Byla 2A-341/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams P. G., advokatui Gintarui Gustaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-699-413/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos nustatymo bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas, ar atsakovas (UAB „Kauno vandenys“, tiekianti Kaune gyventojams vandenį bei nuotekų šalinimo paslaugas) ir savivaldybė turi teisę naudotis ieškovo nutiestais inžineriniais tinklais ir ar turi pareigą juos išpirkti (išsinuomoti) bei atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos jis patyrė todėl, kad atsakovas neatlygintinai naudojasi ieškovo nutiestais inžinieriniais tinklais.

4Ieškovas UAB „Avelana“ patikslintu ieškiniu prašė:

51) priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 387 955,00 Lt nuostolių, susidariusių dėl savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklo naudojimo, atlyginimą;

62) nustatyti naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais (inžinieriniais tinklais – buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklais ( - ) sąlygas ir tvarką: nuomos kainą – 11 808 Lt (be PVM mokesčio) kiekvieną mėnesį; nuomos terminą – nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos 2009 m. birželio 8 d. iki inžinierinių tinklų išpirkimo, bet ne ilgiau 9 metams; tinklų naudotojas tinklus eksploatuoja savo lėšomis.

7Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog 2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (toliau - Įstatymas), ieškovas 2006-2009 m. laikotarpiu ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą ir Kauno miesto savivaldybę, prašydamas išpirkti arba išsinuomoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus ( - ), Kauno m., tačiau buvo atsakyta neigiamai, motyvuojant tuo, kad atsakovas nėra viešasis vandens tiekėjas Įstatymo 16 str. prasme ir negali prisiimti su tuo susijusių pareigų.

8UAB „Kauno vandenys“ yra vienintelė įmonė Kauno mieste, faktiškai atliekanti viešojo vandens tiekėjo funkcijas. UAB „Kauno vandenys“ neišperka ieškovui priklausančių inžinierinių tinklų, turėdamas tikslą jais naudotis neatlygintinai ir gauti iš to pelną. Atsakovo pasiūlyta simbolinė 1 Lt kaina yra aiškiai per maža ir prieštarauja faktinei turto vertei bei ieškovo patiriamomis išlaidoms, susijusioms su turto išlaikymu, bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principams. Ieškovui priklausančių tinklų vertė (amortizaciniai atskaitymai) ir jų priežiūros išlaidos yra įskaičiuotos į atsakovo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainą ir pagal vandens kainos struktūrą tokios išlaidos sudaro virš 30% vandens kainos. Atsakovui be teisinio pagrindo eksploatuojant ieškovui priklausančius geriamo vandens ir nuotekų tinklus, ieškovui tenka pareiga mokėti turto mokestį, daryti amortizacinius atskaitymus, dėl ko ieškovas negavo planuotų pajamų ir patyrė 387 955,00 Lt nuostolių (nesąžiningas atsakovo praturtėjimas CK 6.242 str.). Nepagrįstas ir prieštaraujantis Įstatymo 13 str. nuostatoms atsakovo argumentas, kad ieškovo vandens ir nuotekų tinklai atsakovui nereikalingi.

9Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas yra davęs sutikimus vartotojams neatlygintinai prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų ir nenustatė jokių tokios teisės apribojimų (mokėti mokesčius, remontuoti tinklus ir pan.). Ieškovo prašymu buvo išduotos techninės sąlygos ginčo tinklų projektavimui ir jo prašymu pastatyti tinklai prijungti prie miesto tinklų. Ieškovas nutiesė inžinierinius tinklus savo iniciatyva, siekdamas sau naudos ir suprato arba turėjo suprasti, kad jam priklausantys tinklai bus naudojami vartotojų interesams tenkinti. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nenumato atsakovui pareigos vandentiekio ir nuotekų tinklus išpirkti arba nustatyti naudojimosi jais tvarką, juolab, kad atsakovas iki šiol nėra viešasis vandens tiekėjas. Ieškovo teiginys, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainą pagal vandens kainos struktūrą sudaro virš 30% vandens kainos neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo. Ieškovas, būdamas savo pastatytų tinklų savininku, privalo turtą išlaikyti, prižiūrėti ir jam tenka nuostoliai, susiję su daiktų nusidėvėjimu.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės savo iniciatyva gali savanoriškai (bet neprivalo) išpirkti savo ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės nuosavybėn geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus arba gali būti sudaromos sutartys dėl šių objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Ši infrastruktūra, priklausanti nuosavybės teise kitiems asmenims, turi būti pripažinta reikalinga ir tinkama viešajam vandens tiekimui. Be to, savivaldybė turi būti parengusi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą, į kurį patektų ieškovo tinklai ir parinkti viešąjį vandens tiekėją.

12Šios bylos duomenimis ginčo nagrinėjimo metu viešasis vandens tiekėjas nebuvo parinktas, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas nebuvo parengtas, būtinybė pirkti ar nuomoti ieškovo inžinierinius tinklus nebuvo pripažinta ir atsakovas bei tretysis asmuo teigia, kad tokios būtinybės nėra. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas privalo sudaryti su ieškovu inžinierinių tinklų nuomos sutartį. Atsakovas dabartiniu metu neturi pareigos nei išpirkti, nei išnuomoti ieškovui priklausančių tinklų. Ieškovo vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo prijungti prie atsakovo eksploatuojamų tinklų ieškovo iniciatyva ir jo prašymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovo tinklus eksploatuoja savavališkai ir be teisėto pagrindo.

13Reikalavimą atlyginti 387 955 Lt nuostolius teismas atmetė nenustatęs nei viseto sąlygų prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti, nei viseto sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.245 straipsnį atsirasti.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Ieškovas apeliaciniu skundo prašo panaikinti 2010 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 699-413/2010 ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Avelana” ieškinį atsakovui UAB „Kauno vandenys” dėl nuostolių priteisimo ir naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais tvarkos nustatymo patenkinti.

16Dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi inžineriniais tinklais tvarką:

171. Nustačius, kad atsakovas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui naudojasi ieškovo tinklais, nebeturėtų kilti klausimas, ar atsakovui šie tinklai reikalingi. Pagal tipines Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartis ir jų priedus, abonentai eksploatuoja ir remontuoja vandentiekio įvadą nuo prisijungimo vietos iki namo vandens apskaitos mazgo, o fekalinės kanalizacijos liniją nuo pastato iki esamo šulinio. Tokie abonentų susitarimai su AB „Kauno vandenys” akivaizdžiai parodo, kad atsakovas prisiima atsakomybę patiekti vandenį iki abonentų vandens apskaitos mazgo, o nuotekas šalinti nuo abonentų sklypuose esančių šulinių. Tokius sutartinius įsipareigojimus atsakovas gali atlikti tik naudodamas savo veiklai ieškovo tinklus.

18Be to, infrastruktūros plėtros planas įpareigoja savivaldybę užtikrinti, kad ne mažiau 95% gyventojų iki 2014 metų būtų aprūpinti geriamu vandeniu. Geriamojo vandens įstatymo 13 straipsnis įpareigoja į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukti gyvenamas vietoves, kuriose gyvena ne mažiau kaip 50 asmenų. Atsakovo direktoriaus pozicija kad gavusi viešojo vandens tiekėjo statusą įmonė (atsakovas) ( - ) gatvių, esančių ( - ) gyvenamajame kvartale, gyventojams nutrauks vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ir ieškovo sumontuoti tinklai bus nereikalingi, yra akivaizdžiai nesąžininga, išsakyta ne pagal kompetenciją ir prieštarauja trečiojo asmens atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad ieškovas suprato ar turėjo suprasti, kad jam nuosavybės teise priklausančiais vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais bus tenkinamos ypatingos visuomenės reikmės - tiekiamas vanduo prie tinklu prisijungusiems vartotojams, šalinamos nuotekos. Kaip nesąžininga vertintina ir atsakovo pozicija, jog už 1 Lt pirktų ar išsinuomotų inžinerinius tinklus, tačiau, ieškovui su tokia kaina nesutinkant, teigiama, jog atsakovui tinklai nereikalingi.

192. Nepagrįsta teismo išvada, kad, leisdamas savo turtu vartotojams naudotis neatlygintinai, ieškovas pats pasirinko disponavimo savo turtu tvarką. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs ne UAB „Avelana” bet asmeniškai akcininko P. G. sudarytas sutartis su žemės sklypų pirkėjais. Teismas UAB „Avelana” akcininko P. G. leidimą vartotojams nemokamai prisijungti prie tinklų nepagrįstai įvertino kaip UAB „Avelana” suteiktą teisę trečiajam asmeniui UAB „Kauno vandenys” nemokamai naudoti ieškovo turtą.

203. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi infrastruktūros plėtros plano nebuvimu, tačiau šis faktas bylai nereikšmingas, kadangi ginčo objektu esantys tinklai jau yra išvystyti, pastatyti laikantis patvirtintų detaliųjų planų. Kauno miesto savivaldybės pateiktoje „Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialiojo planavimo darbų programoje” (patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4725) 7.1. punkte nurodyta, kad į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos gyvenamosios vietovės, kur: „7.1.1 Geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų;”. Akivaizdu, kad ( - ) gatvės negali būti neįtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritoriją netgi pagal atsakovų pateiktus dokumentus.

214. Pagrindinė lietaus nuotekų tinklu funkcija - šalinti vandenį nuo gatvių dangų, kurios priklauso Kauno miesto savivaldybei. Lietaus nuotekų tinklus eksploatuoja atsakovas, nors teisės naudotis šiais tinklais ieškovas jam nesuteikė. Demagogiška atsakovo pozicija, kad šie tinklai jam nereikalingi. Ieškovui nusprendus lietaus nuotekų tinklus, pavyzdžiui, demontuoti, atsakovas pradėtų aiškinti kad šie tinklai reikalingi viešam vandens tiekimui (nuotekų šalinimui), o teismai tenkintų AB „Kauno vandenys” prašymus uždrausti atlikti veiksmus, prieštaraujančius visuomenės interesams. Darytina išvada, kad teismas nepagrsįtai atmetė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo inžineriniais tinklai - Lietaus nuotekų tinklais.

225. Kauno apygardos teismas neįvertino, kad Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nustatė, kad šis Įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d. ir iki bus parinkti viešieji vandens tiekėjai, vandens tiekimo kainodarai galioja Geriamojo vandens įstatymo nuostatos. Tuo tarpu Geriamojo vandens įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandeni ir teikiantiems nuotekų valymo paslaugas”, taigi, Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnyje nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo tvarka taikoma ir atsakovui UAB „Kauno vandenys”.

236. UAB „Kauno vandenys” pagal Įstatymo 22 straipsnį privalo įtraukti apelianto UAB „Avelana” tinklų eksploatavimo ir atnaujinimo kaštus į gyventojams teikiamų paslaugų kainą, taigi ir sudaryti sutartį su UAB „Avelana” dėl teisėto tinklų naudojimo.

247. Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimą ginčo gatvėse teismas paliko apeliantui UAB „Avelana” atlikti savo sąskaita, nors mokesčius iš gyventojų gauna savivaldybė, naudojasi šiais tinklais atsakovas UAB „Kauno vandenys).

258. Neatlygintinas naudojimasis turtu prieš jo savininko valią yra negalimas, pažeidžiantis LR Konstitucijos 23 straipsnį. Netiekimas vandens bei nešalinimas nuotekų gatvėse, kuriose tinklai yra įrengti bei gyvena virš 200 žmonių prieštarautų Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 8 straipsniuose nustatytų savivaldybės savarankiškų funkcijų vykdymui.

269. Apygardos teismas nepagrsįtai nusprendė, kad nėra pagrindo atlyginti ieškovo nuostolius. Pažymėtina, kad ieškovo UAB „Avelana” veiksmai buvo derinti su Kauno miesto savivaldybe. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais buvo patvirtinti detalieji planai: ( - ) 1999-03-30 Nr. 289; ( - ) 2003-02-11 Nr. V-414; ( - ) 2004-01-22 Nr. T-34. Savivaldybė, patvirtindama detaliuosius planus, įgyja pareigą šioje teritorijoje vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje numatytas savarankiškas funkcijas: detaliųjų planų sprendų įgyvendinimą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą. Tuo metu galiojantys teisės aktai nustatė tinklų paėmimą tiekėjo nuosavybėn mainais už akcijas ir ieškovas investavo i visuomenei, viešųjų paslaugu teikimui reikalingus tinklus, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti pelną.

2710. Kauno apygardos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo, nevertino apelianto UAB „Avelana” sumokėto nekilnojamo turto mokesčio, kuris patvirtintas dokumentais.

28Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisingai vertino bylos aplinkybes ir sprendime nurodytais motyvais priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Kaip svarbiausi paminėtini šie atsiliepimo argumentai:

291. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio ir nuotekų tinklais yra tiekiamas vanduo gyventojams ir šalinamos nuotekos. Siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą buvo būtina nustatyti, kieno iniciatyva ir kokiais tikslais buvo pastatyti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kieno iniciatyva jie buvo prijungti prie atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų (nustatyta, kad ieškovo iniciatyva ir jo prašymu). Teismas, įvertinęs, kad ieškovas, realizuodamas žemės sklypus kartu su jo pastatytais vandentiekio ir nuotekų tinklais, gavo atitinkamai didesnę finansinę naudą, o leisdamas savo turtu vartotojams naudotis neatlygintinai, ieškovas pats pasirinko disponavimo savo turtu tvarką, priėmė pagrįstą sprendimą. Ginčo tinklai buvo statomi siekiant gauti turtinės naudos, t.y. siekiant brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą, besiribojantį su teritorija, kurioje nutiesti inžineriniai tinklai.

302. Svarbia laikytina teismo sprendime konstatuota aplinkybė, kad ginčo nagrinėjimo metu viešasis vandens tiekėjas neparinktas. Kadangi atsakovas nėra viešasis vandens tiekėjas ir nevykdo viešojo vandens tiekimo, nebuvo ir teisinio pagrindo teismui tenkinti ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi ginčo tinklais tvarką, konkrečiai - nuomos teisinius santykius ieškovo nustatytomis sąlygomis. Skundžiamame teismo sprendime teisingai konstatuota, kad atsakovas dabartiniu metu neturi pareigos nei išpirkti, nei išsinuomoti ieškovui priklausančių tinklų. Tinklus ieškovas pasistatė savo iniciatyva ir jam tenka savininko pareigos.

313. Pats ieškovas (nuostolių patyrusi prievolės šalis) dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, todėl ieškovo nuostoliai neturi būti atlyginami (CK 6.242 str. 3 d.). Kadangi pastatyti tinklai paties ieškovo prašymu prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, tik nuo paties ieškovo priklausė, kokiomis sąlygomis inžinerinių tinklų teikiama nauda pasinaudos P. G. (ieškovo akcininkas, iki ieškovo pertvarkymo — savininkas). Suteikdamas vartotojams teisę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų ieškovas nenustatė jokių papildomų tokios teisės įgyvendinimo sąlygų (pvz., pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, pareigos prisidėti prie tinklų remonto ir pan.), nors būdamas tinklų savininkas galėjo tokias sąlygas nustatyti (1998 m. rugpjūčio 12 d. paraiškoje vandens tiekimo ir ūkio nuotekų išleidimo techninėms sąlygoms gauti Nr. 294 nurodyta „3. Eksploatavimo tvarka užbaigus statybą užsakovo, eksploatuojančiosios organizacijos (pabraukti)”).

324. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 2.4 punkte numatyta, kad prijungti objektus vien tik prie vandentiekio tinklo, jeigu šalia yra nuotekų tinklas, neleidžiama. Atitinkamai, ieškovo duotas sutikimas gyventojams neatlygintinai prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių tinklų apima tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklus (nepriklausomai nuo to, kokią šių tinklų funkciją ieškovas laiko pagrindine).

335. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio nuostatos, susijusios su viešojo vandens tiekėjo teisiniu statusu, atsakovui netaikytinos.

346. Neaišku, kuo remdamasis ieškovas „įšaldytas lėšas” tapatina su Valstybės įmonės Registrų centro nurodoma tinklų vidutine rinkos verte - į bylą nėra pateikta jokių įrodymų dėl ieškovo į tinklų statybą investuotų sumų dydžio, dėl lėšų, ieškovo investuotų į tinklų atnaujinimą. Be to, nors, pateikdamas nuomos mokesčio paskaičiavimą, ieškovas įtraukia investicijų į vandentiekio ir nuotekų tinklus metinę padengimo sumą, tačiau nedetalizuoja, kokio konkrečiai dydžio investicijas ir kokia tvarka privalės atlikti ieškovas, o reikalavime nurodo, kad tinklų naudotojas tinklus eksploatuoja savo lėšomis.

35Atsakovas neturi finansinių galimybių išpirkti ginčo tinklų ar jų išsinuomoti ieškovo nurodomomis kainomis ir sąlygomis - tokių savininkų, kaip UAB „Avelana”, nutiesusių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus projektuojant ir rengiant naujas gyvenvietes Kauno mieste (siekiant brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą), yra labai daug.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Byloje nustatyt, kad ieškovas yra Kauno miesto ( - ) inžinerinių tinklų (buitinio vandens, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos) savininkas. Šie tinklai jungia ieškovo ir su juo susijusių asmenų pastatytų gyvenamųjų namų inžinerinius tinklus, su atsakovo valdomais Kauno miesto inžineriniais tinklais. Ieškovas mano, kad, kadangi gyvenamųjų namų gyventojai naudojasi atsakovo inžinerinių tinklų teikiamomis paslaugomis, gaudami vandenį ir šalindami nuotekas, per jo nuosavybei priklausančius inžinerinius tinklus, atsakovas privalo iš jo šiuos tinklus išpirkti arba išsinuomoti ir atlyginti padarytą žalą, kurią ieškovas patyrė dėl atsakovo neatlygintino naudojimosi jam priklausančiais inžineriniais tinklais.

38Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų nustatyti naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais sąlygas ir tvarką (nuomojantis juos iš ieškovo už 11 808 Lt kainą kiekvieną mėnesį iki šių tinklų išpirkimo) bei reikalavimo priteisti iš atsakovo 387 955.00 Lt nuostolių, susidariusių dėl savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo atlyginimo, netenkino.

39Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau –Įstatymo) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas, arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymu nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui.

40Viešasis vandens tiekimas pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 punktą yra geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį arba, jei rašytinė sutartis nesudaryta, geriamojo vandens tiekimas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas, kai abonento (vartotojo) geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamojo vandens tiekimui vykdyti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas.

41Iš šių įstatymo nuostatų seka, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise:

42a) savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei;

43b) kitiems asmenims.

44Kitų asmenų nuosavybės teise valdoma viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, jeigu ji yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti:

45a) išperkama savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn;

46b) dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.) sudaromos sutartys.

47Taigi iš kitų asmenų tiek išperkant, tiek sudarant sutartis su jais dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektų naudojimo, būtina savivaldybės iniciatyva ir šie objektai turi būti reikalingi viešajam vandens tiekimui.

48Pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalį tik viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esantys, bet ne jo valdomi ar naudojami pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui, ir tik, jeigu reikia, gali kreiptis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį.

49Byloje nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise valdomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai nėra reikalingi viešojo vandens tiekimui. Viešojo vandens tiekėjas nėra kreipęsis į savivaldybę dėl ieškovo valdomų objektų išpirkimo ar naudojimosi teisės įgijimo.

50Teisėjų kolegija mano, kad šalims nesutarus dėl ieškovo nuosavybės teise valdomų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo, kai šie objektai nėra reikalingi viešajam vandens tiekimui bei savivaldybei nepriėmus sprendimo dėl naudojimosi šiais objektais teisės įgijimo, teismas negali ieškovo reikalavimu nustatyti naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką kaip nustatyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

51Nesant Įstatyme nustatytų sąlygų ir pareigos savivaldybei išsinuomoti ieškovo nuosavybės teise valdomus inžinerinius tinklus, teismas, nustatydamas jų naudojimosi tvarką ir sąlygas, spręstų klausimus, priskirtus vietos savivaldai. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30, 32 punktuose įtvirtintos savarankiškos savivaldybių funkcijos; teritorijų planavimas savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas bei savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Šiuose punktuose nustatytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos nesuponuoja savivaldybei pareigos ieškovui nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir lietaus kanalizacijos inžinerinę infrastruktūrą išsinuomoti, nepaisant kitų savivaldybės gyventojų, kurių gynimo prioritetus, įgyvendinimo etapus, apimtis pagal savivaldybes finansines galimybes ir kitus išteklius formuoja gyventojų išrinkta taryba ir netiesiogiai išrinktas meras, interesų. Kad būtų įgyvendintos savivaldos funkcijos, remiamasi ekonominės veiklos pagrindais, įtvirtintais Konstitucijos 121 straipsnyje, Vietos savivaldos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Vietos rinkliavų, Biudžetinės sandaros įstatymuose ir kt. Savivaldybė savarankiškai sudaro ir tvirtina savo biudžetą, paskirsto lėšas funkcijoms įgyvendinti pagal numatytus prioritetus, kurių pasirinkimas ir finansavimo jiems skyrimas priklauso nuo gyventojų išrinktų atstovų (savivaldybės tarybos, mero) politinės valios įgyvendinimo. Kaip pirmiau nurodyta, vietos savivaldos institucijos savo veikloje yra saistomos savivaldybės gyventojų bendrų interesų ir įstatymuose joms priskirtų funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010). Įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte įtvirtintą vieną iš savivaldybių viešųjų funkcijų pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu priskirtą kompetenciją Kauno miesto savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuosius planus. Taigi ieškovo reikalavimas išnuomoti turtą saistomas savivaldybės tarybos tvirtinamų infrastruktūros plėtros specialiųjų planų, kuriuose nustatoma infrastruktūros plėtros eiliškumo tvarka ir sąlygos.

52Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai prie atsakovo eksploatuojamų tinklų buvo prijungti paties ieškovo iniciatyva ir prašymu. Atsakovas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia apelianto pastatytų gyvenamųjų namų savininkams. Šių namų pirkimo-pardavimo sutartyse numatyta nemokamas prisijungimas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų. Todėl teigti, kad atsakovas savavališkai naudojasi ieškovo nuosavybe ir dėl to ieškovas patyrė nuostolius, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti, pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl 387 955 Lt nuostolių atlyginimo atmetė.

53Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

54Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susidarę bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (ieškovo).

55Pagal bylos duomenis ieškovas (apeliantas) už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt, o likusios žyminio mokesčio dalies, lygios 11 930 Lt, sumokėjimas jam Kauno apygardos teismo 2011-06-30 nutartimi buvo atidėtas, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 11 930 Lt (CPK 84, 93 str.) už apeliacinį skundą atidėto žyminio mokesčio.

56Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susidarė 6, 75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusio ieškovo.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ (j. a. k. 133955111) 11 930 lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt litų) už apeliacinį skundą atidėto žyminio mokesčio.

60Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“ (j. a. k. 133955111) 6, 75 lt (šešis litus septyniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas (UAB „Kauno vandenys“, tiekianti Kaune... 4. Ieškovas UAB „Avelana“ patikslintu ieškiniu prašė:... 5. 1) priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ 387 955,00 Lt nuostolių,... 6. 2) nustatyti naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais (inžinieriniais... 7. Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog 2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos... 8. UAB „Kauno vandenys“ yra vienintelė įmonė Kauno mieste, faktiškai... 9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas yra davęs... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Šios bylos duomenimis ginčo nagrinėjimo metu viešasis vandens tiekėjas... 13. Reikalavimą atlyginti 387 955 Lt nuostolius teismas atmetė nenustatęs nei... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Ieškovas apeliaciniu skundo prašo panaikinti 2010 m. gegužės 24 d. Kauno... 16. Dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi inžineriniais tinklais tvarką:... 17. 1. Nustačius, kad atsakovas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui naudojasi... 18. Be to, infrastruktūros plėtros planas įpareigoja savivaldybę užtikrinti,... 19. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad, leisdamas savo turtu vartotojams naudotis... 20. 3. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi infrastruktūros plėtros plano... 21. 4. Pagrindinė lietaus nuotekų tinklu funkcija - šalinti vandenį nuo gatvių... 22. 5. Kauno apygardos teismas neįvertino, kad Įstatymo įsigaliojimo ir... 23. 6. UAB „Kauno vandenys” pagal Įstatymo 22 straipsnį privalo įtraukti... 24. 7. Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimą ginčo gatvėse teismas paliko... 25. 8. Neatlygintinas naudojimasis turtu prieš jo savininko valią yra negalimas,... 26. 9. Apygardos teismas nepagrsįtai nusprendė, kad nėra pagrindo atlyginti... 27. 10. Kauno apygardos teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl nuostolių... 28. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad... 29. 1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui nuosavybės teise... 30. 2. Svarbia laikytina teismo sprendime konstatuota aplinkybė, kad ginčo... 31. 3. Pats ieškovas (nuostolių patyrusi prievolės šalis) dėl savo pačios... 32. 4. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos... 33. 5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio... 34. 6. Neaišku, kuo remdamasis ieškovas „įšaldytas lėšas” tapatina su... 35. Atsakovas neturi finansinių galimybių išpirkti ginčo tinklų ar jų... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Byloje nustatyt, kad ieškovas yra Kauno miesto ( - ) inžinerinių tinklų... 38. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų nustatyti naudojimosi... 39. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo... 40. Viešasis vandens tiekimas pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 punktą yra... 41. Iš šių įstatymo nuostatų seka, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų... 42. a) savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei;... 43. b) kitiems asmenims.... 44. Kitų asmenų nuosavybės teise valdoma viešojo vandens tiekimo ir nuotekų... 45. a) išperkama savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės... 46. b) dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros... 47. Taigi iš kitų asmenų tiek išperkant, tiek sudarant sutartis su jais dėl... 48. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalį tik viešasis vandens tiekėjas... 49. Byloje nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teise valdomi geriamojo vandens... 50. Teisėjų kolegija mano, kad šalims nesutarus dėl ieškovo nuosavybės teise... 51. Nesant Įstatyme nustatytų sąlygų ir pareigos savivaldybei išsinuomoti... 52. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantui... 53. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 54. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susidarę bylinėjimosi... 55. Pagal bylos duomenis ieškovas (apeliantas) už apeliacinį skundą sumokėjo... 56. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme susidarė 6, 75 Lt... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 58. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 59. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“... 60. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Avelana“...