Byla e2A-152-730/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. L. ir B. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. A. ieškinį atsakovams A. L., B. B. dėl leidimo vykdyti savavališkos statybos įteisinimo veiksmus be bendraturčių sutikimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, bei pagal atsakovų A. L. ir B. B. priešieškinį ieškovei D. A. A. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo leisti ieškovei be atsakovų sutikimo atlikti medinės malkinės bei mūrinio garažo, esančių adresu ( - ), projektavimo ir statybos (savavališkos statybos padarinių šalinimo) darbus pagal E. K. projektavimo įmonės parengtą projektą, gauti statybą leidžiančius dokumentus, atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šių statinių projektavimui ir statybai. Nurodo, kad medine malkine bei mūriniu garažu jau daugelį metų naudojasi bei šiuos statinius valdo ieškovė. Šie pastatai buvo pastatyti maždaug prieš 60 metų ieškovės tėvų ir užfiksuoti kaip esantys natūroje 1964 m. gegužės 28 d. atliktame žemės sklypo plane. Ginčo dėl ūkinių pastatų valdymo bei nuosavybės nėra, nes atsakovai gyvenamojo namo dalis įgijo gerokai vėliau – tik 2009 ir 2014 metais. Minėti pastatai yra pristatyti prie kitų ieškovei priklausančių ir teisiškai įregistruotų statinių – jos buto priklausinių, plane žymimų 3Ilž, 2I1m ir 4I1ž. Savavališkos statybos aktas dėl šių ūkinių pastatų – medinės malkinės ir mūrinio garažo buvo surašytas 2010 m. gegužės 6 d. Reiškiamas reikalavimas apima ieškovės siekį įvykdyti 2013 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr.2-3904-618/2013, kuriuo ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Terminas tokių veiksmų atlikimui yra pratęstas iki 2021 m. lapkričio 1 d. Ieškovė 2018 m. spalio mėn. pateikė atsakovams susipažinti supaprastintą statybos projektą atskleidžiantį ieškovės siekį įteisinti malkinės bei garažo statybą ir sprendinius. Su šiuo projektu žemės sklypo bendraturčiai nesutinka, tačiau, ieškovės teigimu, atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas. Nurodo, kad atsakovai piktnaudžiauja savo teise ir siekia savo interesų įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Be to, toks atsisakymas duoti sutikimą reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas ieškovei tampa neįmanomas. Ieškovė taip pat prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu ( - ), pagal A. K. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovė ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C/1304 (violetinė spalva), 1304 kv. m ploto; atsakovė A. L. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais D1/64 ir D2/1226 (mėlyna spalva), bendro 1290 kv. m ploto; atsakovas B. B. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu E/488 (raudona spalva), kurios plotas 488 kv. m; o ieškovė ir atsakovai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A/186 bei B/505 (pravažiavimo kelias) (geltona spalva). Nurodo, kad 0,3773 ha ploto žemės sklypas (( - )), kuriame stovi ieškovei ir atsakovams priklausantis gyvenamasis namas bei kiti pastatai, yra valstybinė žemė. Šiame žemės sklype yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, šulinys, elektros skydinė, ieškovei priklausantys ūkiniai pastatai, buitinių nuotekų išgriebimo duobė (ties šiaurine riba) ir nuotekų linija, taip pat atsakovams priklausantys statiniai – voljeras ir stoginė. Ieškovei priklauso gyvenamajame name esantis butas Nr. 2 su rūsiu, suformuotas atskiru turtiniu vienetu, ir teisiškai įregistruoti ūkiniai pastatai, taip pat savavališkos statybos objektais pripažinti statiniai – malkinė ir garažas, kurių statybą ieškovė siekia įteisinti.

72.

8Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad gyvenamojo namo bendraturčiai – ieškovė ir atsakovai – yra ir žemės sklypo, esančio ( - ), naudotojai. Šiame bendrai naudojamame žemės sklype ieškovė yra neteisėtai pastačiusi ūkinius pastatus, kurių savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus ir prašo leisti atlikti be atsakovų sutikimo. Ieškovės pateiktame projekte prašomi įteisinti statiniai yra įvardijami „nauja statyba“. Be to, ieškovės savavališkų statinių įteisinimas didintų nustatytą žemės sklypo užstatymo tankį ir prieštarautų 2013 m. gruodžio 13 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus priimtu įsakymu „Dėl žemės sklypo ( - ), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ Nr. V13-620 nustatytam žemės sklypo užstatymo tankiui – 6,9 %. Šiuo metu įregistruoti statiniai užima maksimalų leistiną žemės sklypo užstatymo tankį. Ieškovės pateikiamas projektavimo įmonės parengtas projektas neatitinka Neringos miesto ir jo dalių bendrojo plano sprendinių, nes bendruoju planu buvo nustatyti konkretūs ir aiškūs reikalavimai žemės sklypui, kad galimas tik pastatų paprastasis remontas, kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, o užstatymo tankumas negali būti keičiamas, paliekamas esamas. Atsakovų teigimu, ieškovės pateiktas projektas nėra suderintas su Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, nėra sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, atsakovai pateikė priešieškinį, patikslino reikalavimus ir prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą 2019-08-08 planą. Prašo nustatyti, kad ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, pažymėta taškais: 3, 4, 5, 21, 22, 23, 24, 25, 15, 14, 10, 17, 18, 19, 20, 3 (mėlyna spalva); atsakovė A. L. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksais „C“, pažymėta taškais: 1, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 16, 15, 25, 24, 23, 22, 21, 6, 7, 1 (mėlyna spalva); atsakovas B. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, pažymėta taškais: 2, 20, 19, 18, 17, 9, 8, 16, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 2 (oranžinė spalva); ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, pažymėta taškais: 8, 9, 17, 10, 14, 15, 16, 8 (geltona spalva). Atsakovų teigimu, pagal jų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką maksimaliai nustatomos kiekvieno iš bendranaudotojų individualiai naudojamos žemės sklypo dalys; minimaliai nustatomos bendro naudojimo zonos (tik po gyvenamuoju namu (bendro naudojimo konstrukcijos)); paliekama individualiai naudoti žemės sklypo ploto dalis prieš kiekvienos šalies buto langus, taip kiekviena iš šalių gali patekti prie jai priklausančio buto išorės; užtikrinamas privatumas, kad nė viena iš šalių nevaikščios palei kitai šaliai priklausančio buto langus.

93.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo šalių reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

114.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo šalių reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovei teisę atlikti jai priklausančių ūkinių pastatų – medinės malkinės bei mūrinio garažo statybos darbus pagal E. K. projektavimo įmonės 2018 m. parengtą projektą Nr. 18/01-SSP-SA be žemės sklypo bendranaudotojų atsakovų sutikimo, priteisė iš atsakovų po 400 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

165.1.

17Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai. Name yra 3 butai, iš kurių po vieną butą priklauso kiekvienam nurodytam asmeniui. Pastatas-gyvenamasis namas yra valstybiniame žemės sklype, adresu ( - ). Visi gyvenamojo namo bendraturčiai yra ir žemės sklypo, esančio ( - ), naudotojai. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nustatytos tik idealiosios kiekvienam iš žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) tenkančios žemės sklypo dalys, naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. 2010 m. gegužės 6 d. surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, jog patikrinus statinius, esančius adresu ( - ), nustatyta, kad be statybos leidimo pastatytas medinis priestatas prie ūkinio pastato bei mūrinis garažas. 2013 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu ieškovei yra nustatytas terminas įteisinti savavališkos statybos padarinius, o to nepadarius – nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui yra pratęstas iki 2021 m. lapkričio 1 d.

185.2.

19Pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovai pasiūlė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Teismas įvertinęs ieškovės siūlomą tvarką nustatė, kad ieškovė siekia nusistatyti patekimą prie elektros skydinės per atsakovei A. L. priskirtą žemės sklypo dalį, todėl teismas nusprendė, kad ieškovės siūloma tvarka nėra racionali atsakovės A. L. teisių ir teisėtų interesų jai tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, be to, tokia tvarka būtų sudaromos sąlygos kitiems bendraturčių ginčams dėl naudojimosi bei žemės sklypo priežiūros kilti. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų siūlomos tvarkos nustatė, kad pagal atsakovų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką pagrindinis įėjimas į gyvenamąjį namą patenka išimtinai tik į A. L. priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, tokios tvarkos nustatymas gali sukelti daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių ir dėl sklype esančio šulinio ir esamos mini infrastruktūros (sodų, želdinių, išlikusių pamatų ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra racionali ir teisinga, pažeidžia kitų bendraturčių teisėtų lūkesčių ir protingumo principus.

205.3.

21Pirmosios instancijos teismas dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą be žemės sklypo bendranaudotojų sutikimo nurodė, kad ieškovė siekia atsakovų sutikimo, gaunant statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos – malkinės bei mūrinio garažo – padariniams pašalinti. Atsakovai nurodo, kad šiuo metu įteisinti žemės sklype esantys statiniai atitinka maksimalų šio žemės sklypo užstatymo tankį, todėl leidžiant ieškovei įteisinti savavališkai pastatytą malkinę ir garažą, bus viršijamas leidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis. Be to, atsakovų teigimu, pagal detaliojo plano sprendinius nauja statyba šiame žemės sklype negalima. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad savo pareigą ieškovė įvykdė tinkamai – atskleidė atsakovams savo ketinimus, pateikė statybos projektą. Ir priešingai, atsisakymo duoti sutikimą statybai priežastys aiškiai nėra apibrėžtos ir konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo nenusako. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nusprendė, kad atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus, į tai, kad projektuojamais statiniais ieškovė siekia pasinaudoti jai teismo sprendimu suteikta galimybe įteisinti savavališkus statinius, nesant duomenų, kokią neigiamą įtaką atsakovų teisėms gali turėti minėtų statinių įteisinimas, teismas pripažįsta, kad žemės sklypo bendranaudotojų atsisakymas duoti sutikimą ieškovės malkinės bei garažo statybai pripažintinas nepagrįstu.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

236.

24Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) A. L. ir B. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

256.1.

26Apeliantai dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl nusistovėjusio žemės sklypo ir jame esančių objektų faktinio naudojimo, dėl to ši teismo skundžiamos sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantai nurodo, kad ieškovė nesinaudoja gyvenamojo namo pietinėje dalyje esančiu įėjimu, kuris veda tik į atsakovės L. butą ir rūsio patalpas. Nurodo, kad atsakovė yra sutikusi su detaliojo plano sprendiniais ir nuo 2012 m. nėra pareiškusi reikalavimų pašalinti tvorą, kuri buvo įrengta bendru sutarimu, tam, kad būtų sudarytos sąlygos patekti į gyvenamąjį namą. Apeliantai pažymi, kad ieškovė turi atskirą įėjimą ir ginčo patalpomis nesinaudoja. Apeliantai teigia, kad šulinys, kurį kaip bendrojo naudojimo objektą identifikuoja tik pati ieškovė, taip pat stovi už tvoros, tai yra atsakovės L. faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl vėliausiai nuo faktinio tvoros įrengimo ieškovė niekada nesinaudojo minėtu šuliniu. Be to, byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad ieškovė siektų naudotis šuliniu ar reikštų pretenzijas, kad neva atsakovai trukdo naudojimuisi. Pažymi, kad šulinį apeliantai įrengė savo lėšomis ir dėl šios priežasties šulinys yra ne bendro naudojimo objektas, atsakovų nuosavybė.

276.2.

28Apeliantai dėl patekimo į rūsį ir bendro naudojimo koridorių nurodė, kad ieškovė turi atskirą patekimą į gyvenamojo namo rūsio patalpas, ir paneigia teismo skundžiamame sprendime pateiktą vertinimą esą negalima vienareikšmiškai teigti, jog yra atskirai įrengtas patekimas į gyvenamojo namo rūsio patalpas iš ieškovės žemės sklypo dalies. Nurodo, kad gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos rūsio plane pažymėta, kad rūsio durų aukštis – 1,80 m, o nusileidimui į rūsio patalpas iš lauko yra įrengti laiptai. Šios aplinkybės taip pat paneigia ieškovės melagingus teiginius, kuriais remiasi ir teismas, kad ieškovė į rūsį patenka per landą, skirtą mesti malkoms.

296.3.

30Apeliantai dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą be žemės sklypo apeliantų sutikimo nurodė, kad bylos šalims žemės sklypas yra išnuomotas be nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o tai lemia, kad visi žemės sklypo bendranuomiai turi lygiavertes teises į bet kurią žemės sklypo dalį iki tol, kol būtų nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka. Nagrinėjamu atveju gali susidaryti situacija, jog savavališkos statybos statiniai būtų įteisinti (jeigu bus įteisinti) ant atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies, o tai akivaizdžiai prieštarautų atsakovų interesams ir pažeistų jų teises. Todėl siekiant pašalinti anksčiau aptartą riziką, pirmiausiai turėtų būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka, o tik tuomet sprendžiama dėl sutikimo išdavimo. Nurodo, kad sutikimas savavališkos statybos statinių įteisinimui negalėjo būti išduotas, o atsakovai tokį sutikimą išduoti atsisakė pagrįstai, kadangi byloje nėra įrodyta, kad Ieškovė yra teisėta savavališkos statybos statinių savininkė, be to, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis žemės sklype leidžia statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, tačiau ieškovės siekiami įteisinti savavališkos statybos statiniai pažeidžia žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, kadangi įteisinus savavališkos statybos statinius būtų viršytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis, dėl to ieškovė negali įgyvendinti statytojo teisės valstybinės žemės sklype.

317.

32Ieškovė D. A. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13d. sprendimą ir priteisti ieškovei iš apeliantų 350 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

337.1.

34Ieškovė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, kad apeliantų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka nusistovėjusios tvarkos, nurodo, kad nepripažįsta bendraturčių susitarimo dėl vielinės tvoros įrengimo. Teigia, kad tvorą įrengė apeliantai be ieškovės sutikimo, tokiu būdu siekdami atskirti savo naudojamą dalį nuo ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies, kurioje yra ieškovei priklausantys ūkiniai pastatai ir jos sodas. Atsakovams pastačius vielinę tvorą, šulinys ir pagrindinis įėjimas atsidūrė atsakovų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Tai, kad ieškovė šiuo metu negali naudotis šuliniu ir pagrindiniu įėjimu į gyvenamąjį namą, nereiškia, kad ji neturi teisės naudotis šiais objektais. Nurodo, kad sklype yra šulinys, kuris nėra užfiksuotas viešajame registre kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl šis šulinys šio žemės sklypo pietinėje dalyje (priešais pagrindinį įėjimą) egzistuoja natūroje ir jis priklauso bylos šalims bendrai. Nekilnojamo turto registro išrašuose jis nėra nurodytas kaip atsakovų nuosavybė, todėl atsakovai jį savinasi neteisėtai.

357.2.

36Ieškovė dėl patekimo į rūsį ir bendro naudojimo koridorių nurodė, kad tam tikros patalpos, į kurias patenkama per pagrindinį įėjimą, šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise. Atsakovų pateikta kadastro duomenų byloje esanti patalpų eksplikacija (patvirtina, kad šio gyvenamojo namo pirmame aukšte esanti patalpa-koridorius, žymimas 3-9, yra bendro naudojimosi patalpa, į kurią nustačius apeliantų siūlomą tvarką ieškovė patekti negalės. Pažymi, kad apeliantai be ieškovės sutikimo užmūrijo buvusias duris tarp bendros patalpos – koridoriaus ir ieškovei priklausančios patalpos 2-4. Be to, teigia, kad iš bendro naudojimo koridoriaus yra patekimas į rūsį, kur yra bendro naudojimo patalpa P-1, o iš pastarosios patalpos kiekviena iš bendraturčių patenka į joms priklausančias rūsio patalpas. Nurodo, kad iš lauko pusės yra patekimas į rūsį per anksčiau malkų įmetimui naudotą angą, tačiau ši anga nėra pritaikyta normaliam įėjimui į rūsį. Dėl atsakovų įvykdytų neteisėtų veiksmų – durų pirmajame namo aukšte užmūrijimo, ji nebegali naudotis įėjimu į rūsį iš patalpos 3-9, tai jai būtų žymiai patogiau.

377.3.

38Ieškovė dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą be žemės sklypo apeliantų sutikimo nurodė, kad ji yra savavališkos statybos statinių savininkė, nes ji yra nurodyta Savavališkos statybos akte kaip ginčo statinių statytoja. Nurodo, kad teismas pagrįstai nuspendė, kad atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, jos paremtos prielaidomis, be to, būtent Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ir nutartimis dėl sprendimo įvykdymo termino pratęsimo ieškovei yra sudaryta galimybė įteisinti savavališkos statybos statinius ir pagrindinė kliūtis tai padaryti yra atsakovų atsisakymas duoti sutikimą įteisinimui. Pažymi, kad žemės sklype esantys statiniai buvo įskaičiuoti į esamą užstatymo tankį, be to, 2011–2012 m. vyko kelių institucijų posėdžiai dėl pritarimo savavališkų statinių įteisinimui, kuriuose dalyvavo Neringos savivaldybės, Kuršių Nerijos nacionalinio parko, Kultūros paveldo departamento, kitų institucijų atstovai . Jų metu buvo pritarta savavališkai pastatytų garažo, malkinės ir tualeto, esančių ( - ), įteisinimui, prieš tai parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus ir statybos projektą. Pažymi, kad teismas šiuo atveju neturėjo vertinti projekto dokumentacijos, jų atitikties teisės aktams, nes priešingu atveju būtų paneigta Statybos įstatyme nurodytų institucijų kompetencija dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Projekto sprendinių atitiktį detaliojo plano sprendiniams patikrina ir kontroliuoja statybos priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos.

398.

40Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

418.1.

42Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad pagal apeliantų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką maksimaliai nustatomos kiekvieno iš bendranaudotojų individualiai naudojamos žemės sklypo dalys; bendro naudojimo zonos nustatomos tik po gyvenamuoju namu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantų siūlomoje naudojimosi tvarkoje bendro naudojimo zonos numatytos tik po gyvenamuoju namu, nors šalys žemės sklype turi ir daugiau bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų. Atsižvelgdamas į tai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalių pasiūlyti naudojimosi tvarkos nustatymo projektai neužtikrina racionalesnio bendrai valdomo sklypo naudojimo negu nusistovėjusi faktinė bendro naudojimosi tvarka.

438.2.

44Dėl savavališkos statybos įteisinimo nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3904- 618/2013 įpareigojo ieškovę per trejus metus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3904- 618/2013 terminas pratęstas iki 2021 m. lapkričio 1 d. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46Apeliacinis skundas netenkinamas.

47IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

489.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

50Dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo

5110.

52Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatydamas faktines aplinkybes nusprendė, jog apeliantų siūloma naudojimosi žemė sklypu tvarka pažeidžia ieškovės interesus. Teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nusprendė, jog ieškovei yra apribojamos galimybės patekti į rūsį, kadangi ieškovė bendro naudojimosi patalpa- koridoriumi nesinaudoja ilgą laiką, be to, ieškovė turi atskirą įėjimą į rūsį, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teigia, kad sklype esantys šulinys yra atsakovų nuosavybė, kadangi jie jį išvalė, įrengė ir juo naudojosi, o ieškovė šuliniu nesinaudojo. Ieškovė su apeliantais nesutinka, teigia, kad turi teisę naudotis koridoriumi, jame esančiu patekimu į rūsį, teigia, kad pastato išorinėje pusėje yra įrengtas ne įėjimas į rūsį, o anga malkoms įmesti, be to, ieškovė nesutinka, kad šulinys yra apeliantų nuosavybė ir kad tarp šalių yra nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka, kadangi ieškovė nedavė sutikimo dėl tvoros įrengimo.

5311.

54Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas netenkinti apeliantų reikalavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas.

5512.

56Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

5713.

58Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, tai yra stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį, racionalesnį, patogesnį daikto naudojimą. Pavyzdžiui, praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

5914.

60Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir apeliantai yra pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai, t. y. gyvenamajame name yra 3 butai, iš kurių po vieną butą priklauso apeliantams ir ieškovei. Pastatas-gyvenamasis namas yra valstybiniame žemės sklype, adresu ( - ) (I e. tomas, e. b. l. 6–16). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių. Pagal apeliantų pasiūlytą žemės sklypu naudojimosi tvarką apeliantai prašo nustatyti, kad ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (žalia spalva); atsakovė A. L. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ (mėlyna spalva); atsakovas B. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ (oranžinė spalva); D. A. A., A. L. ir B. B. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (geltona spalva) (III e. tomas, e.b.l. 9).

6115.

62Iš apeliantų pateiktos naudojimosi žemės sklypu tvarkos matyti, kad kiekvienai šaliai, tai yra ieškovei ir apeliantams, iš žemės sklypo yra numatyta galimybė patekti į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, tačiau nagrinėjamu atveju iškilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, ar ieškovė pagal apeliantų siūlomą tvarką gali patekti į bendro naudojimo koridorių ir rūsio patalpas.

6316.

64Pirmiausia, remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad prie pagrindinio įėjimo, kuriuo naudotųsi A. L., yra įrengtos durys į nekilnojamojo objekto – gyvenamojo namo rūsio – patalpas. Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, iš kiemo pusės yra 180 cm aukščio įėjimas į rūsio patalpas (IV e. tomas, e.b.l.104). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad patekimas į rūsio patalpas yra ir gyvenamojo namo viduje iš bendro naudojimosi koridoriaus (žym. 3-9). Iš byloje esančių fotofiksacijų matyti, kad įėjimas į rūsį yra įrengtas pastato išorinėje pusėje, šalia pagrindinio įėjimo į gyvenamąjį namą, durys įrengtos ne vertikaliai (IV e. tomas, e.b.l. 24). Antstolio 2008 m. birželio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad į rūsį patenkama per įėjimą iš kiemo pusės (IV e. tomas, e.b.l. 22–29). Atsižvelgiant į tai, galima sutikti su apeliantų argumentais, jog įėjimas į rūsį yra ir iš kiemo pusės, ir šią aplinkybę patvirtinta byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kita vertus, sutiktina su ieškovės argumentais, kad nors įėjimas į ginčo rūsį yra, tačiau patekimas į rūsio patalpų vidų iš įėjimo, esančio kieme, yra fiziškai sudėtingas ir nepatogus – iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad, patekus į rūsio patalpas, jos yra 162 cm pločio ir vietomis sužemėjantis iki 80 cm (IV e. tomas, e.b.l. 20). Atsižvelgiant į tai, galima sutikti su ieškovės argumentais, jog patekimas į rūsio patalpas, naudojantis įėjimu iš žemės sklypo, yra fiziškai nepatogus, o tuo tarpu pagal apeliantų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą patogiu, iš bendro naudojimosi patalpų esančių pastato konstrukcijų (laiptinės) patekimu į rūsio patalpas galėtų naudotis tik apeliantė A. L. (nutarties 13 punktas).

6517.

66Antra, byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pagal apeliantų siūlomą žemės naudojimosi tvarkos projektą pagrindiniu įėjimu į pastatą ir jo koridoriumi, žymimu plane 3-9, galėtų naudotis tik A. L., kuris yra visų bendraturčių bendro naudojimo patalpa. Kaip matyti iš patalpos 3-9 plano, iš šios patalpos yra laiptai į pastato palėpės (žym. 3-1) ir rūsio (žym. P-1) patalpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu nesinaudoja bendro naudojimosi patalpa (žym. 3-9) nereiškia, kad ieškovė naudotis šią patalpa neturi teisės ir poreikio pažymint tai, kad patekimas į koridorių yra užtvertas apeliantų tvora, su kurios teisėtumu ieškovė nesutinka (nutarties 18 punktas). Apeliacinės instancijos teismas tirdamas byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ginčas dėl bendro naudojimosi patalpos – koridoriaus (žym. 3-9) – ir patekimo į rūsį yra kilęs jau nuo 2008 metų. Tai patvirtina antstolės 2008 m. birželio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog laiptinė į pirmąjį pastato aukštą yra užstatyta medine plokšte (III e. tomas, 22–29), be to, iš ieškovei priklausančio buto patalpos (žym. 2-4) yra durys į koridorių, kurias atidarius nėra praėjimo užtaisius praėjimą gipso kartono plokšte (III e. tomas, l. 22–29). Šiuo atveju aktualu tai, kad ieškovė yra dalies rūsio patalpų savininkė – Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-370/2009 nutarta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių ir naudojimosi rūsiu, esančiu ( - )tvarkos nustatymo panaikinti ir pripažinti D. A. A. nuosavybės teisę į 39,16 kv. m rūsio patalpas, esančias ( - ), 2006-06-07 sudarytame kadastrinių matavimų plane, žymimas indeksais P-4 (18,40 kv. m), P-5 (3,92 kv. m), P- 6 (14,10 kv. m), P-7 (2,74 kv. m), o rūsio patalpą, žymimą indeksu P-1 (5,86 kv. m), pripažinti bendrąja uždarosios akcinės bendrovės „Albektus“ (buvusi savininkė) ir D. A. A. nuosavybe nustatant, kad šia patalpa naudosis D. A. A. ir uždaroji akcinė bendrovė „Albektus“, kaip 1 buto savininkė, bendrai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, jog pagal apeliantų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą jai yra neproporcingai apsunkinama galimybė patekti į jai dalinės nuosavybės teise priklausantį koridorių, panaikinama galimybė pasinaudoti pastato konstrukcijomis – laiptine, patekimui į ieškovei priklausančias rūsio patalpas.

6718.

68Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patekimas į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas yra laikinai ar nuolatos panaikintas, tačiau šios aplinkybės negali paneigti ieškovės teisės patekti į bendrosios nuosavybės teise jai priklausantį koridorių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1959 m. inventorizavimo duomenimis, iš ieškovei priklausančio buto buvo patekimas į bendro naudojimo koridorių (II e. tomas, e.b. l.162), kuris nėra numatytas valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. balandžio 13 d. patalpų eksplikacijos duomenyse (IV e. tomas, e.b. l.104). Kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iš ieškovei priklausančio buto patalpos (žym. 2-4) yra durys į koridorių (į bendro naudojimo patalpą, žym. 3-9), kurias atidarius nėra praėjimo užtaisius praėjimą gipso kartono plokšte (III e.tomas, l. 22–29). Ieškovė nurodo, kad įėjimas yra panaikintas galbūt apeliantų veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad ieškovė 2020 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovams A. L. ir B. B., kuriuo prašo įpareigoti atsakovus atkurti iki ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, tai yra atstatyti gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpoje, žymimoje indeksu 3-9, užkaltas duris, panaikinti vielos tvorą ir netrukdyti ieškovei naudotis šio gyvenamojo namo įėjimu iš pietų pusės, laiptais iš patalpos 3-9 į patalpą P-1, laiptine į antrąjį aukštą, pastogės patalpomis ir geriamojo vandens šuliniu, esančiu žemės sklypo pietinėje pusėje. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad tarp apeliantų ir ieškovės yra kilęs ginčas dėl bendro naudojimo patalpos, žymimos plane 3-9, į kurią patenkama iš žemės sklypo naudojantis pagrindiniu įėjimu, o apeliantai nagrinėjamu atveju prašo nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri iš esmės eliminuoja galimybę patekti ieškovei į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį koridorių ir galimybę pasinaudoti esančia laiptinę patekimui į rūsio patalpas. Teismo vertinimu, toks tvarkos nustatymas, kaip reikalauja apeliantai, sudaro objektyvias sąlygas ginčui tarp šalių kilti dėl patekimo į bendro naudojimosi patalpas, laiptinės naudojimosi ir neatkuria taikos tarp šalių, todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes (nutarties 16–18 punktai) sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju siūloma tvarka nėra racionali, pažeidžia ieškovės interesus.

6919.

70Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad apeliantai ir ieškovė ilgą laiką nesutaria dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos, o apeliantų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės pažeistų ieškovės interesus dėl galimumo naudotis jai teisėtai nuosavybės ir dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, pastato konstrukcijomis patekimui į rūsį iš kiemo pusės esančio įėjimo į bendro naudojimo patalpą (nutarties 13 punktas). Pažymėtina, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra nustatyta, o tenkinus apeliantų reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo taip, kaip reikalauja apeliantai, prieštaraujant ieškovei, susiklostytų situaciją, kad ieškovė, turinti teisę patekti į bendro naudojimo patalpą – koridorių (žym. 3-9), naudotis laiptine patekti į rūsį iš gyvenamojo namo patalpų vidaus (žym. P-1) ir teisę iš bendro naudojimo patalpos – koridoriaus (žym. 3-9) – patekti į kiemą faktiškai savo teisių įgyvendinti negalėtų, o pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį šias patalpas kartu su kitais bendraturčiais išlaikyti privalėtų. Atsižvelgiant į tai ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuojama, kad apeliantų pateiktas žemės sklypo tvarkos naudojimosi projektas neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų, kadangi toks projektas suteikia pranašumą apeliantei A. L. naudotis patekimu iš žemės sklypo į bendro naudojimosi patalpas ir pastato konstrukcijomis (laiptine) patekimui į pastato rūsį eliminuojant galimybę ieškovei naudotis bendro naudojimo koridoriumi, pasinaudoti pastato konstrukcijomis patekimui į rūsio patalpas iš bendro naudojimo patalpos.

7120.

72Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentais, jog sklype esantis šulinys yra apeliantų nuosavybė (apeliacinio skundo 17.12 punktas). Nors apeliantai ir nurodo, kad šulinys galbūt buvo pastatytas 1919 metais, jį išvalė ir pritaikė naudoti savo lėšomis, tačiau teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus nagrinėjamu atveju nustatė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantų asmeninės nuosavybės teisę į sklype esantį šulinį (CPK 178 straipsnis). Priešingai – byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai nepatvirtina apeliantų nurodomo fakto, kad ginčo šulinys yra apeliantų nuosavybė (I e. tomas, e.b.l. 6–15). Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ginčo šulinys pagal apeliantų siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą patenka į A. L. skirtą naudotis žemės sklypo dalį, kuri šiuo metu yra aptverta tvora (I e. tomas, e.b.l. 88), su kurios teisėtumu ieškovė nesutinka (nutarties 18 punktas). Atsižvelgiant į tai galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas gali sukelti daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių ir dėl esamos infrastruktūros naudojimo.

7321.

74Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu, kuris nurodytas nutarties 18 punkte, tvarka, tokio reikalavimo teismui nereiškė nei ieškovė, nei apeliantai, o tenkinus apeliantų reikalavimą dėl žemės naudojimosi tvarkos matyti, kad toks tvarkos nustatymas sudarys prielaidas kilti bendraturčių ginčams ne tik dėl žemės sklypo, bet ir dėl sklype esančių bendro naudojimo patalpų valdymo, naudojimo ir disponavimo, kadangi nagrinėjamu atveju tenkinus apeliantų reikalavimą būtų apribojamos ieškovės teisės naudotis jai priklausančiomis bendro naudojimosi patalpomis, patekimu į rūsio patalpas iš name esančio koridoriaus, be to, matyti, kad nagrinėjamu atveju bendraturčiai nesutaria ne tik dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų, bet taip pat nesutaria dėl nuosavybės formos dėl sklype esančio šulinio, apeliantų įrengtos tvoros teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10–20 punktuose, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantų pasiūlyta tvarka yra netinkama, pažeidžianti bendraturtės – ieškovės – interesus, šalys iš esmės visiškai nesutaria ne tik dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bet ir dėl nuosavybės teisinės formos dėl sklype esančio šulinio, todėl tenkinti apeliantų apeliacinį skundą dalyje dėl žemės naudojimosi tvarkos nėra teisinio pagrindo.

7522.

76Nors apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas šalių siūlomus žemės naudojimosi tvarkos projektus neišsprendė šalių ginčo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

77Dėl savavališkos statybos

7823.

79Apeliantai dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą be žemės sklypo apeliantų sutikimo nurodė, kad bylos šalims žemės sklypas yra išnuomotas be nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o tai lemia, kad visi žemės sklypo bendranuomiai turi lygiavertes teises į bet kurią žemės sklypo dalį iki tol, kol būtų nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka. Teigia, kad byloje nėra įrodyta, kad ieškovė yra teisėta savavališkos statybos statinių savininkė, be to, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis žemės sklype leidžia statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, tačiau ieškovės siekiami įteisinti savavališkos statybos statiniai pažeidžia žemės sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, kadangi įteisinus savavališkos statybos statinius būtų viršytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankis. Ieškovė su apeliantų argumentais nesutinka, nurodo, kad savavališkos statybos akte ji yra nurodyta kaip statinių statytoja. Pažymi, kad teismas šiuo atveju neturėjo vertinti projekto dokumentacijos, jų atitikties teisės aktams, nes priešingu atveju būtų paneigta Statybos įstatyme nurodytų institucijų kompetencija dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Projekto sprendinių atitiktį detaliojo plano sprendiniams patikrina ir kontroliuoja statybos priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos.

8024.

81Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 23 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą be žemės sklypo bendranaudotojų sutikimo.

8225.

83Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje nuspręsta įpareigoti D. A. A. per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2010 m. gegužės 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-100506-00006, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę D. A. A. savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti rekonstruoto ūkinio pastato dalis, nugriaunant pristatytus medinę malkinę bei mūrinį garažą, esančius adresu ( - ), ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjęs. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 nutarta atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-618-2013 įvykdymą iki 2021 m. lapkričio 1 d. Nutartis įsiteisėjusi.

8426.

85Pirmiausia, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 konstatuota, jog duomenų ar ieškovės – D. A. A. atlikti statybos darbai prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, ar kad tokie darbai nėra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė – D. A. A. įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nurodyta kaip savavališkos statybos statinių statytoja, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės ir pagrindo kvestionuoti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3904-618/2013 dėl ginčo statinių teisinės formos ir ar šių statinių statytoja yra ieškovė D. A. A. (nutarties 23 punktas).

8627.

87Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu neturi būti išduotas sutikimas leisti įteisinti savavališkos statybos statinius be apeliantų sutikimo dėl sklypo užstatymo tankio. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju apeliantai iš esmės nurodo, kad ieškovės siekiai įteisinti pastatus prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms dėl užstatymo tankio (intensyvumo). Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams turi įvertinti kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 27 ir 33 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2012). Nagrinėjamu atveju vien išduotas leidimas įteisinti savavališkos statybos statinius be apeliantų sutikimo savaime nereiškia, jog ginčo pastatai bus įteisinti. O ta aplinkybė, jog galbūt įteisinus ieškovės savavališkos statybos objektus nukentės apeliantų ekonominiai interesai (turto vertė), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo neleisti ieškovei be apeliantų sutikimo įteisinti savavališkos statybos objektų. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog jau iš pateikto ginčo žemės sklypo 1964 m. plano matyti, kad savavališki statiniai – malkinė bei garažas – natūroje jau tuo metu buvo pažymėti, tik neįregistruoti, o apeliantai, įsigydami nekilnojamąjį turtą atitinkamai 2009 metais ir 2014 metais, ir 2018 metais sudarydami valstybinės žemės nuomos sutartį turėjo žinoti ir žinojo apie sklype esančius nekilnojamojo turto objektus – malkinę ir garažą, kurių statyba nebuvo įteisinta.

8828.

89Nagrinėjamu atveju šie nekilnojamojo turto objektai nėra rekonstruojami, didinamas jų plotas ar aukštingumas, o ieškovei – statytojai įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarties 25 punktas) yra suteikiama galimybė įteisinti jau faktiškai sklype stovėjusius statinius, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą, pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai iš esmės neįrodinėjo, jog ginčo pastatai kenkia apeliantų interesams, sąlygoja nepakankamą insoliaciją (apšvietimą), kenkia atsakovų augantiems augalams ar pan., todėl darytina išvada, kad apeliantai iš esmės remiasi tik galimais viešosios teisės normų pažeidimais atliekant savavališkos statybos įteisinimo procedūras ir galimu ekonominiu apeliantams priklausančių objektų nuvertėjimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 27 punkte, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys konkrečių apeliantų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis dėl galimų viešosios teisės pažeidimų įteisinant ginčo objektus ir galimo turto nuvertėjimo iš esmės apeliantams nenurodant, kaip ginčo statinių įteisinimas, kurie yra faktiškai pastatyti iki jiems įsigijant nekilnojamąjį turtą ( - ), sumažins apeliantų valdomo turto vertę (CPK 178 straipsnis).

9029.

91Kita vertus pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsisakymas patenkinti ieškovės reikalavimą išduoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos padarinius vien dėl tos aplinkybės, jog apeliantų valdoma turto dalis galbūt nuvertės, kurio galimo nuvertėjimo apeliantai iš esmės neįrodinėjo, neproporcingai suvaržys ieškovės teises ir interesus – ieškovė privalės nugriauti ginčo malkinę ir garažą. Kaip matyti, įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei nurodyta parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą arba pašalinti savavališkos statybos padarinius jos nugriaunant (nutarties 25 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepatenkinus ieškovės reikalavimo leisti įteisinti ginčo objektus be bendraturčių sutikimo, iš esmės nesant objektyvių apeliantų argumentų atsisakant tai padaryti (nutarties 28 punktas) ieškovė privalės vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą ginčo objektus nugriauti eliminuojant galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuojama, kad statinio nugriovimas yra kraštutinė, išimtinė priemonė, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, priešpriešinių šalių interesų pusiausvyros principą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, todėl reikalavimas tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl ieškovės teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą be apeliantų sutikimo atmetamas kaip nepagrįstas.

92Dėl procesinės bylos baigties

9330.

94Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

9531.

96Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9832.

99Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

100Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 350 EUR advokato pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tai, lygiomis dalimis iš apeliantų A. L. ir B. B. priteisiama po 175 EUR ieškovei bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

101Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

102Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

103Priteisti iš apeliantų A. L. ir B. B. po 175 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei D. A. A..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo leisti ieškovei be... 7. 2.... 8. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinės... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.1.... 17. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovė... 18. 5.2.... 19. Pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo... 20. 5.3.... 21. Pirmosios instancijos teismas dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 23. 6.... 24. Apeliaciniu skundu apeliantai (atsakovai) A. L. ir B. B. prašo panaikinti... 25. 6.1.... 26. Apeliantai dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo nurodė, kad... 27. 6.2.... 28. Apeliantai dėl patekimo į rūsį ir bendro naudojimo koridorių nurodė, kad... 29. 6.3.... 30. Apeliantai dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos... 31. 7.... 32. Ieškovė D. A. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo... 33. 7.1.... 34. Ieškovė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, kad... 35. 7.2.... 36. Ieškovė dėl patekimo į rūsį ir bendro naudojimo koridorių nurodė, kad... 37. 7.3.... 38. Ieškovė dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą... 39. 8.... 40. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 41. 8.1.... 42. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad pagal apeliantų siūlomą... 43. 8.2.... 44. Dėl savavališkos statybos įteisinimo nurodo, kad Klaipėdos miesto... 45. Teisėjų kolegija... 46. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 48. 9.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 50. Dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo... 51. 10.... 52. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatydamas... 53. 11.... 54. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma... 55. 12.... 56. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl... 57. 13.... 58. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose... 59. 14.... 60. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir apeliantai yra pastato... 61. 15.... 62. Iš apeliantų pateiktos naudojimosi žemės sklypu tvarkos matyti, kad... 63. 16.... 64. Pirmiausia, remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad prie... 65. 17.... 66. Antra, byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pagal apeliantų siūlomą žemės... 67. 18.... 68. Trečia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patekimas į... 69. 19.... 70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad apeliantai ir ieškovė... 71. 20.... 72. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su... 73. 21.... 74. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu... 75. 22.... 76. Nors apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas... 77. Dėl savavališkos statybos ... 78. 23.... 79. Apeliantai dėl teisės pripažinimo atlikti savavališkos statybos... 80. 24.... 81. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 23 punktas), daroma... 82. 25.... 83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m.... 84. 26.... 85. Pirmiausia, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d.... 86. 27.... 87. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų... 88. 28.... 89. Nagrinėjamu atveju šie nekilnojamojo turto objektai nėra rekonstruojami,... 90. 29.... 91. Kita vertus pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsisakymas patenkinti... 92. Dėl procesinės bylos baigties... 93. 30.... 94. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 95. 31.... 96. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 98. 32.... 99. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 100. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 350 EUR advokato pagalbos išlaidų... 101. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 102. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti... 103. Priteisti iš apeliantų A. L. ir B. B. po 175 EUR bylinėjimosi išlaidų,...