Byla e2A-184-254/2018
Dėl skolos, palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viešvė“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1250-384/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viešvė“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje ginčas kilo dėl rangos darbų kokybės ir skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.
  2. Ieškovė BUAB „Jogintas”, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Viešvė” 3 224, 88 Eur skolą už pateiktą produkciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2016 m. susitarė, jog ieškovė atsakovei pateiks beržo skydus, o atsakovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. 2016 m. birželio 9 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. JOG 02201164, 16 124, 40 Eur sumai už pateiktus beržo skydus. 2016 m. birželio 20 d. banko pavedimais atsakovė ieškovei sumokėjo dalį minėtoje sąskaitoje nurodytos sumos, t. y. 10 896,23 Eur, todėl likusią neapmokėtą 3 224, 88 Eur pinigų sumą bei įstatymines palūkanas už priteistą sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės nuomone, 2016 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje už pateiktą nekokybišką produkciją buvo išskaitytas atsakovės 3 224,88 Eur įsiskolinimas, buvo išrašyta nepagrįstai, kadangi jos išrašymo metu Kauno apygardos teisme ieškovei buvo inicijuota bankroto byla. Tokiu būdu atsakovė negali būti atleista nuo tinkamo prievolės įvykdymo. Be to, ieškovės nuomone, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės pateikta produkcija ar jo dalis buvo nekokybiška.
  1. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Viešvė” prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pas ieškovę užsakytus pagaminti beržo skydus atsakovė turėjo pateikti į Jungtines Amerikos Valstijas. Ieškovė užsakymą įvykdė pavėluotai, o dalis produkcijos buvo nekokybiška. Apie tai atsakovei informavus ieškovę, tuometinis ieškovės direktorius A. U. trūkumus pripažino ir 2016 m. lapkričio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą sumažinta kaina. Tokiu būdu, atsakovės nuomone, ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, o ieškovės bankroto administratorius neįrodė, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Vien tai, jog PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta jau iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovei jokių prievolių sukurti negali, kadangi minėtos sąskaitos faktūros išrašymas yra ne savarankiškas materialines pasekmes sukuriantis, pakeičiantis ar panaikinantis veiksmas, o anksčiau įvykusių materialiųjų pasekmių vėlesnis įforminimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovei 3 224,88 Eur skolos už pateiktus beržo skydus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Eur žyminį mokestį valstybei.
  2. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymą pagamino beržo skydus ir 2016 m. birželio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 16 124,40 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo tik iš dalies, t. y. sumokėjo tik 10 896,23 Eur. Atsakovei nurodžius visiško neapmokėjimo priežastis, tuometinis ieškovės vadovas A. U. pripažino pateikęs nekokybišką produkciją ir 2016 m. lapkričio 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo išskaitytas 3 224,88 Eur atsakovės įsiskolinimas.
  3. Teismas nustatęs, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2713-343/2016 ieškovės UAB „Jogintas” nuosavybės teise priklausančiam turtui buvo taikytas areštas, o Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi toje pačioje civilinėje byloje UAB „Jogintas” iškelta bankroto byla, darė išvadą, kad tuometinis ieškovės direktorius A. U. neturėjo teisės 2016 m. lapkričio 14 d. išrašyti PVM sąskaitos faktūros, darydamas užskaitymus dėl tariamai nekokybiškos produkcijos, tuo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pateikė atsakovei nekokybiškus beržo skydus. Tokiu būdu teismas pripažino, kad šiuo atveju atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove už beržo skydus pagal 2016 m. birželio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškinį tenkino visiškai.

8III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Viešvė” prašo teismo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Apeliantės nuomone, šiuo atveju egzistuoja absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Iš skundžiamo teismo sprendimo neįmanoma nustatyti, kaip tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo teismas, kokiomis tuos santykius reglamentuojančiomis materialinėmis teisės normomis teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Teismas tenkino ieškinį padaręs vienintelę išvadą, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal 2016 m. birželio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Apeliantė pažymi, kad dėl minėtos aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Apeliantės nuomone, šioje byloje teismas turėjo nustatyti, ar atsakovė įgijo minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto dydžio piniginę prievolę, o ieškovė – teisę reikalauti būtent tokio dydžio piniginės prievolės įvykdymo. Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl direktoriaus A. U. 2016 m. birželio 9 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kaip įskaitymo sandorio, teisėtumo ir pagrįstumo, kurią teismas pripažino nepagrįsta ir neteisėta. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodinėjimo dalyko.
    2. Teismas, skundžiamą sprendimą priėmė pažeidęs įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, t. y. ignoruojant atsakovės pateiktus įrodymus – ieškovės 2016 m. liepos 29 d. raštą dėl kainos sumažinimo, paaiškinimus ir liudytojo (ieškovo buvusio direktoriaus) parodymus. Atsakovės nuomone, byloje jos pateikti įrodymai ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai yra pakankami pripažinti, kad ieškovės atsakovei pateikta produkcija buvo iš dalies nekokybiška. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovė atsakovei pateikė nekokybiškus gaminius. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių atsakovės pateiktus įrodymus bei duotus liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų. Tokiu būdu teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos, taip pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.
    3. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti ieškovės pateiktos atsakovei produkcijos nekokybiškumą, atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus: sąskaitą, debetinę sąskaitą, susirašinėjimą su galutinio produkcijos gavėjo atstovu dėl kokybės (elektroniniai laiškai su fotonuotraukomis), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliantės nuomone, teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovės atsakovei pateikta produkcija buvo nekokybiška.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Jogintas“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Ieškovės nuomone, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas jį pagrindė teisiniais argumentais ir motyvais.
    2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai vertino ieškinyje nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas pagrįstai įvertino, kad tuomečio ieškovės direktorius A. U. neturėjo teisės 2016 m. lapkričio 14 d. išrašyti PVM sąskaitos faktūros, darydamas užskaitymus dėl tariamai nekokybiškos produkcijos. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl pateiktos atsakovei produkcijos nekokybiškumo. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė tiekė produkciją Latvijos įmonei, su kuria turėjo sutartį, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl nekokybiškos produkcijos tiekimo į Jungtines Amerikos Valstijas. Be to, ieškovės nuomone, atsakovė visus papildomai pateiktus įrodymus turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliantė nurodo, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi teismo sprendimas yra nemotyvuotas – neatliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, nenurodyti įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismas, padaręs vienintelę išvadą, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove pagal 2016 m. birželio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, visai nenagrinėjo jos išrašymo aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės.

11Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą pažeidimo

  1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22–23 punktai).
  2. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai be motyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išdėstęs poziciją, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kurie turi būti pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1998 m. vasario 19 d. sprendimas Higgins and Others v. France, Nr. 134/1996/753/952; 2007 m. vasario 15 d. sprendimas A. A. v. Bulgaria, Nr. 51343/99; kt.). Apeliantės nuomone, iš pirmosios instancijos sprendimo neįmanoma nustatyti, ar jis sprendė klausimą dėl ieškovės atlikto įskaitymo, padaryto pažeidus draudimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CK 1.80 straipsnis), ar dėl pirkėjo pareigos atsiskaityti pažeidimo (CK 6.344 straipsnis), ar dėl žalos, neišsaugojus patikėtą produkciją (CK 6.347 straipsnis, 6.249 straipsnis), nes sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad 3 224,88 Eur priteisiami už patikėtus beržo skydus.
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai, todėl konstatuojamas procesinės teisės pažeidimas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tačiau šį procesinės teisės pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė ne tik faktinius, bet ir teisinius argumentus, kuriais grindė savo reikalavimą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalimis, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu). Ieškovės ieškinys skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkintas visiškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas atitinka jos pareikštą materialinį teisinį reikalavimą atsakovei, todėl nepakankamai išsamūs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nesukliudė atsakovei pasinaudoti apeliacijos teise.
  4. Dėl kitų aptariamu aspektu apeliantės nurodomų argumentų pažymėtina, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje įsivėlęs aiškus rašymo apsirikimas, nurodant priteistą 3 224,88 Eur skolą už „patiketus“, vietoje „patiektus“, beržo skydus, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas sprendė ginčą dėl pirkėjo pareigos saugoti daiktus (CK 6.347 straipsnis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015), todėl apeliantė be pagrindo mano, kad teismas sprendė ginčą dėl PVM sąskaitos faktūros, kaip sandorio, negaliojimo (CK 1.80 straipsnis).
  5. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos atsikirtimo į ieškinį argumentų. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyti atsakovės atsikirtimo motyvai dėl nekokybiškos produkcijos ir įrodymai, kuriais ji šį savo atsikirtimą grindė. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas R. M. paaiškino, o liudytojas, ieškovės tuometis vadovas A. U., parodė, kad kilo problemų dėl beržo skydų kokybės. Pastarasis asmuo raštu patvirtino, kad pripažįsta pateikęs nekokybišką produkciją. Teismas glausta forma nurodė savo vertinimą, kad nesant sudarytos komisijos, kuri būtų nustačiusi parduotų daiktų kokybę, negali objektyviai spręsti, jog pateikti beržo skydai buvo nekokybiški. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai ir buvo teismo sprendimo motyvai, kurių pagrįstumą, pakankamumą galima buvo skųsti, todėl atmeta atsakovės argumentus dėl teismo sprendimo visiško nemotyvavimo, kaip absoliutaus jo panaikinimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė nurodo, kad byloje nesant ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ieškovės pagaminta produkcija buvo nekokybiška, teismas nustatė atsakovei pareigą tai papildomai įrodyti specialiais įrodymais, ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos visiškai atleisdamas, taip pažeisdamas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Atsakovė nesitikėjo, jog šioje byloje dar privalės įrodinėti galutinio produkcijos gavėjo pretenzijų pagrįstumą. Todėl prašo priimti su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus: sąskaitą, debetinę sąskaitą, susirašinėjimą su galutinio produkcijos gavėjo atstovu dėl kokybės (elektroniniai laiškai su fotonuotraukomis), kurie papildomai patvirtina, kad UAB "Jogintas" pateikta produkcija buvusi nekokybiška ir derybose su gavėju JAV ir jo atstovu Latvijos Respublikoje susitarta dėl nuostolių, ko pasėkoje sulygta, jog dalį nuostolių dėl netinkamų prekių dengia ieškovė.
  2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nepriimti atsakovės teikiamų įrodymų, nes juos ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Iš dokumentų vertimų matyti, kad atsakovė tiekė produkciją Latvijos įmonei, su kuria turėjo sutartį, tačiau nepateikė įrodymų dėl nekokybiškos produkcijos tiekimo į JAV. Be to, pateikiami įrodymai turi trūkumų, nes jų turinį išvertė advokato padėjėjas, nepateikęs duomenų, kad gali atlikti vertėjo funkcijas.
  3. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
  4. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymėti, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuo ieškinio gynėsi argumentais, kad jai buvo parduotas nekokybiškas gaminys. Ieškovės bankroto administratorė nuosekliai tvirtino, kad atsakovė šių aplinkybių neįrodė. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ginčo dėl beržo skydų kokybės pirmosios instancijos teisme nebuvo. Tokiu atveju atsakovė visus naujai teikiamus įrodymus, kurių surašymo data apima 2016 m. birželio–liepos mėn. laikotarpį, galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė į bylą nebuvo pateikusi jokių duomenų apie jos sutartinius teisinius santykius su JAV įmone. Taip pat pirmosios instancijos teismui neatskleidė, kad tokius santykius turėjo per jos atstovę Latvijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti į bylą atsakovės susirašinėjimą su užsienyje gyvenančiais fiziniais asmenimis, ar šių asmenų tarpusavio susirašinėjimą elektroninio ryšio priemonėmis patvirtinančių duomenų, kai ji neįrodė šių asmenų ryšio su pačia atsakove ir nagrinėjamu ginču. Tokiu atveju apeliantės naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindžiamas nei proceso koncentracijos principo laikymusi, nei atsakovės sąžiningumu, naudojantis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

13Dėl skolos priteisimo

  1. Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl beržo skydų pardavimo. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. birželio 9 d. ieškovė (pardavėja) išrašė atsakovei (pirkėjai) PVM sąskaitą faktūrą 16 124,40 Eur sumai. Ši sąskaita (I t., b. l. 6) išrašyta už parduotus 24,229 m3 beržo skydus, kurių 1 m3 kaina su PVM 665,50 Eur. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punktą, PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, ši sąskaita gali patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, kt.). Atsakovės vertinimu, 2016 m. birželio 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtina tarp šalių buvusius pirkimo–pardavimo teisinius santykius ir dėl to ginčo byloje nebuvo, todėl teisėjų kolegija su tokiu šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimu sutinka (CK 6.305 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2016 m. gegužės 4 d. už pateiktus beržo skydus sumokėjo 2003,29 Eur avansą ir 2016 m. birželio 20 d. dviem banko pavedimais sumokėjo dar 8657,47 Eur ir 2238,76 Eur arba iš viso už pateiktus beržo skydus sumokėjo 12 799,99 Eur bei liko skolinga 3 324,88 Eur.
  2. CK 6.333 straipsnyje nustatyta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui kokybės reikalavimus atitinkančius daiktus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012). Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kuomet sprendė, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovės parduoti beržo skydai turėjo kokybės trūkumų (CPK 12, 178 straipsnis).
  3. Atsakovė teigė, kad ieškovės tuometis vadovas sutiko, jog dalis parduotų beržo skydų buvo su kokybės trūkumais, todėl 2016 m. lapkričio 14 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija JOG Nr. 0201186, 3 324,88 Eur sumai. Taip pat nurodė, kad šias aplinkybes įrodė 2014 m. liepos 24 d. teismo posėdyje duotais atsakovės komercijos direktoriaus R. M. paaiškinimais, liudytoju apklausto tuomečio ieškovės direktoriaus A. U. parodymais, taip pat rašytiniu įrodymu – šio asmens 2016 m. liepos 29 d. raštu atsakovei (I t., b. l. 31), kuriuo jis sutiko sumažinti kainą dėl nustatytų trūkumų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šio rašto turinys nepatvirtina besąlyginį ieškovės vadovo beržo skydų kokybės trūkumų pripažinimą ir jo sutikimą sumažinti kainą suma, kurios atsakovė nesumokėjo už pateiktus beržo skydus. Šiuo raštu buvo prašoma papildomų duomenų, kuriuos atsakovė turėtų gauti iš užsakovės, ir tik tuomet bus sprendžiama dėl kainos mažinimo. Atsakovė tokių duomenų nepateikė, nors buvęs ieškovės vadovas vėliau ir išrašė paminėtą 2016 m. lapkričio 14 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą.
  4. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalį, kreditinė PVM sąskaita faktūra išrašoma tuomet, kai po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis. Kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Nagrinėjamo ginčo atveju buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra su minuso ženklu, kas reiškia, kad dėl kokių tai pasikeitimų buvo koreguojama anksčiau išrašyta sąskaita. Teisėjų kolegija tyrė šias aplinkybes ir dėl jų pasisakys plačiau.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė pateikė atsakovei nekokybiškus beržo skydus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei į bylą nepateikus duomenų, kokius individualius ar rūšinius požymius turėjo atitikti perkamas daiktas (prekė), iš vis negalima spręsti apie pagaminto ir atsakovei parduoto daikto trūkumus. Be to, byloje nėra duomenų, kas, kur ir kokiu dokumentu nustatė parduotų beržo skydų trūkumus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie netinkami naudoti pagal paskirtį, apie kurią spręsti byloje taip pat nėra duomenų. Pažymėtina, kad atsakovė priėmė ieškovės pateiktus beržo skydus ir net 80 proc. kainos sumokėjo, todėl manytina, kad ieškovė turėjo galimybes juos pagaminti tinkamos kokybės.
  6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. U. 2017 m. liepos 24 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 6:25 – 11:35) paaiškino, kad buvo iš anksčiau pažįstamas su atsakovės komercijos direktoriumi R. M., kuris ir pasiūlė tokį užsakymą. Nurodė, kad dėl reikalavimų daiktui buvo įvairių nesusikalbėjimų, vykdant užsakymą buvo vėluojama, buvo pagamintas nepilnas kiekis, todėl galėjo susidaryti išlaidos dėl nepilnai pakrauto transporto. Šios aplinkybės reiškia, kad minima kompensacija galėjo būti susijusi ne tik su pateikto daikto kokybe, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį savo atsikirtimą grindė išimtinai tik kokybės neatitikimu. Ieškovės tuometis vadovas A. U., paaiškindamas kreditinės sąskaitos išrašymo aplinkybes, tame pačiame 2017 m. liepos 24 d. teismo posėdyje parodė (garso įrašas nuo 12:45 iki 13:22), kad jeigu UAB „Viešvė“ elgėsi sąžiningai (teisėjų kolegija supranta tai kaip, kad jeigu gavo pretenzijų iš užsakovo), tai ir ieškovė sutiko sumažinti kainą. Įvertinus šio liudytojo parodymų, duotų 2017 m. liepos 24 d. teismo posėdyje visumą, galima spręsti, kad 2016 m. lapkričio 14 d. išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija JOG Nr. 0201186, 3 324,88 Eur sumai, ieškovės vadovas neturėjo duomenų apie konkrečius daiktų trūkumus, tačiau atsakove pasitikėjo, nes buvo pažįstamas su atsakovės komercijos direktoriumi R. M.. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantės akcentuojami liudytojo A. U. ir R. M. parodymai nesudaro pakankamo pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad objektyvių duomenų apie parduotų beržo skydų kokybės trūkumus ir jų mastą atsakovė į bylą nepateikė. Tai reiškia, kad atsakovė savo, kaip pirkėjos, pareigos įrodyti daiktų trūkumus, neįvykdė (CK 6.333 straipsnio 1dalis).
  7. Teisėjų kolegija turi pagrindo nustatyti, kad ieškovei dar gerokai iki 2016 m. lapkričio 14 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros Serija JOG Nr. 0201186 išrašymo buvo žinomai, jog jos kreditoriai ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Jogintas“ iškėlimo. Kreditoriai apie tai jau nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. siuntė ieškovei pranešimus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies pagrindu (I t., b. l. 84-90). Todėl įvertinus šias aplinkybes, liudytojo A. U. parodymai 2017 m. liepos 24 d. teismo posėdyje, kad paminėtą sąskaitą išrašė nežinodamas, jog ieškovei buvo taikomi apribojimai disponuoti turtu nuo 2016 m. spalio 16 d., o kreditinės sąskaitos išrašymo dieną – 2016 m. lapkričio 14 d. įmonei buvo iškelta ir bankroto byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-522-345/2018), yra abejotini. Bankroto bylos atsakovei iškėlimo dieną – 2016 m. lapkričio 14 d., išrašant kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Serija JOG Nr. 0201186, ieškovė neturėjo objektyvių įrodymų apie parduotų beržo skydų trūkumus ir jų mastą, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo sumažinti parduotų prekių kainą suma, kuri lygi atsakovės skolos dydžiui. Tokiu atveju 2016 m. lapkričio 14 d. išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra Serija JOG Nr. 0201186 negali sukelti bankrutuojančiai įmonei neigiamų pasekmių – atleisti atsakovę nuo 3224,88 Eur skolos likučio, pagal 2016 m. birželio 9 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. JOG 02201164, sumokėjimo.

14Dėl bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, ištyrusi esminius apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, konstatuoja, kad jie nesudarė pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutartinių prievolių neįvykdymo teisinių padarinių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos žyminio mokesčio išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai