Byla 2A-856-440/2014
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, teismas

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-219-446/2014, pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei A. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, teismas

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą prašydamas pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteistą nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam ( - ), ir E. M., gimusiai ( - ), išlaikymo dydį, sumažinant jį iki 250, 00 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad santuokos nutraukimo metu jis dirbo užsienyje, ( - ), atskaičius mokesčius, jo uždarbis siekė 2000,00 Lt. Tuo metu galėjo mokėti po 400,00 Lt. Bet pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutikdamas teikti vaikams išlaikymą kiekvienam po 400,00 Lt per mėnesį, neįvertino savo galimybių, kad faktiškai tokio išlaikymo teikti negali. Jau 2-3 metai neturi pastovių pajamų, gyvena su drauge nuomojamame bute, visi daiktai, esantys jame, priklauso arba savininkams arba jo draugei, jis jokio turto neturi, yra įsigijęs tik automobilį. Šiuo metu niekur nedirba, jis galėtų mokėti po 250,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad po šio ieškinio teismui padavimo dienos jis vaikų išlaikymui nurodytos sumos nėra mokėjęs.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, nors nutraukiant santuoką buvo įsipareigojęs mokėti kiekvienam vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo. Pripažįsta, kad atsakovas yra nupirkęs kelis rūbelius vaikams, dukrai batelius. Vaikų poreikiai auga, jiems vis daugiau reikia skirti lėšų, sūnus lanko mokyklą, jam reikalingos mokymosi priemonės, dukra lanko darželį, už kurį kas mėnesį jai tenka mokėti po 150,00 Lt. Dukrai nustatyta dermatitinė egzema, todėl jos rūbai turi būti iš natūralaus pluošto, kas dar labiau didina vaiko išlaikymo išlaidas. Jos nuomone vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti apie 800,00 Lt, pusę tos sumos privalo skirti vaikų tėvas. Jos turtinė padėtis taip pat yra sunki, ji tik nuo 2014 m. kovo mėnesio dirba už minimalią algą. Anksčiau buvo bedarbė, gaudavo socialinę pašalpą. Jai pragyventi padeda jos tėvai, gyvenantys kaime, paremiantys jos šeimą namų ūkyje užaugintais maisto produktais, daržovėmis. Ji įsitikinusi, kad ieškovas gali mokėti vaikams po 400,00 Lt kiekvienam, tačiau to nedaro tyčia. Jis yra darbingas, dirba užsienyje, uždarbiauja nelegaliai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu S. M. ieškinį dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2554-941/2012 nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam ( - ), ir E. M., gimusiai ( - ), sumažinimo atmetė. Priteisė iš S. M. 320,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovas įrodymų, patvirtinančių esmingą savo turinės padėties pasikeitimą arba vaikų poreikių sumažėjimą, nepateikė. Jis jaunas, darbingas, kaip jis nurodė, yra įgijęs paklausią statybininko specialybę, nėra socialiai remtinas. Įrodymų, kad jis negali įsidarbinti ir rasti statybininko darbo arba negali dirbti tokio darbo dėl sveikatos būklės, nepateikė. Ieškovas 2013 m. birželio 29 d. įsigijo automobilį, už teisinę pagalbą ruošiant ieškinį teismui sumokėjo gana didelę, įvertinus bylos sudėtingumą, sumą – 2420 Lt, kas leidžia manyti, kad ieškovas turi lėšų asmeninių poreikių tenkinimui. Paimtas vartojimo kreditas, kuris skirtas taip pat jo asmeninių poreikių tenkinimui, negali būti traktuojamas kaip sunkią turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikams augant, jų poreikiai auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Iš atsakovės pateiktų duomenų apie pajamas teismas vertino, kad atsakovės turtinė padėtis sunki. Tačiau atsakovė faktiškai viena išlaiko vaikus, šią aplinkybę pripažino ir ieškovas. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių išlaikymo vaikams neteikimą, kas leidžia manyti, kad jis vengia išlaikyti savo vaikus. Nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą, atsakovės padėties pagerėjimą, vaikų poreikių sumažėjimą, kurie būtų esminiai ir galėtų nulemti priteisto išlaikymo vaikams dydžio sumažinimą, teismas nenustatęs aplinkybių, kurias įvertinus, galima būtų daryti išvadą, kad išlaikymas ieškovo vaikams, kurį jis įsipareigojo ir privalo teikti, yra nepagrįstai didelis, sprendė, kad ieškinys atmestinas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas S. M. prašo panaikinti 2014 m. gegužės 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį pilna apimtimi bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas dirbo užsienyje, todėl jo pajamos buvo ženkliai didesnės ir jis turėjo galimybę mokėti vaikams išlaikymą po 400,00 Lt per mėnesį. Šiuo metu ieškovas neturi pastovaus, nuolatinio darbo, o tuo pačiu ir stabilių pajamų. 2013 m. lapkričio mėnesį jis grįžo gyventi į Lietuvą ir šiuo metu ieško darbo, tačiau kol kas nesėkmingai, yra įregistruotas Lietuvos darbo biržoje. Nekilnojamojo turto ar kitų pajamų ieškovas neturi, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės, iš kurių viena seniai nebepriklauso ieškovui, bet nėra nurašyta. Dėl susidariusios sunkios savo materialinės padėties ieškovas nebeišgali teikti 800,00 Lt dydžio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Nesutinka su teismo nuostata, kad ieškovas įrodymų, patvirtinančių esmingą savo turinės padėties pasikeitimą arba vaikų poreikių sumažėjimą, nepateikė. Taip pat nurodo, kad pateikia šiuo metu įrodymus apie tai, kad nuo 2014 m. gegužės 20 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau UAB) ( - ) pagalbinio darbininko pareigose, atlyginimas nustatytas 0,5 MMA, kas sudaro 500,00 Lt per mėnesį. Įvertinus tai, kad 2012 metais dirbdamas užsienyje užsidirbdavo iki 6000,00 Lt per mėnesį, šis pokytis yra labai ženklus, turintis esminės įtakos jo turtinei padėčiai, nes iš gaunamo uždarbio gali tik išgyventi, todėl sumokėti vaikams 1000,00 Lt išlaikymo nėra jokių net teorinių galimybių. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neteikia tokio išlaikymo vaikams, kokį nurodo teismui, nes ieškovės pajamos skirti tokių lėšų nesudaro jokių galimybių, o kai jis neskirdavo pilno išlaikymo per mėnesį, ieškovė tikrai negalėjo skirti 1600,00 Lt abiejų vaikų išlaikymui, kas suponuoja išvadą apie mažesnius vaikų poreikius nei nurodo atsakovė. Išvadas dėl konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikšmingumo bylai teismas turi motyvuoti, t.y. nurodyti argumentus, kuriais vadovaudamasis grindžia savo išvadas. Mano, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, iškraipė faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. M. prašo palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

10Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais apeliaciniame skunde, kad teismas netinkamai įvertino jo materialinės padėties pasikeitimą, todėl padarė neteisingą išvadą. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių jo finansinės padėties esminį pasikeitimą. Jis išlaikymo vaikams beveik neteikia nepriklausomai nuo jo gaunamų pajamų dydžio ir tai patvirtina antstolio pateikta išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovas reikšdamas reikalavimą sumažinti išmokų dydį privalėjo įrodyti, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius. Ieškovas reikšdamas ieškinį kaip sumažinimo pagrindą nurodė tik jo negalėjimą užtikrinti savo asmeninius poreikius dėl mažo atlyginimo, o apie vaikų poreikius jis negalvojo. Skunde nurodyta, kad ieškovui asmeniniams poreikiams reikia 500,00 Lt per mėnesį, o vaikams sutinka mokėti po 250,00 Lt. Teisiškai reikšminga tai, kad tėvai privalo siekti gauti bet kokias, nors ir nedideles, pajamas tam, jog kiek įmanoma tinkamai vykdytų pareigą išlaikyti vaikus. Kelmės rajono apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie esminį turtinės padėties pasikeitimą, kurių pagrindu būtų galima mažinti priteisto išlaikymo dydį.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

15Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimo.

16Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, 2014 m. gegužės 20 d. sudarytą darbo sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovas yra priimtas į darbą nuo 2014 m. gegužės 21 d. mokant 0,5 MMA. (b.l.74-76). Pažymėtina tai, kad LR CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant LR CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus, yra numatytos išimtys. Apeliantas pateikė teismui pridėjimui prie bylos dokumentus dėl įsidarbinimo laikotarpyje po teismo posėdžio iki priimant sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį bei dokumento sudarymo datą, atsisakyti priimti dokumento ir vertinti kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl minėta darbo sutartis priimtina.

17Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota LR CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis LR CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 1000,00 Lt). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL - 1000,00 Lt suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

18LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sumažintas.

19Bylos duomenimis 2012 m. gruodžio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2554-941/2012 santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygos buvo perkeltos į teismo sprendimą. S. M. vaikų M. M., gimusio (duomenys neskelbtini, ir E. M., gimusios ( - ), išlaikymui įsipareigojo mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės (7-8 b. l.). Darbo biržos pažymoje nurodoma, kad S. M. registruojasi darbo biržoje nuo 2013 m. lapkričio 27 d. (8 b.l.) 2012 m. kovo 12 d. yra paėmęs kreditą 1000,00 Lt iki 2014 m. kovo 12 d. (10-12 b.l.). 2014 m. sausio 15 d. valstybės įmonės registrų centro Telšių filialo pažymoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto neturi (15 b.l.). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad ieškovas 2013 m. birželio 29 d. įsigijo automobilį (14 b. l.). Atsakovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 750,00 Lt, dukters – 870,00 Lt per mėnesį (44,45 b. l.). Iš atsakovės pateiktos pažymos apie pajamas matyti, kad ji iki 2013 m. gruodžio mėnesio gavo socialinę pašalpą, 2013 m. rugsėjo mėnesį – 156 Lt paramą mokinio reikmėms įsigyti, nuo 2014 m. kovo 20 d. įsidarbino, gauna minimalų mėnesinį uždarbį 52-54 b. l.). Iš antstolio V. D. kontoros pažymos matyti, kad skolininko S. M. įsiskolinimas vaikų išlaikymui 2014 m. balandžio 1 d. sudaro 12267,42 Lt (59 b. l.). Byloje pateikti duomenys apie atsakovės kreditorinius įsiskolinimus (47-51 b.l.). Atsakovės 2014 m. kovo 19 d. sudaryta darbo sutartis, darbo užmokestis 1 MDU (52,53 b.l.). Pateikti duomenys apie A. M. mokėtą socialinę pašalpą laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 1d. iki 2014 m. gegužės 1d. (54 b.l.). Duomenys apie atsakovės vardu įregistruotą žemės sklypą, transporto priemonę (55-56 b.l.).

20Ieškovas nurodė, kad santuokos nutraukimo metu jis dirbo užsienyje, ( - ), atskaičius mokesčius, jo uždarbis siekė 2000,00 Lt. Tuo metu galėjo mokėti po 400,00 Lt. Bet pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutikdamas teikti vaikams išlaikymą kiekvienam po 400,00 Lt per mėnesį, neįvertino savo galimybių, kad faktiškai tokio išlaikymo teikti negali. Jau 2-3 metai neturi pastovių pajamų. Apeliaciniame skunde nurodė, kad 2012 metais dirbdamas užsienyje užsidirbdavo iki 6000,00 Lt per mėnesį. Jo materialinė padėtis yra pasikeitusi ženkliai, todėl mokėti vaikams nustatyto dydžio išlaikymo neturi jokių galimybių, todėl prašo sumažinti iki 250,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad nesumažinus išlaikymo dydžio jis negalės tenkinti savo asmeninių būtinųjų poreikių būstui, maistui ir pan., susidarys didelis įsiskolinimas. Atsakovė nesutikdama su ieškovo argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovas neteikia išlaikymo nepriklausomai nuo jo gaunamų pajamų dydžio. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Ieškovas prašydamas sumažinti išlaikymą nurodė tik jo paties negalėjimą užtikrinti savo asmeninius poreikius dėl mažo atlyginimo, o apie vaikų poreikius negalvojo. Bylos duomenys dėl ieškovo gaunamų pajamų dydžio, dėl jo nurodomo laikotarpio, nuo kada jis negauna pajamų, iš ko pragyvena nėra nuoseklūs. Atsakovės argumentus, kad ieškovas neteikia išlaikymo patvirtina antstolio V. D. kontoros pažyma iš kurios matyti, kad skolininko S. M. įsiskolinimas vaikų išlaikymui 2014 m. balandžio 1 d. sudaro 12267,42 Lt (59 b. l.).

21Konkrečiu atveju ne atsakovei, o ieškovui tenka pareiga įrodinėti kaip pasikeitė jo materialinė padėtis, dėl kokių priežasčių jis nebegali teikti ankstesniu susitarimu nustatytos vaikų išlaikymui sumos, kokie yra vaikų poreikiai ir ar jiems skiriamo išlaikymo užtenka, kokie būtų tenkinami vaikų poreikiai sumažinus išlaikymo dydį iki ieškovo nurodytos sumos ir kt.

22Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Ir kaip minėta sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

23LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

24Formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.

25Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į ieškovo amžių, teismas preziumuoja, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas. Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

26Kita vertus, analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į M. M., gimusio ( - ), ir E. M., gimusios ( - ), amžių, vaikų didėjančius poreikius, į nustatyto išlaikymo dydį, 400,00 Lt kas mėnesį, atsakovės materialinę padėtį, ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pasikeitusios ir pablogėjusios materialinės padėties nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo mažinti priteistą išlaikymą.

27Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis negali įsidarbinti ir rasti statybininko darbo arba negali dirbti tokio darbo dėl sveikatos būklės. Taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir vertino, kad ieškovas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis du, tris metus neturi pastovių pajamų, tačiau yra įsigijęs 2013 m. birželio 29 d. automobilį. Bylos duomenimis atsakovė kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos ir jai 2014 m. kovo 3d. sprendimu suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba (39 b.l.), tuo tarpu ieškovas, kaip pažymėjo teismas už teisinę pagalbą ruošiant ieškinį teismui sumokėjo gana didelę, įvertinus bylos sudėtingumą, sumą – 2420 Lt (28-29 b. l.). Teismas vertino, kad tai leidžia manyti, kad ieškovas turi lėšų asmeninių poreikių tenkinimui. Paimtas vartojimo kreditas, kuris skirtas taip pat jo asmeninių poreikių tenkinimui, teismo vertinimu taip pat negali būti traktuojamas kaip sunkią turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pats nurodė, kad gaudavo dirbdamas užsienyje iki 6000,00 Lt, o išlaikymo įsiskolinimas 2014 m. balandžio 1 d. sudaro 12267,42 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, kodėl ieškovas neteikė išlaikymo, duomenų, kad būtų mokėjęs pagal išgales, kad ir mažesnėmis sumomis, duomenų, kad prašydamas sumažinti išlaikymą iki 250,00 Lt ir nurodydamas, kad tokio dydžio išlaikymą galėtų teikti būtų jį teikęs, arba mokėjęs vaikų išlaikymui mažesnes sumas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų iš kokių pajamų pragyvena, moka skolas ir kita. Su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, kad 2014 m. gegužės 20 d. įsidarbino, tačiau duomenų ar jis teikia išlaikymą vaikams šiuo metu ir kokio dydžio duomenų nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš įrodymų visumos spręstina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą, atsakovės padėties pagerėjimą, vaikų poreikių sumažėjimą, kurie būtų esminiai ir galėtų nulemti priteisto išlaikymo vaikams dydžio sumažinimą, teismas nenustatė aplinkybių, kurias įvertinus, galima būtų daryti išvadą, kad išlaikymas ieškovo vaikams, kurį jis įsipareigojo ir privalo teikti, yra nepagrįstai didelis, todėl ieškinys atmestinas. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neteikia tokio išlaikymo vaikams, kokį nurodo teismui, kad vaikų poreikiai yra mažesni nei nurodo atsakovė. Kad išvadų dėl konkrečių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų reikšmingumo bylai teismas nemotyvavo, nenurodė argumentų, kuriais vadovaudamasis grindė savo išvadas. Nesutiktina, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, iškraipė faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto S. M. apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

29Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

32Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

34Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą prašydamas pakeisti... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu S. M.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas S. M. prašo panaikinti 2014 m. gegužės 22 d.... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. M. prašo palikti Kelmės... 10. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 11. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais apeliaciniame skunde, kad teismas... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio... 16. Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, 2014 m.... 17. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta... 18. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo... 19. Bylos duomenimis 2012 m. gruodžio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo... 20. Ieškovas nurodė, kad santuokos nutraukimo metu jis dirbo užsienyje, ( - ),... 21. Konkrečiu atveju ne atsakovei, o ieškovui tenka pareiga įrodinėti kaip... 22. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama... 23. LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad šalys ir kiti... 24. Formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių... 25. Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę... 26. Kita vertus, analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina... 27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nepateikė... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios... 29. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 30. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 32. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti... 33. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 34. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....