Byla 2-1948/2013
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Sanvalda“ bankroto byloje.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. vasario 25 d. gautas administratorės UAB „Tytus“ įgalioto asmens L. T. prašymas nustatyti, kad BUAB „Sanvalda“ bankrotas yra tyčinis, nes buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto ir galbūt fiktyviai perleido akcijas Rusijos Federacijos pilietei O. S., bankroto administratorei iki šiol neperduoti įmonės dokumentai ir turtas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymo pripažinti BUAB „Sanvalda“ bankrotą tyčiniu netenkino. Nurodė, kad rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Sanvalda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tytus“, 2011 m. birželio 13 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 231 227,64 Lt finansiniai reikalavimai, taikytas supaprastintas bankroto procesas, jis nutrauktas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. BUAB „Sanvalda“ direktoriumi nuo įmonės steigimo 2003 m. birželio 16 d. iki 2010 m. sausio 14 d. buvo V. V., bendrovės įstatinis kapitalas – 60 000 Lt – padalytas į 600 akcijų, 300 akcijų (50 proc.) perleista Rusijos pilietei O. S. 2009 m. lapkričio 12 d. sutartimi už 300 Lt, ją bankroto administratorė ginčija civilinio proceso tvarka, akcininkė 2012 m. vasario 14 d. mirė, jos teisių ir pareigų perėmėjai nenustatyti.

6Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju metinė finansinė atskaitomybė už 2008 metus neatspindi realios įmonės turtinės padėties nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Pagal 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė turėjo 251 749 Lt vertės transporto priemonių ir 359 Lt kito turto; 940 186 Lt trumpalaikio turto didžiąją dalį sudarė pirkėjų skolos ir prekių atsargos, didesnę dalį įmonės skolų sudarė 697 021 Lt skolos lizingui ir kredito įstaigoms, tačiau byloje neįrodyta, kad visos įmonės skolos akcijų perleidimo sutarties sudarymo metu buvo pradelstos, o vien faktas, kad įmonė dirbo nuostolingai, nereiškia, kad yra tyčinio bankroto požymių. Kadangi iki šiol neįvykdytos Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d., 10 str. 7 d. 1 p. pareigos, dėl to apsunkinta įmonės administratorės veikla ir bankroto bylos nagrinėjimas, tačiau V. V. nuo 2010 m. sausio 14 d. neatsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarkė UAB „Nardus“, nutraukus sutartį 2010 m. sausio 11 d. įmonės dokumentai buvo perduoti V. V., jis 2010 m. sausio 14 d. juos perdavė O. S. kartu su kitais dokumentais, transporto priemone „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ), ir 7 643,08 Lt grynųjų pinigų. Tai, kad įmonėje buvo gaunamos pajamos iki 2009 m. rugsėjo 8 d., pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš dalies gali būti susieta su įmonės veiklos specifika ir darbų, kuriems dirbti buvo reikalingos įmonės parduodamos prekės, sezoniškumu, todėl nepagrįstas argumentas, kad nebuvo ketinimų vykdyti veiklą ir buvo perleistos neveikiančios įmonės akcijos tam, kad būtų išvengta atsakomybės už įmonės skolas ir pasisavintas didelės vertės įmonės turtas, be to, neįrodyta, koks ir kokios vertės turtas, be transporto priemonės „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) ir 7 643,08 Lt grynųjų pinigų, buvo akcijų perleidimo metu. Pažymėtina, kad akcijų perleidimo sutartis nekliudo bankroto administratoriui ar kreditoriams reikšti ieškinį ir buvusiam BUAB „Sanvalda“ vadovui V. V., buvusiems akcininkams, jeigu jo vadovavimo metu tyčiniais veiksmais ar nesąžiningais juridinio asmens dalyvių veiksmais yra padaryta žala įmonei (CK 2.50 str. 3 d., 2.82 str. 3–4 d.). Byloje nėra duomenų, kad akcijų perleidimo sandoriai neteisėti, ginčas dėl jų teisėtumo nagrinėjamas kitoje byloje, šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje daugiau veiksmų, įmonei nenaudingų sandorių, blogo įmonės valdymo organizavimo veiksmų, sandorių siekiant sumažinti, paslėpti ar iššvaistyti įmonės turtą, kuris galėtų būti panaudotas įsipareigojimams kreditoriams vykdyti, perkelti verslą ar kitaip pažeisti įmonės ar jos kreditorių teises ir teisėtus interesus ir tyčia privesti įmonę prie bankroto, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo teigti, kad bankrotas tyčinis, nėra.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu BUAB „Sanvalda“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – BUAB „Sanvalda“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus iš kurių yra akivaizdu, kad V. V. ir P. Č. sudaryti visų UAB „Sanvalda“ akcijų perleidimo sandoriai yra fiktyvūs. O. S. tik tariamai perėmė iš iki tol buvusių akcininkų V. V. ir P. Č. bei direktoriaus V. V. įmonės valdymą, tačiau faktiškai UAB „Sanvalda“ niekada nevaldė, o buvę akcijų savininkai ir vadovas pasisavino įmonės turtą bei sunaikino dokumentus, siekdami išvengti atsakomybės. Apie bendrovės perleidimo fiktyvumą galima spęsti iš to, kad O. S. yra Rusijos pilietė, Lietuvoje ji negyvena. Akcijų perleidimo sutarties sudarymas dviem kalbomis liudija, kad O. S. net nemoka lietuvių kalbos, todėl ji negalėjo būti įmonės direktore ir vadovauti įmonei, nuolat negyvendama Lietuvoje, nemokėdama lietuvių kalbos. Nėra jokių duomenų, liudijančių, kad bendrovės dokumentai ir/ar turtas būtų realiai perduoti O. S. žiniai. Pirmosios instancijos teismui pateiktas 2010 m. sausio 14 d. priėmimo-perdavimo aktas yra sumaniai parengtas siekiant perkelti atsakomybę. O. S. nepavyko įteikti pranešimų jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. O. S. apskritai neturi registruotos nuolatinės gyvenamosios vietos. Paprastai nesąžiningi įmonių akcininkai ir vadovai, iššvaistę ar pasisavinę įmonės turtą, sunaikinę finansinius dokumentus ir norėdami išvengti atsakomybės, tariamai perleidžia įmonės valdymą užsienio piliečiui, kurį vėliau būna sudėtinga surasti. O. S. sirgo nepagydoma infekcine liga ir mirė 2012 m. vasario 11 d. Kaliningrade, Rusijoje. Mirties priežastimi nurodomos daugybinės infekcijos bei ŽIV infekcijos. Surinkta informacija apie asmenį duoda pagrindo manyti, kad O. S. vedė asocialų gyvenimo būdą - niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, sunkiai sirgo. Nėra motyvo, kodėl O. S. galėjo norėti nusipirkti UAB „Sanvalda“ akcijų, nes pagal 2008 metų finansinių dokumentų duomenis matyti, kad įmonės veikla jau kelerius metus nuostolinga, įmonė neturi nekilnojamo turto, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

92. Iš UAB SEB lizingas 2010 m. sausio 12 d. UAB „Sanvalda“ siųsto raginimo matyti, kad įmonė tuo metu, kai O. S. tapo vienintele akcininke ir vadove, jau buvo nemoki, nes nebepajėgė sumokėti lizingo įmokų. Tuometinis direktorius V. V. užuot inicijavęs bankroto bylos iškėlimą įmonei, tariamai perleido jos akcijas Rusijos pilietei O. S.. Iš tokio V. V. poelgio galima spręsti, kad jis nenorėjo perduoti bankroto administratoriui dokumentų, susijusių su įmonės veikla, nes jo sudaryti sandoriai galimai buvo priešingi įmonės veiklos tikslams ir galėjo nulemti įmonės nemokumą.

103. Iš Juridinių asmenų registro viešai prieinamų duomenų matyti, kad tą pačią 2010 m. sausio 14 dieną O. S. buvo pasinaudota perleidžiant jai ir kitos, Klaipėdos mieste registruotos UAB „TIKSLO TILTAI“, valdymą. Po šio veiksmo minėtos įmonės veikla taip pat analogišku būdu nutrūko, nebeteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai. Šios aplinkybės rodo egzistuojant atsakomybės išvengimo modelį ir kad juo yra naudojamasi.

114. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po tariamo akcijų perleidimo sandorio V. V. įmonės vardu toliau sudarinėjo sandorius. Iš 2010 m. vasario 20 dieną pasirašyto lengvojo automobilio priėmimo-perdavimo akto matyti, kad po O. S. paskyrimo UAB „Sanvalda“ direktore (2010 m. sausio 14 dieną) V. V. veikė kaip UAB „Sanvalda“ direktorius. Atsakovas UAB „Sanvalda“ vardu pasirašė trišalį lengvojo automobilio priėmimo perdavimo aktą, kuriuo saugotojui UAB „Krasta auto“ buvo perduotas AB „SEB lizingas“ priklausantis ir UAB „Sanvalda“ lizingo sutarties pagrindu naudotas automobilis BMW 730, nors tuo metu jau nebuvo įmonės direktorius.

125. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybės, kad akcijų bei vadovo funkcijų perleidimo metu įmonės veikla buvo nutrūkusi, perleista buvo realiai neveikianti įmonė ir po perleidimo jos veikla neatsinaujino, ko ir buvo galima tikėtis įmonę perleidžiant asocialiam asmeniui. Tai reiškia, kad įmonės valdymo organų (savininkų) veiksmai buvo nukreipti dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Kadangi įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas, tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra ar turi būti žinoma jos vadovui. Kompleksiškai vertinant šią situaciją, galima įžvelgti kryptingą atsakovų V. V. ir P. Č. veikimą priešingai įmonės ir jos kreditorių interesams.

13Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad neginčija tos aplinkybės, kad UAB SEB lizingui grąžino automobilį BMW 730, įsigytą pagal lizingo sutartį Nr. PP L2008-070118, nes UAB SEB lizingas buvo pareikalavęs, prievolės užtikrinimui, asmeniškai laiduoti už šį automobilį. Automobilio perdavimo akte V. V. pasirašė kaip fizinis asmuo, bet ne BUAB „Sanvalda“ direktorius. Paminėjo, kad atsiliepimo teikimo dienai baudžiamoji byla Nr. 30-1-00604-11 dėl galbūt iššvaistyto didelės vertės svetimo turto bei buhalterinės apskaitos duomenų neišsaugojimo pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR BK 184 str. 2 d. ir 223 str. 1 d., yra nutraukta. Byloje nebuvo nustatyta V. V. ir/ar P. Č. nusikalstamų veikų požymių. Reikalavimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, todėl pagrįstai buvo atmestas.

14Suinteresuotas asmuo P. Č. pateikė apsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra. Suinteresuotas asmuo P. Č. buvo UAB „Sanvalda“ akcininkas. Jis nebuvo UAB „Sanvalda“ valdymo organo narys ir negalėjo daryti įtakos bendrovėje priimamiems sprendimams. Mano, kad abu suinteresuoti asmenys negali būti atsakingi už naujojo akcininko ir bendrovės direktoriaus veiksmus ar neveikimą. Byloje yra naujos akcininkės pasirašytas perdavimo - priėmimo aktas, patvirtinantis dokumentų ir turto perdavimo naujam savininkui faktą, todėl negalima sutikti su teiginiu, kad abiejų suinteresuotų asmenų sudaryti UAB „Sanvalda“ akcijų perleidimo sandoriai yra fiktyvūs. Į pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą turėjo būti įtraukti ne dabar byloje suinteresuotais asmenimis nurodyti asmenys, o tikrasis bendrovės šeimininkas ir vadovas.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (( - ) str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (( - ) str., 338 str.).

16Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl BUAB „Sanvalda“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Sanvalda“ akcijų pardavimu bei tuo metu buvusia įmonės finansine padėtimi. Apelianto nuomone, UAB „Sanvalda“ buvęs vadovas V. V. savo veiksmais siekė ne parduoti įmonę, o išvengti atsakomybės, nes jo sudaryti sandoriai galimai buvo priešingi įmonės veiklos tikslams ir galėjo nulemti įmonės nemokumą

17ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje yra pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Minėtame straipsnyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Pagal ĮBĮ nuostatas tyčinio bankroto požymiai yra šie: kai įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba įvykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, jog iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai. Taigi bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003).

18Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Sanvalda“ iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nurodytos įmonės nemokumo klausimą, vadovavosi 2008 metų bendrovės balansu, kadangi balansas už 2009 metus nebuvo pateiktas (t.1, b.l. 56). Iš 2008 metų įmonės balanso matyti, kad įmonės turtą sudarė 251 749 Lt ilgalaikis turtas (iš kurio 251 390 Lt vertės transporto priemonės), 145 183 Lt atsargos, 2961 Lt išankstiniai mokėjimai, 552 612 Lt pirkėjų įsiskolinimas, 210 298 Lt kitos gautinos sumos, 29 132 Lt pinigai ir pinigų ekvivalentai, viso 1191 935 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 383 989 Lt (t.1, b.l. 50-52). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad jau 2008 metais įmonė buvo nemoki, tačiau jos vadovas V. V., pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vietoj to, 2009 m. lapkričio 12 d. V. V. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė turėtas UAB „Sanvalda“ akcijas O. S. (t.2, b.l. 95). Nuo 2010 m. sausio14 d. direktore paskirta O. S. (t.,2, b.l. 988). V. V. teigimu, 2010 m. sausio 14 d. priėmimo perdavimo aktu būtent jai ir buvo perduoti visi įmonės dokumentai ir turtas ( t.2, b.l. 128-137). Iš 2010 m. sausio 14 d. priėmimo perdavimo akto matyti, kad buvęs UAB „Sanvalda“ direktorius V. V. iš įmonės turto perdavė naujai vadovei O. S. tik automobilį Peugeot 607 ir 7 643,08 Lt grynųjų pinigų, supažindino su įmonės kreditoriniais ir debitoriniais įsipareigojimais ( t.2, b.l. 136). V. V. nurodytu priėmimo perdavimo aktu buvo įpareigotas grąžinti automobilį BMV730 AB SEB lizingui, kuris lizingui buvo grąžintas 2010 m. vasario 20 d. (t.2, b.l. 72). Kokie konkrečiai sandorai buvo sudaryti iki įmonės perdavimo O. S., nustatyti neįmanoma, kadangi BUAB „Sanvalda“ dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, O. S. yra mirusi, o jos teisių perėmėjai nenustatyti.

19Į UAB „Sanvalda“ 2008 metų balanse nurodyto ilgalaikio turto 251 749 Lt vertę yra įskaityta lizinguojamo automobilio BMV 730 vertė ir automobilio Peugeot 607 vertė. Kadangi lizinguojamo turto vertė yra neįskaitoma į turimą bendrovės turtą, tai reiškia, kad materialų turtą pagal balansą sudarė tik automobilis Peugeot 607. Pagal 2008 metų balanso duomenis bendrovės UAB „Sanvalada“ turtą iš esmės sudarė finansinis turtas – pirkėjų įsiskolinimai – 552 612 Lt, kitos gautinos sumos – 210 291 Lt ir skirtos perdavimui prekės (atsargos) – 145 095 Lt. Iš 2010 m. sausio 14 d. priėmimo – perdavimo akto matyti, kad bendrovės vadovas V. V. perdavė, kaip nurodyta akte, direktorei O. S. dokumentus, susijusius su debitoriniais įsiskolinimais, susidariusiais nuo 2004 m. iki 2009 m., kurie balanse apskaitomi kaip turtas. Pažymėtina, kad dokumentų perdavimo aktas yra labai išsamus, tačiau akte duomenų (ieškinių, pareikštų teismui, vykdomųjų raštų apie vykdomą išieškojimą ir pan.), patvirtinančių, kad buvo vykdomas skolų iš debitorių išieškojimas, nėra, tai yra nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys vykdomą skolų išieškojimą. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje ir šioje byloje esančius duomenis V. V. nenurodė, kad buvo vykdomi skolų išieškojimai teismine tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, kad skolų išieškojimas nebuvo vykdomas.

20Debitoriniai įsiskolinimai yra įmonės turtas, iš kurio, jeigu būtų įvykdyti išieškojimai, buvo galimybė mažinti skolas kreditoriams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Sanvalda“ iki akcijų pirkimo – pardavimo sutarties buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, pvz. kreditoriui SEB lizingui nemokant įmokų už lizinguojamą automobilį buvo nutraukta sutartis ir automobilį teko grąžinti lizingo davėjui ir taip buvo prarastos lėšos, 1,5 metų mokėtos už lizinguojamą automobilį. Šį automobilį iki lizingo sutarties sudarymo UAB „Sanvalda“ valdė nuosavybės teise, tačiau 2008 m. rugpjūčio mėn. automobilį pradėjo lizinguoti iš AB SEB lizingas, už ką kiekvieną mėnesį turėjo mokėti įmokas ir palūkanas. Pagal priėmimo-perdavimo aktą V. V. automobilį Peugeot 607 ir pinigines lėšas perdavė O. S.. Šiuo metu bankrutuojanti bendrovė automobilio nevaldo, jo buvimo vieta nežinoma.

21V. V., būdamas akcininkas ir bendrovės vadovas, perduodamas bendrovės materialųjį turtą ir dokumentus asmeniui, kuris neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje, neužsiėmė jokia darbine ar ūkine – komercine veikla, elgėsi labai aplaidžiai ir neatsakingai, nes žinodamas, kad įmonė yra nemoki ir turi įsipareigojimų kreditoriams, kaip akcininkas ir vadovas turėjo imtis veiksmų išsaugoti bendrovės turtą ir dokumentus, o ne perleisti nepatikimam asmeniui. Pagal 2008 m. bendrovės balansą įmonei taip pat priklausė trumpalaikio materialaus turto – 145 183 Lt atsargų, tačiau nurodytos atsargos naujai įmonės vadovei perduotos nebuvo.

22Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad V. V. veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai dar labiau blogino jos turtinę padėtį, kadangi jis, būdamas įmonės vadovu, jai esant nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. lapkričio 12 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartimi perleido savo turimas akcijas nepatikimam asmeniui. Iš 2010 m. sausio14 d. priėmimo – perdavimo akto matyti, kad perduodamo turto vertė 2010 m. sausio 14 d. buvo dar mažesnė negu 2008 metų UAB „Sanvalda“ balanse, o tai reiškia, kad V. V. būdamas įmonės vadovu, per laikotarpį nuo 2008 metų savo veiksmais (neveikimu) dar labiau pablogino UAB „Sanvalda“ turtinę padėtį taip apribodamas galimybę kreditoriams patenkinti savo turtinius reikalavimus.

23Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti V. V. veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti įmonės privedimą prie bankroto tyčia (ĮBĮ 2 str. 12 d.), apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir klausimą išsprendžia iš esmės – UAB „Sanvalda“ bankrotą pripažįsta tyčiniu.

24Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria atsisakyta BUAB ,,Sanvalda“ bankrotą pripažinti tyčiniu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB ,,Sanvalda“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

26Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui.

27Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 30-1-00604-11.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. vasario 25 d. gautas administratorės UAB... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymo... 6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad... 7. Atskiruoju skundu BUAB „Sanvalda“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013... 8. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus... 9. 2. Iš UAB SEB lizingas 2010 m. sausio 12 d. UAB „Sanvalda“ siųsto... 10. 3. Iš Juridinių asmenų registro viešai prieinamų duomenų matyti, kad tą... 11. 4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po tariamo akcijų... 12. 5. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybės, kad akcijų bei vadovo... 13. Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą.... 14. Suinteresuotas asmuo P. Č. pateikė apsiliepimą į atskirąjį skundą.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl BUAB „Sanvalda“ bankroto... 17. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje yra pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Minėtame... 18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011 m. vasario 22 d. Klaipėdos... 19. Į UAB „Sanvalda“ 2008 metų balanse nurodyto ilgalaikio turto 251 749 Lt... 20. Debitoriniai įsiskolinimai yra įmonės turtas, iš kurio, jeigu būtų... 21. V. V., būdamas akcininkas ir bendrovės vadovas, perduodamas bendrovės... 22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais,... 23. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti V. V. veiksmai sudaro pagrindą... 24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, kuria atsisakyta... 26. Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Klaipėdos apskrities... 27. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo...