Byla 2-219-446/2014
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Almai Švedaitei, dalyvaujant ieškovui S. M., atsakovei A. M., jos atstovui advokatui Vidmantui Lazickui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Tomui Bimbai,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei A. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir

Nustatė

3Ieškovas prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteistą nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam 2001 m. lapkričio 10 d., ir E. M., gimusiai 2008 m. birželio 27 d., išlaikymo dydį, sumažinant jį iki 250 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

4Ieškovas nurodė, kad pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sutikdamas teikti vaikams išlaikymą kiekvienam po 400 Lt per mėnesį, neapskaičiavo savo galimybių, faktiškai tokio išlaikymo teikti negalėjo, vaikams lėšų iš viso nemokėjo. Santuokos nutraukimo metu jis dirbo užsienyje, Švedijoje, atskaičius mokesčius, jo uždarbis siekė 2000 Lt, tačiau vaikams išlaikymo nemokėjo, kodėl, negali paaiškinti. Jau 2-3 metai neturi pastovių pajamų, gyvena su drauge nuomojamame bute, visi daiktai, esantys jame, priklauso arba savininkams arba jo draugei, jis jokio turto neturi, yra įsigijęs tik automobilį. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, todėl negali vieno vaiko išlaikymui skirti 400 Lt. Jeigu būtų priteista po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, jis galėtų tokio dydžio išlaikymą vaikams mokėti, tačiau ir tokios sumos po šio ieškinio teismui padavimo dienos jis vaikų išlaikymui nėra mokėjęs.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, ji nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, nors nutraukiant santuoką buvo įsipareigojęs mokėti kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo. Pripažįsta, kad atsakovas yra nupirkęs kelis rūbelius vaikams, dukrai batelius. Vaikų poreikiai auga, jiems vis daugiau reikia skirti lėšų, sūnus lanko mokyklą, jam reikalingos mokymosi priemonės, dukra lanko darželį, už kurį kas mėnesį jai tenka mokėti po 150 Lt. Dukrai nustatyta dermatitinė egzema, todėl jos rūbai turi būti iš natūralaus pluošto, kas dar labiau didina vaiko išlaikymo išlaidas. Jos nuomonę vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti apie 800 Lt, pusę tos sumos privalo skirti vaikų tėvas. Jos turtinė padėtis taip pat yra sunki, ji tik nuo 2014 m. kovo mėnesio dirba už minimalią algą. Anksčiau buvo bedarbė, gaudavo socialinę pašalpą. Jai pragyventi padeda jos tėvai, gyvenantys kaime, paremiantys jos šeimą namų ūkyje užaugintais maisto produktais, daržovėmis. Ji įsitikinusi, kad ieškovas gali mokėti vaikams po 400 Lt kiekvienam, tačiau to nedaro tyčia, jis yra darbingas, dirba užsienyje, uždarbiauja nelegaliai.

6Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas išvadą byloje (23-24 b. l.) nurodė, kad tikslinga sumažinti išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

7Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

8Iš 2012 m. gruodžio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2554-941/2012 (7-8 b. l.) matyti, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios sąlygos buvo perkeltos į teismo sprendimą. Šios sutarties 2 punktu S. M. vaikų M. M., gimusio 2001 m. lapkričio 10 d., ir E. M., gimusios 2008 m. birželio 27 d., išlaikymui įsipareigojo mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam vaikui nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgijo res judicata galią, t. y. šalys neteko teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, galimybė pakeisti priimtą sprendimą. Sutarties sąlygos, kartu ir teismo sprendimas gali būti keičiama tik kai nutraukus santuoką iš esmės pasikeitė aplinkybės. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą vaikų išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaikų poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių esmingą savo turinės padėties pasikeitimą arba vaikų poreikių sumažėjimą, nepateikė. Jis jaunas, darbingas, kaip jis nurodė, yra įgijęs paklausią statybininko specialybę, nėra socialiai remtinas. Įrodymų, kad jis negali įsidarbinti ir rasti statybininko darbo arba negali dirbti tokio darbo dėl sveikatos būklės, nepateikė. Iš VĮ „Regitra“ pažymos (14 b. l.) matyti, kad ieškovas 2013 m. birželio 29 d. įsigijo automobilį, už teisinę pagalbą ruošiant ieškinį teismui sumokėjo gana didelę, įvertinus bylos sudėtingumą, sumą – 2420 Lt (28-29 b. l.), kad leidžia manyti, kad ieškovas turi lėšų asmeninių poreikių tenkinimui. Paimtas vartojimo kreditas, kuris skirtas taip pat jo asmeninių poreikių tenkinimui, negali būti traktuojamas kaip sunkią turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas.

9Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Ieškovas jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė atsakovės nurodyto išlaikymo būtinumo : sūnaus išlaikymui reikalinga 750 Lt (44 b. l.), dukters – 870 Lt (45 b. l.) per mėnesį. Šios sumos mažesnės nei Aukščiausiojo teismo nustatytas orientacinis kriterijus, jos realios ir būtinos vaikų maistui, aprangai, lavinimui, tinkamos aplinkos sukūrimui, ugdymui, mokymui, sveikatos priežiūrai. Akivaizdu, kad vaikams augant, jų poreikiai auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie pajamas (54 b. l.) matyti, kad ji iki 2013 m. gruodžio mėnesio gavo socialinę pašalpą, 2013 m. rugsėjo mėnesį – 156 Lt paramą mokinio reikmėms įsigyti, nuo 2014 m. kovo 20 d. įsidarbino, gauna minimalų mėnesinį uždarbį (52-53 b. l.), kas rodo, kad atsakovės turtinė padėtis sunki. Tačiau atsakovė faktiškai viena išlaiko vaikus, šią aplinkybę pripažino ir ieškovas. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi vaikais, neišlaikytų jų, nėra, tokiu būdu, atsakovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus, ieškovas - priešingai, ignoruoja tėvo pareigą. Iš antstolio V. D. kontoros pažymos (59 b. l.) matyti, kad skolininko S. M. įsiskolinimas vaikų išlaikymui 2014 m. balandžio 1 d. sudaro 12267,42 Lt. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių išlaikymo vaikams neteikimą, kas leidžia manyti, kad jis vengia išlaikyti savo vaikus.

10Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, jog sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

11Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą, atsakovės padėties pagerėjimą, vaikų poreikių sumažėjimą, kurie būtų esminiai ir galėtų nulemti priteisto išlaikymo vaikams dydžio sumažinimą, teismas nenustatė aplinkybių, kurias įvertinus, galima būtų daryti išvadą, kad išlaikymas ieškovo vaikams, kurį jis įsipareigojo ir privalo teikti, yra nepagrįstai didelis, todėl ieškinys atmestinas.

12Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti atsakovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jai advokatą (39-40 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (43 b. l.), šioje byloje yra 320 litų. Ieškinį atmetus, išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 2 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178, 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

14S. M. ieškinį dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2554-941/2012 nustatyto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam 2001 m. lapkričio 10 d., ir E. M., gimusiai 2008 m. birželio 27 d., sumažinimo atmesti.

15Priteisti iš S. M. 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – ( - ), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

16Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai