdami gaisro laiką iki lokalizacijos, be to jis nežino, ar UAB „Gaisriniai tyrimai“ naudota programa yra sertifikuota Lietuvoje. Priešingai, liudytojas V. B. nurodė, kad jis išsamiai susipažino su visa jam pateikta medžiaga, įskaitant gaisrinio tyrimo medžiagą, tiksliau apskaičiavo gaisro trukmę ir nustatė intensyvumą, nes gaisro lokalizacija dar nėra gaisro pabaiga, be to pažymėjo, kad iš esmės abiem atvejais buvo remiamasi ta pačia produkcijos išdėstymo schema ir tuo pačiu sudegusio aliejaus kiekiu.
  44. Atsakovas, nesutikdamas su eksperto V. B. išvada, teigia, kad abejonių kelia jau pats faktas, kad V. B. yra Latvijos Respublikos rezidentas, įrašytas į Latvijos teismo ekspertų sąrašą, o pateikta V. B. eksperto išvada yra paruošta lietuvių kalba ir jo pasirašyta, todėl atsakovas mano, kad šią eksperto išvadą surašė ne V. B., tačiau kitas, lietuvių kalbą mokantis asmuo. Teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia byloje liudytoju apklausto V. B. parodymai. Liudytojas patvirtino ir garantavo, kad lietuvių kalba surašyto ekspertizės akto variantas atitinka latvių kalba surašytą variantą, kadangi vertimus atlieka firma, su kuria ekspertas bendrauja jau ne vienus metus ir ja visiškai pasitiki, o ir klientai pretenzijų nereiškia. Liudytojas paaiškino atliktos ekspertizės aplinkybes, metodus, išvadas, išsamiai atsakė į šalių atstovų užduotus klausimus, dėl ko teismui jokių pagrįstų abejonių, kad išvadą parengė ne V. B., nekyla.
  45. Atsakovas teigia, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte padarytos išvados priimtos, atlikus tyrimą pažangesniais, modernesniais metodais, nei naudojo V. B., todėl jomis teismas turėtų iš esmės remtis besąlygiškai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje apklausti liudytojais ekspertai paaiškino savo taikytų metodų prioritetus ir taikymo sąlygas, iš kurių darytina išvada, kad tiek vienas, tiek kitas skaičiavimo metodas yra tinkamas ir taikytinas. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizė, nors ir parengta atlikus skaičiavimus su šiuolaikiška kompiuterine programa modeliuojant galimus gaisrų vystymosi scenarijus, tačiau skaičiavimams taikyti skaičiai (gaisro laikas 81 min., tik sudegusio aliejaus kiekis, neatsižvelgiant į galimai apgadintos produkcijos kiekį) neatitiko faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, t. y. byloje iš rašytinių įrodymų (gaisrinio tyrimo medžiagos, video ir foto medžiagos, 2017-04-18 eksperto išvados C-5-17 ir kt.), liudytojų M. B., M. S., D. V., Ž. B. parodymų nustatyta, kad gaisras iki likvidacijos tęsėsi žymiai ilgiau negu 81 min., o per gaisrą produkcija ne tik sudegė, bet ir buvo apgadinta taip, kad turėjo būti sunaikinta. Todėl suteikti aukštesnę įrodomąją galią UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktui teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo.
  46. Tai, kad ekspertas V. B. ekspertiniame tyrime naudojosi produkcijos sandėliavimo planu, kuris buvo paruoštas po įvykio (liudytojo M. B. parodymai), nedaro išvados nepagrįsta, kadangi šis planas atitinka ieškovo buhalterinius duomenis. Tuo tarpu taip pat po įvykio UAB „Lomista“ atstovų nurodyta sandėliuojamų medžiagų schema (UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akto 8 psl.), PAGD prie VRM Gaisrinių tyrimų centro tyrėjų sudaryta principinė pastato schema su medžiagų išdėstymu yra paruoštos, remiantis po gaisro likusios produkcijos likučiais. Taigi paties ieškovo atsakingo darbuotojo pasirašyta produkcijos sandėliavimo schema atitinka įprastą produkcijos sandėliavimo schemą ir yra labiau tikėtina, nes ji atitinka objektyviai pateiktus (buhalterinius) duomenis, kurie nėra niekaip paneigti.
  47. Aplinkybė, kad viešai skelbiamoje PAGD prie VRM medžiagoje yra nurodoma, kad gaisro metu sudegė popierinės dėžės, tušti plastikinės taros buteliai, dalis aliejaus, priešingai nei teigia atsakovas, patvirtina, kad, be aliejaus, gaisro metu sudegė, apdegė, buvo sulietas gesinamu vandeniu ar kitaip buvo sunaikintas ar sugadintas ir dėl to tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį ir kitas UAB „Rukola“ turtas, kuris vėliau buvo nurašytas.
  48. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad specialisto V. B. išvada yra labiau tikėtina ir ji paneigia UAB „Gaisriniai tyrimai“ tyrimo rezultatus, dėl ko atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 99 str. 7 d.). Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma suponuoja teismo išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.).
  49. Ieškovas, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis (2016-08-22 – 2016-08-24 atliktos inventorizacijos apyrašai, materialinių vertybių nurašymo aktai ir kt.), prašo priteisti iš atsakovo 275 334,24 EUR dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro sunaikinto ir/ar sugadinto turto vertė ir gaisravietės tvarkymo bei netinkamos naudoti aliejaus produkcijos utilizavimo išlaidos. Atsakovas teigia, kad šie duomenys nėra patikimi, nes jie paremti ieškovo buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie taip pat gali būti nepatikimi. Tačiau tokie atsakovo argumentai yra grindžiami prielaidomis, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų. Be to 8 266,44 EUR gaisravietės tvarkymo bei netinkamos naudoti aliejaus produkcijos utilizavimo išlaidos iš esmės buvo suderintos su atsakovu (paslaugų teikėjai, paslaugos kainos ir kt.), ko byloje atsakovas nepaneigė, o įrodymai patvirtino.
  50. Byloje yra duomenys, kad atsakovas, nors ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo veiksmų (apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo), tačiau ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir jokie neteisėti ieškovo veiksmai nėra konstatuoti. Taigi duomenų, kad ieškovo buhalterinė apskaita nėra patikima, į bylą nepateikta, todėl teismas abejoti ieškovo skaičiavimais neturi jokio pagrindo. Dėl to priteisia iš atsakovo prašomą draudimo išmoką (nuostolius), kuri yra pagrįsta į bylą pateiktais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais.
  51. Atsakovo argumentas, kad ieškovo nustatyta nuostolio (draudimo išmokos) suma nėra teisinga, nes nurodyto produkcijos kiekio nebuvo sudegusiame sandėlyje, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Šiuo atveju svarbu tai, kad draudimo išmokos dydis yra pagrįstas objektyviais duomenimis bei nustatytas vadovaujantis keliamais reikalavimais. Atsakovas nenurodė, kokius dar dokumentus ieškovas turėtų pateikti. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje kėlęs klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, vėliau šio savo prašymo atsisakė, netgi po to, kai teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir sudarė tokią galimybę.
  52. Ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio palūkanas už laiku neišmokėtą 276 334,24 EUR dydžio draudimo išmoką. Toks prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Šios palūkanos skaičiuotinos nuo atsakovo atsisakymo išmokėti išmoką – 2016-11-30 iki ieškinio pateikimo teismui – 2017-05-26 ir sudaro 7 995 EUR.
  53. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šis prašymas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.) - iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 276 334,24 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
  54. Patenkinus ieškinį, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau atlygintinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Pagal pateiktus į bylą duomenis ieškovas patyrė 3 001 EUR žyminio mokesčio išlaidų ir 12 666,21 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 str.).

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

6Ieškinį tenkinti.

7Priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (įmonės kodas 304080146) ieškovui UAB „Rukola“ (įmonės kodas 302415770) 275 334,24 EUR (du šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis eurus 24 euro centus) draudimo išmoką, 7 966 EUR (septynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas už priteistą 276 334,24 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3 001 EUR (tris tūkstančius vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ir 12 666,21 EUR (dvylika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 21 euro centą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai